- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-15
- Bylos Nr.
- e2YT-17920-1094/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02513-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Suinteresuotas asmuo
- M. U.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas, Vita Neverauskaitė
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – M. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pareiškėja T. R. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji turi teisę į privalomą palikimo dalį po motinos T. U. mirties.
Šalies argumentai
2. Savo pareiškime pareiškėja nurodo šias faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjos motina T. U. mirė (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).
2.2. Vilniaus rajono 8-ame notarų biure 2023 m. liepos 23 d. buvo paskelbtas mirusiosios testamentas, sudarytas 2022 m. lapkričio 16 d. Pagal minėtą testamentą pareiškėjos ir suinteresuoto asmens mama visą turtą paliko broliui (suinteresuotam asmeniui) M. U.. Pareiškėja, neginčydama testamento ir sutikdama su motinos valia, kreipiasi į teismą, turėdama tikslą nustatyti, kad jai reikalingas išlaikymas, dėl ko ji turi teisę į privalomą palikimo dalį po motinos T. U. mirties.
2.3. Pareiškėja yra vieniša, išsituokusi. Jau apie 30 m. yra neįgali ir turi tik 10 proc. darbingumo, kuris jai nustatytas iki gyvenimo pabaigos. Pareiškėja serga, jai nustatytos diagnozės: bronchinė astma, lumbopatija, radikulopatija, dubens organų funkcijos sutrikimas, hipertonija, sutrikusi glikemija, gastroduodenitas, erozinis gastritas, žymūs regėjimo sutrikimai (beveik nemato). Dėl daugybės ligų ji vartoja labai daug vaistų ir jai reikalinga pagalba, nustatyti specialūs poreikiai, turi daug papildomų poreikių: speciali lova, neįgaliam ir nematančiam pritaikytos namų apyvokos priemonės, slaugos priemonės, papildomos išlaidos nekompensuojamiems vaistams (kasmėnesinė priemoka vaistams yra apie 95 Eur), išlaidos masažui, reabilitacinėms ir palaikymo procedūroms, papildams. Kadangi pareiškėja negali dirbti, o gauna neįgalumo pensiją ir socialinę pašalpą/kompensaciją, jos gaunamų pajamų nepakanka išsilaikyti.
2.4. Pareiškėja teikia sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ji gyvena nuo pensijos iki pensijos, vienintelis jos turimas nekilnojamas turtas yra 161/1600 žemės sklypo dalis ir 40,70 kv. m bendro ir 31,71 kv. m gyvenamo ploto butas sename mediniame, beveik be patogumų name. Kadangi namas priklauso daugeliui savininkų ir nėra sutarimo, jo nepavyksta parduoti. Padėtis tikrai tragiška, antihigieninė ir pavojinga pareiškėjos sveikatai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. U. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jis nėa pagrįstas ir prašo pareiškimą atmesti. Atsiliepimą grindžia pagrindiniais argumentais:
3.1. Nėra ginčo, kad suinteresuoto asmens mama T. U., mirusi (duomenys neskelbtini), visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko jam (suinteresuotam asmeniui). Šis turtas susideda iš: 1) žemės sklypo su statiniais (gyvenamasis namas, viralinė, ūkinis pastatas, kiemo rūsis), esančio (duomenys neskelbtini); 2) kitų penkių nedidelių žemės sklypų.
3.2. Suinteresuotas asmuo minėtame testamentu paliktame name gyvena nuo 2008 m., jis yra neįgalus, turi tik 30 proc. darbingumo (turėjo du insultus, infarktą, neturi vieno inksto). Šalių tėvas mirė (duomenys neskelbtini), name liko gyventi jo mama su kitu neįgaliu broliu M. U. (jis buvo neįgalus nuo 8 m., mirė (duomenys neskelbtini)), todėl, norėdamas padėti mamai prižiūrėti neįgalųjį brolį, suinteresuotas asmuo nuo 2008 m. persikėlė gyventi pas mamą.
