Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei nemokumo administracinei uždarajai akcinei bendrovei „Top Consult“ dėl gyvenamo namo gražinimo J. įmonei „J.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti netiesioginį ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

12. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 25 punktas; 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-781/2025 44 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. J. pateiktame ieškinyje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022, kurioje, išnagrinėjus J. J. kasacinį skundą, buvo prieita prie išvadų, kad bankrutavusios J. įmonės „J.“ kreditorių komitetas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes klausimo dėl galimybės juridinio asmens nekilnojamąjį turtą parduoti ne iš varžytynių sprendimas yra priskirtas kreditorių susirinkimui ir atitinkamai panaikino bankrutavusios J. įmonės „J.“ 2021 m. sausio 27 d. komiteto posėdyje priimtą sprendimą 2-uoju klausimu. Kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. įmonei „J.“ priklausantis turtas nebuvo realizuotas, panaikinus kreditorių komiteto sprendimą šiuo klausimu, t. y. turtas liko įmonės nuosavybėje. Tokios aplinkybės leidžia nuspręsti, kad ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma grąžinti įmonės nuosavybėje esantį ir bankroto byloje nerealizuotą turtą (gyvenamą namą ir žemės sklypą), patenkinimas, nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Nėra pagrindo spręsti klausimo dėl turto gražinimo, kai toks ir nebuvo paimtas, šiuo atveju parduotas. Tai sudaro pagrindą ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti (perduoda) paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Būtent paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad J. įmonės „J.“ nemokumo administratorė UAB „Top Consult“ tariamai nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022, t. y. „negrąžina“ (neperduoda) įmonei (jos valdymo organams) turto valdymo, nereiškia, kad turtas nuosavybės teise nepriklauso įmonei. Pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai JANĮ nustatytos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto valdymo ir disponavimo tvarkos nepakeičia.

15. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavus, kad ieškinio reikalavimo patenkinimas ieškovui nesukels materialinių teisinių padarinių, ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kaip paduotą jau esant įsiteisėjusiam teismo arba arbitražo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl to yra patikslinamas apskųstos nutarties motyvuojamojoje dalyje įvardytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį, ir nurodoma, kad ieškovo J. J. ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.