- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 2VP-16918-1041/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26222-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Skolininkas
- M. V., F. V.
Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., skolininkas M. V. ir F. V. (B.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (išieškotoja) pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jos sutuoktinės gaunamų pajamų. Šį reikalavimą išieškotoja reiškia antstolės 2017 m. balandžio 28 d. patvarkymo Nr. S17-20292 „Dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo“ pagrindu.
Pareiškėja nurodo, kad antstolė vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3263-945/2016 dėl 637,74 Eur išieškojimo iš skolininko išieškotojai. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiai susijusias pajamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Anstolė 2017 m. balandžio 28 d. turto arešto aktu Nr. S17-20285 areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Dėl pareiškimo išnagrinėjimo nepranešus suinteresuotiems asmenims
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22-36; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-731-230/2016; 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-444-480/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-292-112/2015 ir kt.). Todėl pareiškėjos pareiškimas nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių
Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/16/01288 nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. vykdomasis raštas Nr. e2-3263-945/2016 dėl 434,43 skolos, 188,31 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko išieškotojai (v. b. l. 5–6).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja, antstolės 2017 m. balandžio 28 d. patvarkymo Nr. S17-20292 „Dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo“ pagrindu (v. b. l. 86), pareiškė pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnio nuostatas. Antstolės patvarkyme dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nurodoma, kad skolininko sąskaitoje lėšų nėra, jis niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, automobilių taip pat. Skolininkas 2015 m. gruodžio 5 d. sudarė santuoką su F. V. (B.), kuri, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini).
Dėl išieškojimo iš skolininko ir jos sutuoktinio turimo turto
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. įskaitant pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
Kaip matyti iš antstolės vykdomosios bylos, skolininko sąskaitoje piniginių lėšų nėra, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (v. b. l. 33, 34, 53–54), jis niekur nedirba (v. b. l. 24, 74). Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, atsirado pagrindas vykdyti išieškojimą iš skolininko turto dalies, įeinančios į jungtinę nuosavybę.
Antstolė nustatė, kad skolininkas 2015 m. gruodžio 5 d. sudarė santuoką su F. V. (Bagdonavičiūtė) (v. b. l. 119), kuri, kaip matyti iš VSDFV duomenų, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) (v. b. l. 76). Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo; teismo išreikalautais duomenimis jiedu nėra sudarę vedybinės sutarties. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą; iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Taigi, konstatuotina, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).
Dėl skolininko ir jos sutuoktinės bendro turto arešto
Pažymėtina, kad nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straispnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016).
Antstolė 2017 m. balandžio 28 d. turto arešto aktu Nr. S17-20292 areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, gaunamą uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 80–82). Vadinasi įvykdė imperatyvią sąlygą, tam kad būtų galima nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.
Skolininkui neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ dalis jos sutuoktinės gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine F. V. (Bagdonavičiūte) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis F. V. (Bagdonavičiūtės) gaunamų pajamų (darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.