Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. B., R. B., G. Š. ir B. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-222-285/2019 pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atsakovams B. Š., G. Š., T. B., R. B. dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine, mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji asmenys B. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarė Z. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestine (negaliojančia), pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų ieškovei perkėlimo.

2. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti apsimestiniu (negaliojančiu) sandoriu 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį Nr. 837, sudarytą tarp pardavėjų B. Š., G. Š. ir pirkėjų T. B., R. B.; 2) pripažinti 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį Nr. 837 pirkimo-pardavimo sutartimi, perkelti ieškovei V. S., visas pirkėjo teises ir pareigas, nustatant, kad B. Š., G. Š. pardavė, o V. S. nupirko 29/112 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už 12 687,50 Eur; 3) priteisti iš ieškovės V. S. atsakovams T. B. ir R. B. 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartyje Nr. 837 nurodytą kainą už žemės sklypą – 12 687,50 Eur; 4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus.

3. Ieškovė nurodė, kad ieškovei V. S. priklauso 420/2352 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalys. 2013 m. birželio 7 d. tarp žemės sklypo bendraturčių V. S., B. Š., G. Š., B. M. ir Lietuvos Respublikos buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. 2017 m. atsakovai B. Š. (ieškovės sesuo) ir G. Š. buvo užsiminę ieškovei apie ketinimus parduoti jiems priklausiusias žemės sklypo dalis (79/2352 ir 530/2352 dalis). Ieškovė išreiškė norą pirkti atsakovams priklausiusią žemės sklypo dalis, tačiau pardavimo sąlygų ir kainos šalys neaptarė, kadangi atsakovai dar nebuvo apsisprendę, kada ir kokiomis sąlygomis ketina parduoti minėtą žemės sklypą. 2017 m. pabaigoje įvyko pokalbis tarp atsakovės T. B. ir ieškovės sūnaus L. S., kurio metu atsakovė T. B. (ieškovės ir B. Š. sesuo ir gretimo žemės sklypo savininkė) pasiūlė notarine tvarka ieškovei atsisakyti savo pirmenybės teisės pirkti žemės sklypo dalį, kadangi atsakovė ketina pirkti minėtą žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini). Ieškovės sūnus L. S., žinodamas, kad ieškovė siekia įsigyti atsakovams B. Š. ir G. Š. priklausančią žemės sklypo dalis, nesutiko su atsakovės T. B. siūlymu ieškovei atsisakyti jos kaip bendraturtės pirmumo teisės įsigyti žemės sklypo dalį. Po šio pokalbio ėmus domėtis atsakovų B. Š. ir G. Š. žemės sklypo dalies pardavimu ir kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir tada paaiškėjo, kad 2018 m. sausio 23 d. buvo sudaryta mainų sutartis, kuria atsakovai G. Š. ir B. Š. perleido atsakovei T. B. asmeninėn nuosavybėn 29/112 dalis, kas sudaro 609 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais į atsakovei T. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę FORD TRANSIT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovai G. Š. ir B. Š. perleido 79/2352 ir 530/2352 dalis žemės sklypo atsakovams T. B. ir R. B., kurie nėra žemės sklypo bendraturčiai. To pasėkoje žemės sklypas šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. S. (420/2352 dalys), atsakovams T. B. ir R. B. (29/112 dalys), tretiesiems asmenims B. M. (1/6 dalys) ir Lietuvos Respublikai (931/2352 dalys). Ieškovė mano, jog tarp šalių sudaryta mainų sutartis yra apsimestinė, iš tikrųjų siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sandorį ir tokiu būdu atimti iš ieškovės pirmenybės teisę pirkti žemės sklypo dalį iš atsakovų G. Š. ir B. Š.. Atsakovai, žinodami ieškovės norą ir siekius įsigyti žemės sklypo dalį, sąmoningai sudarė apsimestinį mainų sandorį, tokiu būdu užkertant kelią ieškovės teisių realizavimui. Atsakovams buvo žinomas ieškovės noras įsigyti žemės sklypo dalį, todėl ne ieškovės atsisakymo raštu nedavimas faktiškai sukliudė atsakovams sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, o būtent tai, kad ieškovė siekė ir norėjo realizuoti savo teisę įsigyti žemės sklypo dalį, o tai būtų buvusi kliūtis įgyvendinti atsakovų T. B. ir R. B. (neturinčių pirmumo teisės) interesą įsigyti žemės sklypą. Ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teisės buvo pažeistos, nes atsakovai, ketindami parduoti žemės sklypo dalį, privalėjo pranešti apie tokį ketinimą bendraturčiams, t. y. ieškovei, nurodydami kainą ir kitas sąlygas, kuriomis parduoda žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovai, be jų pačių nurodomų paaiškinimų, byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ieškovei buvo suteiktos galimybės realizuoti savo kaip bendraturtės teises, todėl ieškovė turi visapusiškai pagrįstą teisę reikalauti, kad pirkėjo teisės ir pareigos būtų perkeltos ieškovei pagal sudarytą ginčijamą, apsimestinį mainų sandorį. Atsakovų nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai (2018 m. sausio 23 d. pakvitavimas ir mokėjimo nurodymai) dėl tariamai buvusio šalių (atsakovų) tarpusavio susitarimo žemės sklypą parduoti už 25 000,00 Eur, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės pirmenybės teisės pirkti žemės sklypą pažeidimo fakto, kadangi tokie atsakovų vidiniai susitarimai, kurie nebuvo viešinami bei žinomi ieškovei. Atsakovų minimos aplinkybės dėl sudarytų vidinių neišviešintų susitarimų negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų. Remiantis atsakovų minimais vidiniais susitarimais akivaizdu, jog atsakovai nėra sąžiningos ginčo sandorio šalys, nes viešai deklaruodami mainų sandorį, iš esmės siekė pridengti pirkimo-pardavimo sandorį tam, kad išvengtų ieškovės pirmenybės teisės įsigyti žemės sklypo dalį. Ieškovė pažymi, jog atsižvelgiant į atsakovų nesąžiningų veiksmų seką, yra pagrindas abejoti tariamai sudarytų vidinių susitarimų realumu, t. y. ieškovė daro prielaidą, jog 2018 m. sausio 23 d. pakvitavimas galimai buvo sudarytas atgaline data (juolab atsižvelgiant į tai, kad pakvitavimas nepatvirtina realaus pinigų gavimo fakto), siekiant šioje byloje įrodinėti aplinkybes, jog tarp šalių neva egzistavo kitoks susitarimas dėl žemės sklypo pardavimo nei numatyta mainų sutartyje. Todėl šiuo atveju manytina, jog atsakovų minimi vidiniai susitarimai tėra gerai apgalvota ir suderinta strategija siekiant bet kokiais būdais pateisinti savo nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Ieškovė pažymi, jog išmainyto automobilio FORD TRANSIT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina mainų sandorio sudarymo metu (2018 m. sausio mėn.) buvo 5 570,00 Eur (su PVM), kas visiškai neatitinka mainų sandoryje nurodytos šalių susitarimu nustatytos automobilio vertės (t. y. 12 000,00 Eur ). Išmainyti daiktai – žemės sklypas ir automobilis nėra lygiaverčiai, t. y. remiantis nekilnojamojo turto registro išrašu, perleistos žemės sklypo dalies (29/112 dalių) vidutinė rinkos vertė sudaro 12 687,50 Eur, kaip nurodoma ir pačioje mainų sutartyje (žr. sutarties 3.1. p.), o tai reiškia, jog išmainyto automobilio vertė nesiekia nei pusės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, kas akivaizdžiai patvirtina, jog mainai negali būti vertinami kaip lygiaverčiai. Toks mainomų daiktų nelygiavertiškumas tik patvirtina, jog ginčo sandoris buvo apsimestinis, sudarytas siekiant pridengti realų pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovai atsiliepime į ieškinį pripažino, jog transporto priemonė atsakovams G. Š. ir B. Š. perduota nebuvo, nes atsakovai neturėjo jokio tikslo įsigyti konkretų individualiais požymiais apibrėžtą, atsakovei T. B. priklausiusį automobilį, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios būtų svarbios ar reikalingos atsakovams, kas tik patvirtina mainų sandorio apsimestinumą. 2018 m. gegužės 28 d atsakovė T. B. perleido automobilį trečiajam asmeniui V. P., kai tuo tarpu šiuo metu mainų sandorio pagrindu atsakovė nėra automobilio savininkė, t. y. mainų sutartimi nuosavybės teisė yra perėjusi atsakovams G. Š. ir B. Š.. Atsakovai atsiliepime į ieškinį iš esmės patys pripažįsta, jog sudarė apsimestinį sandorį, tokiu būdu siekdami apeiti ieškovės pirmenybės teisę pirkti žemės sklypo dalį. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju atsakovai neturėtų būti laikomi sąžiningomis proceso šalimis, atsakovų notarine tvarka patvirtintas mainų sandoris buvo sudarytas nesąžiningai ir deklaratyviai, t. y. nesiekiant išmainyti konkrečiai apibrėžtus daiktus, o pridengti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypo dalį. Atsakovų sudarytas mainų sandoris yra apsimestinis, turi būti kvalifikuojamas kaip pirkimo-pardavimo sandoris. Kadangi ginčo mainų sandoris buvo sudarytas pažeidžiant ieškovės teisę pirkti parduodamą ginčo žemės sklypo dalį pirmenybės teise, šiuo atveju yra pagrindas ginti ieškovės teises, ieškovei perkėlus atsakovams B. Š. ir G. Š. priklausiusio žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas ieškovei kyla pareiga nekilnojamo turto savininkui - pirkėjui (atsakovams T. B. ir R. B.), kurio teisės ir pareigos perkeltos ieškovei sumokėti parduodamo nekilnojamojo daikto kainą, nurodytą ginčo mainų sandoryje, t. y. 12 687,50 Eur.

