Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragė rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalį nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

K. Ž.-K. išteisinta pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. ir K. Ž.-K. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu neteisėtai praturtėjo, o būtent, nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:

1.1. 2014-01-24 iš neteisėtų pajamų suteikė UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 12 000 Lt (3475 Eur) paskolą bei 2014-01-29 grąžino UAB (duomenys neskelbtini)(įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2298 Lt (666 Eur) paskolos, iš kurių dalį, o būtent 1606 Lt (465 Eur) grąžino iš neteisėtų pajamų, taip laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-01-29, turėjo 13 606 Lt (3941 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų;

1.2. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014-03-17 iš neteisėtų pajamų suteikė 14 000 Lt (4055 Eur) paskolą UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir laikotarpiu nuo 2014-03-11 iki 2014-03- 17 apmokėjimui už kitas prekes ir paslaugas panaudojo 1429,62 Lt (414 Eur) neteisėtų pajamų;

1.3. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014-09-05 iš neteisėtų pajamų pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą 11 159,40 Lt (3232 Eur) paskolos ir palūkanų dengimui ir laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-09-05 apmokėjimui už kitas prekes ir paslaugas panaudojo 11 321,15 Lt (3279 Eur) neteisėtų pajamų;

1.4. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m., gyvenamojo namo ir kitų statinių, įregistruotų adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidoms apmokėti panaudojo 307 565 Lt (89 077 Eur) neteisėtų pajamų;

2. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2015 m., gyvenamojo namo ir kitų statinių, įregistruotų adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidoms apmokėti panaudojo 84 731 Eur neteisėtų pajamų;

3.1. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2016-02-29 iš neteisėtų pajamų suteikė 1980 Eur paskolą UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-02-29 apmokėjimui už kitas prekes ir paslaugas panaudojo 2853 Eur neteisėtų pajamų;

3.2. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2016-03-31 suteikė 1212 Eur paskolą UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)), iš kurių dalį, o būtent 262 Eur suteikė iš neteisėtų pajamų;

3.3. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, pagal 2016-11-18 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 6759) už 2000 Eur įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), už kurį apmokėjo 2016-04-20, iš kurių dalį, o būtent 1490 Eur iš neteisėtų pajamų;

3.4. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2016-12-22 grąžino K. K. 9555 Eur paskolos sumą, iš kurių dalį, o būtent 5356 Eur iš neteisėtų pajamų;

3.5. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m., gyvenamojo namo ir kitų statinių, įregistruotų adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidoms apmokėti panaudojo 91 092 Eur neteisėtų pajamų.

Taip po 2010 m. gruodžio 11 d., įstatymo XI-1199 įsigaliojimo, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-01-29, nuo 2014-03-11 iki 2014-03-17, nuo 2014-06-01 iki 2014-09-05, nuo 2014-12-10 iki 2014-12-31, turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 103 997 Eur neteisėtų pajamų; laikotarpiu nuo 2015-07-09 iki 2015-12-31, turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 84 731 Eur neteisėtų pajamų bei laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-02-29, nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31, nuo 2016-04-01 iki 2016-04-20 ir nuo 2016-11-19 iki 2016-12-31, turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 103 033 Eur neteisėtų pajamų.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. Ž.-K. pripažinti kalta pagal BK 189¹ str. l d. ir nubausti 400 MGL (20 000 eurų) dydžio bauda; K. K. pripažinti kaltu pagal BK 189¹ str. l d. ir nubausti l 000 MGL (50 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 str. l, 2, 3 ir 5 d. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš kaltinamųjų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 103 033 Eur. Priteisti iš K. Ž.-K. ir K. K., kiekvieno atskirai po 1175 Eur proceso išlaidų atlyginimo Tauragės apskrities VPK naudai. Prokurorės nuomone, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, dėl ko padarytos nepagrįstos ir bylos aplinkybių neatitinkančios išvados, todėl neteisingai taikytas baudžiamasis įstatymas ir nuosprendis dėl kaltinamųjų išteisinimo pagal BK 189¹ straipsnio l dalį naikintinas (BPK 328 straipsnio l dalis).

2.1. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra surinkta pakankamai K. Ž.-K. bei K. K. kaltės įrodymų, kurie pagrįstų jų veikoje esant BK 189¹ straipsnio l dalyje nustatyto nusikaltimo požymius. Prokurorės manymu, ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Prokurorė pažymi, jog teismo nuosprendyje nurodyta, kad į bylą pateikti duomenys apie kaltinamojo K. K. gautas pajamas, K. K., A. K. išlaidas gyvenamojo namo statybai paneigia kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes apie kaltinamųjų neteisėtų pajamų turėjimą ar, kad turtą įsigijo panaudojant neteisėtas pajamas. Tai grindžiama tuo, kad apklausiamas liudytoju A. K. (kaltinamojo K. K. brolis) nurodė, kad prisidėjo prie namo statybos ne tik darbais, bet ir pirkdamas statybines medžiagas, tą patį paliudijo ir K. K. (kaltinamojo tėvas). Pagal teikiamus duomenis A. K. namo statybai 2014-2015 m. išleido 10 590 Eur. Pateikti liudytojo K. K. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad K. K. 2015 m. iš AB „Swedbank“ išgrynino 51 122,05 Eur; iš Lietuvos kredito unijos 2015 m. išgrynino 7500 Eur, 2016 m. K. K. iš AB „Swedbank“ sąskaitos išgrynino 3350 Eur. Viso 2015 - 2016 m. buvo išgryninta 61 972 Eur, kurie panaudoti namo statybai. Taip pat į bylą pateiktos sąskaitos, pagal kurias buvo įsigytos statybinės medžiagos, reikalingos namo statybai, patvirtina, kad K. K. už statybinių medžiagų įsigijimą apmokėjo 64 497 Eur. Pagal teikiamus 2014-2015 m. duomenis K. K. namo statybai yra išleidęs 126 469 Eur.

