- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-1259-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00014-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Ramunė Mikonienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- F. A.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui F. A., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo 1990 12 29 sudarytą santuoką, įregistruotą Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 875) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti A. pavardę, o atsakovui – A. pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą žemės sklypą 0,0630 ha ploto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodo namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir gręžtinį vandens šulinį (gręžinį) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 65 400 Eur vertės; padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 210 Eur vertės; priteisti ieškovei iš atsakovo 32 805 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 08 01, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu; pripažinti transporto priemones – keleivinį automobilį JEEP CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3 550 Eur vertės, ir keleivinį automobilį NISSAN MICRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 300 Eur vertės, asmenine atsakovo nuosavybe; priteisti ieškovei iš atsakovo 57 214,85 Eur sumą, kurią ieškovė pervedė į atsakovo atsiskaitomąsias sąskaitas laikotarpiu nuo 2008 10 01 iki 2014 11 01 imtinai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad šalys susituokė 1990 12 29. Atsakovas 2006 – 2007 metais išvažiavo į Norvegiją, o ieškovė liko gyventi Lietuvoje. 2007 08 01 ieškovė išvažiavo į Norvegiją, 2007 08 28 pasirašė darbo sutartį dėl nuolatinio darbo ir ten gyvena iki šiol. Atsakovas 2007 m. vasarą grįžo gyventi į Lietuvą. Pažymėjo, jog šalys 2007 m. nustojo gyventi kartu ir nuo to laiko bendro ūkio netvarkė, negyveno santuokinio gyvenimo, todėl prašė, kad teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines padarinius sukels nuo 2007 08 01. Paaiškino, kad gyvendamos santuokoje šalys įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 0,0630 ha ploto, sodo namą, šiltnamį, gręžtinį vandens šulinį (gręžinį). Atsakovo užsakymu UAB „Capital vertinimas“ parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią viso nekilnojamojo turto rinkos vertė 2016 11 08 duomenimis yra 65 400 Eur. Nekilnojamąjį turtą ieškovė prašė paskirti atsakovui natūra, o jai priteisti 32 700 Eur dydžio kompensaciją. Nurodė, kad iš viso ieškovė persiuntė į atsakovo sąskaitas 465 000 Norvegijos kronų, kurios buvo konvertuotos į litus ir atitinka 57 214,85 Eur. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų kaip panaudojo šias pinigines lėšas, nepateikė į bylą įrodymų, kad veikė ieškovės naudai ir jos interesais, rašydamas atsiliepimą į ieškinį jis nesąžiningai nutylėjo apie gautus pinigus. Paaiškino, kad atsakovas žadėjo, kad ieškovės uždirbtus pinigus protingai ir saugiai investuos, jos vardu nupirkdamas nekilnojamojo turto ar vertybinių popierių Lietuvoje. Atsakovas apgaulės būdu iš jos viliojo pinigus, meluodamas jai apie saugias investicijas. Nurodė, kad jokių investicijų ieškovės vardu atsakovas nedarė. Persiųstus pinigus atsakovas pervedė į kitas savo sąskaitas, pirko vertybinius popierius savo vardu, dalį pinigų išgrynino, laikė kaip terminuotus indėlius, t. y. visus persiųstus pinigus panaudojo ne ieškovės interesais.Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti ieškovės pateiktą ieškinį kaip nepagrįstą; nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 57 214,85 Eur grąžinimo, kadangi piniginės lėšos buvo naudojamos daiktų esančių name, pirkimui, namo gerinimo sąlygoms, mokesčiams namui išlaikyti, kelionėms, sūnaus išlaikymui, ir pan. Prašė pripažinti kad santuokos nutraukimas jų su ieškove turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė ne anksčiau kaip nuo 2015 metų. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo įgytas nekilnojamasis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei santuokos metu įgyti automobiliai JEEP CHEROKEE, priekaba (duomenys neskelbtini), keleivinis automobilis NISSAN MICRA, turi būti dalinami per pusę ir po lygiai. Jei nurodytas turtas atitektų atsakovui, sutiktų sumokėti ieškovei 28 000 Eur kompensaciją.Paaiškino, kad su ieškove susitarė, kad jai išvykus dirbti į Norvegiją, atsakovas rūpinsis nepilnamečiu sūnumi, namais. Neginčijo, kad ieškovė siuntė pinigus. Paaiškino, kad pinigai buvo siunčiami namo priežiūrai, investavimui į akcijas ar obligacijas. Teigė, kad pinigų pervedimai patvirtina bendro ūkio vedimą. Nurodė, kad 2015 metais vasario, liepos mėnesį su ieškove kartu keliavo po Afriką, į Paryžių, į Norvegiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 10 31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 1990 12 29 dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „A.“, atsakovui jo pavardę – „A.