4. Atsakovei T. B., R. B., G. Š. ir B. Š. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams G. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausė 29/112 dalys 2 352 kv. m. žemės sklypo, kas sudaro 609 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai nusprendė parduoti šią žemės sklypo dalį. Pardavimo kaina buvo nustatyta pasitarus su nekilnojamojo turto vertintojais ir buvo 25 000,00 Eur už visą priklausančią sklypo dalį. Kadangi žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovei V. S. ir B. M., pirmiausia pirkti minėtą žemės sklypą buvo pasiūlyta būtent joms. Tačiau nei viena iš bendraturčių už minėtą kainą sklypo dalies pirkti nepageidavo ir nesutiko. Ieškovei pardavimo kaina ir visos su pardavimu susijusios sąlygos buvo žinomos. Atsakovams G. Š. ir B. Š. nebuvo jokio tikslo ar priežasties neparduoti ieškovei V. S. jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies už norimą 25 000,00 Eur kainą. B. Š. ir V. S. yra seserys, jokių pykčių ar konfliktų tarpusavyje neturėjo. Gerus santykius patvirtina tai, kad 2013 m. birželio 7 d. tarp šalių buvo sudaryta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo sutartis, o 2013 m. liepos 12 d. sudaryta mainų sutartis. Ieškovei ir kitai žemės sklypo bendraturtei B. M. atsisakius pirkti atsakovams G. Š. ir B. Š. priklausiusią žemės sklypo dalį, ši dalis buvo pasiūlyta pirkti buvusiai šio žemės sklypo bendraturtei T. B., kurios atidalintas žemės sklypas ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Atsakovė T. B. su tokiu pasiūlymu pirkti atsakovams G. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausiusias 29/112 dalis 2352 kv. m. žemės sklypo už 25 000 Eur sutiko ir jį priėmė. Paprašius ieškovės V. S. parašyti notarinį atsisakymą įsigyti minėtą žemės sklypą už 25 000 Eur, ji tai padaryti atsisakė. Atsakovai, nusprendę, kad toks jos atsisakymas bus kliūtis sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį bei reikės kreiptis į teismą ir patirti papildomų išlaidų, nusprendė sudaryti mainų sandorį, pagal kurį ginčo žemės sklypas būtų išmainytas į atsakovei T. B. priklausančią transporto priemonę F. T., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tačiau, iš tiesų, transporto priemonė atsakovams G. Š. ir B. Š. perduota nebuvo, o buvo perduota sutarta pinigų suma 25 000,00 Eur. Mainų sandorio sudarymo dieną G. Š. ir B. Š. buvo perduota 20 000,00 Eur suma grynais pinigais, o vėliau mokėjimo pavedimais buvo pervesta dar 5 000 Eur. Atsakovai sutinka, ir neneigia, kad jų sudarytas mainų sandoris atitinka apsimestinį sandorį, tačiau vien dėl to perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovei pagal šį sandorį nėra pakankamai objektyvių priežasčių, nes minėtu sandoriu jos teisės niekaip nebuvo pažeistos. Ieškovės šio ieškinio tikslas – tai pasipelnymas atsakovų G. Š. ir B. Š. sąskaitą, siekiant įsigyti nekilnojamąjį daiktą, kuris vertas 26 300,00 Eur už perpus mažesnę sumą t. y. 12 387,00 Eur. Atsakovai pateikė teismui įrodymus apie realią sklypo kainą ir apie jų tarpusavyje egzistavusius susitarimus, todėl, jei ir būtų tenkinamas ieškovės ieškinys, tai pirkėjo teisės ieškovei turėtų būti perkeltos už realią rinkos sklypo vertę, o ne už dvigubai mažesnę kainą, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 29/112 nuosavybės teisės priklauso atsakovams T. B., R. B., 420/2353 - ieškovei V. S., 1/6 - trečiajam asmeniui B. M. ir 931/2352 - Lietuvos Respublikai. Atsakovai T. B. ir R. B. 29/112 žemės sklypo įgijo 2018 m. sausio 23 d. mainų sutarties Nr. 837 pagrindu. Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinomos 2018 m. sausio 23 d. mainų sutarties Nr. 837 sudarymo aplinkybės, tikroji sandorį sudariusių asmenų valia, tačiau mano, kad remiantis vien ieškovės išdėstytais motyvais, nėra pagrindo pripažinti, jog žemės sklypo dalies mainai yra apsimestinis ir prieštaraujantis įstatymo normoms sandoris, kadangi asmuo, esantis nuosavybės teisės objekto savininkas, turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 2 dalis), o CK 6.156 straipsnis įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar nesudaryti, o nusprendę sudaryti, savo nuožiūra renkasi, su kuo tai padaryti.

6. Trečiasis asmuo B. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškovės V. S. ieškiniu nesutinka, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka realybės. Jai yra žinoma, kad atsakovams G. Š. ir B. Š. nuosavybės teise priklausė 29/112 dalys 2 352 kv. m. žemės sklypo, kas sudaro 609 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovams nusprendus parduoti šią žemės sklypo dalį, B. M. buvo pasiūlyta pirkti minėtą žemės sklypą už 25 000,00 Eur, tačiau įsigyti žemės sklypo dalies nepageidavo. Kiek yra žinoma, ieškovei taip pat buvo siūlyta pirkti ginčo žemės dalį, tačiau jos netenkino atsakovų siūloma suma, todėl ji atsisakė pirkti šią žemę. Mano, kad ieškiniu ieškovė siekia pasipelnyti, įgyti žemės sklypą už dvigubai mažesnę, nei jis vertas, kainą.

7. Trečiasis asmuo Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarė Z. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad 2018 m. sausio 23 d. patvirtino mainų sutartį tarp atsakovų G. Š., B. Š. ir T. B., kurią T. B. ir R. B. atiteko 29/112 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o G. Š. ir B. Š. atiteko transporto priemonė FORD TRANSIT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įtarimų dėl sutarties apsimestinumo nekilo, nes buvo informuota, kad T. B. ir B. Š. yra ne svetimi žmonės, o artimos giminaitės – seserys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. 837, sudarytą tarp pardavėjų B. Š., G. Š. ir pirkėjų T. B., R. B. apsimestiniu sandoriu; pripažino, kad atsakovai B. Š., G. Š. ir atsakovai T. B., R. B. 2018 m. sausio 23 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį; perkėlė ieškovei V. S. pirkėjų T. B., R. B. teises ir pareigas pagal 2018 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatyti, kad B. Š., G. Š. pardavė, o V. S. nupirko 29/112 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už 12 687,50 Eur sumą; priteisė iš ieškovės V. S. atsakovams T. B. ir R. B. 12 687,50 Eur už perkamą žemės sklypo dalį; priteisė ieškovei V. S. iš atsakovų B. Š., G. Š., T. B., R. B. po 28,25 Eur žyminio mokesčio ir 450,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovų B. Š., G. Š., T. B., R. B. valstybei po 8,21 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą; paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl 29/112 dalies nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurio plotas 0,2352 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio T. B., R. B. perleidimo draudimo.

9. Teismas nustatė, kad 2018 m sausio 23 d. mainų sutartimi atsakovai G. Š., B. Š. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 79/2352 ir 530/2352 dalis žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. Kačerginės mstl. J. Biliūno g. 14, išmainė į atsakovams T. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę FORD TRANSIT. Atsakovai mainų sutartyje nurodė, kad žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė 12 687,50 Eur, šalių susitarimu žemės sklypo dalies 12 000,00 Eur vertė, transporto priemonės vertė 12 000,00 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių.

11. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovei būtų tinkamai pranešta apie ketinamą parduoti žemės sklypo dalį, nurodytos konkrečios pardavimo sąlygos, parduodamo žemės sklypo kaina.