3.3. Pareiškėja nieko nepadėdavo nei tėvams, nei neįgalaus brolio priežiūroje. Todėl atsižvelgdama į tai, suinteresuoto asmens mama T. U., pasinaudodama savo konstitucine teise, visą savo turtą testamentu paliko sūnui (suinteresuotam asmeniui). Pažymi, kad suinteresuotas asmuo apie testamentą sužinojo kartu su pareiškėja. Todėl akivaizdu, kad tai buvo šalių mamos valia, kurią ji įgyvendino savarankiškai.
3.4. Mamos name suinteresuotas asmuo darė remontą, be to turėjo mamos įgailojimą tvarkyti visus jos reikalus, todėl jei jis (suinteresuotas asmuo) būtų nesąžiningas, mamos turtą turėjo galimybę ir galėjo perleisti tretiesiems asmenims iki mamos mirties, bet to nedarė.
3.5. Priešingai negu nurodyta pareiškime, pareiškėjai, mamos mirties dieną, išlaikymas nebuvo ir nėra dabar reikalingas – pareiškėja nurodo, kad yra vieniša, bet nenurodė teismui, kad turi tris dukras: A. S., J. R., J. Š.. Suinteresuoto asmens duomenimis, kartu su pareiškėja gyvena jos dukra J. R.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnį vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Šis išlaikymas turi būti mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kad ji pasinaudojo CK 3.205 straipsnio nuostatomis ir reikalavo, ar gavo iš dukrų išlaikymą (jei toks jai reikalingas), nors nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2008 m. balandžio 12 d. jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.
3.6. Taip pat pareiškėja pateikė į bylą duomenis apie ištuoką (duomenys neskelbtini), bet nepateikė teismo sprendimo dėl ištuokos. Pažymi, kad pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 28 straipsnį, ištuoktas paramos reikalingas nedarbingas sutuoktinis turėjo teisę gauti iš antrojo sutuoktinio išlaikymą, jeigu jis tapo nedarbingas per vienerius metus po santuokos nutraukimo. Jeigu sutuoktiniai ilgą laiką buvo santuokoje, teismas turėjo teisę priteisti alimentus ištuokto sutuoktinio naudai ir tuo atveju, kai šiam sutuoktiniui suėjo pensinis amžius ne vėliau kaip per penkerius metus nuo santuokos nutraukimo laiko. Nors iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ji Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje gydėsi nuo 1981 m., nuo 1995 m. ji buvo hospitalizuota dėl sutrikusio regėjimo, po 1998 m. jau atsirado daugiau ligų, kurių pagrindu jai buvo nustatytas nedarbingumas. Taigi santuokos nutraukimo metu, jeigu pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas, ji turėjo reikalauti teismo priteisti išlaikymą iš buvusio sutuoktinio.
3.7. Iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų galima spręsti, kad ji paskutinį kartą pas gydytojus lankėsi 2009 m. (pateikta 2009 m. epikrizė). Iš pateiktos poreikių nustatymo pažymos, matyti, kad pareiškėjai specialūs poreikiai buvo nustatyti nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. balandžio 12 d., kitų duomenų nepateikta. Taip pat pateiktas 2012 m. siuntimas į neįgalumo nustatymo komisiją, bei tik neįgalumo pažymėjimo viršelis, iš kurio nematyti nuo kada iki kada ir koks neįgalumas pareiškėjai suteiktas.
Šalies argumentai
3.8. Pareiškėja nurodo, kad gyvena sename, mažaverčiame name (duomenys neskelbtini). Tačiau taip nėra, nes žemės sklypas ir namas randasi Šnipiškių mikrorajone, turimo žemės sklypo ir namo rinkos kaina yra labai didelė – buto mokestinė vertė pagal VĮ Registrų centro vertinimą yra 26 600 Eur, viso žemės sklypo mokestinė vertė yra 372 000 Eur, tad pareiškėjos žemės sklypo dalis verta 48 424 Eur. Be to, suinteresuoto asmens duomenimis, pinigus šiam namui įsigyti pareiškėjai davė tėvai – t. y., tėvai įvykdė prievolę rūpintis savo vaikais, todėl kitą savo turtą paliko būtent savo sūnui (suinteresuotam asmeniui).
