Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-500-883/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-04
Bylos Nr.: e2A-500-883/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-01184-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „K.“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „S.“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-500-883/2023 Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01184-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Aleksandro Rusako, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „K.“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „K.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „K.“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „S.“ 2 680,39 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė UAB „K.“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su atsakove UAB „S.“ 2021 m. liepos 8 d. sudarė vienkartinę krovinių pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovės užsakymu atsakovė įsipareigojo nugabenti jai perduotą krovinį sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovė 2021 m. liepos 8 d. elektroniniu paštu nusiųstos sutarties nepasirašė, tačiau faktiškai ėmėsi krovinio vežimo vykdymo. Krovinio pasikrovimas buvo vykdomas UAB „L.“ teritorijoje. Atsakovė pristatė krovinį gavėjai UAB „S.“, kurios atstovai priimdami krovinį pastebėjo, kad dėl atsakovės netvarkingos transporto priemonės dalis krovinio sugadinta (dalį krovinio sulijo). Krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė atsakovės vairuotojas J. Š. ir gavėjos UAB „S.“ direktorius T. V.. Ieškovė patyrė 2 680,39 Eur nuostolius. 2021 m. liepos 14 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė nuostolius žadėjo atlyginti, tačiau iki šiol nuostoliai nėra atlyginti. Pažymėjo, kad atsakovės įmonės vadybininkai ne kartą vykdė ieškovės užsakymus, sutartys būdavo formuojamos tiek atsakovės įmonei UAB „S.“, tiek kitai įmonei UAB „T.“.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „S.“ prašė ieškinį atmesti, motyvuodama tuo, kad atsakovė minėtos ieškovės sutarties nepasirašė ir jos neturi. Ieškovės pateiktoje sutartyje krovinys nėra aiškiai apibrėžtas, nurodyta, kad krovinys yra paletėmis, todėl ieškovės teiginiai, kad buvo sugadinti pervežami baldai, yra atmestinas kaip neįrodytas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad krovinys buvo aplietas vandeniu dėl netvarkingos transporto priemonės, o byloje esančios vandeniu aplieto krovinio nuotraukos darytos atsakovei nežinomoje patalpoje. Nuotraukose matyti tik iš dalies aplietas krovinys, ir visiškai neaišku, ar dėl drėgmės nukentėjo pats krovinys, kuris, atsakovės manymu, buvo perpakuotas ir išsiųstas gavėjui. Atsakovei nėra žinomas J. Š., jis nėra atsakovės darbuotojas. Atsakovei nėra žinomas T. V., kuris pasirašė krovinio važtaraštyje prierašą dėl galimai apgadinto krovinio. Atsakovė nurodo, kad krovinio perdavimo metu nebuvo jokių pretenzijų iš ieškovės pusės dėl apgadinto krovinio, nesurašytas aktas dėl apgadinto krovinio, taip pat atsakovei nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti krovinio, įvertinant nuostolių padarymo faktą. Ieškovės teiginys, kad atsakovės atstovė elektroniniais laiškais pripažino ir sutiko atlyginti nuostolius, yra klaidinantis ir melagingas. Minėtus elektroninius laiškus siuntė atsakovės įmonėje dirbusi logistikos vadybininkė R. R., kuri nebuvo kompetentinga ir/ar įgaliota spręsti klausimus, susijusius su ginčais ir/ar nesutarimais su atsakovės klientais. Atsakovė nepriėmė ir į savo apskaitą neįtraukė ieškovės išrašytos 2021 m. liepos 23 d. PVM sąskaitos - faktūros KE 00001518.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „K.“ ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), už 110 Eur sumą ir sprendė, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, kilę iš vežimo sutarties. Teismas nurodė, kad byloje neįmanoma identifikuoti, kokia transporto priemone krovinys buvo vežamas, nes pervežimą vykdė ne sutartyje nurodyta transporto priemonė ir vairuotojas, o atsakovė neturi galimybių nustatyti, kokia konkrečia transporto priemone ir kokio vairuotojo buvo pervežtas krovinys. Nesant galimybės identifikuoti šalių vežimo santykius pagal konkrečią transporto priemonės rūšį ir vairuotoją, šalių santykiams teismas taikė vežimo sutartis reglamentuojančias CK šeštosios knygos XL skyriaus normas bei bendrosios sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos (CK šeštosios knygos XXII skyrius).