2.2. Prokurorės teigimu, teisme liudytoju apklausiamas M. K. nurodė, kad kaltinamajam K. K. 2013-07-20 sumokėjo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) už 41,45 a namų valdos žemės sklypą, kuris turėjo būti suformuotas (duomenys neskelbtini) ir, kad šį faktą patvirtina į bylą pateiktas M. K. 2013-07-20 rašytinis sutikimas. Nurodoma, jog taip pat į bylą pateikti kaltinamojo K. K. 2013-2016 m. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu viso buvo išgryninta 29 767 Eur. 2014 m. kaltinamojo K. K. gautos pajamos (skolos grąžinimas) iš L. G. (7000 Lt = 2027,34 Eur) ir V. G. (1000 Lt = 289,62 Eur). Į bylą buvo pateikti duomenys apie kaltinamojo K. K. 2013-2016 m., kaip ūkininko, gautas pajamas, kurios sudarė 18 518,90 Eur. Šios nurodytos sumos (199 246,66 Eur) nebuvo vertinamos atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Prokurorės nuomone, teismas nenurodė, kokiais būtent įrodymais remiantis padarė išvadą, kad A. K. namo statybai 2014-2015 m. išleido būtent 10 590 Eur, lakoniškai nurodydamas, kad pagal teikiamus duomenis. Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu 2023-10-19 kaltinamųjų gynėjas pateikė prijungimui prie baudžiamosios bylos nemažos apimties dokumentus, kurie yra ne originalai ir nepatvirtintos kopijos, banko sąskaitų išrašus, kuriais grindė kaltinamojo tėvo K. K. bei brolio A. K. prisidėjimą prie namo statybos piniginėmis lėšomis, perkant statybines medžiagas. Pateikti A. K. mokėjimai, iš kurių nėra aišku, už ką buvo apmokėta, už kokias prekes, paslaugas, ar tos prekės, pvz. kaip pirktos medžiagos, tikrai buvo atvežtos ir panaudotos namo statybai. Tas pats pasakytina ir apie K. K. pateiktas sąskaitas. Prokurorės manymu, visiškai neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas nustatė, kad 2015 - 2016 m. K. K. išgrynintos lėšos 61 972 Eur, buvo panaudotos namo statybai. Prokurorė nurodo, jog analizuojant K. K. banko sąskaitų išrašus matyti, kad 2015 m. išimta 51 000 Eur, 2016 m. įnešta 32 000 Eur, kas nepaneigta, kad tie patys pinigai cirkuliuoja K. K. sąskaitoje. Prokurorės nuomone, patikrinti gynybos pateiktus duomenis, BPK nustatytais procesiniais veiksmais nėra objektyvios galimybės.

2.3. Be to, prokurorė nurodo, jog pateiktas į bylą 2013-07-20 Sutikimas, pasirašytas M. ir K. K., kuriame nurodyta, kad M. K. sumoka K. K. 40 000 Lt už 41,45a namų valdos žemės sklypą, negali būti laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu. Sutikimas yra formalus dokumentas, siekiant tariamai pagrįsti kaltinamojo K. K. pinigų kilmę. Prokurorės nuomone, liudytojo M. K. parodymus reikia vertinti kritiškai. Prokurorės tvirtinimu, bylos duomenimis nustatyta, kad sklypas realiai nebuvo parduotas M. K.. Nurodo, jog praėjus 7 m., t. y. 2020 m. M. K. įgalioja A. P., kad M. K. vardu nupirktų bet kokios paskirties, bet kokioje vietoje žemės sklypą ir sumokėtų pardavėjams pinigus. Kaltinamasis K. K. tiek 2015m., tiek 2016 m. sudarė pirkimo-pardavimo sutartis ir pardavė atidalintus žemės sklypus. Prokurorės tvirtinimu, teismas savo ruožtu įvertino pateiktų dokumentų objektyvumą, tačiau tai nėra aplinkybės, kurios pagrįstų kaltinamųjų nekaltumą. Be kita ko, neobjektyvios ir nepagrįstos abejonės nėra pagrindas taikyti in dubio pro reo principą. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik tie duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nustatytais proceso veiksmais.

