Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,B. e.“ atstovui advokatui Linui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,B. e.“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. L. (A. L.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 337,45 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018 m. balandžio 19 d. Vokietijoje dėl A. L., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutsches Büro Grüne Karte E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 337,45 Eur sumai transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas nurodo, kad sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 337,45 Eur ir raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti sumokėtus 337,45 Eur. Ieškovo teigimu, iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pateikė eismo įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Taip pat pateikia žalų administravimo departamento išvadą, kuri papildomai pagrindžia reikalavimą. Išvadoje nurodyta, kad į įvykio vietą, be atsakovės iškviestų privačių techninės pagalbos centro, vilkiko autoserviso darbuotojų, buvo iškviesta ir federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen kuri, atitvėrusi stovinčią transporto priemonę, užtikrino eismo įvykio vietos saugumą. Aplinkybės nurodytos Greitkelių policijos 2018 m. balandžio 19 d. pranešime/pareiškime, jų neginčija ir pats vairuotojas. Konkrečiai atlikti tokie darbai: atitvertas atsakovo vilkikas, iškabintas signalinis žibintas. Kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba iš viso patyrė 137,45 Eur išlaidų, kurioms pagrįsti yra sąskaita faktūra. Išvadoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje, todėl taikomi šios šalies žalos administravimo taisyklės, teisė ir praktika. Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo (BGB) 249 straipsnis numato, kad atsakinga už žalos padarymą šalis privalo atkurti tokią būklę, kuri būtų, jeigu nebūtų įvykusios aplinkybės, sukėlusios žalą. Nagrinėjamu atveju jei nebūtų buvusio techninio gedimo viešame kelyje, kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba nebūtų patyrusi išlaidų, vykdydama konkrečius darbus, kad būtų užtikrintas eismo saugumas viešajame kelyje. Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo (BGB) 823 straipsnis numato žalos atlyginimo prievolę už tyčia ar dėl neatsargumo trečiajai šaliai padarytos žalos atlyginimą. Žalų byla administruota ir išmoka išmokėta remiantis Vokietijos Kelių eismo įstatymo StVG 7 straipsniu ir 18 straipsniu. Vokietijos Kelių eismo įstatymo (StVG) 7 straipsnis numato transporto priemonės ar priekabos, kuri pagal savo paskirtį turi būti gabenama kartu su transporto priemone, valdytojo atsakomybę už žalą, kuri atsiranda eksploatacijos metu, kai, pvz., transporto priemonė įstumiama į kelią (įskaitant atvejus, kai ji yra su išjungtu varikliu); transporto priemonė sustoja/priversta sustoti viešajame kelyje; transporto priemonė sugenda viešajame kelyje. Pagal Vokietijos Kelių eismo taisyklių 15 straipsnį ir 32 straipsnį, sustojusios transporto priemonės turi būti aiškiai pažymėtos ir atitvertos, todėl kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba ėmėsi atitinkamų apsaugos priemonių kitų transporto priemonių eismo saugumui užtikrinti. Remiantis Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo 115 straipsniu (vok. Versicherungsvertragsgesetz (VVG)) nukentėjęs trečiasis asmuo, šiuo atveju – Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba, turi teisę pareikšti pretenziją dėl nuostolių atlyginimo tiesiogiai kaltininko draudimo bendrovei. Taip pat remiantis Vokietijos teismų praktika, išlaidos už transporto priemonės saugumo užtikrinimą kelyje yra priskiriamos privalomojo draudimo valdymui. Išvadoje nurodyta, kad UAB „B. e.“ buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 1 d. siųstu paklausimu dėl informacijos pateikimo. Atsakydamas į paklausimą, atsakovės vairuotojas atsiuntė apmokėtas autoserviso Car & Truck Center Wenzel, o vėliau ir techninės pagalbos kelyje ADAC sąskaitas už suteiktas vilkiko gelbėjimo paslaugas kelyje, kurios persiųstos Vokietijos Biuro vardu žalą administravusiam agentui BECS su prašymu patikrinti, ar atsakovės atlygintos išlaidos nesidubliuoja su Vokietijos nacionalinės kelių ir eismo valdymo tarnybos „Hessen Mobil – Straßen- und Verkehrsmanagement“ prašymu atlyginti už jau apmokėtas paslaugas. Gautas BECS atsakymas, kad atsakovės apmokėtos sąskaitos yra už automobilio serviso paslaugas ir techninę pagalbą kelyje, jose nėra įtrauktos išlaidos už federalinės kelių ir eismo valdymo tarnybos pareigūnų darbą, uždarius dalį greitkelio, siekiant apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo galimo pavojaus.