3.9. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų apie pajamas, mokamas kompensacijas, matyti, kad pareiškėja gauna viso 372,08 Eur pensijos bei papildomai kiekvieną mėnesį nuo 138 Eur iki 147 Eur priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją. Be to matyti, kad 2022 m. gruodį pareiškėjai papildomai buvo sumokėta 1097 Eur šildymo išlaidų kompensacija. Kurią ji gaus matyt ir šiais metais. Tad pareiškėjos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 605 Eur.
Atsiliepimas
3.10. Suinteresuotas asmuo, nepaisant pirmiau nurodytų argumentų supranta, kad pareiškėja yra jo sesuo ir iš žmogiškumo bei padorumo sutiktų kiekvienais metais apmokėti jai reabilitacijas, jei ji tomis paslaugomis naudotųsi, o jos vaikai atsisakytų jai padėti. Bet to jis sutinka priimti seserį gyventi pas save (t. y. į mamos namą), skirti jai atskirą kambarį ir prižiūrėti ją iki gyvos galvos, kaip prižiūrėjo savo neįgalųjį brolį bei savo mamą. Ir tai bus žymiai geresnė parama pareiškėjai, nei jos prašomas juridinio fakto nustatymas – pareiškėja gyvens pas suinteresuotą asmenį, jai nereikės už nieką mokėti, o savo butą galėtų kam nors išnuomoti.
4. Pareiškėja su brolio (suinteresuoto asmens) pasiūlymu dėl taikaus ginčo išsprendimo nesutiko, nurodydama, kad tartis taikiai su suinteresuotu asmeniu nemato galimybės, pageidauja, jog ginčas būtų sprendžiamas teisme (DOK-156267).
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Vita Neverauskaitė prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja yra plikėjos duktė. Pareiškėja daugiau kaip 30 m. serga įvairiomis ligomis, gydymas reikalauja daug pajamų, reikalingos išlaidos masažui – pareiškėja naudojasi privačiomis masažo ir reabilitacinėmis paslaugomis, maisto papildams, reabilitacinėms išlaidoms. Pareiškėja renkasi ir valstybės finansuojamas paslaugas, tačiau ir už jas tenka primokėti. Atstovės teigimu, pareiškėjai nuo 2012 m. iki senatvės pensijos (2040 m.) nustatytas neįgalumas, netektas 90 proc. darbingumas (darbinga tik 10 proc.), taigi galimybių užsidirbti pareiškėja neturi. Pareiškėja jau 30 m. gyvena name, kuriame nėra normalių gyvenimo sąlygų, nėra vandentiekio, šildymas krosninis. Namas priklauso 8 bendrasavininkams, todėl jo pardavimas negalimas. Kadangi kompensacijų gavimo tvarka kiekvienais metais keičiasi, todėl atstovė negali pasakyti kokio dydžio kompensaciją pareiškėja gavo 2021 m. Atstovė taip pat negalėjo atsakyti, ar jos atstovaujamoji pareiškėja turi žalingų įpročių. Pareiškėjai padeda dukros savo šeimų sąskaita, jos beveik kiekvieną dieną atvažiuoja padėti mamai. Išsituokiant (duomenys neskelbtini) pareiškėja sau išlaikymo neprašė. Pareiškėja tikėjosi teisingo turto padalijimo, tačiau visas turtas paliktas broliui M. U..
