Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – B. B., V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Tėvystės (motinystės) nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui, sugyventinių, faktinio įvaikinimo faktai nustatomi vadovaujantis ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bet CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482 yra konstatuota, kad pareiškimas dėl tėvystės nustatymo gali būti paduotas teismui, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes šiems santykiams netaikomas ieškininės senaties terminas. Vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali pats kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

9. Taigi remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, šiuo atveju yra taikytinas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, kuriame numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, teismas turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Pareiškėju, be kitų asmenų, gali būti ir pats vaikas, įgijęs visišką veiksnumą. Į bylą pateiktas gimimo liudijimas (b. l. 6) patvirtina, kad pareiškėjas R. K. gimė 1964 m. lapkričio 14 d. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1968 m. spalio 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio 1969 m. gruodžio 2 d. Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu, kuriame nustatyta, kad vaikams, gimusiems iki 1968 m. spalio 1 dienos iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Jeigu motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, iš jos atimtos tėvystės teisės, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, tėvystė gali būti nustatyta pagal tėvo pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka. Teismų praktikoje dėl šios nuostatos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001) išaiškinta, kad tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką; pripažino save vaiko tėvu.

10. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo R. K. motina yra B. B. (buvusi pavardė K.) (b. l. 6). Pareiškėjo gimimo liudijime Nr. 719092 tėvas neįrašytas (b. l. 6). Pareiškėjo motina 1970 m. gegužės 9 d. sudarė santuoką su J. B. (b. l. 8). Remiantis išrašu iš darbo knygutės (b. l. 22) nustatyta, kad B. B. 1962 m. balandžio 15 d. buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini)klubo-skaityklos vedėja, 1962 m. spalio 15 d. ji buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) kultūros namų direktorės pareigas, 1964 m. spalio 1 d. iš šių pareigų atleista jos pačios pareiškimu, o 1965 m. balandžio mėn. priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) bibliotekos vedėjos pareigas (b. l. 22). R. S. mirė 2021 m. liepos 25 d. būdamas santuokoje su V.S.. Gyventojų registre duomenų apie R. S. vaikus nėra (b. l. 18).

11. Byloje esantis R. S. gimimo liudijimas Nr. 717728 (t. I, b. l. 178), (duomenys neskelbtini) valsčiaus 1942 m. kovo 27 d. gimimo įrašas Nr. 52 (t. II, b. l. 4) bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2022 m. birželio 8 d. raštas patvirtina, kad V. S. ir R. S. tėvai yra tie patys (O. S. (iki santuokos V.) ir L. S.), t.y. kad jie yra broliai. Šios aplinkybės byloje neginčijo suinteresuotas asmuo V. S.. Remiantis gyventojų registro 2022 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. GR.3A-4186 (t. I, b. l. 172) nustatyta, kad A. S. yra V. S. sūnus. Iš byloje surinktų gyventojų registro pažymų (t. I, b. l. 18, 171, 172) gimimo liudijimų nuorašų (t. I, b. l. 145, 148, 178; t. II, b. l. 4) matyti, kad tiek R. S., tiek V. S. yra mirę, o A. S. yra vienintelis su mirusiuoju R. S. kraujo ryšiais susijęs giminaitis, jo brolio V. S. sūnus. Šioje byloje nenustatyta galimybė gauti mirusiųjų R. S. ir (ar) V. S. kraujo mėginių ekspertizei atlikti.

12. Šioje byloje pareiškėjo prašymu buvo paskirta pareiškėjo R. K. ir vienintelio su R. S. kraujo ryšiu susijusio giminaičio – A. S. DNR ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti (t. I, b. l. 87-89). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. vasario 21 d. ekspertizės aktas Nr. ES18/2022(01) (t. I, b. l. 100-101) patvirtina, kad R. K. ir A. S. yra susiję giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su 99,99963 proc. tikimybe.

13. Nors V. S. atstovas teigė, kad ekspertizės aktas šioje byloje nieko neįrodo, kad neaišku kuo remiantis ekspertas tokią išvadą pateikė, tačiau ekspertizės aktui nuginčyti nepateikė jokių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kad ekspertizės aktas būtų neišsamus, nepagrįstas ar prieštaringas. CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Kaip matyti iš byloje esančio ekspertizės akto Nr. ES18/2022(01) (t. I, b. l. 100-101), jį surašė teismo medicinos ekspertė. Ekspertizės akte nurodyta, kad tyrimui paimti R. K. ir A. S. kraujo mėginiai. Išsamiai aprašyti naudoti tyrimo metodai ir gauti rezultatai. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą nustatyta, kad R. K. halotipas sutampa su A. S. halotipu, tik lokuse DYS449 galimai yra mutacija. Atlikus statistinį įvertinimą gauta 99,99963 proc. tikimybė, kad minėtų asmenų kraujo mėginiai yra susiję giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją. Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

14. Šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų paneigiančių ekspertizės akto išvadas, leidžiančių abejoti ekspertizės aktą surašiusio ir išvadą pateikusio teismo eksperto kompetencija ar šališkumu. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad remiantis ekspertizės aktu Nr. ES18/2022(01), šioje byloje yra nustatyta aplinkybė, kad R. K. ir A. S. yra susiję giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją.

