- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2-34951-909/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07861-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- L. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, veikianti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas biudžetinė įstaiga Valstybinis studijų fondas (buvęs pavadinimas – Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-9226), prašydamas priteisti iš atsakovo L. V. 852,79 Eur skolą, 30,70 Eur delspinigius ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas su aukštąja mokykla (Vilniaus kolegija) 2012 m. rugpjūčio 6 d. sudarė studijų sutartį Nr. ATS10-91 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą vietą, tačiau nuo 2013 m. vasario 8 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą. Šią aplinkybę patvirtina aukštosios mokyklos ieškovui pateiktas 2012-2013 m. studijų metų rudens semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašas. Vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Lietuvos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4.2. punktu ir Sutarties 16 punktu, atsakovui atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Aprašo 5 punkte įtvirtintas grąžintinų lėšų dydis, t. y. į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 proc. einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Šiuo atveju, einamųjų studijų metų studijų programos metinė kaina sudaro 1 705,57 Eur (5 889 Lt), todėl grąžintina lėšų suma sudaro 852,79 Eur. Nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas atsakovui skaičiuojami delspinigiai, kurių suma – 0,02 proc. nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, iš viso 30,70 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas L. V. pateikė atsiliepimą (DOK-132537), prašė atmesti ieškovo ieškinį dėl senaties, o teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas ar praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. Pagal Aprašo 9 punktą fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Tačiau tokia Aprašo formuluotė nesuponavo draudimo ieškovui ir anksčiau kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, jeigu akivaizdžiai matyti, kad skolininkas yra pasyvus ir neatlieka nei vieno mokėjimo. Pačią teisę į skolos išieškojimą ieškovas kildina iš 2023 m. balandžio 4 d. įspėjimo, kuris buvo įteiktas atsakovo tėvui, tačiau būdamas juridiniu asmeniu, kuriam turėtų būti keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai apie savo pažeistą teisę, jau sužinojo po atsakovo 2013 m. balandžio 15 d. pateikto prašymo, kuriame atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai pareikalavo iš ieškovo atleisti jį nuo mokėjimo ir nurodė objektyvias priežastis. Todėl ieškovui jau 2013 m. balandžio 23 d. (kai buvo gautas atsakovo prašymas) turėjo aiškiai susiformuoti subjektyvi išvada, kad atsakovas skolos nepripažįsta ir jos nemokės dėl objektyvių priežasčių. Be to, ieškovas nepaaiškino aplinkybių, kodėl jis net 12 metų nesiėmė priemonių skolai išieškoti.
5. Atsakovas pažymėjo, kad jis antrame stojamųjų etape gavo kvietimą studijuoti Vilniaus kolegijoje ir pasirašė Sutartį, tačiau vėliau nusprendė dalyvauti trečiame stojamųjų etape ir buvo priimtas į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, todėl nedelsdamas telefonu informavo Vilniaus kolegiją, kad atsisako studijų vietos dėl pasirinktos kitos aukštosios mokyklos. Jam buvo patikinta, kad bus išbrauktas iš studentų sąrašų. Vėliau su juo telefonu susisiekė Vilniaus kolegijos atstovė, patikrindama jo apsisprendimą, kurį jis dar kartą patvirtino. Lapkričio mėnesį elektroniniu paštu jis gavo raštą iš Vilniaus kolegijos, kad yra išbrauktas iš studentų sąrašų kaip nepradėjęs studijų. Šią informaciją jis laikė patvirtinimu, jog studijų sutartis su Vilniaus kolegija yra nutraukta. Apie galimą klaidą jis sužinojo tik 2013 m. balandžio 4 d., kai gavo ieškovo įspėjamąjį raštą. Pažymėjo, kad jis Vilniaus kolegijoje faktiškai nepradėjo studijų, nes buvo išbrauktas iš studentų sąrašų kaip nepradėjęs studijų ir teisėtai pasinaudojo Mokslo ir studijų įstatymo suteikiama teise pakeisti studijų programą, dėl ko jam negali kilti neigiamos teisinės pasekmės dėl valstybės lėšų grąžinimo. Jis dar studijų pradžioje teisėtai pakeitė studijų kryptį/instituciją ir buvo laikomas studijų nepradėjusiu, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti iš jo grąžinti valstybės biudžeto lėšas, nes atsakovas tinkamai informavo Vilniaus kolegiją apie sutarties nutraukimą.