6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. U. nurodė, kad šalių tėvai, kol buvo gyvi visą laiką padėdavo pareiškėjai, duodavo grynų pinigų, taip pat padėjo pareiškėjai nusipirkti namą, išsipirkti žemės sklypą, tėvai šiai pagalbai skolinosi pinigus. Suinteresuotas asmuo dėl tokios tėvų pagalbos niekada neprieštaravo. Sesuo (pareiškėja) testamento neginčijo, sutiko su palikėjos valia. Suinteresuotas asmuo taip pat yra ligonis, būdamas 45 m. turėjo pirmą insultą, sulaukęs 50 m. turėjo antrą insultą, ko pasėkoje buvo pašalintas inkstas, dabar serga ir diabetu, ir podagra. Jam skiriami vaistai yra kompensuojami, priemoka labai nedidelė. Pareiškėjai taip pat vaistai yra kompensuojami. Šalių tėtis taip pat labai sirbo, mirė būdamas 65 m. Matyt visos šalių ligos paveldėtos. Suinteresuotas asmuo vienas prižiūrėjo ir sergantį tėtį, ir mamą, ir neįgalų brolį. Pareiškėja labai retai atvykdavo aplankyti tėvus, kartais būdavo, kad į 2 m. atvažiuodavo į kaimą tik kartą ar du. Suinteresuoto asmens pajamos taip pat nėra didelės, jis gauna 385 Eur invalidumo pašalpą, jo sutuoktinė – 420 Eur pensiją. Kadangi pareiškėjai nesutinka su suinteresuoto asmens pasiūlymu kraustytis gyventi į mamos namą, kur jai būtų išskirtas atskiras kambarys, būtų prižiūrėta iki gyvos galvos, jai niekas nekainuotu, tai suinteresuotas asmuo iš žmogiškumo savo sesei, jei pareiškėjai dukros nepadės, galėtų skirti tik po 50 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
7. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Dmitrijus Fomkin teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai akcentavo, kad nors įstatyme ir nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, jog asmeniui reikalingas išlaikymas, tačiau šiuo atveju tokia būtinybė neįrodyta. Pareiškėjai tik šiais metais nustatytos ligos (cukrinis diabetas ir dar 8 ligos). Pareiškėja gauna kompensaciją už šildymą (malkas), jai padeda 3 dukros, globa nenustatyta. Tokios gyvenimo sąlygos, kurias nurodo pareiškėja, buvo iki palikėjos mirties. Pareiškėja turimą nekilnojamojo turto kompleksą gali parduoti ir tokiu būdu pasigerinti savo gyvenimo sąlygas.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. nurodė esanti pareiškėjos dukra. Liudytojos teigimu, kas savaitę po 4-5 kartus būna pas mamą, padeda jai (nešioja maklas, vandenį, perka vaistus, maistą), nes mamai nustatyti specialūs poreikiai, globa nėra nustatyta. Pareiškėja jau 21 m. gyvena tokiomis sąlygomis, po santuokos nutraukimo viena turėjo 3 vaikus išlaikyti, oficialiai išlaikymas vaikams nebuvo priteistas, tėvas jį mokėdavo nereguliariai. Liudytoja kas mėnesį mamai skiria bendrai apie 150-200 Eur, vien tik už mamos vaistus, maisto papildus ir vitaminus liudytoja sumoka apie 30-40 Eur, mano, kad ir kitos pareiškėjos dukros (liudytojos sesės) skiria panašią sumą. Pačios pareiškėjos pajamos per mėnesį sudaro 500 Eur, už malkas gauna kompensaciją – 2022 m. gavo 900 Eur kompensacijos). Mama nemokamai poliklinikoje lankosi pas psichologą, neurologą ir chirurgą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9.1. Šalių motina (palikėja) T. U. mirė (duomenys neskelbtini).
9.2. Palikėja turėjo tris vaikus, vienintelę dukrą – pareiškėją T. R., ir du sūnus –suinteresuotą asmenį M. U. ir M. U., kuriam nuo vaikystės nustatytas invalidumas, nuo 1999 m. lapkričio 25 d. neterminuotai konstatuotas nedarbingumas (80 proc. netektas darbingumas) ir nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, pastarasis mirė (duomenys neskelbtini).
9.3. Palikėja 2022 m. lapkričio 16 d. testamentu (registro Nr. 5668) visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko savo sūnui M. U. (2023 m. liepos 13 d. testamento paskelbimo protokolas).
9.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2023 m. liepos 25 d. pažyma apie pajamas Nr. 3382 patvirtina, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjai viso išmokėti 2798,30 Eur, tame tarpe ir 1097,30 Eur kompensacija už šildymą (kurą), priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija nuo 2023 m. vasario mėn. yra 147 Eur. Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškėjai mokamos išmokos: 32 Eur vienišo asmens išmoka ir 350 Eur netekto darbingumo pensija.