6. Teismas sprendė, kad byloje yra vienintelis įrodymas, kuriame užfiksuoti pervežant krovinį padaryti nuostoliai, t. y. važtaraštis, kurio nėra pasirašę atsakovės vairuotojas ar kitas atsakovės darbuotojas. Teismas, remdamasis atsakovės paaiškinimais ir UAB „T.“ 2023 m. kovo 8 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad J. Š. nedirba ir nėra dirbęs įmonėje, padarė išvadą, kad J. Š. buvo UAB „L.“ ar UAB „S.“ darbuotojas. Teismas sprendė, kad ieškovė neįvykdė pareigos krovinio sugadinimo atveju užfiksuoti kroviniui padarytą žalą ir tinkamai apie tai pranešti vežėjui.

7. Teismas pažymėjo, kad negali įvertinti krovinio sugadinimo mąsto iš byloje pateiktų įrodymų – nuotraukų, nes sudrėkusio paletės yra fotografuotos transporto priemonės puspriekabėje, tačiau pateiktose nuotraukose nėra užfiksuotas transporto priemonės valstybinis numeris, kitos nuotraukos darytos sandėlyje, be to nufotografuotos tik pačios sudrėkusios paletės, nėra pateikta nei vienos nuotraukos ar kitokio įrodymo, jog būtų užfiksuoti sugadinti sudrėkę baldai, jų kiekis.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė privalo įrodyti, jog žala atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų (CK 6.246 straipsnis), jog visos sugadintos prekės nurodytos važtaraštyje iš tiesų buvo aplietos būtent atsakovei priklausančioje transporto priemonėje. Pažymėjo, kad byloje pateiktose nuotraukose nėra užfiksuota transporto priemonės valstybinis numeris, t. y. nėra įrodymų, jog paletės buvo aplietos atsakovei priklausančioje transporto priemonėje, o vien tik aplinkybė, jog atsakovė vykdė krovinio pervežimą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), jog nurodyti sutartyje adresai sutampa su važtaraštyje nurodytais siuntėjo ir gavėjo buveinių adresais, negali būti pagrindas konstatuoti, jog atsakovė yra atsakinga dėl ieškovės patirtos žalos, nes byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės įvykdyto vežimo ir ieškovės patirtos žalos, jai apmokant UAB „L.“ pateiktą 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą faktūrą 2680,38 Eur sumai dėl transportuojant apgadintų prekių. Teismo vertinimu, gavėjas, priimdamas krovinį nėra tinkamai užfiksavęs duomenis dėl jo krovinio sugadinimo, juos įrašęs į važtaraštį, nėra pateikęs važtaraščio pasirašyti atsakovės vairuotojui ar jos atstovui (CPK 178 straipsnis).

9. Įvertinęs ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus, teismas sprendė, kad nėra pateikta įrodymų, jog galimą krovinio apgadinimą lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, o taip pat, kad dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų buvo patirta žala. Teismas konstatavo, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos buvimo faktas, padariusio žalą asmens neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl ieškovės ieškinį dėl 2680,39 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo ir kitų reikalavimų atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „K.“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, įpareigojant šalis pateikti papildomus įrodymus, bei apklausti liudytojus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino netiesioginių įrodymų visumos, grindžiančių nuostolių atsiradimo fakto: ieškovės pateiktų nuotraukų dėl apgadinto krovinio, atsakovei pateiktos pretenzijos, susirašinėjimų su atsakovės įmonės darbuotoja. Atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovės pozicija rodė atsakovės abejingumą bei nenuoseklumą, taip grįsdama ieškovės reikalavimo teisėtumą. Atsakovė pateiktuose atsiliepimuose apskritai neigė, jog šalis siejo vežimo teisiniai santykiai, nors neneigė, jog suteikė vežimo paslaugą ieškovei. Atsakovė niekaip nereagavo į ieškovės pateiktą pretenziją, nepateikė informacijos, koks vežėjas ir kokia transporto priemonė atliko paslaugą.

10.2. Pažymi, kad ieškovė, sužinojusi apie sugadintą krovinį, kreipėsi į atsakovę ir, kadangi šalis siejo vežimo teisiniai santykiai jau kuris laikas, ieškovė pasitikėjo atsakove, todėl pretenziją, kartu su nuotraukomis, kurios, ieškovės manymu, buvo tinkamos, pateikė atsakovei.

10.3. Nagrinėjant bylą nebuvo apklausti liudytojai, t. y. UAB „L.“ atstovai, iš kurių krovinys buvo paimtas, UAB „S.” atstovai. Ieškovė, pateikdama savo įrodymus, net negalėjo numatyti, jog jų nebus pakankamam objektyviam ir teisingam bylos išsprendimui. Toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, išimtinai besiremiantis atsakovės pozicija viską neigiant, sudaro prielaidas atsakovei išvengti sutartinės atsakomybės.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „S.“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus ieškovės byloje pateiktus įrodymus, visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra galimybių įvertinti krovinio sugadinimo mąsto, nes nuotraukose yra užfiksuotos sudrėkusios paletės transporto priemonės puspriekabėje, tačiau pateiktose nuotraukose nėra užfiksuotas transporto priemonės valstybinis numeris, o kitos byloje pateiktos nuotraukos darytos sandėlyje. Be to, iš pateiktų nuotraukų matyti tik sudrėkusios paletės, tačiau byloje nėra pateikta nei vienos nuotraukos ar kito įrodymo, jog buvo užfiksuoti sugadinti sudrėkę baldai, jų kiekis.