Ieškovas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant ieškovo atstovui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vokietijos kelių eismo priežiūros tarnyba Hessen Mobile atsakovės atžvilgiu neteikė jokių paslaugų Vokietijoje. 2018 m. atsakovei priklausanti transporto priemonė greitkelyje patyrė gedimą, dėl ko sustojo kelkraštyje. Gedimas įvyko intensyviame kelio ruože, todėl atsakovės atstotas (trečiasis asmuo) susisiekė su Vokietijos autorizuotu servisu, kuris į transporto gedimo vietą atsiuntė Car and Servise Truck darbuotojus, kurie, įvertinę situaciją, iškvietė Hessen Mobile. Nesulaukę Hessen Mobilę, ėmėsi transporto priemonės gedimų šalinimo. Praėjus valandai Hessen Mobile darbuotojai atvyko į įvykio vietą, tačiau neturėjo priemonių atitverti kelią, todėl Hessen Mobile kelio neatitvėrė. Hessen Mobile susisiekė su savo ofisu, tačiau leidimo atitverti kelią negavo ir po pusvalandžio išvažiavo iš įvykio vietos. Car and Servise Truck darbuotojai įvertinę, kad darbas gali būti nesaugus, patys į įvykio vietą išsikvietė iš savo padalinio dar vieną ekipažą, kuris pristatė atitvarus ir patys serviso darbuotojai atliko dalinį transporto priemonės atitvėrimą, kad būtų galima saugiau atlikti remonto darbus. Jokios priemonės, kurias savo sąskaitoje nurodė Hessen Mobile, nebuvo naudotos, Hessen Mobile neturėjo jokių atitvarų. Gedimo pašalinimo darbai užruko gana ilgai, nuo 19.30 val. iki 1.30 val., o Hessen Mobile ataskaitoje nurodyta, kad darbai buvo atlikti nuo 20.30 val. iki 22.45 val. Atstovas pažymėjo, kad jei Hessen Mobile atitvėrimą vykdė, tai jis turėjo būti vykdomas iki visų darbų pabaigos, o ne iki 22.45 val. Taip pat byloje yra duomenys, kad Hessen Mobile nepavyko atlikti darbų dėl susidariusių pavojingų aplinkybių, darbus perkėlė į rytojaus dieną. Todėl atsakovė nesutinka dengti išlaidas, kurių Hessen Mobile neatliko. Kelią atitvėrė Car and Servise Truck, kurie išrašė sąskaitą faktūrą, o atsakovė sąskaitą yra apmokėjusi. Atsakovė ieškovui pateikė visus dokumentus, kurių pagrindu nesutiko mokėti už Hessen Mobile paslaugas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra atsakovės direktorius ir jis vairavo transporto priemonę įvykio metu. Patvirtino atsakovės atstovo išdėstytas aplinkybes. Papildė, kad atvykę Hessen Mobile darbuotojai, jokių kelio užtvėrimo darbų neatliko, Car and Servise Truck darbuotojas net susiginčijo su Hessen Mobile dėl kelio neatitvėrimo. Praėjus kiek laiko Hessen Mobile išvažiavo, o Car and Servise Truck darbuotojas pats išsikvietė kitą ekipažą, kuris atvežė stulpelius ir atitvėrė transporto priemonę. Pažymėjo, kad Europoje yra priimta, kad jei yra iškviečiama kelių tarnyba, jie turi atlikti aptvėrimo darbus visu metu, kai yra remontuojama transporto priemonė. Už pagalbą kelyje sumokėjo apie 2400 Eur, į kurią buvo įskaičiuota paslauga už kelio uždarymą. Nurodė, kad ieškovui visus dokumentus siuntė, visus įrodymus turėjo, kad Hessen Mobile išlaidos nepagrįstos. Signalinės priemonės nebuvo naudotos, buvo atvežti tik stulpeliai, ir darbuotojas buvo su lazdele, tačiau visa tai atliko Car and Servise Truck. Hessen Mobile pabuvo įvykio vietoje 20-30 min. Kai Hessen Mobile negavo leidimo iš savo valdžios užaryti kelią, atvykus papildomam Car and Servise Truck ekipažui, išvyko iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 18-19 d. Vokietijoje sprogo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padanga, dėl ko transporto priemonė buvo priversta sustoti greitkelyje A5 Frankfurto prie Maino kryptimi. Transporto priemonės naudotoja UAB „B. e.“, transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo UAB „B. e.“ darbuotojas A. L.. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas raštu Nr. S-9650-18-(5.10.) dėl informacijos pateikimo pranešė atsakovei, jog dėl 2018 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra administruojama žala dėl eismo įvykio bei informavo apie pareigą pateikti vairuotojo paaiškinimą dėl minėto eismo įvykio. Taip pat išaiškino, jog priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas nedalyvaujant jai (atsakovei).

Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen 2018 m. rugpjūčio 16 d. informavo Europos žalų reguliavimo biurą, jog už pareigos užtikrinti eismo saugumą vykdymą susidarė 137,45 Eur išlaidos. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo Federalinei kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybai Hessen Mobil Straßen 137,45 Eur.

2018 m. rugsėjo 25 d. BECS Europos žalų administravimo biuras Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė žalos atlyginimo reikalavimą, kuriuo prašė apmokėti 337,45 Eur už 2018 m. balandžio 19 d. eismo įvykį, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo turėtojas UAB „Luminor Lizingas“.

2018 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos biuras „Grüne Karte E. V.“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atsiuntė reikalavimą atlyginti žalą, kuriame nurodė, kad atliko šiuos mokėjimus: kompensacija 137,45 Eur, išorės paslaugos 0,00 Eur, administravimo mokestis 200 Eur, iš viso 337,45 Eur, su prašymu pervesti nurodytą sumą į jų sąskaitą banke „Deutsche Bank Hamburg“:

2018 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pervedė 337,45 Eur už Lietuvos transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietijos biurui „Grüne Karte E. V.“.

2018 m. lapkričio 9 d. ir 2019 m sausio 11 d. ieškovas atsakovei išsiuntė pretenzijas dėl 337,45 Eur žalos atlyginimo, tačiau nustatytais terminais negavęs atsakovės mokėjimo, kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovę grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 337,45 Eur.

Kaip matyti, reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindžia tuo, kad vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (toliau – Vidaus nuostatai), jis išmokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, atlikusiam su eismo įvykiu susijusios žalos administravimą, 337,45 Eur nuostolių atlyginimo. Lietuvos draudikų biuras savo veikloje turi vadovautis tiek Vidaus nuostatais, tiek ir TPVCAPDĮ. Teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas jis įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-389-915/2017; kt.).

Byloje ginčo, kad atsakovės valdoma transporto priemonė 2018 m. balandžio 18 d. buvo priverstinai sustojusi dėl vilkiko gedimo, nėra, tačiau atsakovas, kaip vieną iš nesutikimo su ieškiniu argumentų nurodo, jog transporto priemonės gedimas nelaikytinas eismo įvykiu, tai nėra draudiminis įvykis ir neturi būti atlyginta žala.

Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tokia sąvoka yra įtvirtinta tiek dabartinėje Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 14 punkto, tiek šio teisės akto 12 punkto redakcijoje galiojusioje eismo įvykio dieną – 2018 m. balandžio 18 d. Iš šių nuostatų seka išvada, kad eismo įvykio sąvokos apibrėžimo esminiais elementais yra judanti transporto priemonė, žmonių žuvimas ar sužalojimas ir (ar) įvykio vietoje buvusio turto sugadinimas. Eismo įvykio vieta gali būti ne tik kelias, gatvė, bet ir privati teritorija, kurioje juda transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje aptariamas įvykis, teismo vertinimu, atitinka minėtose teisės aktų nuostatose apibrėžtą eismo įvyko sąvoką, o dėl gedimo sustojusi transporto priemonė laikytina eismo kliūtimi, kurią būtina nedelsiant šalinti, kas pagrįstai leidžia teigti, kad įvyko eismo įvykis ir šiuo atveju yra taikomos TPVCAPDĮ nuostatos (1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3, 22 dalys, 3 straipsnio 1 dalis), todėl teismas atmeta atsakovės argumentus kaip nepagrįstus (CPK 185 straipsnis).

TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Iš to seka, jog Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDĮ nurodytos sąlygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grąžintų atsakingas asmuo (asmenys).

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu, eismo įvykio metu šią transporto priemonę vairavo atsakovės darbuotojas A. L., todėl atsakovė buvo atsakinga už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl galimai atsakingo už eismo įvykį asmens civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti žalą (žalos atlyginimui) taikytinos teisės, yra pažymėta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuoti TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) CK atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Taigi, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuota Lietuvos draudikų biuro pareiga išmokėti išmoką dėl neapdrausta transporto priemone, kurios registruota buveinė yra Lietuvoje, kitoje valstybėje padarytos žalos nukentėjusiems asmenims, įtvirtintos ir specialiosios kolizinės normos.

Minėtos TPVCAPDĮ nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Vokietijos teisę. Šios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus.