9.5. Pareiškėjos sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ likutis 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo 183,24 Eur.
9.6. Pareiškėjai asmenine nuosavybės teise nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. priklauso 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), esantis 1940 m. statybos name ir 151/1600 dalis žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
9.7. Nuo 2012 m. balandžio 9 d. iki 2030 m. balandžio 23 d. pareiškėjai nustatytas neįgalumas, darbingumas 10 proc., specialiųjų poreikių lygis nenurodytas.
9.8. Pareiškėja savo ligas įrodinėja: 2009 m. gegužės 20-29 d. ekiprize Nr. 1110; 2012 m. kovo 29 d. siuntimu į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuriame nurodoma, kad pareiškėja Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje gydoma nuo 1981 m., nuo 1995 m. hospitalizuota dėl regėjimo sutrikimų; 2023 m. rugpjūčio 8 d. vaistų pirkimo sąskaita, 42,12 Eur sumai ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. vaistų pirkimo sąskaita, 95,37 Eur sumai; 2009 m. balandžio 13 d. specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma Nr. 595; 2023 m. spalio 6 d. medicinos dokumentų išrašu – diagnozė: ragenos kūgis; 2023 m. lapkričio 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymu.
9.9. Suinteresuotam asmeniui M. U. nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2028 m. lapkričio 6 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis.
Dėl teisės į privalomą palikimo dalį po palikėjos mirties
10. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
11. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
12. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; ir kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; ir kt.).
13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog neįgalus asmuo išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).
14. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių).
15. Iš šio sprendime 9 punkte nustatytų aplinkybių matyti, kad motinos mirties dieną (2023 m. birželio 3 d.) pareiškėja buvo iš dalies (10 proc.) darbinga (netektas 90 proc. darbingumas), tačiau sprendžiant, jog asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinti socialinių garantijų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010). Taigi neįgaliam palikėjo vaikui nereikia įrodyti poreikio būti išlaikomam, tačiau būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad jis neturi pakankamai lėšų ir išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, tačiau jų nepakanka būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį.
16. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo reglamentavimu socialinės paslaugos teikiamos ne tik tam tikrų socialinių sunkumų turinčiam asmeniui, bet ir dėl amžiaus ar neįgalumo negalinčiam savarankiškai rūpintis ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis asmeniui, kuris dėl sunkios negalios negeba savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrąsias, tiek specialiąsias socialines paslaugas, užtikrina tokiam asmeniui saugią ir sveiką aplinką, atitinkamą pagalbą, suderintą su jo priežiūra, nuolatinę slaugą ir kt.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos pajamos palikėjos mirties dieną bendrai sudarė apie 615 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad pareiškėjai, kuri dėl sveikatos būklės yra nedarbinga, pagalbą teikė valstybė, t. y. dėl neįgalumo atsiradęs išlaikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius tam tikras socialines garantijas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai, palikėjos mirties dienai, būtų nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis ir (ar) globa (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjai nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. priklauso nekilnojamojo turto kompleksas (3 kambarių butas ir 151/1600 dalis žemės sklypo), esantis (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos atstovės ir liudytojos pareiškėjos dukters, pareiškėja gyvena netinkamomis sąlygomis (nėra vandentiekio, krosninis šildymas, medinis namas) net 22 m. Taigi pareiškėja palikėjos mirties dieną turėjo ir turi nekilnojamojo turto, kurio ji negerino. Be to pareiškėja nepateikė jos finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų: informacijos apie banko, kredito unijų sąskaitose esančias lėšas, indėlius, vertybinius popierius. Šiuo atveju pareiškėja pateikė tik vienadienį jos sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ išrašą, patvirtinantį, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. minėtoje sąskaitoje buvo 183,24 Eur likutis. Tačiau iš šio išrašo negalima nustatyti visų operacijų (tiek pajamų, tiek išlaidų), taip pat vertinti, kiek lėšų pareiškėja turėjo palikėjos mirties dienai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja palikimo atsiradimo dieną buvo išnaudojusi visas objektyviai įgyvendinamas galimybes pasigerinti savo turtinę padėtį, ar, jog tos galimybės buvo sumažėjusios. Pareiškėja nurodo, kad turi specialių poreikių, todėl patiria išlaidų už gydymo paslaugas ir priemones. Tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad tokių išlaidų kompensavimo ar paslaugų teikimo jai neužtikrino valstybė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad pareiškėja naudojasi ir privačiomis medicinos paslaugomis (masažo, reabilitacijos ir pan.). Liudytoja, pareiškėjos dukra, nurodė, kad pareiškėja nemokamai poliklinikoje lankosi pas psichologą, neurologą, chirurgą.
18. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos, nedėjusios maksimalių pastangų tam, kad galėtų finansiškai pasirūpinti savimi, teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimas neatitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2 ir 1.5 straipsniai), CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008).
20. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tai, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
22. Nagrinėjamu atveju minėta, kad pareiškėja T. R. yra T. U., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Palikėja visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, 2022 m. lapkričio 16 d. testamentu paliko savo sūnui suinteresuotam asmeniui M. U.. Tokiu būdu pareiškėją, savo dukrą, nušalino nuo paveldėjimo.
23. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.205 straipsnio 1 dalimi, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Iš suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nei savi sergančio tėvo, neįgalaus brolio ir sergančios mamos (palikėjos) nelankė, jais nesirūpino, todėl pagrįstai manytina, kad pareiškėja šios savo pareigos nevykdė, dėl ko galimai tai sąlygojo atitinkamą palikėjos elgesį, sudarant testamentą.
24. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009). Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu jai buvo reikalingas išlaikymas, ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimą.
25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos brolis (suinteresuotas asmuo) siūlė pareiškėjai keltis gyventi į palikėjos namą, kur jai būtų suteiktas kambarys, už nieką nereikėtų mokėti, brolis rūpintųsi pareiškėja, kaip ir rūpinosi neįgaliu broliu ir tėvais, iki gyvos galvos, o pareiškėja galėtų išnuomoti savo 3 kambarių butą su žemės sklypo dalimi ir gauti papildomų pajamų, tačiau pareiškėja su tokiu suinteresuoto asmens pasiūlymu nesutiko.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėja turi tris pilnametes dukras, kurios taip pat turi įstatyminę prievolę išlaikyti savo nedarbingą mamą, jeigu jai reikia išlaikymo. Tiek pareiškėjos atstovė, tiek liudytoja (pareiškėjos duktė) teigė, kad dukros negali savo šeimų sąskaita išlaikyti mamos. Neva kas mėnesį liudytoja A. S. skiria mamai 150-200 Eur, manydama, kad ir kitos dvi dukros (liudytojos seserys) skiria panašią sumą. Teismas šiuos paaiškinimus vertina kritiškai. Visų pirma, liudytoja yra pareiškėjos dukra, taigi suinteresuota bylos baigtimi. Antra, tokios sumos pagrindimui nepateikta jokių įrodymų, byloje yra tik dvi (2023 m. rugpjūčio 8 ir 11 d.) vaistų pirkimo PVM sąskaitos faktūros. Pažymėtina, kad pareiškimas teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 30 d.
27. Byloje nėra duomenų kokia suma reikalinga pareiškėjos būtiniesiems poreikiam patenkinti, atsižvelgiant į pareiškėjos sveikatos būklę (CPK 175, 185 straipsniai). Pareiškėją šioje civilinėje byloje atstovauja privati teisininkė (advokatė), o ne teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011). Darytina išvada, kad pareiškėja gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo.
28. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į teismui pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, jog motinos T. U. mirties dieną pareiškėja T. R. atitiko CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Esant nurodytam, pareiškimas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
30. Pareiškėjos pareiškimą atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo neprašė atlyginti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas nesiima spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 93 straipsnis).
31. Teisme patirta 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 5 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos T. R. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct), bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.