- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-990-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00087-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dadodera“
- Atsakovas
- „Powszechny Zakład Ubezpieczeń“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dadodera“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6532-322/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dadodera“ ieškinį atsakovui „Powszechny Zakład Ubezpieczeń“ Spółka Akcyjna (PZU SA), trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismingumo, teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
2018 m. sausio 29 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dadodera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ 2 419,74 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 28 d. Vokietijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė. Autoįvykio kaltininko transporto priemonių privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta draudimo bendrovėje PZU S.A. Ieškovė pažymėjo, jog dėl draudimo išmokos kreipėsi į atsakovę (kaip PZU S.A. atstovę Lietuvoje), kad ši sumokėtų skirtumą tarp ieškovės faktiškai patirtų ir KASKO draudimu nepadengtų nuostolių, kuriuos dėl draudiminio įvykio patyrė ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. vasario 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad iš ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdžio matyti, kad ieškovė siekia draudimo išmokos pagal sutartį priteisimo, o ne reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles; išaiškino, kad jos ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (pagal atsakovės (juridinio asmens) buveinės vietą).
2018 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-239-372/2018 Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės UAB „Dadodera“ ieškinio priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė su atsakove nebuvo sudariusi draudimo sutarties, iš kurios, kaip draudėjas, galėtų reikšti pretenzijas atsakovei, kaip savo draudikui, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei padaryta žala kyla iš delikto, todėl teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovei.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai ieškinį priėmė ir 2018 m. kovo 23 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dadodera“ reikalavimą ir iš AB „Lietuvos draudimas“ UAB „Dadodera“ priteisė 2 419,74 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. kovo 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 332 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir ieškovei pateikus atsiliepimą į prieštaravimus, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje.
2018 m. rugsėjo 18 d. gautas rašytinis ieškovės prašymas pakeisti atsakovę. 2018 m. rugsėjo 21 d. teismo nutartimi patenkintas ieškovės prašymas ir byloje netinkama atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pakeista tinkamu atsakovu „Powszechny Zakład Ubezpieczeń“ Spółka Akcyjna (PZU SA), kuris yra registruotas Lenkijoje. AB „Lietuvos draudimas“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustačius, kad pasikeitus byloje atsakovui iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ į Lenkijoje registruotą juridinį asmenį „Powszechny Zakład Ubezpieczeń“ Spółka Akcyjna (PZU SA), ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas iki 2018 m. spalio 18 d. nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
2018 m. spalio 8 d. gautas ieškovės atskirasis skundas dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas Kelmės rūmai 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės UAB „Dadodera“ ieškinį atsakovui „Powszechny Zakład Ubezpieczeń“ Spółka Akcyjna (PZU SA), trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą. Ta pačia nutartimi teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 23 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4295-322/2018 ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6532-322/2018.
Teismas nurodė, kad ieškinys pareikštas Lenkijoje registruotam juridiniam asmeniui, todėl teismų kompetencija nustatoma pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) įtvirtintas taisykles. Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Viena iš alternatyvių specialiosios jurisdikcijos taisyklių nustatyta Reglamento 7 straipsnio 2 punkte. Minėta norma reglamentuoja, kad bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto ieškinys gali būti pareikštas vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad Lietuvoje registruotos ieškovės ieškinys, kurio reikalavimai yra deliktinio pobūdžio, pareikštas Lenkijoje registruotam atsakovui, sprendė, kad ieškinio alternatyviam teritoriniam teismingumui galėtų būti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 2 punktas ir ieškinys pareikštas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, arba ieškinys galėtų būti pareikštas Lenkijos Respublikoje, taikant Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą jurisdikcijos taisyklę, todėl darė išvadą, kad pasikeitus atsakovui byloje, byla tapo neteisminga Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
2. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Dadodera“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė, būdama priversta skųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. spalio 11 d. nutartis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Apeliantas atkreipia dėmesį į keistą teismo atliktų procesinių veiksmų seką: po to, kai byloje pasikeitė atsakovas, teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pirmiausia įpareigojo ieškovę išversti naujajai atsakovei įteiktinus procesinius dokumentus. Kadangi ieškovė su minima nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą. Po šio atskirojo skundo pateikimo byloje neįvyko jokio įvykio, tačiau teismas nutarė, kad byla tapo šiam teismui nebeteisminga, t. y. neaišku, kodėl teismas iš karto nepriėmė nutarties, kuria būtų palikęs ieškinį nenagrinėtą, užuot iš pradžių įpareigojęs ieškovę versti dokumentus, nors jau žinojo (atsakovas jau buvo pasikeitęs), kad to visiškai nereikia, t. y. kad ieškinys bet kokiu atveju bus paliktas nenagrinėtas, nepriklausomai nuo to, vers ieškovė dokumentus ar ne.
13.2. Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, praktiškai analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-484-210/2018 sukurtas precedentas, kuris yra privalomas skundžiamą nutartį priėmusiam teismui. Ieškovė ne tik neturėjo versti jokių dokumentų ir taip patirti nereikalingų bylinėjimosi išlaidų, bet ir pati byla teisminga Lietuvos teismams.
13.3. Ieškovė savo nuolatinės buveinės vietos valstybėje – Lietuvoje – ieškinį prieš atsakovę gali reikšti vadovaudamasi tiek nacionalinėmis, tiek ir tarptautinėmis teisės normomis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog „<...> Nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, turi teisę prieš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės atsakingą draudiką pradėti teismo procesą Lietuvos Respublikoje. <…>”. Taip pat 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB preambulės 32 punkte numatyta, kad „<...> nukentėję asmenys gali pradėti teismo procesą prieš civilinės atsakomybės draudiką gyvenamosios vietos valstybėje narėje.”
13.4. Aplinkybę, jog ši byla yra teisminga būtent Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, jau yra patvirtinęs Šiaulių apygardos teismas, dar 2018 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-239-372/2018 patenkindamas 2018 m. vasario 8 d. ieškovės atskirąjį skundą ir panaikindamas 2018 m. vasario 5 d. tos pačios sudėties to paties teismo tų pačių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2970-322/2018, kuria šis teismas jau tuomet buvo atsisakęs priimti ieškovės ieškinį kaip neva neteismingą.
3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
14.1. Kadangi atsakovas yra Lenkijos subjektas, todėl pagal bendrąją teismingumo taisyklę byla teisminga Lenkijos teismams, konkrečiai Varšuvos Centro rajono teismui Varšuvoje, arba PZU SA filialo išdavusio draudimo liudijimą buveinės vietos teismui (CPK 29 straipsnis).
14.2. CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikytinos, nes ieškovės reikalavimas Lenkijos draudikui PZU SA yra kildinamas iš jo draudimo sutarties su įvykio kaltininku, t. y. dėl sutartinės prievolės, o ne iš delikto.
14.3. Procesiniai dokumentai turi būti išversti į atsakovui suprantamai, turimu atveju lenkų, kalbą remiantis CPK 111 straipsnio 3 dalimi.
14.4. AB „Lietuvos draudimas“ yra PZU S.A. atstovas (korespondentas) Lietuvoje, kuris atsako už reikalavimų, susijusių eismo įvykiais, nagrinėjimą ir sureguliavimą, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ nėra PZU S.A. atstovas Lietuvos teismuose. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimas – 14 straipsnio 6 dalis numato, kad kitos ES šalies draudiko atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje privalo atstovaujamojo draudiko vardu rinkti būtiną informaciją, spręsti klausimus dėl išmokos mokėjimo, mokėti išmokas, priimti teismo įteikiamus procesinius dokumentus, tačiau neprivalo būti atstovaujamojo draudiko atstovu teismo procesuose ar versti įteiktus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl taikytinų teisės normų ir bylos teismingumo
Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo „Powszechny Zakład Ubezpieczeń“ Spółka Akcyjna (PZU SA) 2 419,74 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovei UAB „Dadodera“ priklausantis vilkikas MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvos suremontuotas Vokietijoje MAN Truck & Bus Deutschland GmbH ir išrašyta sąskaita-faktūra 7 308,97 Eur, iš kurių 1 166,98 Eur sudaro PVM, sumai. Ieškovė sąskaitą apmokėjo ir iš KASKO draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo gavo 3 722,25 Eur. Įvykio kaltininkas – Lenkijoje registruotos transporto priemonės vilkiko DAF FX 105 (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas K. D.. Autoįvykio kaltininko transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovo draudimo bendrovėje „Powszechny Zakład Ubezpieczeń“ Spółka Akcyjna (PZU SA), registruotoje Lenkijoje. Ieškovė UAB „Dadodera“ pareiškė ieškinį atsakovui „Dadodera“ ieškinį atsakovui „Powszechny Zakład Ubezpieczeń“ Spółka Akcyjna (PZU SA) dėl likusios jai neatlygintos žalos, kurios suma sudaro 2 419,74 Eur. Taigi ieškovės buveinė yra Lietuvoje, o atsakovo – Lenkijoje.
Ginčo šalių buveinės yra skirtingose valstybėse, taigi byloje kilęs ginčas turi užsienio elementą. Pagal nacionalinį teisinį reguliavimą Lietuvos teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. teismas ex officio (savo iniciatyva) turėtų patikrinti, ar jis turi kompetenciją priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (CPK 782 straipsnis). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos nacionalinėje teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja šios bylos teismingumo klausimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-969/2018).
Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat vadinamo reglamentu „Briuselis I“. Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012), kuris yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnis).
Reglamentas Nr. 1215/2012 pakeičia Reglamentą Nr. 44/2001, todėl Teisingumo Teismo pateiktas pastarojo reglamento nuostatų aiškinimas taikomas ir Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatoms, kai šių dviejų Sąjungos teisės aktų nuostatas galima laikyti lygiavertėmis (2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo byloje Schmidt, C-417/15, EU:C:2016:881, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017).
Pagal Reglamentą Nr. 1215/2012 asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narėms teismuose. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 4, 5 straipsniai).
Reglamento Nr. 1215/2012 3 skirsnis reglamentuoja jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu. Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnyje nurodyta, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio b dalimi nukentėjusysis (naudos gavėjas) plačiąja prasme gali kreiptis į atsakingo už eismo įvykį asmens draudiką ir savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teismuose. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovė šia jai suteikta teise pasinaudojo tinkamai ir pasirinko savo teises ginti savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teisme – Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose.
Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog „ <…> Nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, turi teisę prieš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės atsakingą draudiką pradėti teismo procesą Lietuvos Respublikoje. <…>” o taip pat ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB preambulės 32 punkte numatyta, kad „<...> nukentėję asmenys gali pradėti teismo procesą prieš civilinės atsakomybės draudiką gyvenamosios vietos valstybėje narėje.”
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad byla neteisminga Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6532-322/2018 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui – Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.