16. Šioje byloje suinteresuotas asmuo B. B. teismo posėdyje tvirtino teismui, kad yra pareiškėjo motina, o jos sūnaus R. K. tėvas yra R. S.. B. B. teigimu, ji R. S. pažinojo nuo 1959 metų, jis gyveno kaiminystėje. B. B. su R. S. draugavo.1962 metais R. S. išėjo į kariuomenę. 1963 metais jis grįžo iš kariuomenės dėl sveikatos būklės, nes dėl ausų turėjo kažkokių problemų. Po R. S. grįžimo iš kariuomenės jie turėjo intymių santykių. Kitų draugysčių su kitais asmenimis ji tuo metu ji neturėjo. R. S. buvo pirmoji B. B. meilė. 1964 metais gimė jos sūnus R. K.. B. B. ir R. S. nesusituokė, kadangi R. S. tėvai buvo turtingi ir jam neleido vesti B. B.. B. B. teigė su R. S. kartu negyvenusi, kiekvienas iš jų gyveno savo tėvų namuose, bendro ūkio niekada nevedė. Jų artimas bendravimas nutrūko, nes B. B. persikėlė į kitą kaimą, R. S. susipažino su būsima žmona. Be santuokos jis oficialiai nepripažino tėvystės. Po to, kai B. B. pagrasino, kad kreipsis dėl išlaikymo vaikui priteisimo, R. S. sutiko materialiai padėti. Jis duodavo pinigų susimokėti už pieną po 20-30 rublių per 4-5 mėn. Paskui atveždavo pinigų kas 2-3 mėn. iki 50 rublių dydžio sumas. R. S. teikia materialinę paramą grynais pinigais per B. B. seserį J. B. arba tiesiai B. B. į rankas, kol R. K. mokėsi vidurinėje mokykloje. Kai R. K. mokėsi technikume, R. S. duodavo pinigų jam pačiam. B. B. vaiką taip pat padėjo išlaikyti jos sesuo, be to, ji pati visą laiką dirbo. Bendrų nuotraukų ji neturi, kadangi R. S. pats mėgo fotografuoti. Jie kartu yra bendroje A. U. krikštynų nuotraukoje, jie abu yra A. U. krikšto tėvai. B. B. persikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą. R. S. atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą 1-2 kartus per mėn. Vasarą B. B. su sūnumi atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyveno R. S.. Po savo vestuvių R. S. į (duomenys neskelbtini) kaimą nebevažiuodavo. Jis nepaaiškino B. B., kodėl vedė kitą moterį. R. S. pats norėjo nustatyti tėvystę maždaug prieš 10 metų, tačiau pats pareiškėjas nenorėjo, nes nenorėjo keisti savo pavardės. B. B. teigimu, apie tai kad R. K. yra R. S. sūnus žinojo visi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, kadangi matė, kaip jie draugavo, matė B. B. nėštumą.

17. Liudytoju apklaustas pareiškėjo sūnus E. K. (2022 m. sasuio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas) parodė, kad iš tėčio ir močiutės B. B. pasakojimo jis būdamas 10 klasėje sužinojo, kad R. S. yra jo senelis. Jis R. S. pirmą kartą pamatė 2017 m. pab. – 2018 m. pr., kai R. S. atvažiavo į jo gimtadienį. Atvykęs į gimtadienį R. S. jį pasveikino, padovanojo jam pinigų vokelyje ir prisistatė „aš esu senelis R. K. tėtis“. R. S. į gimtadienį atvažiavo kartu su V. S., nes jie kartu gyveno ir atsivežė pietus iš kavinės. Liudytojas teigė, kad su R. S. dažnai susiskambindavo telefonu, maždaug 1 kartą per savaitę, teiraudavosi kaip sveikata, kaip sekasi. R. S. pasisiūlė finansiškai padėti statyti garažą, kad E. K. ir R. K. turėtų geresnį pragyvenimo šaltinį. Garaže jie įsirengė automobilių remonto dirbtuves. Liudytojas teigė, kad pas R. S. į (duomenys neskelbtini) jis važiuodavo per gimtadienius, per Kalėdas, nuvykdavo vasaros metu. Jis padėdavo R. S. nupjauti žolę, perkelė šiltnamį. R. S. už tai jį pavaišindavo vakariene, duodavo pinigų. Per Kalėdas atvažiuodavo ir V. S. sesuo D.su vyru iš (duomenys neskelbtini). R. S. prie bendro stalo D. yra sakęs, kad E. K. yra jo anūkas.

