Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-23 · Civilinė byla Nr. e2A-1795-601/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
e2A-1795-601/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09927-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1795-601/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09927-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 2.6.16.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16677-490/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 769,78 Eur skolą (nesumokėtas nuomos įmokas), 692,80 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 33 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo A. G.: 769,78 Eur skolą (nesumokėtą nuomos mokestį), 69,28 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (839,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas 2020 m. balandžio 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-021777 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui pradinė kreditorė išnuomojo kilnojamąjį daiktą – telefoną XIAOMI-Xiaomi Mi Note 10 128GB, Dual-(duomenys neskelbtini) 25 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų neatliko bei negrąžino išnuomoto daikto, todėl Sutartis buvo nutraukta. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas sprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. O, kadangi atsakovas išperkamosios nuomos įmokų pagal sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 769,78 Eur nesumokėtas nuomos įmokas.

5. Tačiau, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai (692,80 Eur) yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą (769,78 Eur), taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, teismas sprendė, kad prašomi priteisti 0,5 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Vertindamas koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) nustatytus netesybų dydžius ir sumažino ieškovės prašomus priteisti delspinigius iki 69,28 Eur (769,78 Eur × 0,05 proc. × 180 d.).

6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.123 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 33,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies (57,00 proc.), ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo A. G. 692,80 Eur delspinigių; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo A. G. 154,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; 3) kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo A. G. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių, nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Taigi, tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, kad sutarties pagrindu perduotu telefonu atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, tačiau, anot ieškovės, tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas VKĮ normos;

8.2. Pirmosios instancijos teismas, sutartines netesybas sumažindamas 10 kartų, nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą ir paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Juolab, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, jog yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti taip pat tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino;

8.3. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl, nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkinti reikalavimai dėl delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, taip pat nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog 2020 m. balandžio 21 d. sudaryta nuomos sutartis tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo A. G., kuria atsakovas iš pradinės kreditorės išsinuomojo telefoną, yra laikoma vartojimo sutartimi. Taip pat nėra ginčo, kad šioje sutartyje buvo numatyta, jog nuomininkas gali įsigyti išsinuomotą prekę per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, sumokant sutartyje įvardintą prekės kainą (539,00 Eur su PVM), o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į turto kainą, arba praėjus 90 dienų terminui, sumokant 70 procentų visos likusios mokėti nuomos mokesčių sumos. Be to, nuomininkui tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui buvo numatyta galimybė įsigyti turtą vos už 1,00 Eur. Ir, nors Sutartyje yra numatyta nuomininko teisė, bet ne pareiga išsipirkti nuomojamą daiktą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotina, kad Sutarties šalys, sudarydamos Sutartį, tikėjosi, jog, pasibaigus Sutarties laikotarpiui, atsakovas, tinkamai mokėdamas Sutartyje nurodytas įmokas (atlikęs 24 mokėjimus po 34,99 Eur), perims turto nuosavybės teisę, nes po to išsipirks turtą už simbolinį 1,00 Eur mokestį, o sumokėtos nuomos įmokos bus įskaitytos į turto kainą. Taigi, ginčo Sutarties tikslas buvo, sumokėjus visas įmokas ir mokesčius, perimti nuosavybės teises į Sutarties objektą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

13. Kaip teisingai apeliantė nurodė apeliaciniame skunde, VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Vadinasi, nustačius, kad pradinė kreditorė Sutartyje sąmoningai neįtvirtino pareigos išsipirkti nuomojamą daiktą, esant pagrįstam įsitikinimui, kad atsakovas neabejotinai būtų siekęs įsigyti nuosavybės teisę į telefoną už simbolinį 1 Eur mokestį, laikytina, kad Sutarties šalis, vis dėlto, siejo išperkamosios nuomos sutartiniai teisiniai santykiai, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliantės argumentai, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas VKĮ normos, yra nepagrįsti.

14. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad skundžiamame teismo sprendime už akių delspinigių sumažinimo pagrindas yra VKĮ. Priešingai, iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias šioje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais. Tuo tarpu nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, pirmosios instancijos teismas rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kas atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

15. Pažymėtina, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų paskirtis – atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, todėl netesybos negali tapti pasipelnymo šaltiniu, suteikiant kreditoriui pranašumą ir (ar) nepagrįstą praturtėjimą skolininko sąskaita. Todėl tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Tokia teismo teisė įtvirtinta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Be to, kasacinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K7-75-823/2020). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną (Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1550-921/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021 ir kt.). Taigi, nors apeliantė, skaičiuodama delspinigių dydį, vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau be pagrindo nesilaikė tame pačiame straipsnyje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Juolab, kad ji nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, vartotojų teisių apsaugos principais, VKĮ nuostatomis, kaip orientaciniu kriterijumi, šioje byloje aptarta teismų praktika, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 0,5 procentų netesybos yra aiškiai per didelės ir todėl yra pagrindas jas sumažinti iki sąžiningo ir teisingo dydžio – 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užtikrino tiek atsakovo, kaip silpnesnės šalies, tiek ieškovės, užsiimančios ūkine-komercine veikla, interesų pusiausvyrą, nesuteikiant nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

17. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas