Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 212 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo neatliktos bausmės atleistas;

2) Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, 35 straipsniu, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu pripažintas kaltu Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė palikta nepakeista. Nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje, kurios padarymu pripažintas kaltu Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Kauno apygardos prokuratūros 2024 m. birželio 12 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 5 dalimi, BK 38 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas E. B. ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2025 m. birželio 29 d. apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra, sustabdžius ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), 21.25 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARBT-0075, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,95 promilių neblaivumas (girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog šventė gimtadienį ir per ilgai pasėdėjo. 2025 m. birželio 29 d. visą dieną gulėjo lovoje ir vakare atsigėrė vieną butelį alaus ir už 10 minučių atsigėrė dar vieną butelį. Alus buvo 5 laipsnių stiprumo, 0,5 l talpos. Tada jis susipyko su drauge ir praėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo išvažiavo jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tada jo draugė paskambino į policiją ir pranešė, kad jis išvažiavo. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, tai buvo pirmas kartas, kai važiavo neblaivus. Automobilį pirko prieš 2,5 metų už 10 000 eurų. Laiduotojas yra jo brolis, kuris gyvena Lietuvoje ir išvažiuoja mėnesiui are pusantro dirbti. Brolis jam daro gerą įtaką, apie šį įvykį sužinojo tą pačią dieną ir davė moralo. Jis brolio klauso, dabar pasikeitė ir nevairuoja (b. l. 146).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas N. T. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybėn, ir parodė, kad kaltinamasis sakė, jog pas jį atvažiuoja, bet galvojo, kad kaltinamasis atvažiuos su taksi, o ne su savo mašina, nes tokiu atveju niekas jam nebūtų leidę. Apie šį įvykį sužinojo tą pačią dieną, nes jis kaltinamojo nesulaukė, todėl išvažiavo jo ieškoti. Jis buvo pradingęs kokią valandą laiko ir važiuojant pamatė aikštelėje policijos pareigūnus ir kaltinamojo automobilį. Kaltinamojo veiksmus vertina blogai, sakė jam, kad negalima važiuoti išgėrus ir jis tai puikiai supranta. Kaltinamasis labai pergyveno dėl šio įvykio. Jis yra vyresnysis brolis ir yra kaltinamajam autoritetas, kaltinamasis jo klauso. Jie susitinka kartą per savaitę ir susiskambina kiekvieną dieną. Brolis priklausomybių neturi. Jis (N. T.) visą laiką dirba Lietuvoje. Turėtų galimybę sumokėti užstatą (b. l. 182).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir liudytojos policijos pareigūnai parodymai bei byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys patvirtina, kad transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis, jam nustatytas girtumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad sustojus transporto priemonei iš jos niekas neišlipo ir neįlipo, tad kaltinamojo ikiteisminio tyrimo nurodytos aplinkybės, kad automobilio vairuotojas išlipo, buvo paneigtos byloje surinktais objektyviais duomenimis. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra negalimas. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis E. B. šios sąlygos neatitinka. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas, teistumas išnykęs. Prokuroro nutarimu 2024 m. birželio 12 d. kaltinamasis dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas. Inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis padarė praėjus kiek daugiau nei metams po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą bei kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Po inkriminuojamo nusikaltimo padarymo kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka. Minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti kaltinamojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad E. B. linkęs nesilaikyti įstatymų, reikiamų išvadų dėl elgesio jis nepadarė, skirtos nuobaudos, nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o ankstesnis kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nesulaikė kaltinamojo nuo priešingo teisei elgesio, todėl nėra pagrindo teigti, kad E. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

