Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi (bylos Nr. e2-4424-560/2019) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo J. K. turto areštas 1 250 389,74 Eur sumoje. Šią nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdo antstolis Arminas Naujokaitis vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/03293.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi skundą atmetė.

7. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0157/19/03293 duomenų nustatė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį (bylos Nr. e2-2161-560/2020) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria ieškovės UAB „Belor“ reikalavimų užtikrinimui nutarta areštuoti atsakovui (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 1 250 389,74 Eur sumoje. Vykdydamas šią nutartį, antstolis 2020 m. spalio 12 d. priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininką (pareiškėją) 2020 m. spalio 21 d. 10 val. užtikrinti sąlygas antstoliui netrukdomai apžiūrėti skolininkui priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir joje esantį skolininkui priklausantį turtą.

8. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu minėtoje byloje atmestas ieškovės UAB ,,Belor“ ieškinys, tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos. Todėl pareiškėjo argumentą, kad dėl priimto ieškovei nepalankaus teismo sprendimo antstoliui nebeegzistuoja poreikis patekti į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, teismas atmetė kaip nepagrįstą (CPK 152 straipsnio 6 dalis; 586 straipsnio 1 dalis).

9. Pagrindinis pareiškėjo nesutikimo su ginčijamu patvarkymu argumentas yra tas, kad antstolio patekimas į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas yra perteklinis, kadangi nėra atlikta ekspertizė pareiškėjo areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti, be to, nėra aišku, ar išieškotojos UAB ,,Belor“ naudai nėra areštuota skolininko turto daugiau nei išieškotojos reikalavimas.

10. Antstolio vertinimu, aprašyto pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra nepakankama išieškotojos reikalavimų įvykdymui užtikrinti (dėl dalies nekilnojamojo turto vyksta teisminiai ginčai; minėtas turtas areštuotas kitų institucijų). Nurodytos priežastys patvirtina, kad antstolis nepakankamą aprašyto nekilnojamojo turto kiekį sieja ne su per maža šio turto rinkos verte, o su galimai ribotomis galimybėmis vykdyti išieškojimą iš aprašyto turto. Teismo vertinimu, ginčijamas antstolio patvarkymas, kuriuo skolininkas įpareigotas užtikrinti antstoliui sąlygas apžiūrėti skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas ir joje esantį turtą, yra priimtas siekiant tinkamai įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ta aplinkybė, kad šio patvarkymo priėmimo metu nebuvo atlikta ekspertizė dėl aprašyto turto vertės, nedaro minėto patvarkymo neteisėto.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis buvo įpareigojęs pareiškėją sudaryti sąlygas patekti į gyvenamąsias patalpas konkrečią datą, kuri jau praėjusi, todėl skundo patenkinimas pareiškėjui jokių materialių teisinių pasekmių nebesukeltų.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. pareiškime prašomi išreikalauti įrodymai neturi reikšmės antstolio 2020 m. spalio 12 d. patvarkymo teisėtumo vertinimu, todėl teismas pareiškėjo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkino.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamas pirmosios instacijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas.

17. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

18. Priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

19. Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomieji dokumentai, kuriuose nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.

20. Kaip matyti iš bylos duomenų, vykdomojoje byloje Nr. 0157/19/03293 antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4424-560/2019 (naujas bylos Nr. e2-2161-560/2020), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria ieškovės UAB „Belor“ reikalavimų užtikrinimui nutarta areštuoti atsakovui (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 1 250 389,74 Eur sumoje.

21. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis 2020 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-157-23257 įpareigojo skolininką (pareiškėją) 2020 m. spalio 21 d. 10 val. užtikrinti sąlygas antstoliui netrukdomai apžiūrėti skolininkui priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir joje esantį skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą. Patvarkyme antstolis konstatavo, kad areštuoto skolininko nekilnojamojo turto vertės, remiantis viešais registrų duomenimis, nepakanka teismo nutarčiai įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje (bylos Nr. 2S-723-855/2020) nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis šiai bylai, todėl teismas pakartotinai jų nevertina (CPK 182 str.). Apeliantas minėtas aplinkybes paneigiančių duomenų teismui nepateikė (CPK 178 str.).

24. Esant nustatytoms prejudicinėms aplinkybėms, kad skolininko nekilnojamojo turto neužtenka UAB „Belor“ 1 250 389,74 Eur sumos reikalavimui užtikrinti, antstolio veiksmai, siekiant nustatyti ir aprašyti skolininko kilnojamąjį turtą likusiai neužtikrintai daliai, tame tarpe ginčijamu antstolio patvarkymu nustatytas įpareigojimas dėl leidimo patekti į skolininkui priklausančias patalpas, negali būti laikomi neteisėtais ir nepagrįstais.

25. Atskirajame skunde remiamasi ir tuo, kad, esant nesutarimui dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau tai nebuvo atlikta.

26. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Todėl antstolis turi imtis visų galimų veiksmų, tame tarpe skiriant ekspertizę turto kainai nustatyti, siekiant tinkamai įvertinti realizuojamą turtą bei užtikrinti visų proceso dalyvių interesų pusiausvyrą. Šiuo gi atveju, nėra vykdomas išieškojimas iš skolininko turto, o antstolis vykdo tik nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jų vykdymas nėra lygiavertis vykdomasis dokumentas piniginių lėšų priverstiniam išieškojimui iš skolininko. Taigi antstoliui kyla pareiga tik surasti skolininko turto 1 250 389,74 Eur sumoje bei jį aprašyti, tokiu būdu užtikrinant galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju antstolis vadovavosi viešųjų registrų duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad antstolis nebuvo paskyręs skolininko nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės, neleidžia daryti išvados, kad ginčijamu patvarkymu būtų buvę pažeistos antstolio veiklą reglamentuojančios teisės normos ar skolininko teisės.

27. Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2, 3 d.). Todėl atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas yra atmetęs ieškinį, kurio užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas antstoliui atliekant vykdymo veiksmus, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas nėra pasibaigęs.

28. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl dokumentų išreikalavimo iš išieškotojo, siekiant nustatyti, ar išieškotojo naudai nėra areštuota daugiau skolininko turto (šioje bei kitose civilinėse bylose kartu) nei reikia išieškotojo reikalavimams pagal vekselį užtikrinti.

29. Kaip jau minėta, antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame nustatytas arešto taikymo mastas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl duomenų iš išieškotojo apie kitose civilinėse bylose taikytus areštus išreikalavimo, nes jie bylai nėra teisiškai aktualūs bei tokiu būdu būtų išeita už nagrinėjamos civilinės bylos ribų (CPK 265 str.).

30. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio vykdymo veiksmus, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).