2.4. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog specialistas atlikdamas kaltinamųjų finansinį tyrimą pasisakė ir dėl K. K. 2014- 2016 m. žemės ūkio individualios veiklos pajamų ir leidžiamų atskaitymų bei nurodė, kad VMI turimais duomenimis, K. K. pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose deklaravo gautų pajamų iš vykdytos žemės ūkio individualios veiklos: 2014 m. - 22 884,96 Lt, 2015 m. - 11 467 Eur, 2016 m. - 1600 Eur, kas iš esmės ir atitinka gynybos pateiktų dokumentų turinį ir prieštarauja teismo argumentams, kad gautos pajamos nebuvo vertintos. Nurodo, jog specialistui nepateikus individualios veiklos pajamų-išlaidų žurnalo ir kitų dokumentų, pagrindžiančių patirtas individualios veiklos išlaidas už 2014-2016 m., kaltinamojo K. K. individualios veiklos išlaidos buvo įvertintos pagal faktinius mokėjimus juridiniams ir fiziniams asmenims, atliktus iš sąskaitų „Swedbank“ AB ir Pagėgių kredito unijoje, ir bendroje visumoje nurodyta, kad išlaidos sudarė 33 309 Eur. Prokurorės tvirtinimu, iš gynybos teismui pateiktų dokumentų dėl ūkininko išlaidų matyti, kad sumos yra pakankamai nemažos. Kaip antai, 2014 m. išlaidos sudarė 33 554 Lt (beveik 10 000 Eur), 2015 m. - 79 654 Eur, 2016 m. - 50 968 Eur. Viso per 3 metų laikotarpį išlaidos sudarė daugiau nei 164 000 Eur, t. y. beveik 5 kartus daugiau, nei nustatė specialistas. Prokurorės nuomone, pažvelgus į pajamų ir papildomai pateiktą išlaidų balansą, ir be specialaus tyrimo matyti, kad išlaidos ženkliai viršijo gautas teisėtas ūkininko pajamas (bei kartu oficialų darbo užmokestį ir kitas teisėtas pajamas). Prokurorei neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas daro išvadą, kad ne visos piniginės sumos buvo vertinamos atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nes išvadoje pateikti ekonomiškai patikrinti ir objektyvūs duomenys.

2.5. Prokurorės tvirtinimu, nuosprendyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021-03-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 20-12-19 neatitinka įstatymo reikalavimų (nepasirašyta), todėl negali būti vertinama kaip įrodymas. Be to, šis vertinimas atliktas neatvykus į vietą. Prokurorė mano, jog tokie teismo argumentai yra nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas turto vertinimą atlikęs G. V., kuris patvirtino vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis. Tai, kad vertinimo ataskaita nebuvo pasirašyta, nedaro ją negaliojančią. Turtas buvo apžiūrėtas vietoje, ką patvirtina 2021-01-20 apžiūros aktas. Prokurorė pažymi, kad į objektą buvo patekta, gavus Tauragės apylinkės teismo 2021-01-11 nutartį atlikti kratą (duomenys yra baudžiamojoje byloje Nr.01-1-12013-20, iš kurios buvo atskirta ši byla) ir tokie įrodymai gauti teisėtu būdu.

2.6. Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai kaltinamųjų išlaidas namo statybai susiejo su teismo eksperto D. K. vertinimo aktu, kuriame nurodyta tik bendra statybos darbų vertė, kurią sudaro 146 952 Eur bei Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr.AL23/0309/0l, pateikta UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato vidutinė rinkos vertė 187 000 Eur ir nevertino pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos, kurios išvadoje, atlikus skaičiavimus, nurodyta, kad gyvenamojo namo atkuriamoji vertė yra 256 655 Eur, o kartu su pagalbiniu pastatu, rūsiu, kitais statiniais – viso 404 000 Eur.

2.7. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais) (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Prokurorės manymu, Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. teismo nuosprendis neatitinka reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui ir motyvavimui pagal BPK 305 straipsnio l dalį. Iš nuosprendžio akivaizdžiai matyti, kad bylą nagrinėjantis teisėjas su nedideliais struktūriniais pakeitimais, iš esmės išlaikydamas stilių ir sintaksę, nuosprendyje tiesiog perrašė prokuroro ir gynėjo teisiamojo posėdžio metu pasakytas baigiamąsias kalbas ir aprašomojoje dalyje pateikė ne savarankiškas, bet gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms identiškas išvadas, todėl pirmos instancijos teismas savarankiško šiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, o jo pateiktos išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Prokurorės nuomone, pirmos instancijos teismas, nepripažindamas aptartų duomenų įrodymais, nevertinant juos kartu, kaip visumą, negretindamas su kita bylos medžiaga, o atlikdamas fragmentišką vertinimą, padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo kaltinamųjų veiksmuose bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3. Atsiliepimų į Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą negauta

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

7. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, laikomasi pozicijos, jog K. K. ir K. Ž.-K. išteisinti nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados nepagrįstos ir neteisingos. Tokie argumentai atmestini.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. K. ir K. Ž.-K. išteisinti pagrįstai.

10. K. K. ir K. Ž.-K. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu neteisėtai praturtėjo, o būtent, nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis:

10.1. 2014-01-24 iš neteisėtų pajamų suteikė UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 12 000 Lt (3475 Eur) paskolą bei 2014-01-29 grąžino UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2298 Lt (666 Eur) paskolos, iš kurių dalį, o būtent 1606 Lt (465 Eur) grąžino iš neteisėtų pajamų, taip laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-01-29, turėjo 13 606 Lt (3941 Eur) vertės turto, įgyto iš neteisėtų pajamų;

10.2. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014-03-17 iš neteisėtų pajamų suteikė 14 000 Lt (4055 Eur) paskolą UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir laikotarpiu nuo 2014-03-11 iki 2014-03-17 apmokėjimui už kitas prekes ir paslaugas panaudojo 1429,62 Lt (414 Eur) neteisėtų pajamų;