Teismas pažymi, jog Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal eismo įvykio vietos teisę, kelių eismo taisyklių traktavimą, taip pat pateikė išsamius duomenis apie žalos atlyginimą (procedūrą ir principus) pagal Vokietijos teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, su žalos dėl eismo įvykio administravimu, apskaičiavimu, atlyginimu susijusį teisinį reglamentavimą. Ieškovas pateikė duomenis, jog pagal Vokietijos Kelių eismo taisyklių 15, 32 straipsnius, sustojusios transporto priemonės turi būti aiškiai pažymėtos ir atitvertos, todėl kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba ėmėsi atitinkamų apsaugos priemonių kitų transporto priemonių eismo saugumui užtikrinti. Byloje taip pat pateiktas Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo (BGB) 249 straipsnis bei teisminė praktika analogiškose bylose. Taigi, ieškovui pateikus įrodymus apie būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas pagal Vokietijos teisę, atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, turėjo pateikti teismui įrodymus pagal Vokietijos teisę, paneigiančius atsakovės atsakomybę, tačiau tokie įrodymai nepateikti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl konstatuotina, jog ieškovas įgijo teisę išmokėtą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalauti grąžinti iš atsakingos už žalos padarymą atsakovės, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia ir tuo, jog jai nebuvo suteikta paslauga, t. y. jog Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen prie vilkiko gedimo šalinimo ar gedimo vietos atitvėrimo niekaip ir niekuo neprisidėjo.

Atkreiptinas dėmesys, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė išsamius duomenis, susijusius su žalos paskaičiavimu. Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 2 d. BECS Europos žalų administravimo biuras Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą informavo, kad įvykyje dalyvavo ne tik kelių tarnyba, bet ir kelių ir eismo tvarkymo tarnyba („Hessen Mobil“), kuri atitvėrė Jūsų apdraustojo transporto priemonę. Kartu su raštu pridėta policijos ataskaita ir „Hessen Mobil“ sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad apsaugos priemonė taikyta 2018 m. balandžio 19 d. dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) greitkelyje A5 Frankfurto prie Maino kryptimi. Dėl nurodytos apsaugos priemonės taikymo operacijos buvo naudojamas kompetentingos kelių/greitkelių priežiūros tarnybos personalas ir transporto priemonės. Už šios pareigos užtikrinti eismo saugumą vykdymą susidarė 137,45 Eur išlaidos. Išlaidų apskaitos dokumente nurodyta: signalinis žibintas 3,32 Eur, kolonoje važiuojanti transporto priemonė 17,93 Eur, darbo laikas 106,20 Eur, pašto, telefono, kopijavimo išlaidos 10 Eur. Bendra sąskaitos faktūros suma 137,45 Eur. Darbo užsakyme nurodoma, kad personalo/įrangos kaštų trukmė 2018 m. balandžio 18 d. 20.30 val. iki 22.45 val.

HEMH-Vidurio Heseno Greiktkelių Policijos Nuovados – DCG Eismo saugumo/spec. tarnybų valdybos Greitkelių policijos Vidurio Heseno C tarnybos grupė pranešime nurodo, jog įvykio laikas – 2018 m. balandžio 19 d., vieta – Hesenas A 5 424, 80-431, 70 Griunbergo (vok. Grunberg) AS – Reiskircheno (vok. Reiskirchen) AD, pranešėjas – įmonė „Amend“ iš Griunbergo, 2018 m. balandžio 18 d. 20.30 val. – reikia pagalbos evakuojant į avariją patekusį vilkiką, 20.31 val. – AM5 jau informuotas, 20.31 val. – prireikus, būtina blokuoti važiuojamąją kelio juostą, 20.31 val. – gali būti uždrausta važiuoti toliau, 21.04 val. – AM atvykus į vietą, blokuojama dešinioji kelio juosta ir pakeičiama padanga, po to važiuojama į remonto dirbtuves Griunberge, 21.23 val. – šiandien nepavyks atlikti, dėl prieštaringų kelio nuorodų eismo dalyviui būtų pernelyg painu ir susidarytų pavojingos aplinkybės, kurių galima išvengti, 21.23 val. – bus atlikta rytoj, išmontavus statybvietę, 21.24 val. - AM, p. Hofmann įvertina padėtį, 21.34 val. – Vilkikas (duomenys neskelbtini) (LT), valdytoja UAB „Luminor Lizingas“, 21.34 val. – priekaba HZ728 (LT), 22.15 val. – „Amend“ dabar nori keisti savarankiškai, 5.13 val. – vilkikas evakuotas.