12. Teismas padarė išvadą, kad buvo akivaizdus atsakovų interesas, jog jų turima žemės sklypo dalis, esanti bendrąja nuosavybe, būtų perleista kitiems atsakovams mainų sutarties pagrindu, nors ginčo turtas galėjo būti perleistas ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį tik tada, kai atsakovai būtų įvykdę įstatymo nustatytą bendraturčiui pareigą pranešti apie dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimą kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovei, o ši nebūtų pasinaudojusi pirmenybės teise pirkti šią dalį būtent ta kaina, kuria buvo ketinama ją parduoti.

13. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovų veiksmai neatitiko mainų sutarties paskirties ir esmės, todėl ginčijamas 2018 m. sausio 23 d. mainų sandoris pripažįstamas apsimestiniu sandoriu, sudarytas jų siekiant pridengti kitą, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovų sudarytas apsimestinis sandoris pažeidė ieškovės, t. y. ginčo nekilnojamojo turto bendraturtės, interesus, nes dėl šio apsimestinio sandorio jai buvo atimta galimybė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis.

15. Teismas pažymėjo, kad turto vertintojo nustatyta vidutinė rinkos vertė neturi nieko bendro su parduoto daikto kaina, kurią šalys susitarė ir nustatė sutartyje, taip pat ir atsakovų vidiniai susitarimai, kurie nebuvo viešinami bei žinomi ieškovei. Atsakovai sudarė apsimestinį sandorį, turėdami tikslą nesąžiningai elgtis ieškovės atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovai T. B., R. B., G. Š. ir B. Š. prašo: panaikinti 2019 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. S. patikslintą ieškinį atmesti; iš ieškovės atsakovų naudai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.1. Nors teismas teisingai nustatė apsimestinio sandorio sudarymo faktą (dėl šio fakto net nebuvo ginčo), tačiau visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tikroji atsakovų valia buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, kuriame žemės sklypo kaina yra neva tik 12 687,50 Eur. Šiuo atveju kaip šalių, sudariusių apsimestinį sandorį, nesąžiningumas nesudaro pagrindo taikyti kažkokias sankcijas ar keisti apsimestiniu sandoriu pridengtų sandorio esminių sąlygų nustatant jas kitokias, nei susitarė šalys sudarydamos apsimestinį sandorį.

16.2. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės reikalavimus žemės sklypo kaina buvo 12 687,50 Eur, o sprendimą motyvavo tuo, kad apsimestinį sandorį sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Su tokia teismo išvada negalima sutikti ir laikytina, kad ji yra nepagrįsta ir neteisėta, nes šiuo atveju šalių nesąžiningumas neturi jokios įtakos sandorio – pirkimo-pardavimo sutarties, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje sudarydamos mainų sutartį, sąlygoms.

16.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, taip pat, užuot vertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie apsimestinio sandorio metu sumokėtą žemės sklypo kainą ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės sklypo vertę, apskaičiuodamas apsimestinio sandorio kainą pagal ieškovės prašymą taikė masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kuri dvigubai mažesnė ir už sklypo realią vertę, ir už realiai sumokėtą sklypo kainą. Šiuo atveju turi būti aiškinamasis ne mainų sutarties tekstas, nes visos ginčo šalys pripažįsta, kad šis sandoris yra apsimestinis ir sudarytas siekiant nuslėpti kitą – pirkimo-pardavimo sandorį, o privalo būti vertinami tikrieji šalių ketinimai, įskaitant ir tikrąją žemės sklypo dalies kainą, kuri buvo sumokėta ir yra visi tą patvirtinantys įrodymai.

16.4. Nors motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas konstatavo, kad už žemės sklypo dalį T. B. ir R. B. faktiškai sumokėjo 25 000,00 Eur kainą, tačiau kitoje sprendimo dalyje teismas visiškai be jokio teisinio pagrindo kaip „sankciją“ už apsimestinio sandorio sudarymą šią kainą sumažino iki 12 687,50 Eur. Pabrėžtina, kad 29/112 dalies žemės sklypo kaina yra 25 000,00 Eur ir laikytina, kad byloje yra visi šios kainos faktinį sumokėjimą patvirtinantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl žemės sklypo dalies kainos laikytina nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

16.5. Konstatavus, kad tikroji ir faktiškai sumokėta kaina už 29/112 žemės sklypo dalį yra 25 000,00 Eur, o ieškovė nereiškia reikalavimo pirkti žemės sklypo už tokią kainą, laikytina, kad ieškovės reikalavimai dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo už 12 687,50 Eur kainą negali būti tenkinami. Analogiškai netenkinus šių reikalavimų ir ieškovei nereikalaujant bei nesutinkant 29/112 žemės sklypo dalį įsigyti už 25 000,00 Eur, laikytina, kad nebuvo pažeistos ieškovės kaip žemės sklypo bendraturtės teisės pasinaudoti pirmumo teise, todėl nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų ir ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi.