18. Liudytoju apklaustas A. S. (2022 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas) parodė, kad jis yra V. S. sūnus, o V. S. su R. S. yra broliai. V. S. ir R. S. yra mirę. Liudytojas teigė, kad pažįsta R. K.. R. S. jam pristatė R. K. kaip savo sūnų. Jie buvo susitikę prie 5-6 metus Biržuose, (duomenys neskelbtini) k., R. S. ir V. S. gimtinėje. R. S. prie visų dalyvavusių susitikime pristatė R. K. kaip savo sūnų. Daug neaiškino, bet nurodė, kad bendravo su B. B. jaunystėje. A. S. teigė, kad atvažiuodavo pas R. S. į (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. ir matydavo pas jį R. K., matydavo dirbančius R. K. vaikus. Su R. K. liudytojas nebendravo. Liudytojas tvirtino, kad V. S. jam nepasakojo, ar pažinojo B. B.

19. Liudytoja apklausta L. K. (2021 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas) parodė, kad ji su B. B. yra jos jaunystės draugė, jos draugauja nuo 17-18 metų amžiaus. Liudytoja gyveno vienkiemyje, o B. B. (duomenys neskelbtini) kaime. Jos kartu eidavo į šokius, susitikdavo pakalbėti, draugavo, kol liudytoja gyveno kaime. Liudytoja 1978 metais išsikraustė į Kėdainių miestą ir jų bendravimas sumažėjo. R. S. su šeima grįžo iš tremties 1958 metais į (duomenys neskelbtini) kaimą. R. S. draugavo su B.B.. Jie visada būdavo kartu, kartu šokdavo šokuose. 1964 metais L. K. išgirdo, kad B. B. susilaukė R. S. sūnaus. Liudytoja matė B. B. nėštumą, bet jos nekalbėjo apie tai, kas jos vaiko tėvas. Nei R. S., nei B. B. liudytojai nieko nesakė, kas yra vaiko tėvas. B. B. vargingai augino vaiką, jai reikėjo dirbti. Liudytoja nežino, po kiek laiko B. B. išsikėlė iš (duomenys neskelbtini) kaimo po vaiko gimimo. R. S. 1967 metais sudarė santuoką, nuo tada į šokius nėjo, prasidėjo šeimyninis gyvenimas, su B.B. jis mažiau bendravo.

20. Liudytoja apklausta Z. V. (2021 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas) parodė, kad ji artimai draugauja su R. K. ir pažįsta jo motiną B. B.. Liudytoja 2014 metais po tėvo mirties apsigyveno su savo mama tame pačiame kaime, kuriame gyvena R. K.. Jie su R. K. palaiko artimus santykius, bendrauja beveik kiekvieną dieną, bet Z. V. gyvena su mama, o R. K. gyvena vienas. Liudytoja Z. V. teigė, kad R. S. yra R. K. tėvas. Kai ji susipažino su R. K., jie kartu važiuodavo į svečius pas R. S. dažniau, nei pas jo motiną. R. S. skambindavo jai ir R. K. telefonu ir kviesdavo juos į svečius. Liudytojos akivaizdoje R. S. kreipdavosi į R. K. kreipiniu „sūnau“. Liudytojos teigimu, R. K. ir R. S. yra vizualiai panašūs (veido bruožai, laikysena), jų charakteriai panašūs (abu tvarkingi). V. S. R. K. vadino vardu. R. S. norėjo, kad R. K. ateitų pas jį gyventi, kad pasikeistų savo pavardę į S., tačiau R. K. neatliko jokių veiksmų dėl pavardės pakeitimo. Liudytoja teigė, kad jeigu R. S. būtų palikęs savo turtą R. K. testamentu, R. K. būtų nesikreipęs į teismą dėl tėvystės nustatymo. Liudytojos teigimu, kai R. S. mirė, V. S. R. K. atidavė R. S. laikrodį. B. B. liudytojai yra sakiusi, kad R. K. yra R. S. sūnus, jie nebuvo susituokę, nes R. S. tėvai to nenorėjo.