Iš paminėtų duomenų matyti, jog Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen į įvykio vietą atvyko pagal kelių policijos iškvietimą bei pateikė išsamią atliktų darbų ataskaitą. Atsakovė neneigia, kad Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen buvo atvykusi į įvykio vietą, tačiau teigia, kad Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen neatliko jokių darbų. Pastebėtina, jog atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pateiktomis HEMH-Vidurio Heseno Greiktkelių Policijos Nuovados bei Federalinės kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos Hessen Mobil Straßen ataskaitomis. Atsakovė nurodė, kad saugumu kelyje pasirūpino vilkiką remontavusi įmonė Abschleppienst Amend GmbH & Co bei į bylą pateikė vokiečių kalba minimos įmonės sąskaitas. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ginčo, kad vilkiko remonto darbus ir su tuo susijusius veiksmus kelyje atliko atsakovės samdoma įmonė Abschleppienst Amend GmbH & Co ir iš pateiktos Federalinės kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos Hessen Mobil Straßen ataskaitos matyti, jog už remonto darbus nėra prašomas išlaidų atlyginimas. Kaip minėta, Federalinės kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos Hessen Mobil Straßen 137,45 Eur išlaidų suma susidaro: darbo laiko sąnaudos (kolonoje važiuojanti transporto priemonė – 17,93 Eur, darbo laikas – 106,20 Eur), bendras mokestis (10,00 Eur) bei vieno signalinio žibinto išlaidos (3,32 Eur). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad buvo panaudotas tik vienas signalinis žibintas, galima būtų sutikti, jog pagrindinius atitvėrimo bei remonto darbus atliko atsakovės nurodoma įmonė. Vertinant policijos ataskaitą, jog vilkikas nusprendė gedimą šalinti savarankiškai, iš Federalinės kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos Hessen Mobil Straßen duomenų darytina išvada, jog tai yra būtinųjų darbų minimalios tarnybos išlaidos, atvykus į įvykio vietą pagal policijos iškvietimą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Akcentuotina, jog pateiktos policijos bei Federalinės kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos Hessen Mobil Straßen ataskaitos nėra nuginčytos ir teismas neturi jokio pagrindo jomis abejoti.

Dėl atsakovės teiginių, kad jei Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen atliko atitvėrimo darbus, jie turėjo būti iki gedimo pašalinimo pažymėtina, jog ieškovo pateikti duomenys būtent ir patvirtina, kad pagal Federalinės kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnybos Hessen Mobil Straßen ataskaitą yra prašoma už realiai sugaištą laiką, o ne už visą laiką kol buvo pašalintas gedimas, kurio savarankiškai, remdamasis Abschleppienst Amend GmbH & Co pagalba, ėmėsi vilkiko vairuotojas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu buvo informuota, kad dėl 2018 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio, kuriame dalyvavo transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra administruojama žala dėl eismo įvykio ir tokiu būdu jai buvo sudaryta reali galimybė dalyvauti šiame procese bei teikti savo poziciją dėl visų aplinkybių, susijusių su atliekama procedūra. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu laišku nurodė, jog už pagalbą kelyje apmokėjo Wenzel sunkvežimio serviso darbuotojams. 2018 m. lapkričio 2 d. BECS Europos žalų administravimo biuras papildomai paaiškino, jog įvykyje dalyvavo ir Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen. Taigi iš esmės iš atsakovės nebuvo gauta jokia objektyvi informacija, kuri paneigtų susidariusių išlaidų pagrįstumą. Iš to seka, jog ieškovui nebuvo jokio pagrindo abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų pateiktais duomenis apie susidariusias eismo įvykio, kuriame dalyvavo neapdrausta atsakovės transporto priemonė, išlaidas.

Apibendrinat tai, kas paminėta, darytina išvada, kad jei nebūtų buvusio techninio gedimo viešame kelyje, Federalinė kelių priežiūros ir saugaus eismo tarnyba Hessen Mobil Straßen nebūtų patyrusi išlaidų būtiniesiems darbams atlikti. Pažymėtina, jog Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos (šiuo atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras), remdamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 procentų nuo bendros išmokos už žalą; minimalus žalos administravimo mokestis yra 200 Eur, kas šiuo atveju ir yra taikyta. Todėl ieškovo reikalavimas atlyginti Vokietijos draudikų biurui išmokėtas sumas, yra pagrįstas ir tenkintinas (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.264 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Visiškai tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagristos bylinėjimosi išlaidos – 275,34 Eur, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 260,34 Eur vertimo išlaidos (CPK 80, 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. e.“ 337,45 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 275,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.