10.3. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014-09-05 iš neteisėtų pajamų pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą 11 159,40 Lt (3232 Eur) paskolos ir palūkanų dengimui ir laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2014-09-05 apmokėjimui už kitas prekes ir paslaugas panaudojo 11 321,15 Lt (3279 Eur) neteisėtų pajamų;

10. 4. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m., gyvenamojo namo ir kitų statinių, įregistruotų adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidoms apmokėti panaudojo 307 565 Lt (89 077 Eur) neteisėtų pajamų;

10.5. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2015 m., gyvenamojo namo ir kitų statinių, įregistruotų adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidoms apmokėti panaudojo 84 731 Eur neteisėtų pajamų;

10.6. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2016-02-29 iš neteisėtų pajamų suteikė 1980 Eur paskolą UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-02-29 apmokėjimui už kitas prekes ir paslaugas panaudojo 2853 Eur neteisėtų pajamų;

10.7. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2016-03-31 suteikė 1212 Eur paskolą UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)), iš kurių dalį, o būtent 262 Eur suteikė iš neteisėtų pajamų;

10.8. toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pagal 2016-11-18 pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 6759) už 2000 Eur įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), už kurį apmokėjo 2016-04-20, iš kurių dalį, o būtent 1490 Eur iš neteisėtų pajamų;

10.9. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2016-12-22 grąžino K. K. 9555 Eur paskolos sumą, iš kurių dalį, o būtent 5356 Eur iš neteisėtų pajamų;

10.10. toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m., gyvenamojo namo ir kitų statinių, įregistruotų adresu (duomenys neskelbtini), statybos išlaidoms apmokėti panaudojo 91 092 Eur neteisėtų pajamų.

10.11. Taip po 2010 m. gruodžio 11 d., įstatymo XI-1199 įsigaliojimo, žinodami, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-01-29, nuo 2014-03-11 iki 2014-03-17, nuo 2014-06-01 iki 2014-09-05, nuo 2014-12-10 iki 2014-12-31, turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 103 997 Eur neteisėtų pajamų; laikotarpiu nuo 2015-07-09 iki 2015-12-31, turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 84 731 Eur neteisėtų pajamų bei laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-02-29, nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31, nuo 2016-04-01 iki 2016-04-20 ir nuo 2016-11-19 iki 2016-12-31, turėjo turto, kuriam įsigyti panaudojo 103 033 Eur neteisėtų pajamų.

11. Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. BK 190 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, esant pagrindui manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus. BK 189¹ straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamąją atsakomybę susiejo su turto turėjimu, BK 189¹ straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik toms situacijoms, kai šiame straipsnyje nurodytą turtą asmuo yra įgijęs ne anksčiau negu BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo dieną, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d.

12. Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, 190 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą asmens nuosavybės teise turimas turtas atitinka neteisėto praturtėjimo sudėties dalyką tuomet, kai: 1) turimas didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis; 2) asmuo iš teisės aktais neuždraustos veiklos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti. BK 189¹ straipsnyje apibrėžta nusikaltimo sudėtis nereikalauja nustatyti, kad nusikaltimo dalykas – asmens turimas turtas – įgytas būtent nusikalstamu būdu.

13. Atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo gali kilti ne tik asmenims, nuosavybės teise turėjusiems (turintiems) straipsnio dispozicijoje nurodytą turtą, bet ir asmenims, perėmusiems tokį turtą, kuris negalėjo būti įgytas kitų asmenų teisėtomis pajamomis. Aptariamas nusikaltimas pagal straipsnio dispozicijos formuluotę „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti“ gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kadangi tiesioginis savininkas paprastai visada žino, kaip įgytas jo turtas, ypač kai to turto vertė yra pakankamai didelė, neteisėtas praturtėjimas neatsargios kaltės forma galimas tik asmenims, perėmusiems didesnės negu 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas kitų asmenų teisėtomis pajamomis. Remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

14. Iš BK 189¹ straipsnio turinio išplaukia, kad teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Nepaisant to, įrodinėjant BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, būtina paisyti nekaltumo prezumpcijos principo ir iš jo kylančių reikalavimų. Įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K-75/2014 ir kt.). Vadovaujantis šiuo principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016). Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, Nr. 2K-75/2014).

15. Aiškinant neteisėto praturtėjimo sudėtį svarbu ir tai, kad įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K-75/2014); kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumą. Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016); kad savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Kartu pabrėžtina, kad neteisėtas praturtėjimas buvo kriminalizuotas visų pirma atsižvelgiant į siekį kovoti su organizuotu bei sisteminiu nusikalstamumu, užkertant kelią asmenims gauti ir legalizuoti iš nusikalstamų šaltinių – narkotikų, kontrabandos, prekybos žmonėmis, korupcinių bei kitų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu praturtėjimu, gaunamą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2020, 2K-241-976/2020), taigi, procese, susijusiame su pajamomis, gautomis iš sunkių nusikalstamų veikų, nereikalaujama, kad neteisėta nuosavybės kilmė būtų įrodyta „atmetus pagrįstas abejones“. Vietoj to neteisėtos kilmės įrodinėjimas (įrodymas), grindžiamas tikimybių pusiausvyra arba didele tikimybe, derinamas su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020). Iš BK 189¹ straipsnio normos turinio išplaukia, kad teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100-222/2015, 2K-87-719/2019, 2K-147-697/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog į bylą pateikti duomenys apie kaltinamojo K. K., gautas pajamas, K. K., A. K. išlaidas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai paneigia kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes apie kaltinamųjų neteisėtų pajamų turėjimą ar kad turtą įsigijo panaudojant neteisėtas pajamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamiesiems pakako finansinių šaltinių turtui įgyti, o pateikti finansiniai duomenys (sąskaitos), patvirtina realias išlaidas, patirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos tesime metu surinkti įrodymai neduoda jokio pagrindo manyti, kad buvo ar galėjo būti padaryta BK 189¹ str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, K. K. ir K. Ž.-K. buvo nepagrįstai kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, todėl jie pagrįstai pirmosios instancijos teismo išteisintini, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

17. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais būtent įrodymais remiantis padarė išvadą, kad A. K. namo statybai 2014-2015 m. išleido būtent 10 590 Eur, lakoniškai nurodydamas, kad pagal teikiamus duomenis. Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu 2023-10-19 kaltinamųjų gynėjas pateikė prijungimui prie baudžiamosios bylos nemažos apimties dokumentus, kurie yra ne originalai ir nepatvirtintos kopijos, banko sąskaitų išrašus, kuriais grindė kaltinamojo tėvo K. K. bei brolio A. K. prisidėjimą prie namo statybos piniginėmis lėšomis, perkant statybines medžiagas. Pateikti A. K. mokėjimai, iš kurių nėra aišku, už ką buvo apmokėta, už kokias prekes, paslaugas, ar tos prekės, pvz. kaip pirktos medžiagos, tikrai buvo atvežtos ir panaudotos namo statybai. Tas pats pasakytina ir apie K. K. pateiktas sąskaitas. Prokurorės manymu, visiškai neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas nustatė, kad 2015 - 2016 m. K. K. išgrynintos lėšos 61 972 Eur, buvo panaudotos namo statybai. Prokurorė nurodo, jog analizuojant K. K. banko sąskaitų išrašus matyti, kad 2015 m. išimta 51 000 Eur, 2016 m. įnešta 32 000 Eur, kas nepaneigta, kad tie patys pinigai cirkuliuoja K. K. sąskaitoje. Prokurorės nuomone, patikrinti gynybos pateiktus duomenis, BPK nustatytais procesiniais veiksmais nėra objektyvios galimybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje 2023-06-20 d. liudytoju apklausiamas K. K. (kaltinamojo K. K. tėvas) nurodė, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos yra prisidėjęs tiek grynais pinigais, tiek ir pirkdamas statybines medžiagas. Be to, jau gyvendamas nurodytame name (2017-2019 m.) pats įrengė tvorą, paklojo trinkeles. Su 2023-10-19 prašymu teismui buvo pateikti liudytojo K. K. banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys, kad liudytojas K. K. 2015 m. iš AB Swedbank išgrynino 51 122,05 Eur; iš Lietuvos kredito unijos 2015 m. išgrynino 7 500 EUR. 2016 m. K. K. iš AB „Swedbank“ sąskaitos išgrynino 3 350 EUR. Viso 2015 – 2016 m. buvo išgryninta 61 972 EUR, kurie panaudoti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai. Taip pat į bylą pateiktos sąskaitos, pagal kurias buvo įsigytos statybinės medžiagos, reikalingos namo statybai, patvirtina, kad K. K. už statybinių medžiagų įsigijimą pagal pateiktas sąskaitas yra apmokėjęs 64 497 Eur (pvz.: UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.). Pagal teikiamus 2014-2015 m. duomenis K. K. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai yra išleidęs 126 469 Eur (11 t. b. l. 3-230). Apklausiamas liudytoju A. K. (kaltinamojo K. K. brolis) taip pat nurodė, kad prisidėjo prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos ne tik darbais, bet ir pirkdamas statybines medžiagas. Pagal teikiamus duomenis A. K. namo statybai 2014-2015 m. išleido 10 590 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė savo išvadą, kad kaltinamojo tėvas K. K. bei brolis A. K. prisidėjo prie namo statybos piniginėmis lėšomis, perkant statybines medžiagas.

18. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, jog pateiktas į bylą 2013-07-20 sutikimas, pasirašytas M. ir K. K., kuriame nurodyta, kad M. K. sumoka K. K. 40 000 Lt už 41,45 aro namų valdos žemės sklypą, negali būti laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu. Sutikimas yra formalus dokumentas, siekiant tariamai pagrįsti kaltinamojo K. K. pinigų kilmę. Prokurorės nuomone, liudytojo M. K. parodymus reikia vertinti kritiškai. Prokurorės tvirtinimu, bylos duomenimis nustatyta, kad sklypas realiai nebuvo parduotas M. K.. Nurodo, jog praėjus 7 m., t. y. 2020 m. M. K. įgaliojo A. P., kad M. K. vardu nupirktų bet kokios paskirties, bet kokioje vietoje žemės sklypą ir sumokėtų pardavėjams pinigus. Kaltinamasis K. K. tiek 2015 m., tiek 2016 m. sudarė pirkimo-pardavimo sutartis ir pardavė atidalintus žemės sklypus. Prokurorės tvirtinimu, teismas savo ruožtu įvertino pateiktų dokumentų objektyvumą, tačiau tai nėra aplinkybės, kurios pagrįstų kaltinamųjų nekaltumą. Be kita ko, neobjektyvios ir nepagrįstos abejonės nėra pagrindas taikyti in dubio pro reo principą. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik tie duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nustatytais proceso veiksmais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog 2023-12-14 teisme liudytoju apklausiamas M. K. nurodė, kad kaltinamajam K. K. 2013-07-20 sumokėjo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) už 41,45 aro namų valdos žemės sklypą, kuris turėjo būti suformuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 194-195, t. X). Šį faktą patvirtina ir į bylą 2023-10-19 pateiktas M. K. rašytas 2013-07-20 rašytinis sutikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liudytojo M. K. parodymai (b. l. 194-195, t. X) ir į bylą 2023-10-19 pateiktas M. K. rašytas 2013-07-20 rašytinis sutikimas patvirtina faktą, jog M. K. sumokėjo K. K. 40 000 Lt už 41,45 aro namų valdos žemės sklypą, todėl gali būti laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu.