11.2. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinį pasirašęs ir krovinį pervežimui priėmęs asmuo - J. Š. yra UAB „L.“ ar UAB „S.“ darbuotojas.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad atsakovė sutarties sudarymo fakto neginčijo, tačiau atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, kad sutartyje nurodytą krovinį atsakovė pervežė tinkamai, jog pristačius krovinį negavo jokių pretenzijų dėl krovinio apgadinimo, jog atsakovės vairuotojas nėra pasirašęs jokio dokumento dėl krovinio apgadinimo.

11.4. Atsakovės nuomone, pati ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, o šią faktinę aplinkybę įrodo pačios ieškovės veiksmai (teisingiau - neveikimas), t. y. gavusi informaciją apie galimai sugadintą krovinį, ieškovė net nesivargino nuvykti apžiūrėti aplietų palečių, įsitikinti, kad dėl drėgmės ant plėvele supakuotų palečių kroviniui buvo padaryta žala, apžiūrėti, ir bent preliminariai įvertinti galimos žalos mąstą ir pan..

11.5. Ieškovė papildomų įrodymų, pagrindžiančių jos ieškinį, neturi, kadangi atsakovei transportuojant krovinį ir perduodant jį gavėjui, atsakovės atstovui (vairuotojui) krovinio perdavimo metu jokių pretenzijų dėl pristatyto krovinio (jo būklės) nepareikšta, o atsakovė jokių nuostolių kroviniui nepadarė, dėl ko, neturi jokios pareigos jų atlyginti ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Byloje kilo ginčas dėl pažeisto krovinio nuostolių atlyginimo priteisimo iš vežėjo, pervežusio krovinį.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Byloje pateikta 2021 m. liepos 8 d. šalių nepasirašyta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės UAB „K.“ (užsakovas) ir atsakovės UAB „S.“ (vežėjas) dėl krovinio (palečių) pervežimo iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini); pervežimo kaina 110 Eur.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Krovinio važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir važtaraštis) krovinį išdavė UAB „L.“ (siuntėjas), krovinio gavėjas yra UAB „S.“, o krovinį pervežimui priėmė J. Š.. Taip pat, minėtame važtaraštyje nurodytas krovinio pažeidimas: pažeista 9 vnt. vandens palečių ir pažeista apie 49 vnt. gaminių, pažeidimus aprašė ir pasirašė T. V..

16. Ieškovė už krovinio pervežimą atsakovei sumokėjo 133,10 Eur pagal 2023 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0353076.

17. Iš 2021 m. liepos 21 d. PVM Sąskaitos faktūros Nr. LTG001978 matyti, kad UAB „L.“ ieškovei išrašė sąskaitą dėl apgadinto krovinio nuostolių 2 680,39 Eur sumai. Ieškovės pateiktas 2022 m. lapkričio 24 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad ieškovė atlygino UAB „L.“ dėl sugadinto krovinio patirtą 2 680,39 Eur žalą tarpusavio užskaitų pagrindu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys dėl 2 680,39 Eur žalos atlyginimo buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino visumos netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių nuostolių atsiradimo faktą, t. y. ieškovės pateiktų nuotraukų dėl apgadinto krovinio, atsakovei pateiktos pretenzijos, susirašinėjimų su atsakovės įmonės darbuotoja.

19. Pirmosios instancijos teismas šalių santykiams taikė vežimo sutartis reglamentuojančias CK šeštosios knygos XL skyriaus normas bei bendrąsias sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normas (CK šeštosios knygos XXII skyrius).

20. Už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, CK, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CK 6.820 straipsnį vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas. Pagal Kelių transporto kodekso 46 straipsnio 2 dalį jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar jų trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė. Kelių transporto kodekso 45 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Kelių transporto kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vežėjas įrodys, jog krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastis ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.

21. Kaip nustatyta, byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo už sugadintą krovinį. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pateikta 2021 m. liepos 8 d. vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti, kad pervežimui buvo pasitelkta UAB „T.“, todėl sutartis turėjo būti pakeista.