17. Ieškovė V. S. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo: atmesti atsakovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą.

1.1. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei buvo pasiūlyta pirkti žemės sklypą būtent už 25 000,00 Eur kainą, kad ieškovė būtų buvusi pagal įstatymą informuota apie ginčo žemės sklypo kainą, o taip pat įrodymų, kad žemės sklypo kaina, kaip kad nurodo atsakovai „pasitarus su nekilnojamojo turto vertintojais“, buvo nustatyta dar prieš teikiant pasiūlymą ieškovei, o ne vėliau, iškilus ginčui. Šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

1.2. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nei atmetė kokius nors įrodymus, nei savo iniciatyva pasirinko taikyti žemės sklypo vertę, apskaičiuotą masinio vertinimo būdu. Teismas pritaikė tokią kainą, dėl kokios šalys, t. y. patys atsakovai, buvo susitarę notariškai patvirtintoje mainų sutartyje, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas atmetė atsakovų įrodymus. Priešingai – savo sprendimą jis grindė būtent atsakovų įrodymais, pačių atsakovų laisva valia sudaryta sutartimi ir joje nurodytomis sąlygomis.

1.3. Pagrindiniai ieškovės reikalavimai, kuriais ieškovė gina savo teises yra pripažinti sandorį negaliojančiu (apsimestiniu), taikyti pridengto sandorio (pirkimo-pardavimo sutarties) taisykles ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Ieškovės ieškinio dalyke nurodyta suma – 12 687,50 Eur neturi įtakos ieškinio riboms, kadangi teismas, pripažinęs sandorį apsimestiniu ir taikydamas pridengto sandorio taisykles bei ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą – perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, turi pareigą ex officio nustatyti sąlygas, kuriomis ieškovui perkeliamos iš sandorio kildinamos pirkėjų teisės ir pareigos.

2. Trečiasis asmuo Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarė Z. K. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylą spręsti savo nuožiūra.

3. Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimo dėl 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo panaikinimo ar palikimo galioti priimti teismo nuožiūra.

3.1. Tiek teismas, tiek ir G. Š. bei B. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad sudarydami mainų sutartį nesiekė iš T. B. įsigyti transporto priemonę. Taip pat apeliantai pripažino, kad minėtas automobilis jiems perduotas nebuvo, o vietoj jo buvo perduota 25 000,00 Eur suma, todėl teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendime pagrįstai pripažino mainų sutartį apsimestiniu sandoriu, sudarytu siekiant pridengti kitą – nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

3.2. V. S., gindama savo pažeistą pirmumo teisę ir turėdama visas įstatymo nustatytas sąlygas, pasirinko gynimo būdą – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą. Teismas pripažindamas mainų sutartį apsimestiniu sandoriu, pagrįstai perkėlė ieškovei pirkėjo teises ir pareigas.

3.3. Mainų sutartyje nurodyta žemės sklypo 29/112 dalies vidutinė rinkos vertė yra 12 687,50 Eur, o pagal apeliantų pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Turto vertė“ Retrospektyvinį nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. 1806-0024 žemės sklypo dalies vertė – 26 300,00 Eur. Teismas perkeldamas ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal mainų sutartį nustatė, kad ji žemės sklypo 29/112 dalį nusipirko už 12 687,50 Eur, tačiau kyla abejonių ar tikrai apeliantų B. Š. ir G. Š. siekis buvo parduoti žemės sklypo dalį už dvigubai mažesnę kainą ir ar tai nelems neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimo.

4. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apeliantai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos kartu su papildomais rašytiniais įrodymais prašo prijungti prie bylos.

4.1. Atsakovai viso proceso metu teigė, kad žemės sklypą parduoti buvo nutarta dar 2012 metais, o nutarus parduoti žemės sklypo dalį ir atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovei V. S. ir B. M., pirmiausia pirkti žemės sklypą buvo pasiūlyta būtent joms. Tačiau nei viena iš bendraturčių už pasiūlytą 25 000,00 Eur kainą Žemės sklypo dalies pirkti nepageidavo ir nesutiko. Kadangi ieškovė V. S., atsakovės B. Š. bei T. B. yra artimi giminaičiai – seserys, todėl atsakovei B. Š. jokių minčių, kad sesuo galėtų kaip nors pakeisti savo nuomonę, ar tuo labiau vėliau sudarius ginčijamą mainų sandorį jį ginčyti teisme, nekilo.

