Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teikimą dėl nuteistajam A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) arešto bausmės vykdymo nutraukimo dėl senaties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1700-170/2013 pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė - 5 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant jį kas mėnesį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis) ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis, kuria A. P. viešųjų darbų bausmė pakeista į 33 paras arešto, įsiteisėjo 2014 m. birželio 20 d.

Pagal BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatas jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę po nuosprendžio įsiteisėjimo, senaties eiga sustoja. Pažymėtina, kad vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.

Nors nuteistasis A. P. nedalyvavo teikimo nagrinėjime, tačiau atsižvelgtina į tai, kad dar vykdant viešųjų darbų bausmę, 2014 m. sausio 23 d. jam buvo paskelbta paieška, bausmė buvo pakeista į areštą dėl vengimo atlikti viešųjų darbų bausmę. A. P., žinodamas, kad jo atžvilgiu yra priimtas ir vykdomas nuosprendis, nei probacijos tarnybos, nei teismo neinformavo, jog yra pakeitęs gyvenamąją vietą, nedeklaravo savo išvykimo gyventi į užsienį. Pagal Gyventojų registro duomenis, jo gyvenamoji vieta vis dar deklaruota (duomenys neskelbtini), Iš teikimo medžiagos nematyti, kada A. P. pakeitė savo gyvenamąją vietą, persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis išvykdamas gyventi į užsienį apie savo išvykimą už bausmės vykdymą atsakingos institucijos neinformavo, savo naujosios gyvenamosios vietos adreso nepranešė, taigi suprato, kad dėl tokio jo poelgio nuosprendžio įvykdymas neįmanomas. Tai, kad A. P. jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir neatleidžia nuteistojo nuo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis siekiant įvykdyti nuosprendžiu skirtą bausmę (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. 1S-139-366/2019).

Kai asmuo, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis ir paskirta bausmė, išvyksta gyventi į užsienį, su bausmę vykdančia institucija nesusiekia, nesidomi savo baudžiamojo proceso eiga, teismų praktikoje laikoma, jog jis savo neapdairiais bei nerūpestingais veiksmais, abejingumu bausmės vykdymui apsunkina netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekia išvengti jam paskirtos bausmės, todėl nuosprendžio vykdymo senatis sustoja, ir teigti, kad nuosprendis nebuvo įvykdytas per tris metus nuo jo įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 1S-693-397/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 1S-115-361/2020).

Konstatuotina, kad A. P. vengia atlikti bausmę, taigi senaties eiga yra sustojusi. Nesant suėjus senaties terminui, priežastys, nurodytos teikime (kai jis Lietuvoje neturi socialinių ryšių ir gyvena (duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo nutraukti teismo nutarties vykdymą. A. P. vis dar Lietuvos Respublikos pilietis, išlieka teorinė galimybė, kad jis bet kuriuo metu gali atvykti į Lietuvą, bus surastas ir tada atliks jam paskirtą bausmę. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nėra priežasčių nutraukti ir jo paiešką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato teikimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties Nr. T-244-170/2014 vykdymo nutraukimo ir nuteistojo A. P. paieškos nutraukimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.