19. Taip pat apeliaciniame skunde prokurorė pažymi, kad jog specialistas, atlikdamas kaltinamųjų finansinį tyrimą pasisakė ir dėl K. K. 2014-2016 m. žemės ūkio individualios veiklos pajamų ir leidžiamų atskaitymų bei nurodė, kad VMI turimais duomenimis, K. K. pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose deklaravo gautų pajamų iš vykdytos žemės ūkio individualios veiklos: 2014 m. - 22 884,96 Lt, 2015 m. - 11 467 Eur, 2016 m. - 1600 Eur, kas iš esmės ir atitinka gynybos pateiktų dokumentų turinį ir prieštarauja teismo argumentams, kad gautos pajamos nebuvo vertintos. Nurodo, jog specialistui nepateikus individualios veiklos pajamų-išlaidų žurnalo ir kitų dokumentų, pagrindžiančių patirtas individualios veiklos išlaidas už 2014-2016 m., kaltinamojo K. K. individualios veiklos išlaidos buvo įvertintos pagal faktinius mokėjimus juridiniams ir fiziniams asmenims, atliktus iš sąskaitų „Swedbank“ AB ir Pagėgių kredito unijoje, ir bendroje visumoje nurodyta, kad išlaidos sudarė 33 309 Eur. Prokurorės tvirtinimu, iš gynybos teismui pateiktų dokumentų dėl ūkininko išlaidų matyti, kad sumos yra pakankamai nemažos. Kaip antai, 2014 m. išlaidos sudarė 33 554 Lt (beveik 10 000 Eur), 2015 m. - 79 654 Eur, 2016 m. - 50 968 Eur. Viso per 3 metų laikotarpį išlaidos sudarė daugiau nei 164 000 Eur, t. y. beveik 5 kartus daugiau, nei nustatė specialistas. Prokurorės nuomone, pažvelgus į pajamų ir papildomai pateiktą išlaidų balansą, ir be specialaus tyrimo matyti, kad išlaidos ženkliai viršijo gautas teisėtas ūkininko pajamas (bei kartu oficialų darbo užmokestį ir kitas teisėtas pajamas). Prokurorei neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas daro išvadą, kad ne visos piniginės sumos buvo vertinamos atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nes išvadoje pateikti ekonomiškai patikrinti ir objektyvūs duomenys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog jie nepagrįsti. Pažymėtina, jog 2022-06-23 Specialisto išvadoje Nr. (28.28)-KD7-25, pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, nurodyta, kad atliktas K. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2016-12-31, vertinant ir jo sutuoktinės K. Ž.-K. pajamas bei išlaidas. Be to, pažymėtina ir tai, kad išvadą pateikusi specialistė D. K. 2023-10-19 apklausiama liudytoja nurodė, jog kaltinamųjų K. K. ir K. Ž.-K. 2013-2016 m. (kaip ūkininkų) gautos pajamos ir 2014-2016 m. išlaidos (tame tarpe ir namo, (duomenys neskelbtini) statybai) nebuvo vertinamos atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikti papildomi duomenys (M. K. sumokėta 40 000 Lt (11.584,80 Eur) už 41,45 aro namų valdos žemės sklypą; K. K. skirtos lėšos 126 469 Eur namo statybai ir kitos jau paminėtos anksčiau lėšos bei dokumentai (patvirtinantys nekilnojamojo turto – namo statybai patirtas išlaidas, pvz.: O. A. IĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.).), kurie taip pat nebuvo vertinami atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą, tame tarpe ir dėl išlaidų namo statybai. Pažymėtina tai, kad 2022-06-23 Specialisto išvadoje Nr. (28.28)-KD7-25 nurodoma, jog abiejų kaltinamųjų 2014-2016 m. gautos pajamos ir piniginės lėšos sudaro 286 305,70 Eur (2014 m. – 92 416,02 Eur (319 094,06 Lt) + 101.996,01 Eur (2015 m.) + 91 893,67 Eur (2016 m.)). Todėl nevertinant kaltinamųjų gautų kitų lėšų (pvz.: iš ūkininko veiklos ir jau minėtų kitų lėšų) (10 t. b. l. 89-99), ūkininko ūkio kodas (duomenys neskelbtini) 2011 metais kaltinamasis K. K. įregistravo ūkininko ūkį. Iš ūkininko ūkio jo pajamos buvo pernai apie 100 000 Eur pajamų. 2011-2015 m. gaudavo per metus apie 50 000 litų išmokų iš ūkininko ūkio. Nuo 2016 m. gaudavo per metus grynais pinigais iš ūkio apie 10 000 Eur, tačiau šios pajamos neįtrauktos į 2022-06-23 išvadą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje Specialisto išvadoje kaltinamųjų išlaidos buvo siejamos išimtinai tik su nepagrįsta UAB (duomenys neskelbtini) 2021-03-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 20-12-19 nustatyta turto verte, nevertinant realiai namo statybai patirtų išlaidų, kurios buvo pateiktos bylą nagrinėjant teisme, taip pat K. K. skirtų 126 469 Eur namo statybai, A. K. skirtų 10 590 Eur lėšų bei kitų kaltinamųjų gautų lėšų, todėl Išvadoje nurodytos kaltinamųjų išlaidos 2014-2016 m. yra netikslios ir jomis negalima vadovautis.