“. Priteisė atsakovui žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodo namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gręžtinį vandens šulinį (gręžinį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), automobilį JEEP CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį NISSAN MICRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažino asmenine atsakovo nuosavybe. Priteisė ieškovei iš atsakovo 30 005 Eur kompensaciją. Nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 3,18 Eur pašto išlaidų ir 1 541 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo valstybei 3,18 Eur pašto išlaidų.Teismas nustatė, kad šalys negyvena kaip sutuoktiniai, santuokos išsaugoti nesiekia, sutinka, jog šeima faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažino, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nustatė, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodo namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gręžtinį vandens šulinį (gręžinį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sprendė, kad turtas yra įgytas santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį, todėl šį turtą pripažintino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo automobilį JEEP CHEROKEE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį NISSAN MICRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad šalių santuokiniai ryšiai ir bendro ūkio vedimas buvo nutrūkę iki 2015 m. Pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., t. y. nuo tada kai nutrūko šalių santykiai (po kelionės į Paryžių 2015 m. liepos mėnesį). Teismas laikė, kad reikalavimas priteisti 57 214,85 Eur negali būti tenkinamas, kadangi pinigai buvo pervedami bendriems šeimos poreikiams tenkinti, namų ūkiui išlaikyti. Laikė, kad tikslingiausia turtą padalinti natūra, atsakovui priteisiant nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, o ieškovei – kompensaciją.Teismas pripažino, kad santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto vertė yra lygi šalių pateiktų vertinimų vidurkiui – 56 250 Eur. Laikė, jog santuokoje įgytos transporto priemonės automobilio JEEP CHEROKEE rinkos vertė yra 3 550 Eur, priekaba (duomenys neskelbtini) vertino 210 Eur. Sprendė, kad bendra nurodyto turto vertė yra 60 010 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo jos naudai priteisė 30 005 Eur kompensaciją. Pažymėjo, kad automobilis NISSAN MICRA yra įgytas jau po 2015 08 01, todėl į bendrą dalintino turto masę jo neįtraukė.Nurodė, kad šalių sąskaitose (įskaitant vertybinių popierių sąskaitas) esančios lėšos (vertybiniai popieriai) yra tos šalies nuosavybė, kurios vardu yra atidaryta sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 10 31 sprendimą dalyje, kuria priteista 28 125 Eur kompensacija už santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą; panaikinti sprendimo motyvuojamoje dalyje sakinį, kuriuo padalintas turtas „Šalių sąskaitose (įskaitant vertybinių popierių sąskaitas) esančios lėšos (vertybiniai popieriai) yra tos šalies nuosavybė, kurios vardu yra atidaryta sąskaita“; panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 08 01 ir atmestas reikalavimas dėl 57 214,85 Eur sumos priteisimo ieškovei bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priimti naują sprendimą – ieškovei iš atsakovo priteistiną kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį padidinti iki 32 805 Eur; nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 08 01; priteisti ieškovei iš atsakovo 57 214,85 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas negalėjo nustatyti jog nekilnojamojo turto vertė yra lygi šalių pateiktų vertinimų vidurkiui (56 250 Eur). Atsakovui priteistas visas nekilnojamasis turtas, kurį jis pats įvertino 65 400 Eur suma, todėl ieškovei priteistina 32 700 Eur kompensacija.Paaiškina, kad teismui pateikė AB Šiaulių banko išrašą, kad turi vertybinių popierių. Atsakovas jokių įrodymų neteikė. Teismas, nors ir neturėdamas rašytinių įrodymų, vertino, kad atsakovas turi vertybinių popierių ir indėlių bei nusprendė, kad šalių sąskaitose (įskaitant vertybinių popierių sąskaitas) esančios lėšos (vertybiniai popieriai) yra tos šalies nuosavybė, kurios vardu yra atidaryta sąskaita. Rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodytas turtas nepadalintas.Paaiškina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šalys nuo 2008 m. kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė patikslino ieškinį prašydama pripažinti, kad santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 08 01 ir pateikė darbo sutartį, sudaryta 2007 08 28, kuri patvirtina, kad ieškovė nuolat dirba ir gyvena Norvegijoje. Teismas sprendime nustatė, kad santuokos nutraukimas turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 08 01, nors nurodyta data nėra susijusi su jokiais byloje esančiais įrodymais. Tokiu būdu teismas peržengė ieškinio ribas.Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2008 10 01 iki 2014 10 30 į atsakovo sąskaitas pervedė 465 000 Norvegijos kronų, kas atitinka 57 214,85 Eur. Nurodytus pinigus atsakovas turėjo investuoti, tačiau tenkino asmeninius interesus, todėl gautas lėšas turi grąžinti.Teigia, kad reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas visiškai, todėl žyminis mokestis už tenkintų reikalavimų dalį turi būti priteisiamas iš atsakovo, o ne iš ieškovės.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą bei palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 10 31 sprendimą. Nurodo, kad ieškovė teismo posėdžio metu sutiko, kad nekilnojamojo turto vertė yra lygi šalių pateiktų nekilnojamojo turto vertinimų vidurkiui, neprieštaravo, kad nekilnojamas turtas atitektų atsakovui, o šis išmokėtų kompensaciją. Pažymėjo, kad pinigų investavimas į akcijas ar obligacijas bei daiktų pirkimas visada būdavo derinamas su ieškove. Teigia, kad ne tik ieškovė darė pavedimus atsakovui. Atsakovas atliko pinigų pervedimus ieškovei bei jų sūnui. Sutinka, kad atsakovei išvykus į Norvegijos karalystę ieškovė ir atsakovas negyveno santuokinio gyvenimo kartu, tačiau teigia, kad bendrą ūkį vedė iki 2015 m. Teigia, kad 2015 m. vasario, liepos mėnesį su ieškove kartu keliavo po Afriką, į Paryžių, Norvegiją. Nurodo, kad teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ne kartą bandė su ieškove tartis taikiai, užbaigti bylą ir taip išvengti bylinėjimosi išlaidų didinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje yra kilęs ginčas dėl nuo 2008 metų skirtingose valstybėse gyvenančių sutuoktinų santuokoje įgyto turto padalinimo bei ginčas nuo kada taikytinos santuokos nutraukimo pasekmės.Remiantis CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatomis įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Tai aplinkybės, kad šalys santuoką sudarė 1990 12 29, jų santuokoje 1992 02 05, gimė sūnus A. A.. Byloje taip pat šalių paaiškinimais nustatyta, jog iš pradžių atsakovas 2006, 2007 metais buvo išvykęs uždarbiauti į Norvegiją, o nuo 2007 08 01 ieškovė išvažiavo dirbti į Norvegiją ir šioje šalyje pasiliko bei joje gyvena ir bylos nagrinėjimo metu, o atsakovas grįžo į Lietuvą.Nepilnametis šalių sūnus, kuriam 2007 metais buvo 15 metų liko gyventi Lietuvoje su tėvu, baigęs vidurinę mokyklą išvyko mokytis į Jungtinę Karalystę. Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina šalių nurodytą aplinkybę apie santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą. Iš šių duomenų matyti, kad šalys 2001 10 01 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo po ½ kiekvienas 0,0630 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), sodo namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir gręžtinį vandens šulinį (gręžinį) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir tai yra vienintelis nekilnojamasis turtas jų įgytas kaip bendroji nuosavybė gyvenant santuokoje. Pirmosios instancijos teismas apeliantei sutikus jog nekilnojamas turtas būtų įvertintas pagal abiejų šalių pateiktų skirtingų vertinimų vidurkį pagrįstai laikė, jog byloje dėl šio turto vertės ginčo nebeliko ir priteisė iš atsakovo apeliantės naudai pusę šios turto vertės.Taip pat nėra ginčo, jog ieškovė gyvendama Norvegijoje laikotarpiu nuo 2008 10 03 iki 2014 10 29 iš savo sąskaitos banke yra pervedusi atsakovui į jo sąskaitą 57 214,85 Eur. Tačiau šalys skirtingai aiškina šių pervestų lėšų paskirtį ir jų panaudojimą apeliantė reikalauja, jog santuokos nutraukimo pasekmės būtų taikomos nuo 2007 08 01 ir teigia, kad šias lėšas pervedė atsakovui, tam kad jis pelningai jas investuotų į akcijas obligacijas bei nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovas ją apgavo ir panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl reikalauja priteisti jos naudai visą atsakovui pervestą sumą.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).Kolegija pažymi jog apeliantė nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad iki pareiškimo teismui dėl santuokos nutraukimo pateikimo ieškovė dėl investicijų atsakovui pretenzijų nereiškė, kad byloje nėra duomenų apie jokius tarp šalių sudarytus rašytinius susitarimus, kuriais atsakovas įsipareigojo investuoti ieškovės lėšas, ieškovės reikštas pretenzijas dėl netinkamo lėšų investavimo pagrįstai sprendė, jog investicijos į vertybinius popierius ir jų indėliai bankuose bei kitos šalių sąskaitose (įskaitant vertybinių popierių sąskaitas) esančios lėšos (vertybiniai popieriai) yra tos šalies asmeninė nuosavybė, kurios vardu yra atidaryta sąskaita. Taip pat pažymėtina, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta dar ir dėl to, jog ieškovė nėra pateikusi ir duomenų apie savo turimas banko sąskaitas Norvegijoje ir ten esantį turtą, nėra įtraukusi jo į dalintino turto sąrašą. Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą dėl ieškovės per šešerius metus į atsakovo sąskaitą, pervestų lėšų priteisimo pagrįstai konstatavo, jog šios lėšos buvo skirtos bendro sutuoktinių turto priežiūrai remontui, nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui ir jo mokslams. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo laiko atžvilgiu, teismas rėmėsi pačios ieškovė pripažintomis aplinkybėmis, kad ji, atsakovas ir jų sūnus kartu vyko atostogauti dar 2015 metų vasarą ir pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad šalių santuokiniai ryšiai ir bendro ūkio vedimas buvo nutrūkę iki 2015m. Be to, atsakovas yra nurodęs jog apeliantė jam visą laiką teigė besiruošianti grįžti į Lietuvą kai išeis į pensiją ir gyventi jų name. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 08 01, t.y. nuo tada kai nutrūko šalių santykiai (po kelionės į Paryžių 2015 m. liepos mėnesį). Taigi, teismas ginčą šioje dalyje išsprendė remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tai, kad nustatė kitą minėtų pasekmių kilimo datą nei nurodė apeliantė nelaikytina ieškinio ribų peržengimu. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.