Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui J. T. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu bendrauja, tačiau vaiko auginti nepadeda, t. y. neperka nei rūbų, nei moka už darželį ir pan. Per visą laikotarpį atsakovas buvo davęs tik du kartus 20-50 Eur. Kartais vaiką pasiima pas save, tačiau didesnį norą su vaiku bendrauti reiškia atsakovo tėvai. Ieškovė taip pat turi dukrą, kurios išlaikymui tėvas teikia 250 Eur išlaikymą. Už abu vaikus gauna vaiko išmoką, viso apie 222 Eur. Kartu su vaikais gyvena nuomojame name, už kurį moka 200 Eur nuomą, tad gaunamo mėnesio darbo užmokesčio, t. y. apie 800 Eur, neužtenka. Kiek žino atsakovas dirbantis, perka automobilius bei nekilnojamąjį turtą, tačiau ne savo vardu. Be to, atsakovas turi dar vieną 19-10 m. vaiką, kuriam yra teikiamas išlaikymas.

4. Į teismo posėdį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), neatvyko prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad palaiko poziciją pateiktą išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

5. Byloje nagrinėjami klausimai dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6.1. Gimimo įrašo ((duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis nepilnamečio vaiko B. T., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas J. T., mama – R. L..

6.2. Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos (toliau – VGPT) duomenimis atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.

6.3. Valstybės įstaigos (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi.

6.4. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotos 4 transporto priemonės, iš kurių dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas tik vienai. Tuo tarpu atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.

6.5. Tarnybos pateikto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis, ieškovės gaunamos pajamos apie 600 Eur. Ieškovė kartu su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena 3 kambarių nuomojame bute.

6.6. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas turi du nepilnamečius vaikus.

6.7. Tarnybos duomenimis, atsakovas savo poziciją Tarnybai dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo pateikė telefonu. Atsakovas nurodė, jog su pateiktais ieškinio reikalavimais nesutinka, tai būtų nesąžininga jo atžvilgiu, nes ieškovė iš pirmo vaiko tėvo išlaikymo nėra prisiteisusi. Jo gaunamos pajamos nėra didelės, turi dar vieną vaiką, kuriam yra teikiamas išlaikymas. Tuo tarpu dėl įsiskolinimo priteisimo visiškai nesutinka, kadangi dalį laiko, už kurį prašoma priteisti, jis su ieškove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pripažino, jog išlaikymo dabar neteikia, tačiau po išsiskyrimo yra mokėjęs už darželį. Vėliau, ieškovė nedavė sąskaitos numerio, todėl nebemokėjo. Su vaiku bendrauja, pasiima kartą ar du per mėnesį. Taip pat teigė, kad vaikui nuperka ko reikia, tačiau ką konkrečiai atsakyti negalėjo.

6.8. SODRA duomenimis atsakovo gaunamas vidutinis užmokestis 843 Eur.

6.9. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis atsakovas turi skolų, kurios yra išieškomos.

6.10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nėra.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 275 Eur periodinių išmokų per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas teismui savo pozicijos į bylą šiuo klausimu nepateikė, tačiau Tarnybos išvadoje nurodyta, jog atsakovas su išlaikymu nesutinka.

8. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

9. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

10. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

11. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius.

13. Ieškovė į bylą nepateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelės, kadangi prašo minimalaus išlaikymo, t. y. 275 Eur, siekiant patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius. Tuo tarpu atsakovas Tarnybai objektyvių įrodymų ar paaiškinimų, dėl kokių priežasčių nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma, nenurodė.

14. Teismo vertinimu, atsakovo Tarnybai pateikti paaiškinimai, kad būtų nesąžininga priteisti išlaikymą, kadangi iš pirmo vaiko tėvo ieškovė nėra prisiteisusi išlaikymo, bei tai, kad atsakovas turi kitą vaiką, kuriam teikiamas išlaikymas ir nežino ar galės mokėti prašomo išlaikymo dydį, laikytini nepagrįsti. Visu pirma, atsakovas turėdamas galimybę pateikti teismui duomenis apie savo materialinę padėtį bei pagrįsti savo teiginius to nepadarė ir sąmoningai ignoravo teismo procesą neteikdamas atsiliepimo i ieškinį bei nedalyvaudamas teismo posėdžiuose. Antra, aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam yra teikiamas išlaikymas, negali šalinti atsakovo prievolės mokėti išlaikymą ir kitam savo vaikui. Tuo tarpu atsakovo pateikta pozicija, jog ieškovė iš pirmo vaiko tėvo yra neprisiteisusi išlaikymo, todėl būtų nesąžininga prisiteisti iš jo, yra visiškai deklaratyvi. Tai, kad ieškovė su pirmojo vaiko tėvu draugiškai yra išsprendusi išlaikymo klausimą, nepašalino jos teisės kreiptis į teismą dėl antrojo vaiko išlaikymo atsakovo atžvilgiu. Pažymėtina, jog šalys ir šiuo atveju turėjo teisę draugiškai išspręsti ginčą, tačiau atsakovas, kaip minėta, šia teise nepasinaudojo.

15. Tarnyba, vertindama prašomą priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 275 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

16. Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – 275 Eur per mėnesį – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių sūnaus interesus. Šiuo metu vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc. Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.

17. Įvertinęs šalių turtinę padėtį prašomo priteisti išlaikymo kontekste, teismas pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, duomenų, kad būtų jam nustatytas neįgalumas, nėra. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovas nepilnamečiui vaikui K. T. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2862-239/2018 teikia 170 Eur išlaikymą. Svarbu ir tai, jog prašomas išlaikymo dydis atitinka formuojamą teismų praktiką ir yra apskaičiuotas atsižvelgiant į šiuo metu esantį minimalų vidutinį atlyginimą.

18. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo sūnaus išlaikymui 275 Eur periodinių išmokų per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, už 13 mėnesių, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d., iš viso – 2 600 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį.

20. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, vaikui gimus kažkiek prisidėjo prie išlaikymo, tačiau šiuo metu nebeprisideda. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Tarnybai yra pats nurodęs, kad prie sūnaus išlaikymo nebeprisideda, spręstina, jog ieškovės paaiškinimai šiuo klausimu atitinka tikrovę.

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei nenustačius aplinkybių, jog išlaikymą atsakovas savo nepilnamečiam vaikui minėtu laikotarpiu teikė, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteisiant 2 600 Eur.

22. Nustatytina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tad, ieškiniui esant patenkintam pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteitina 177 Eur žyminio mokesčio, bei ieškovės naudai 220 Eur už advokato pagalbą parengiant procesinius dokumentus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

24. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur) bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,28 Eur, ši suma iš atsakovo priteisiama valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui B. T. 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2023 m. vasario 28 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo J. T. nepilnamečiui vaikui B. T. įsiskolinimą nuo 2022 m. sausio mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 1 d., iš viso 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct).

Nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina R. L..

Priteisti iš atsakovo J. T. R. L. naudai 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. T. 177 Eur (vieno šimto septyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir 13,28 ct (trylika eurų 28 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pervedant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą 5630, o pašto išlaidas – 5662.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečiui B. T. priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.