20. Prokurorės tvirtinimu, nuosprendyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2021-03-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 20-12-19 neatitinka įstatymo reikalavimų (nepasirašyta), todėl negali būti vertinama kaip įrodymas. Be to, šis vertinimas atliktas neatvykus į vietą. Prokurorė mano, jog tokie teismo argumentai yra nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas turto vertinimą atlikęs G. V., kuris patvirtino vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis. Tai, kad vertinimo ataskaita nebuvo pasirašyta, nedaro ją negaliojančią. Turtas buvo apžiūrėtas vietoje, ką patvirtina 2021-01-20 apžiūros aktas. Prokurorė pažymi, kad į objektą buvo patekta, gavus Tauragės apylinkės teismo 2021-01-11 nutartį atlikti kratą (duomenys yra baudžiamojoje byloje Nr.01-1-12013-20, iš kurios buvo atskirta ši byla) ir tokie įrodymai gauti teisėtu būdu. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nagrinėjamu atveju vertinant 2021-03-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 20-12-19 būtina atsižvelgti į tai, kad 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (Nr. VIII-1202) numato, jog atliekant neprivalomąjį arba privalomąjį turto arba verslo vertinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs nepriklausomas turto arba verslo vertintojas ... (22 str. 2 d.); Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta: ... asmens, turinčio teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgalioto asmens, arba asmens, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą, ir turto arba verslo vertintojo vardai, pavardės, parašai (22 str. 4 d.. 8 p.). Atsižvelgiant į tai, kad 2021-03-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 20-12-19 neatitinka Įstatymo reikalavimų (nepasirašyta), todėl negali būti vertinama, kaip įrodymas. Be to, šis vertinimas atliktas neatvykus į vietą. Nurodyti pažeidimai yra esminiai ir grubūs bei neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, kas daro vertinimo ataskaitą negaliojančią. Akivaizdu, kad norint atlikti turto vertinimą, vertintojas turėjo patekti į vertinamą objektą (namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokio teismo leidimo, kurio pagrindu galima buvo patekti į kaltinamiesiems priklausantį namą ir sklypą, siekiant atlikti turto vertinimą. Nors prokurorė nurodo, jog turtas buvo apžiūrėtas vietoje, ką patvirtina 2021-01-20 apžiūros aktas, o į objektą buvo patekta, gavus Tauragės apylinkės teismo 2021-01-11 nutartį atlikti kratą (duomenys yra baudžiamojoje byloje Nr.01-1-12013-20, iš kurios buvo atskirta ši byla), tačiau prokurorė šių duomenų Apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Taigi, 2021-03-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 20-12-19 nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta tinkamu įrodymu, kadangi gauti pažeidžiant BPK nuostatas, t. y. neteisėtu būdu. Be to, pažymėtina, jog byloje taip pat pateikta 2021-03-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 20-12-19, kurioje nurodoma, kad kaltinamiesiems priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) atkuriamoji vertė nustatyta išlaidų metodu vertinimo dieną 2017-06-19 yra 404 000 EUR. Pažymėtina ir tai, kad šioje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 20-12-19 nurodoma, jog turto vertė nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, kuris taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra nei specialios paskirties, nei retai rinkoje parduodamas objektas, todėl neteisingai parinkus vertinimo metodą, neteisingai buvo nustatyta ir turto vertė. Taip pat nėra aišku, kodėl namo vartė buvo nustatyta 2017-06-19 d. (ne tiriamuoju laikotarpiu), jei namas buvo statomas 2014-2016 m. Be to, liudytoju apklausiamas vertintojas G. V. nurodė, jog jei namas būtų buvęs vertinamas 2014-2015-2016 m. datai, jo vertė būtų kitokia.

21. Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai kaltinamųjų išlaidas namo statybai susiejo su teismo eksperto D. K. vertinimo aktu, kuriame nurodyta tik bendra statybos darbų vertė, kurią sudaro 146 952 Eur bei Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr.AL23/0309/0l, pateikta UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato vidutinė rinkos vertė 187 000 Eur ir nevertino pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos, kurios išvadoje, atlikus skaičiavimus, nurodyta, kad gyvenamojo namo atkuriamoji vertė yra 256 655 Eur, o kartu su pagalbiniu pastatu, rūsiu, kitais statiniais – viso 404 000 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltinamųjų išlaidas namo statybai susiejo su teismo eksperto D. K. vertinimo aktu bei Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. AL23/0309/0l, pateikta UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos nevertino. Pažymėtina, jog byloje esantis teismo eksperto dr. D. K. Vertinimo aktas, kuriame konstatuojama, jog turto, esančio (duomenys neskelbtini) bendra statybos darbų vertė sudaro 146 952 Eur. Vadovaujantis pateikta UAB (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. AL23/0309/01 gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato vidutinė rinkos vertė 187 000 Eur (žemės sklypas, kuriame pastatytas Namas nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinamas, kadangi jį kaltinamasis K. K. 2009-11-24 paveldėjo). Byloje taip pat pateikta 2021-03-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 20-12-19, kurioje nurodoma, kad kaltinamiesiems priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) atkuriamoji vertė nustatyta išlaidų metodu vertinimo dieną 2017-06-19 yra 404 000 Eur. Pažymėtina, kad šioje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 20-12-19 nurodoma, jog turto vertė nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, kuris taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Kaip jau buvo minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) nėra nei specialios paskirties, nei retai rinkoje parduodamas objektas, todėl neteisingai parinkus vertinimo metodą, neteisingai buvo nustatyta ir turto vertė. Taip pat nėra aišku, kodėl namo vertė buvo nustatyta 2017-06-19 d. (ne tiriamuoju laikotarpiu), jei namas buvo statomas 2014-2016 m. Atsižvelgiant į tai, kad 2021-03-05 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 20-12-19 neatitinka Įstatymo reikalavimų (nepasirašyta), todėl negali būti vertinama, kaip įrodymas. Be to, šis vertinimas atliktas neatvykus į vietą. Nurodyti pažeidimai yra esminiai ir grubūs bei neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, kas daro vertinimo ataskaitą negaliojančią. Būtent dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos, o vadovavosi teismo eksperto D. K. vertinimo aktu, kuriame nurodyta tik bendra statybos darbų vertė, kurią sudaro 146 952 Eur bei Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr.AL23/0309/0l, pateikta UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato vidutinė rinkos vertė 187 000 Eur.

22. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. teismo nuosprendis neatitinka reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui ir motyvavimui pagal BPK 305 straipsnio l dalį. Iš nuosprendžio akivaizdžiai matyti, kad bylą nagrinėjantis teisėjas su nedideliais struktūriniais pakeitimais, iš esmės išlaikydamas stilių ir sintaksę, nuosprendyje tiesiog perrašė prokuroro ir gynėjo teisiamojo posėdžio metu pasakytas baigiamąsias kalbas ir aprašomojoje dalyje pateikė ne savarankiškas, bet gynėjo baigiamojoje kalboje nurodytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms identiškas išvadas, todėl pirmos instancijos teismas savarankiško šiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, o jo pateiktos išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Prokurorės nuomone, pirmos instancijos teismas, nepripažindamas aptartų duomenų įrodymais, nevertinant juos kartu, kaip visumą, negretindamas su kita bylos medžiaga, o atlikdamas fragmentišką vertinimą, padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo kaltinamųjų veiksmuose bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau ir su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotą nusikalstamą veiką, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadą, jog K. K. ir K. Ž.-K. nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog K. K. ir K. Ž.-K. darė kokią nors nusikalstamą veiką ar vykdė neteisėtą veiklą ir gavo ar turėjo neteisėtų pajamų BK 190 straipsnio prasme. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to norėjo prokurorė, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad pagal BPK prokuroras turi pareigą įrodyti, kad buvo padarytas BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas, kad asmens nuosavybės teise turėtas (turimas) didesnės negu 500 MGL vertės turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ir kad jį padaręs asmuo yra kaltas. Teismas, laikydamasis nešališkumo, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principų, kitų BPK reikalavimų, yra įpareigotas išsamiai išnagrinėti bylą, įvertinti įrodymus ir jais pagrįsti nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje visi surinkti duomenys yra ištirti, išanalizuoti ir įvertinti.

23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, į bylą pateikti duomenys apie K. K., K. Ž.-K. gautas pajamas, K. K., A. K. išlaidas gyvenamojo namo statybai paneigia kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes apie kaltinamųjų neteisėtų pajamų turėjimą ar kad turtą įsigijo panaudojant neteisėtas pajamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. K. ir K. Ž.-K. pakako finansinių šaltinių turtui įgyti, o pateikti finansiniai duomenys (sąskaitos), patvirtina realias išlaidas, patirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai, kurios sudarė 124 095,48 Eur. Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai S. L., B. B., A. L., K. G., atlikę Namo statybos darbus konkrečiai įvardijo kokie darbai buvo atlikti ir jų vertes. Be to, šie liudytojai nurodė, kad namo statyba ir statybinių medžiagų įsigijimų rūpinosi ne kaltinamieji, o kaltinamojo tėvas K. K., kuris ir šiuo metu gyvena nurodytame name.

24. Pažymėtina, jog asmens kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama ir turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-177-895/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, K. K. ir K. Ž.-K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ str. 1 d., nepatvirtina bylos duomenys, t. y. nėra jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų neginčijamai patvirtinančių, jog būtent K. K. ir K. Ž.-K. veikdami kartu neteisėtai praturtėjo, o būtent, nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodami, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

25. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių nebuvimo K. K. ir K. Ž.-K. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.