- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-18
- Bylos Nr.
- 2KT-88-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31111-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-2237-558/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. N2-2237-558/2015, siekiant išspręsti šios ir Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-890-228/2015 sujungimo klausimą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-2237-558/2015 pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. bei pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys AB „Swedbank“, A. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. J., O. J..
Utenos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-890-228/2015 pagal ieškovų A. K. ir G. K. ieškinį atsakovams V. B. ir A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Šalies argumentai
Nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, ieškovė A. B. ieškiniu prašo padalinti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), juos priteisiant V. B.. Atsakovas V. B. priešieškiniu teismo prašo šiuos žemės sklypus pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes juos įgijo už asmeninės nuosavybės teise jam priklausančias lėšas. Utenos rajono apylinkės teismui ieškovai A. K. ir G. K. pateikė ieškinį dėl sandorių, kurių pagrindu V. B. įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus ir šaunamuosius ginklus, negaliojimo, dėl ko yra pagrindas spręsti aptartų civilinių bylų sujungimo klausimą.
Civilinės bylos sujungtinos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. N2-2237-558/2015 ir Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-890-228/2015 medžiaga, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau.
Remiantis bylų duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme sprendžiamas santuokos tarp A. B. ir V. B. nutraukimo, turto padalinimo bei kiti santuokos nutraukimo byloje nagrinėtini klausimai, tuo tarpu Utenos rajono apylinkės teismo byloje sprendžiama dėl santuokos nutraukimo byloje dalintinų žemės sklypų įgijimo sandorių galiojimo ir nuosavybės teisių (ieškovai actio Pauliana ieškinio pagrindu prašo pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais V. B. įgijo šį turtą bei taikyti restituciją, grąžinant turtą ieškovams). Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Taip yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus. Bendroji taisyklė yra tokia, kad jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungta ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (CPK 136 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vadinasi, teisingai išspręsti ginčą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje galima tik šią bylą sujungus su Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla, kadangi ieškinio Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dalykas yra susijęs su sutuoktinių turtu, kuris turi būti dalijamas santuokos nutraukimo byloje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes manytina, kad sujungus bylas, ginčas bus išnagrinėtas greičiau, neliks poreikio laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Bylų sujungimas atitiks aukščiau nurodytus civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), todėl prie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos, kurioje sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas, prijungtina Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla ir abi bylos perduotinos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-2237-558/2015 ir Utenos rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-890-228/2015, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-890-228/2015 prie civilinės bylos Nr. N2-2237-558/2015.
Utenos rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-890-228/2015 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo.