- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-1216-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10726-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 3.2.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) viešosios įstaigos „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria ieškovės viešosios įstaigos „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ ieškinys atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. B. ieškovės naudai 20 000,00 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
1.1. Nurodė, kad paskirtam bankroto administratoriui patikrinus ieškovės bankų išrašus, buvo nustatyta, kad prieš bankroto bylos iškėlimą VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ vadovas pervedė atsakovui advokatui G. B. 30 000,00 Eur sumą. Bankroto administratorius susipažino su atsakovo pateikta teisinių paslaugų sutartimi ir teismuose nagrinėtų bylų, kuriuose ieškovą atstovavo atsakovas, medžiaga ir nustatė, kad atsakovas yra pateikęs sąskaitą faktūrą 10 000,00 Eur sumai. Todėl nesant jokių kitokių sąskaitų, kurios patvirtintų paslaugų iš atsakovo pirkimą, atsakovas turi pareigą grąžinti pervestus 20 000,00 Eur.
2. Atsakovas G. B. pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
2.1. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovas ir advokatas (atsakovas) sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį (toliau ir Sutartis), kurios 30 punktu susitarė dėl iš Sutarties kylančių ginčų perdavimo nagrinėti arbitražui pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamentą, todėl pagal minėtą šalių sudarytą Sutartį ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže. Atsakovas pareiškė savo prieštaravimą dėl ginčo nagrinėjimo teisme ir prašė palikti ieškinį nenagrinėtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir KAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padaręs išvadą, jog šalys Sutartimi susitarė ginčus, kylančius iš ir susijusius su teisinių paslaugų teikimo sutartimi, spręsti arbitraže.
4. Teismas nurodė, kad šalys yra sudariusios susitarimą dėl ginčų perdavimo arbitražui, susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, taip pat nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą, todėl konstatavo, jog nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą darytų negalimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį prašė panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Teismas išnagrinėjo bylą nežinant ieškovui, t. y. ieškovas apie pateiktą prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo informuotas, nors vadovaujantis CPK nuostatomis, teismas privalėjo pateikti prašymą susipažinimui ieškovui, kad bylos šalis dėl pateikto prašymo galėtų pareikšti savo nuomonę.
5.2. Ieškovas niekada nepasirašinėjo su atsakovu susitarimo iš sutarties kylančius ginčus spręsti arbitraže, taip pat ieškovas niekada nepasirašinėjo Bendrųjų Sutarties sąlygų. Ieškovas buvo supažindintas ir pasirašė tik Teisinių paslaugų sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, o taip pat ir visa skundžiamos nutarties motyvacija, yra neteisinga.
5.3. Bendrosios Sutarties sąlygos niekada nebuvo ir negalėjo būti skelbtos internete, kadangi pačią teisinių paslaugų sutartį pasirašė ne šios bylos šalys, - atsakovas G. B., bet advokato G. B. kontora, t. y. subjektas, kurio nėra ir niekada neegzistavo, todėl atitinkamai negalėjo egzistuoti ir interneto svetainė, o taip pat negalėjo būti skelbtas ir teismui į bylą pateiktas bylos šalių nepasirašytas Bendrųjų Sutarties sąlygų tekstas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas G. B. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovo argumentas, kad jis pasirašė tik Teisinių paslaugų teikimo sutartį, o ne Bendrąsias jos sąlygas, yra iš esmės klaidingas ir neatitinkantis tikrovės, kadangi 2017 m. rugsėjo 8 d. tarp ieškovo ir advokato G. B. sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties 1 puslapyje ieškovas, t. y. ieškovo direktorius V. Š., patvirtino, jog susipažino su Bendrosiomis paslaugų teikimo sutarties sąlygomis, kurios, kaip ir Specialioji dalis, yra neatsiejama šios Teisinių paslaugų teikimo sutarties dalis.
6.2. Advokato G. B. kontora nėra juridinis asmuo ir civilinių santykių subjektas, t. y. civiliniai santykiai atsiranda ne tarp kontoros, o tarp advokato ir kliento, tad visos iš šios Teisinių paslaugų teikimo sutarties kylančios prievolės atsiranda būtent advokatui G. B.. Be to, ieškovas, vadovaujantis šios Sutarties 7 punktu, 2017 m. lapkričio 6 d., išdavė leidimą advokatui G. B. atstovauti ieškovą, kuris patvirtina, kad civiliniai santykiai, susiję su teisinių paslaugų teikimu, buvo susiformavę tarp ieškovo ir advokato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria ieškovo VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ ieškinys atsakovui advokatui G. B. dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir KAĮ 11 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustačius, kad šalys dėl pareikštų reikalavimų nagrinėjimo yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnis). Ši konstitucinė teisė atspindėta CPK 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
11. Pagal nuo 2012 m. birželio 30 d. įsigaliojusio naujos redakcijos KAĮ 2 straipsnį, arbitražas yra toks ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. CPK 23 straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. KAĮ 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitražine ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas išimtis.
12. Pagal teisinį reguliavimą ir plėtojamą kasacinio teismo praktiką, bankroto bylos iškėlimas neturi įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui ir nesuponuoja ginčo nearbitruotinumo. Arbitražas – visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas – yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionalinėse teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, šiuo susitarimu šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi, arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį, teisme. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą. Kai yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas privalo nukreipti šalis į arbitražą, o šalys turi vykdyti susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (lot. pacta sunt servanda) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020).
13. Teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą, nustatyti KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal KAĮ 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui. Jei arbitražinio susitarimo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą (KAĮ 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vis dėlto arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos, teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą. Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas ir jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018, 2020 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016).
15. Iš byloje esančių rašytinų įrodymų matyti, kad ieškovas VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“, atstovaujamas direktoriaus V. Š., ir atsakovas advokatas G. B. 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurios Bendrųjų sąlygų 30 punkte susitarė, kad bet koks ginčas ir/ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar susijęs su ja, ar kylantis iš šios Sutarties pažeidimo nutraukimo ar negaliojimo, bus sprendžiamas tarpusavio susitarimu, o nepasiekus susitarimo – arbitraže pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentą trijų arbitrų, paskirtų pagal šį reglamentą.
16. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškinį palikti nenagrinėtą ir joje padaryta išvada, jog šalys susitarė ginčus, kylančius iš Teisinių paslaugų teikimo sutarties ir susijusius su šia sutartimi, spręsti arbitraže, nurodo, kad ieškovas niekada nepasirašinėjo su atsakovu susitarimo iš sutarties kylančius ginčus spręsti arbitraže, taip pat ieškovas niekada nepasirašinėjo Bendrųjų sąlygų, kuriuose yra minimas 30 punktas, kuriame kalbama apie ginčų sprendimą arbitraže. Tačiau teismas su tokiais ieškovo teiginiais negali sutikti.
17. Nors ieškovas nurodo, jog niekada nepasirašinėjo su atsakovu susitarimo iš sutarties kylančius ginčus spręsti arbitraže, tačiau kaip matyti iš ieškinio turinio, reikalavimą dėl 20 000,00 Eur priteisimo ieškovas kildina būtent iš Teisinių paslaugų teikimo sutarties, nepriklausomai nuo ginčo teisinių santykių kvalifikavimo (ar sutarties atsisakymo, deliktinės atsakomybės, nepagrįsto praturtėjimo, be pagrindo gauto turto ar pan.), nurodydamas tam tikras aplinkybes dėl advokato ieškovei suteiktų ar nesuteiktų teisinių paslaugų, jų apimties, pagrįsto ar nepagrįsto apmokėjimo už paslaugas ir pan. Taigi, bet kuriuo atveju tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs ir paties ieškovo siejamas būtent su teisinių paslaugų teikimo teisiniais santykiais, neatsiejamais nuo pačios ieškovo pateiktos Teisinių santykių teikimo sutarties, iš kurios matyti, jog šios Sutarties šalys yra būtent ieškovas ir atsakovas.
18. Iš ieškovo pateiktos minėtos 2017 m. rugsėjo 8 d. tarp šalių sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties matyti, jos pirmame lape nurodoma ir ieškovas patvirtino, jog yra susipažinęs su Sutarties priedu „Bendrosios paslaugų teikimo sąlygos“, kuris yra neatsiejama sutarties dalis ir yra skelbiamas interneto svetainėje, ir šią Sutartį sudarė pagal joje ir nurodytame Sutarties priede išdėstytas sąlygas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog nėra pagrindo Sutartį vertinti kaip vartojimo sutartį, atitinkamai ieškovo – vartotuoju, darytina išvada, kad ieškovas nelaikytinas silpnesniąja Sutarties šalimi, o būdamas atidus ir rūpestingas, prieš sudarydamas ginčo Sutartį, privalėjo vertinti visas šios Sutarties sąlygas. Todėl teismas negali ignoruoti ieškovo Teisinių paslaugų teikimo sutarties pirmame lape patvirtintos sąlygos, jog su Sutarties priedu „Bendrosios paslaugų teikimo sąlygos“ jis yra susipažinęs ir taip pat su šia sąlyga sutikęs. Pažymėtina, jog pats ieškovas teismui su ieškiniu pateikė ne tik pirmąjį šios Sutarties lapą, tačiau trijų lapų Sutartį, įskaitant ir Bendrąsias jos sąlygas. Dar daugiau, ieškovas nei šioje byloje pareikštu ieškiniu, nei jokioje kitoje byloje nėra pareiškęs reikalavimų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nesudaryta ir pan.
19. Taip pat apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su ieškovo argumentais, kad Teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta ne su šios bylos šalimi – advokatu G. B., bet advokato G. B. kontora.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog advokatų kontora nėra juridinis asmuo ir civilinių santykių subjektas, todėl savo vardu negali įgyti ir turėti teisių ir pareigų. Teismų praktikoje advokatų kontora taip pat nėra pripažįstama juridiniu asmeniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2011, 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016). Advokatų kontoros turi keletą juridinio asmens požymių, bet ne visus. Advokatų kontora turi pavadinimą, tam tikrą struktūrą, tačiau jai nebūdingas veiksnumas ir teisnumas (advokatas pats draudžia civilinę atsakomybę ir atsako už padarytą žalą, sudaro sutartis su klientais ir pan.). Taigi, civiliniai santykiai atsiranda ne tarp kontoros, tačiau tarp advokato ir kliento. Todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad Teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta ne su advokatų kontora, tačiau būtent su advokatu G. B., juo labiau, kad šioje Sutartyje yra aiškiai nurodyti advokato duomenys (rekvizitai, inter alia advokato PVM mokėtojo kodas, advokato banko sąskaita ir pan.), taip pat šios Sutarties pagrindu išduotas pavedimas būtent advokatui vesti konkrečią bylą. Šių argumentų kontekste darytina išvada, jog nėra pagrindo advokato kontorą laikyti bylos šalimi, kadangi civiliniai santykiai, susiję su teisinių paslaugų teikimu, buvo susiformavę būtent tarp ieškovo ir atsakovo advokato G. B..
21. Kitas ieškovo atskirajame skunde esantis argumentas, kad teismas išnagrinėjo bylą ieškovui nežinant, t. y. ieškovas apie pateiktą prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nebuvo informuotas, nors teismas turėjo pareigą pateikti šį prašymą ieškovui susipažinimui, taip pat negali sudaryti pagrindo spręsti apie neteisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK normos, reglamentuojančios procesinius dokumentus ir jų įteikimą, nenumato teismo pareigos visus be išimties gautus procesinius dokumentus, o konkrečiai tokio pobūdžio prašymą (dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu), siųsti kitai bylos šaliai, būtinai nustatant terminą atsiliepimui ar nuomonei pateikti, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju civilinio proceso pažeidimo nebuvo. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 42 straipsnio 5 dalimi, bylos šalis turi pareigą aktyviai domėtis bylos proceso eiga.
23. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, kadangi ieškovė niekada nepasirašinėjo su atsakovu susitarimo iš Sutarties kylančius ginčus spręsti arbitraže. Iš ieškinio turinio matyti, jog šalių ginčas kildinamas būtent iš 2017 m. rugsėjo 8 d. tarp šalių sudarytos Teisnių paslaugų teikimo sutarties ir, priešingai nei nurodo apeliantė, šios Sutarties priedo „Bendrosios paslaugų teikimo sąlygos“, kuris yra neatsiejama Teisinių paslaugų teikimo sutarties dalis, 30 punktas įrodo, jog apeliantės sutikimas dėl ginčų, susijusių su šia Sutartimi, nagrinėjimo arbitraže yra gautas. Ginčo Sutartį pasirašė ieškovės vardu pasirašė direktorius V. Š. bei atsakovas advokatas G. B.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatęs aplinkybę, jog arbitražinė išlyga šalims yra tarp šalių sudaryta, yra nenuginčyta ir galiojanti, pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) viešosios įstaigos „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.