4.2. Iki 2017 metų birželio mėnesio atsakovei B. Š. (76/100 dalys) bei P. M. (24/100 dalys dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė pagalbinio ūkio paskirties pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo ūkiniu pastatu naudojosi būtent ieškovė. Kadangi žemės sklypo dalies atsakovei parduoti nepavyko per 3 metų pardavinėjimo laikotarpį būtent dėl to, jog ūkinis pastatas buvo didelis, jis buvo prastos būklės ir visi potencialūs pirkėjai, atvykę apžiūrėti sklypo, iš karto į jį atkreipdavo dėmesį, kadangi tokio pastato buvimas žemės sklype iš esmės trukdė racionaliam atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies naudojimui, atsakovė B. Š. nutarė ūkinį pastatą iš viso nugriauti ir 2015 metais paprašė ieškovės atlaisvinti minėtą sandėlį, nurodydama, jog jai priklausančią žemės sklypo dalį rengiasi parduoti, o šis statinys trukdo sklypo dalies pardavimui. Ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo dalies pirkti nepageidavo, ūkinį pastatą atlaisvino ir 2017 metais atsakovė B. Š. šį ūkinį pastatą, pasamdžiusi privatų tokio pobūdžio darbus atliekantį asmenį, nugriovė. Griovimo išlaidos sudarė apie 10 000 Eur sumą, kurias dengė tik pati atsakovė B. Š..

4.3. Kad ieškovė žemės sklypo dalies įsigyti neplanavo, patvirtina ir 2013 m. liepos 12 d. tarp V. S., A. S. bei B. Š. ir G. Š. sudaryta mainų sutartis (1 t., b. l. 152-158), pagal kurią ieškovė pati perleido jai priklausančią to paties žemės sklypo dalį atsakovei B. Š..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

23. 2019 m. rugpjūčio 20 d. atsakovai T. B., R. B., G. Š. ir B. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos kartu su papildomais rašytiniais įrodymais prašo prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovų 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašytinius paaiškinimus ir jų priedus, vertindama, jog tai yra apeliacinio skundo papildymas, kurio pateikimą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui draudžia CPK 323 straipsnio nuostatos. Be to, nenustatyta naujų įrodymų pateikimo būtinybės ir pagal CPK 314 straipsnio sąlygas.

24. Byloje nustatyta, kad 2018 m sausio 23 d. mainų sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 2-jo notarų biuro notarės Z. K., notarinio registro Nr. 837, atsakovai G. Š., B. Š. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 79/2352 ir 530/2352 dalis žemės sklypo, kas sudaro 609 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išmainė į atsakovams T. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę FORD TRANSIT, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovai mainų sutartyje nurodė, kad žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė 12 687,50 Eur, šalių susitarimu žemės sklypo dalies 12 000,00 Eur vertė, transporto priemonės vertė 12 000,00 Eur. 2018 m. sausio 23 d. mainų sutarties Nr. 837 pagrindu atsakovai T. B. ir R. B. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise 29/112 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės V. S. teigimu, atsakovai, žinodami ieškovės norą ir siekius įsigyti žemės sklypo dalį, sąmoningai sudarė apsimestinį mainų sandorį, tokiu būdu užkertant kelią ieškovės teisių realizavimui, t. y. jai suteikta pirmenybės teise pirkti žemės sklypo dalį (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Dėl šių aplinkybių ieškovė prašo 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 straipsnio 1 dalis); pripažinti 2018 m. sausio 23 d. mainų sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti visas pirkėjo teises ir pareigas; priteisti iš ieškovės atsakovams T. B. ir R. B. mainų sutartyje nurodytą kainą už žemės sklypą – 12 687,50 Eur.

25. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis) yra išaiškinęs, jog dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio šalies apgaulingi veiksmai kitos šalies atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

26. Sutinkamai su CK 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarčių laisvės principu, atsakovai turėjo teisę sudaryti mainų sutartį ir neprivalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau CK 1.5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai reiškia, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (LR Konstitucijos 28 straipsnis). Sudarydami mainų atsakovai atėmė galimybę ieškovei įgyvendinti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendraturčio pirmenybės teisę. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde, kurį pateikė atsakovai T. B., R. B., G. Š. ir B. Š. (toliau visi kartu – apeliantai), nėra jokių argumentų dėl esminės bylos aplinkybės – ieškovės teisės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs mainų sutarties sudarymo aplinkybes, priėjo pagrįstos išvados, jog mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas turint tikslą atsakovams B. Š. ir G. Š. perleisti nuosavybę į žemės sklypo dalį tokiu būdu, kad jos negalėtų nupirkti ieškovė V. S., pasinaudodama bendraturčio pirmenybės teise.