N. T. yra kaltinamojo brolis, dirba, tačiau iš byloje esančių įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad N. T. anksčiau teistas pagal BK 284 straipsnį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, ir, nors teistumas išnykęs, ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja N. T.. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) nustatyta, kad N. T. eilę kartų baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 ir 3 dalis, t. y. už greičio viršijimą vairuojant transporto priemonę, pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido prieš pat eismo juostą stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį bei kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas taip pat neigiamai charakterizuoja laiduotoją ir kelia abejonių dėl jo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Be to, N. T. negalėjo plačiau paaiškinti kaip, teismui taikant E. B. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir jį paskyrus laiduotoju, ateityje pasireikštų jo teigiama įtaka kaltinamajam, kokių veiksmų, be nurodyto bendravimo, N. T. gali imtis, kad E. B. ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia teismui abejoti N. T., kaip laiduotojo, tinkamumu, atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamasis nuolat bendrauja su savo broliu, tačiau realios įtakos jam, kaip asmeniui, jis negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje. Nors kaltinamąjį ir jo laiduotoją sieja artimi ryšiai, tai nesudaro pagrindo teigti, kad N. T. kaltinamajam gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, nes kaltinamasis elgėsi priešingai teisei – būdamas baustas administracine tvarka, taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepakeitė savo elgesio ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai jo nesulaikė. Be to, kaltinamasis administracine tvarka nubaustas ir po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina ir tai, kaltinamasis yra visiškai susiformavusi, pakankamai didelę gyvenimišką patirtį turinti asmenybė, taigi, abejotina, kad tokiam asmeniui papildoma jo elgesio korekcija šiuo atveju būtų bent kiek efektyvi.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo E. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2, 4 dalyse numatytų sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam E. B. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 80–84), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas dešimt kartų, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 85–92), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 79, 80), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis E. B. neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis yra sveikas, darbingas, dirba, gauna pastovias pajamas, todėl kaltinamajam E. B. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina artima minimaliai 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (51 MGL x 50 Eur) bauda.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. B. skirtina sumažinta 34 MGL, t. y. 1 700 Eur bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą E. B. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

E. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,95 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors E. B. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl E. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. liepos 7 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę iškart po alkoholinių gėrimų vartojimo, jam nustatytas girtumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, nesant tam būtinybės, esant pakankamai intensyviam eismui, pamatęs juos stabdžiusius pareigūnas kaltinamasis padidino greitį, vėliau sustojęs persėdo į keleivio vietą ir klaidino pareigūnas, kad automobilį vairavęs asmuo pasišalino, tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nei kaltinamasis, nei gynėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl už sunkesnį pažeidimą – nusikaltimo padarymą – kaltinamajam turėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, savo griežtumu prilygstanti ar netgi švelnesnė, nei numatyta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Byloje nustatyta, kad E. B. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).

Atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,95 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršija ribą nuo kurios asmeniui draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilės), taip pat ženkliai viršijo ribą (1,51 promilės) nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pirmojo tikrinimo metu kaltinamajam nustatytas 1,95 prom. neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 2,01 prom. neblaivumas, kas rodo, kad alkoholio koncentracija didėjo. Kaltinamasis vairavo nors ir vėlyvu, tačiau šviesiu paros metu, kaltinamajam išvažiavus iš namų neblaiviam, ši informacija buvo perduota policijos pareigūnams, kurie sustabdė kaltinamąjį. Kaltinamojo padaryto nusikaltimo realaus pavojingumo laipsnio nemažina ir tai, kad galimai rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik dėl to, kad į iškvietimą sureagavę pareigūnai sustabdė kaltinamojo vairuojamą transporto priemonę. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad transporto priemonės palikimas kaltinamojo dispozicijai keltų pavojų visuomenei, todėl jos konfiskavimas yra būtinas.

Kaip jau minėta, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti transporto priemonė nekonfiskuojama, nenustatyta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Aplinkybės, kad automobilis naudojamas vežant vaiką į mokyklą bei vykstant į darbą, nelaikytinos išskirtinėmis. Minėtos aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos nesustabdė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju kaltinamojo pasirinkimas vairuoti neblaiviam apsunkino jo paties gyvenimą, todėl kaltinamasis turi prisiimti visą atsakomybę už neigiamas pasekmes, su kuriomis teks jam susidurti jam ir jo šeimai. Nagrinėjamu atveju turto konfiskavimo netaikymas ne tik būtų neproporcingas padarytiems veiksmams bei sukeltai pavojingai visuomenei situacijai, bet tuo pačiu pažeistų ir vieną iš pagrindinių (kertinių) baudžiamosios teisės principų – teisingumo, nes, visų pirma, turi būti saugomi ne pavienių asmenų, o visos visuomenės teisėti interesai ir lūkesčiai dėl kuo saugesnės visuomenės, tinkamos prevencijos teisės pažeidimams padariusiems asmenims ir kuo įmanoma mažesnio nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas, proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė E. B. padarytam nusikaltimui, atitinka teisingą viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyrą ir nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, ar tai daryti būtų netikslinga (pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus), nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra transporto priemonės savininkas ir valdytojas, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, taip pat nenustačius išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti transporto priemonė nekonfiskuojama, E. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir transporto priemonė „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 54), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko 2025 m. birželio 30 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. turtui – automobiliui „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 55–57), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 113–116, 117–120), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (3 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (b. l. 35, 39, 43), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jei bauda nesumokama savarankiškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. liepos 7 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti E. B. vardu registruotą transporto priemonę „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko 2025 m. birželio 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. B. turtui – automobiliui „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (3 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.