Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. K., atstovaujamos advokatės V. G., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3367-429/2015 pagal pareiškėjo UAB Medicinos banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., R. K. ir antstolei A. A. dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Atnaujinus civilinę bylą, apeliantei nebuvo suteikta teisė pateikti prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei procesinius dokumentus, kuriuose nurodytų nesutikimo motyvus ir aplinkybes dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo. Būtų buvę tikslingiau skirti posėdį žodinio proceso tvarka, kadangi būtų suteikta galimybė apeliantei paaiškinti aplinkybes ir motyvus dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo bei būtų užtikrintos suinteresuotų asmenų teisės į teisingą ir viešą teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0036/12/00756 medžiagos nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 6 d. išduotas teismo įsakymas Nr. L2-2265-395/2011 dėl 722850,83 Eur skolos, 168131,03 Eur palūkanų, 125549,65 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlime teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 2173,91 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojo UAB Medicinos banko naudai. Antstolė 2013 m. balandžio 12 d. turto arešto aktu areštavo skolininko A. K. sutuoktinei R. K. nuosavybės teise priklausantį į turtą: negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolė, nustačiusi, kad skolininko A. K. sutuoktinė R. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 27 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės R. K. darbo užmokestį bendrai 1250976,17 Eur (4315867,80 Lt) sumai ir pasiūlė pareiškėjai UAB Medicinos bankui kreiptis į teismą dėl skolininko A. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - sutuoktinės R. K. gaunamame darbo užmokestyje, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB Medicinos banko pareiškimą, skundžiama 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad ½ esamų ir būsimų R. K. pajamų priklauso skolininkui A. K., o ½ esamų ir būsimų skolininko A. K. pajamų priklauso R. K..

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas jai nepranešė apie bylos nagrinėjimą 2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, bylą išnagrinėjo šalims nedalyvaujant, todėl apeliantė negalėjo ginti savo pažeistų teisių, dėl ko buvo pažeista jos ir skolininko konstitucinė teisė į teisingą ir viešą teismą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka yra nustatyta CPK 593 straipsnyje. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 str. 2 d.). Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 str. 3 d.). Dėl pareiškimo teismas priima nutartį; nutartis išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atveju – posėdyje nedalyvavusiems asmenims (CPK 593 str. 4, 5 d.). Taigi CPK nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims, tačiau kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į reikšmingas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo apeliantei buvo siųstas pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai apeliantei ir skolininkui nebuvo įteikti ir grąžinti su žymomis „neatsiėmė pašte“. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. ir A. K. deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad teismas procesinius dokumentus siuntė ir apeliantės darboviečių adresu, tačiau jų įteikti nepavyko, todėl procesiniai dokumentai A. K. ir R. K. įteikti 2015 m. vasario 23 d. viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 42). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoti asmenys R. K. ir A. K., 2015 m. kovo 26 d. pateikdami prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, taip pat nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), todėl atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad jai nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai ir ji negalėjo ginti savo pažeistų teisių, nes apeliantei apie pradėtą procesą buvo žinoma ir ji galėjo pateikti atsiliepimą į pareiškėjos pateiktą pareiškimą dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-3367-429/2015 sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-484-886/2015 dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi atnaujino ir paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015 m. lapkričio 23 d. Teismo pranešimas apie paskirtą teismo posėdį apeliantei išsiųstas jos pačios nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė nepranešė teismui apie pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą, todėl laikytina, kad apeliantei apie paskirtą teismo posėdį pranešta tinkamai (CPK 121 str. 1 , 2 d.). Be to, aukščiau nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta apeliantei R. K., kuri teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl jos procesinės teisės nebuvo pažeistos (CPK 293 str. 4, 5 d.).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pažeidė apeliantės teises į jos gaunamas asmenines pajamas, nes sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2006 m. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Byloje nėra duomenų apie skolininko ir apeliantės R. K. santuokos nutraukimą ar separacijos įregistravimą, taip pat duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-484-886/2015 pareiškėjų R. K. ir A. K. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu. Šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, todėl kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo išsireikalauti duomenis, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda nuo 2006 m. iš Kauno apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos dėl jų santuokos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl sutuoktinių atskiro gyvenimo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad apeliantės R. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. K. ir A. K. nuosavybė, kurioje nustatė skolininko A. K. dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.