27. Apeliantai teigia sutinkantys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apsimestinio sandorio sudarymo faktą, tačiau, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tikroji atsakovų valia buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, kuriame žemės sklypo kaina yra 12 687,50 Eur. Pabrėžia, kad 29/112 dalies žemės sklypo kaina yra 25 000,00 Eur ir tokią kainą (25 000,00 Eur) už žemės sklypo dalį faktiškai sumokėjo T. B. ir R. B.. Taigi ginčas byloje kilo dėl tikrosios žemės sklypo dalies kainos nustatymo perkeliant ieškovei pirkėjo teises.

28. Atsakovai mainų sutarties 3.1 punkte nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 15 d. patikslintus duomenis, užsakymo Nr. 16611253, žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė 12 687,50 Eur, šalių susitarimu žemės sklypo dalies vertė 12 000,00 Eur; šalių susitarimu transporto priemonės vertė 12 000,00 Eur (mainų sutarties 3.2 punktas). Atsakovų į bylą pateikti procesiniai dokumentai ir paaiškinimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme rodo, kad transporto priemonė atsakovams G. Š. ir B. Š. perduota nebuvo, o buvo perduota sutarta pinigų suma 25 000,00 Eur: sandorio sudarymo dieną buvo perduota 20 000,0 Eur suma grynais pinigais, o vėliau mokėjimo pavedimais buvo pervesta dar 5 000,00 Eur. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovai pateikė 2018 m. sausio 23 d. pakvitavimą 20 000,00 Eur sumai ir 2018 m. balandžio 10-23 d. atliktus penkis mokėjimo nurodymus bendrai 5 000,00 Eur sumai. Taip pat atsakovai pateikė Retrospektyvinį nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą, kuriame nekilnojamojo turto vertintojas Gediminas J. B. pateikė išvadą, jog 29/112 dalies žemės sklypo rinkos vertė mainų sandorio sudarymo dieną buvo 26 300,00 Eur.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei perkėlus pirkėjo teises, jai kyla pareiga nekilnojamojo turto savininkui sumokėti parduodamo daikto kainą, kurią jie nurodė mainų sutartyje – 12 687,50 Eur.

30. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju mainų sutartį tvirtino notarė Z. K., būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, neviršydama savo kompetencijos, o mainų sutartyje pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, todėl yra pagrindas mainų sutartį laikyti oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir ji turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.). Mainų sutartį tvirtinusi notarė Z. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įtarimų dėl sutarties apsimestinumo nekilo, nes buvo informuota, kad T. B. ir B. Š. yra ne svetimi žmonės, o artimos giminaitės – seserys. Atsakovai G. Š., B. Š. ir T. B. savo parašais patvirtino, kad mainų sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys susitarė ir sutartyje nustatė žemės sklypo dalies kainą. Manydami, kad žemės sklypo dalies kaina ženkliai viršija automobilio vertę, t. y. mainų objektai nebuvo lygiaverčiai, atsakovai galėjo susitarti ir papildomai sumokėti priemoką, nes CK 6.433 straipsnio 2 dalis dispozityviai leidžia sandorio šalims susitarti dėl kainų skirtumo kompensavimo, tačiau to nepadarė.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.) patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Todėl atsakovų paaiškinimai, jų pasirašytas pakvitavimas ir mokėjimo pavedimai, kuriuose nėra duomenų apie tai, jog mokama už įsigytą žemės sklypo dalį, nepaneigia notarės patvirtintoje mainų sutartyje nurodytų įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės teismų praktikoje yra nuosekliai suformuluotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Iš skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė, analizavo bei vertino visą byloje surinktą medžiagą ir sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma. Teisėjų kolegija sutinka, kad nustačius atsakovų nesąžiningumą (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), teismas neturėjo pagrindo plečiamai taikyti ir aiškinti mainų sutarties sąlygų jų naudai.

34. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie yra išvestiniai iš pirmiau aptartų ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovei iš kiekvieno apelianto, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – po 235,00 Eur (pagal suteiktų paslaugų ataskaitą – 940,00 Eur : 4 = 235,00 Eur), kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, likusi ieškovės prašomų priteisti šių išlaidų dalis – 318,40 Eur (1 258,40 – 940,00 = 318,40 Eur), nėra pagrįsta rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 235,00 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.