- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-731-230/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. J.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. J. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2125-939/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ prašymą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. L., G. J., D. J. dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Prašyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. L2-9145-775 dėl 246,18 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo kreditoriui UAB „Moment Credit“ iš skolininko D. J.. Antstolis M. L., kurio kontoroje yra priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, nustatė, jog skolininko sutuoktinė G. J. dirba MAXIMA LT, UAB, kur gauna pajamas – darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, antstolis pasiūlė bendrovei kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, kurį jai moka darbdavys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi išieškotojos UAB „Moment Credit“ prašymą tenkino, nustatė, kad skolininko D. J. sutuoktinės G. J. gaunamos lėšos (darbo užmokestis) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis (pusė) nurodytų pajamų priklauso skolininkui D. J..
Teismas nustatė, kad antstolis M. L. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/21568 pagal 2012 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-9145-775 dėl skolos išieškojimo iš D. J. išieškotojui UAB „Moment Credit“. Sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė tol, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Civilinėje byloje Nr. e2-2125-939/2015 nėra duomenų, kurie liudytų, jog skolininko D. J. sutuoktinės G. J. gaunamos pajamos yra jos vienos asmeninė nuosavybė. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad santuoka tarp D. J. ir G. J. nenutraukta ir, remdamasis bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nustatė, kad nurodytas turtas – darbo užmokestis yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o skolininko D. J. ir jos sutuoktinės G. J. turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Kadangi D. J. priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, todėl teismas sprendė, jog skolininko D. J. sutuoktinės G. J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų nurodytų pajamų priklauso skolininkui D. J..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. J. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir išieškotojo UAB „Moment Credit“ prašymą atmesti. Atskirajame skunde nurodo, jog teismo nutartis nepagrįsta, neteisėta, pažeidžia G. J. ir jos nepilnamečių vaikų interesus, kadangi D. J. jau 6 metus nedirba, neprisideda prie šeimos išlaikymo, neteikia materialinės paramos vaikams, todėl G. J. visus šeimos poreikius tenkino iš gautų pašalpų, o šiuo metu iš gaunamo uždarbio, kuris yra minimalus. Pagal CK 3.109 str. 1 d. nuostatas iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra tos, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Sutuoktiniai D. J. ir G. J. nuo 2012 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto. 2014 m. gruodžio 11 d Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu D. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. už nesunkų G. J. sužalojimą. Iš D. J. G. J. priteista 3 700 Lt (1 071,59 Eur) turtinės žalos ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos. Šis nuosprendis tik patvirtina, G. ir D. J. kartu negyvena, jų santykiai įtempti, šeimyniniai ryšiai nutrūkę, jie neveda bendro ūkio ir neprisiėmė bendrų įsipareigojimų, o vietoj meilės ir pagalbos D. J. sutuoktinę tyčia žaloja. Neabejotina ir tai, kad G. J. nėra solidarus atsakovas esantiems D. J. kreditoriams ir teismo veiksmai neteisėti. Be to, teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs šalims, nesudaręs galimybių G. J. aktyviai dalyvauti procese, teikti įrodymus ir paaiškinimus, tokiu būdu apginant savo teises. Toks G. J. nušalinimas nuo dalyvavimo byloje yra neabejotinas jos teisių pažeidimas. Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Neįrodžius aplinkybės, kad paskolos sandoris su D. J. buvo sudarytas siekiant patenkinti būtinus šeimos poreikius, bei atsižvelgiant į tai, kad šio sandorio metu šalys kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, o D. J. buvo nuteistas už tyčinį sutuoktinės sužalojimą, sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga, todėl prievolė, kylanti iš D. J. prisiimto kredito, nelaikytina solidaria sutuoktinių prievole CK 3.109 str. 1 d. 6 p. prasme ir pareiškėjos prašymas atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Moment Credit“ nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog G. J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos. Taigi G. J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Suinteresuotas asmuo G. J. nurodė, jog ji su sutuoktiniu (skolininku) nuo 2012 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto. Tačiau atskirajame skunde nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes. Juo labiau, kad atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodė tą patį sutuoktinio D. J. (skolininko) gyvenamosios vietos adresą. Pareiškėja taip pat pažymi, jog ji nesiekia įrodyti, kad skolininkas D. J. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai ir kad suteiktas kreditas yra solidarioji jų prievolė CK 3.109 str. 1 d. 6 p. prasme. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas. Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio. Byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio D. J. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl skundo argumentai dėl prievolės solidarumo nėra teisiškai reikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos UAB „Moment Credit“ prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje yra vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/21568 pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-9145-775/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojai UAB „Moment Credit“ naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su G. J., o skolininko sutuoktinė G. J. dirba UAB „Maxima LT“, 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjai UAB „Moment Credit“ per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – sutuoktinės G. J. po santuokos sudarymo įgytose pajamose, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Moment Credit“ prašymą, skundžiama nutartimi jį tenkino ir nustatė, kad skolininkui D. J. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės G. J. iš darbinės veiklos gaunamų pajamų, kurios yra bendra jungtinė nuosavybė su skolininku D. J..
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji su D. J. nuo 2012 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto. D. J. jau 6 metus nedirba, neprisideda prie šeimos išlaikymo, neteikia materialinės paramos vaikams, o prievolė, kylanti iš D. J. prisiimto kredito, nelaikytina solidaria sutuoktinių prievole, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų piniginių lėšų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuoto asmens D. J. skola pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-9145-775/2012 yra asmeninė D. J. prievolė. Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad išieškojimas pagal minėtą prievolę negali būti nukreipiamas į G. J., kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokestį.
Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ta aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu kartu negyvena, neveda bendro ūkio, neturi bendrų įsipareigojimų ir neturi bendro biudžeto, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų G. J. ir D. J. būtų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, taip pat įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Byloje nustatyta, kad skolininkas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus, neturi, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog skolininko sutuoktinės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. J. ir D. J. nuosavybė, kurioje nustatė skolininko D. J. dalį. Apeliantė nenurodo jokių argumentų dėl teismo, remiantis sutuoktinių lygių dalių prezumpcija, nustatytos skolininko dalies (1/2 dalies) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), to nevertina.
Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentu, jog neįrodžius aplinkybės, kad paskolos sandoris su D. J. buvo sudarytas siekiant patenkinti būtinus šeimos poreikius, prievolė nelaikytina solidaria. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Pareiškėja UAB „Moment Credit“, pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia įrodyti, kad skolininkas D. J. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Taigi byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio D. J. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, kuriais sutuoktinė teigia, jog prievolė nėra solidari, nėra teisiškai reikšmingi.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su G. J. atskirojo skundo argumentu, kad teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs šalims, nesudaręs galimybių G. J. aktyviai dalyvauti procese, teikti įrodymus ir paaiškinimus. Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 straipsnio 1–3 dalys). Taigi CPK nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiškėjos UAB „Moment Credit“ prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo gautas 2015 m. gruodžio 22 d., o išnagrinėtas 2015 m. gruodžio 29 d. rašytinio proceso tvarka, taigi, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta apeliantei G. J., kuri teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.
Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.