Šalies argumentai
6. Ieškovas dubliku (DOK-139648) teismo prašė jo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Teigia, jog atsakovo sudarytos Sutarties 16 punkte buvo nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, studentas, pašalintas iš aukštosios mokyklos arba nutraukęs studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Taigi, jau sudarydamas Sutartį ir susipažinęs su jos sąlygomis, atsakovas turėjo ir galėjo žinoti, kad jų nebaigus (nutraukus studijas ar esant pašalintam iš aukštosios mokyklos) atsiras prievolė grąžinti lėšas. Informacija apie lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką yra vieša, skelbiama fondo interneto svetainėje, fondo darbuotojai konsultuoja asmenis lėšų grąžinimo klausimais. Taigi, žinodamas apie studijų nutraukimą, atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę kreiptis į fondą ir išsiaiškinti lėšų grąžinimo sąlygas. Vilniaus kolegija ieškovui pateikė išrašą iš 2012-2013 studijų metų rudens semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašo (Vilniaus kolegijos 2013 m. vasario 27 d. raštas Nr. (1.15)-V4-122 „Dėl nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąrašo pateikimo“), kuriame nurodyta, kad atsakovas iš aukštosios mokyklos buvo pašalintas už nepažangumą bei nenurodė, jog atsakovas gali būti atleistas nuo prievolės remiantis Aprašo 6 punktu ar kitais pagrindais. 2025 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus kolegija savo rašte Nr. (e.15 E)-V4-500 „Dėl informacijos pateikimo apie L. V.“ nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus kolegijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. S-876 L. V. buvo priimtas į pirmosios pakopos pirmą kursą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. studijuoti veterinarijos studijų programą. Vadovaujantis Vilniaus kolegijos direktoriaus 2013 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. S-189 buvo išbrauktas iš studentų sąrašų už studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymą. Rašte fondui buvo pažymėta, kad Vilniaus kolegijoje nebuvo užregistruoto atsakovo prašymo dėl studijų nutraukimo. Pažymėjo, kad aukštosios mokyklos informavimas telefonu apie norą nutraukti studijas negali būti laikomas pakankamu ir teisines pasekmes sukeliančiu valios išreiškimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas buvo pašalintas iš studijų dėl nepažangumo, tai yra, ne savo noru, ne pagal savo prašymą, kuris nebuvo pateiktas.
7. Ieškovas dėl ieškinio senaties nurodė, kad prievolė, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, yra terminuota, o ieškinio senaties taikymui terminuotų prievolių atveju taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 2 dalis. Atsakovui 2013 m. balandžio 4 d. išsiųstas ir įteiktas įspėjimas Nr. SG2-508, kuriame nurodytas prievolės vykdymo terminas – 3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo. Paskutinė diena grąžinti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamojoje studijų vietoje apmokėti, buvo 2016 m. balandžio 4 d., kaip nurodyta įspėjime. Kadangi prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas (2016 m. balandžio 4 d.) ir atsakovas per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2016 m. balandžio 5 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas fondui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi šiam reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2026 m. balandžio 5 d., kai ieškovas kreipėsi į teismą, 2025 m. liepos 7., nepraleisdamas ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
8. Atsakovas tripliku (DOK-147937) teismo prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas niekaip negali ir neturi galimybių paneigti atsakovo atlikto skambučio mokymo įstaigai ir tuo metu išreikštai valiai nutraukti studijų sutartį. Nurodė, kad Vilniaus kolegija yra verslininkas, o atsakovas yra vartotojas, todėl Vilniaus kolegijai kyla pareiga tinkamai užfiksuoti studentų skambučius ir jų išreikštą valią. Taip pat Vilniaus kolegija nepateikė jokių įrodymų, kad saugo duomenis apie studentų pateiktus prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas 2025 m. spalio 8 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.
10. Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
11. CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 441 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Šalys nepateikė prieštaravimų, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su aukštąja mokykla (Vilniaus kolegija) 2012 m. rugpjūčio 6 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą vietą. Vilniaus kolegijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. S-846 atsakovas buvo priimtas į pirmosios pakopos pirmą kursą nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. studijuoti veterinarijos studijų programą. Aukštoji mokykla ieškovui pateikė 2012-2013 m. studijų metų rudens semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nuo 2013 m. vasario 8 d. yra pašalintas iš mokslo įstaigos remiantis 2013 m. vasario 8 d. direktoriaus įsakymu Nr. S-189 dėl nepažangumo. Ieškovas pateikė atsakovui 2013 m. balandžio 4 d. įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą Nr. SG2-508, kuriuo įpareigojo atsakovą grąžinti 852,79 Eur (2 944,50 Lt) sumą į ieškovo sąskaitą iki 2016 m. balandžio 4 d. Ieškovas 2013 m. balandžio 23 d. gavo atsakovo 2013 m. balandžio 15 d. prašymą dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus kolegiją su 2013 m. gegužės 28 d. raštu „Dėl L. V. studijų nutraukimo aplinkybių patikslinimo“ Nr. A2-145, kuriuo paprašė patikslinti atsakovo studijų nutraukimo aplinkybes. Vilniaus kolegija 2013 m. birželio 5 d. raštu „Dėl L. V. studijų nutraukimo aplinkybių patikslinimo“ Nr. (1.15)-V4-268 ieškovui nurodė, kad atsakovas nepateikė raštiško prašymo nutraukti studijas savo noru, todėl pasibaigus studijų semestrui buvo išbrauktas kaip neįvykdęs studijų programos reikalavimų. Ieškovas su 2013 m. birželio 21 d. raštu „Dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo į valstybės biudžetą“ Nr. R2-371 kreipėsi į atsakovą, nurodęs, kad ieškovas neturi pagrindo atleisti atsakovą nuo studijų kainos grąžinimo į valstybės biudžetą. Vilniaus kolegija pateikė ieškovui 2025 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. „Dėl informacijos pateikimo apie L. V.“ Nr. (1.15 E)-V4-500, kuriame nurodė, kad Vilniaus kolegijoje nėra registruoto studento prašymo dėl studijų nutraukimo.
Dėl ieškinio senaties
14. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti. Praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
16. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
17. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kad ieškovo reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurį, anot atsakovo, ieškovas šiuo atveju praleido, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija.
18. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovas, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, apie kiekvieną atsiradusią prievolę grąžinti lėšas informuoja asmenis išsiųsdamas jiems įspėjimą, kuriame nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovas privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. balandžio 4 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. balandžio 4 d., taigi, šiuo atveju nurodytas 10 metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. balandžio 4 d., kai suėjo nurodytų lėšų sumokėjimo terminas (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. liepos 31 d., t. y. nepraleisdamas minėto ieškinio senaties termino, todėl atsakovo atsikirtimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškinio reikalavimų
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas su aukštąja mokykla Vilniaus kolegija sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2013 m. vasario 8 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. vasario 8 d. įspėjimu, išsiųstu registruotąja pašto siunta, pranešė atsakovui apie jam atsiradusią prievolę sumokėti į ieškovo sąskaitą 852,79 Eur (2 944,50 Lt) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
20. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo atsakovui nurodžius, kad nuostata, jog apie sutarties nutraukimą turi būti pranešta raštu negali būti suabsoliutinama. Teismas pažymi, kad Sutarties 14 punktas numato, jog studentas turi teisę bet kada nutraukti sutartį išstodamas iš Kolegijos. Tuo tarpu Sutarties 16 punktas numato, jog sutarties 14 ir 15 punktuose nurodytais atvejais studentas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Taigi, atsakovas jau sudarydamas Sutartį su aukštąja mokykla privalėjo susipažinti su jos nuostatomis ir jam turėjo būti žinoma, kad nebaigus studijų (nutraukus studijas ar esant pašalintam iš aukštosios mokyklos) atsiranda prievolė grąžinti lėšas. Savo ruožtu atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis apie Sutarties nutraukimą pranešė telefonu, jis laiko, kad tai yra tinkamas Sutarties nutraukimas, su kuo teismas negali sutikti. Teisės aktai nenustato pranešimo apie vienašališko sutarties nutraukimo formos. Vadinasi, sutarties šalys dėl formos gali susitarti pačios, o jeigu pranešimo forma neaptarta sutartyje, vadovaujantis teismų praktika, pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga bei priimtina. Nagrinėjamu atveju teismas negali sutikti su atsakovo pozicija, kad pranešimas apie Sutarties nutraukimą telefonu yra laikytinas tinkamu pranešimu, nes aukštoji mokykla su atsakovu sudarė Sutartį dėl studijų, kurioje apibrėžta atsakovo kaip studento studijų sąlygos ir tvarka bei finansavimo pobūdžio keitimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo pranešimas apie Sutarties nutraukimą negali būti laikomas tinkamu pranešimu, be to, negalima patvirtinti, kad toks pranešimas buvo atliktas, negalima identifikuoti skambinančiojo asmens, o atsakovas, būdamas Sutarties nutraukimo iniciatoriumi, turėjo įsitikinti, kad Sutartis su juo yra tikrai nutraukta. Aukštoji mokykla Vilniaus kolegija byloje pateikė duomenis apie tai, kad joje nebuvo užregistruoto atsakovo prašymo dėl studijų nutraukimo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo teisę nutraukti Sutartį. Atsakovas pagrįstai Vilniaus kolegijos direktoriaus 2013 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. S-189 buvo išbrauktas iš studentų sąrašų už studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymą. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas byloje neįrodė, kad jis faktiškai pradėjo studijas kitoje mokslo įstaigoje, todėl teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip neįrodytus.
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalies (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nuostatomis, valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Detalią lėšų, skirtų studijų kainai finansuoti valstybės finansuojamose studijų vietose, grąžinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Aprašas, kurio 4 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta apraše (Aprašo 5 punktas).
22. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo pasirinktos studijų programos pagal studijų sutartį metinė kaina buvo 1 705,57 Eur (5 889 Lt). Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovas, kuris buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, turėjo grąžinti 852,79 Eur sumą. Vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą administruoja Valstybinis studijų fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinio studijų fondo nuostatais ir Aprašu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalimi, Aprašo 4.2 punktu, Sutarties 16 punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 852,79 Eur įsiskolinimo už valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, suma.
23. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 30,70 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį ieškovas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip minėta, pagal Aprašo 9 punktą, asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą ieškovo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovas lėšas į valstybės biudžetą pagal sutartį turėjo grąžinti iki 2016 m. balandžio 4 d. Atsakovui nevykdant šios prievolės, ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovui 30,70 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis 6.258 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 10 punktu, ieškovui iš atsakovo priteistina 30,70 Eur delspinigių.
24. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl procesinių palūkanų
25. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 883,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 883,49 Eur sumai. Teismas ieškinį tenkino, todėl už jį mokėtinas 23 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Pašto išlaidos byloje sudaro 11,02 Eur ir yra priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Bendra iš atsakovo valstybės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 34,02 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai Valstybiniam studijų fondui iš atsakovo L. V. 852,79 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus 79 ct) skolos, 30,70 Eur (trisdešimt eurų 70 ct) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (883,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. V. 34,02 Eur (trisdešimt keturis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.