22. Tai, kad UAB „S.“ nėra griežtos užsakymų priėmimo bei įforminimo tvarkos, patvirtina bylos medžiaga, tačiau nepaisant to, kad atsakovė nepripažįsta minėtos sutarties, atsakovė neneigia paties krovinio pervežimo fakto. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė už krovinio pervežimo organizavimą atsakovei pagal 2023 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 133,10 Eur. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė ir atsakovės atstovas posėdžio metu pripažino, kad ginčo krovinį (Krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)) pervežė, tačiau dokumentų, susijusių su minėtu pervežimu, teismui neteikė, argumentuojant tuo, kad nežino, koks vairuotojas ir kokia transporto priemonė vežė krovinį, kad įmonė yra didelė, todėl neturi galimybės pateikti informacijos, kokia konkrečia transporto priemone buvo vežamas krovinys.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).

24. Atsakovė yra ūkio subjektas, teikiantis transporto paslaugas, todėl jai privalomos Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso (KTK) normos, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 patvirtintos krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės, kurių 12.1 p. numato, kad atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi; krovinys perduodamas pagal svorį ar kiekį tokia tvarka, kuria buvo priimtas iš siuntėjo. Taigi krovinio tinkamu perdavimu laikomas krovinio perdavimas gavėjui. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad krovinys perduotas krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui UAB „S.“. Perduodant krovinį, važtaraštyje krovinio gavėjas nurodė, kad krovinys yra pažeistas, todėl, vadovaujantis Kelių transporto kodekso 25 straipsnio nuostatomis, iki bus įrodyta priešingai, laikoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui UAB „S.“ krovinį perdavė nepažeistą, todėl būtent atsakovė atsako už krovinio pervežimo netinkamą įvykdymą (KTK 45 straipsnio 4 dalis, CK 6.820 straipsnio 1 dalis). Kadangi krovinio pervežimo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės atsirado dėl atsakovės (ar jos pasitelkto faktinio vežėjo UAB „T.“) darbuotojų veiksmų, todėl pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį ieškovės patirtus nuostolius privalo atlyginti atsakovė.

25. Nagrinėjamu atveju kroviniui padaryti nuostoliai yra fiksuoti krovinio važtaraštyje, kuriame nurodyta pažeistų vandens palečių skaičius ir pažeistų gaminių skaičius. Byloje pateiktas susirašinėjimas su atsakovės atstove ir 2021 m. liepos 14 d. pateikta pretenzija patvirtina, kad atsakovė buvo informuota apie krovinio sugadinimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė į pretenziją atsakė, todėl laikytina, kad atsakovė su pretenzija nesutiko ir jos netenkino (KTK 56 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

26. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Byloje kilo ginčas, dėl kokių priežasčių atsirado krovinio pažeidimai, kada, kur ir kas nustatė krovinio pažeidimus, kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktas nuotraukas, kuriose, ieškovės teigimu, užfiksuoti krovinio pažeidimai (sudrėkusios paletės), nurodė, kad šių nuotraukų duomenų negalima identifikuoti, todėl negalima nustatyti sugadinto krovinio mąsto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš ieškovės pateiktų nuotraukų nėra aišku, kokioje vietoje buvo fotografuojamos sudrėkusios paletės, t. y. nėra aišku, ar ieškovės nurodyti krovinio nuostoliai buvo fiksuojami transporto priemonėje, ar sandėlyje, taip pat kokios įmonės teritorijoje buvo fiksuojami nuostoliai, nėra datos, kada buvo fiksuoti nuostoliai.

27. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Esant padarytai žalai dėl krovinio sugadinimo, ieškinys, kuriuo prašoma nuostolių atlyginimo, negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad ieškovė tinkamai neįrodė nuostolių dydžio. Taigi, jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka nuostolių dydžiui pagrįsti, tačiau byloje nebuvo sprendžiama dėl liudytojų, kurie betarpiškai dalyvavo fiksuojant padarytą žalą, apklausos, nebuvo pareikalautos nuotraukos, patvirtinančios, jog buvo sulietos ne tik paletės, tačiau ir baldai, nors posėdžio metu ieškovės atstovas teigė galintis tokias nuotraukas pateikti.

30. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės. Ieškovės materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) yra susijęs su nuostolių atlyginimu dėl pažeisto krovinio, ieškovės teigimu, nuostolius turi atlyginti atsakovė, kuri atliko krovinio vežimą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas atsakovės atsakomybės klausimą, turėtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsirado krovinio pažeidimai, kada, kur ir kas nustatė krovinio pažeidimus, kaip buvo apskaičiuoti nuostoliai. Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti pateikti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kaip buvo apskaičiuoti nuostoliai. Taip pat turėtų būti apklausti asmenys, kurie dalyvavo krovinio pakrovime, ir asmenys, kurie nustatė krovinio pažeidimus. Dėl to, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus.

33. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Aleksandras Rusakas Irena Stasiūnienė