21. Liudytoju apklaustas T. T. (2022 m. vasario 4 d. teismo posėdžio garso įrašas) parodė, kad R. K. yra matęs porą kartų, su juo nesieja jokie santykiai. Pirmą kartą R. K. matė prieš 5 metus, kai buvo atvažiavęs R. S. į (duomenys neskelbtini). Liudytojo T. T. tėvai A. T. ir D. T. gyvena (duomenys neskelbtini). Iki tol jis nebuvo nei matęs, nei girdėjęs apie R. K.. Atvažaivęs R. S. pasakė apie R. K.: „va atsivežiau vairuotoją, galėsiu gramą padaryti“. Šventėje jie pasidarė keletą nuotraukų. Antrą kartą R. K. jis matė 2021 m. rugpjūčio mėn. R. S. laidotuvėse. Su R. K. liudytojas nebendravo, tik pasisveikino. Liudytojas girdėjo (duomenys neskelbtini) kaime paskalas, kad R. K. galimai yra R. S. sūnus. Liudytojas teigė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. pab. – rugsėjo mėn. vid. V. S. planavo kraustytis į (duomenys neskelbtini) ir ruošė namą (duomenys neskelbtini)pardavimui, todėl paprašė išvežti šiukšles. Nešdamas šiukšles liudytojas sutiko giminaitę A. S., kuri yra R. S. brolio žmona, ir ji pasakė T. T., kad R. S. galimai turėjo nesantuokinį sūnų. R. S. 2008 metais norėjo palikti po mirties visą savo turtą T. T., bet T. T. jam atsakė, kad nesikels į (duomenys neskelbtini). 2012 m. R. S. paklausė T. T.: „gal yra privatūs senelių namai?“.

22. Liudytoja apklausta D. T. (2021 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas) parodė, kad R. K. jai yra matytas 3 kartus asmuo. R. K. buvo atvažiavęs su R. S. į (duomenys neskelbtini) ir R. S. pristatė R. K. kaip vairuotoją, R. S. pasakė: „atsivežiau vairuotoją, kad galėčiau išgerti“. R. K. tada nieko nekalbėjo. Liudytoja teigė R. K. taip pat mačiusi prieš 3 metus per kažkokią šventę pas R. S.. Liudytojai yra žinoma, kad R. K. per metus būdavo 2 kartus pas R. S., R. K. sūnus nupjovė žolę R. S., jis sakė: „brangiai nupjovė“, taip pat dengė šiltnamį. Trečią kartą R. K. liudytoja matė per R. S. laidotuves.

23. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 494/2013).

24. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai yra vienos iš įrodinėjimo priemonių byloje. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Tad sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą atsižvelgtina į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais ir prielaidų darymas yra neišvengiamas. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojų parodymai, kaip įrodinėjimo priemonė, dėl subjektyvaus pobūdžio vertinami kaip turintys silpnesnę įrodomąją galią. Tad jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas turi spręsti, ar tokio pobūdžio įrodymai konkrečiu atveju yra pakankami nustatyti prašomą faktą. Tokiu atveju dėl įrodymų pakankamumo sprendžiama atsižvelgiant į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176, 185 straipsnis) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-134-265/2022).

26. Atmestinas kaip nepagrįstas suinteresuoto asmens argumentas, kad pareiškėjas nėra R. S. sūnus, kadangi R. S. gyvenimo aprašyme nekalba apie jokį sūnų. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad į bylą pateiktame R. S. gyvenimo aprašyme (t. I., b. l. 36-37) nenurodyti jo asmeninio gyvenimo įvykiai, jame nėra jokių duomenų apie jo santuoką su V. S., nors pateikti gyvenimo įvykiai apima laikotarpį nuo R. S. gimimo 1941 m. iki 1998 m., t.y. laikotarpį, kai buvo sudaryta R. S. ir V. S. santuoka (1968 m. gegužės 1 d.).

27. Teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens V. S. atstovo teiginius, kad V. S. gali būti pareiškėjo tėvas, nes jie gyveno toje pačioje vietovėje ir bendravo su B. B.. Suinteresuoto asmens teiginiai apie tai, kad V. S. bendravo su B. B. yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pasiūlė V. S. atstovui pateikti teismui turimus įrodymus apie galimą B. B. bendravimą su V. S., tačiau tokie įrodymai į bylą nepateikti. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių suinteresuoto asmens teiginius apie jų bendravimą. Nė vienas liudytoju apklaustas asmuo tokios aplinkybės nenurodė.

28. Liudytojais apklausti E. K., Z. V., A. S. patvirtino, kad R. S. jų akivaizdoje R. K. vadino savo sūnumi. Liudytojai E. K. ir Z. V. yra susiję artimais santykiais su pareiškėju, t.y. yra pareiškėjo sūnus ir artima draugė. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių liudytoju apklausto A. S. ryšius su pareiškėju ar suinteresuotumą bylos baigtimi. Liudytoju apklaustas A. S. patvirtino, kad R. S. jo akivaizdoje R. K. yra vadinęs savo sūnumi, kad R. S. su R. K. bendravo, R. K. dalyvavo R. S. šeimos šventėje. Liudytojų T. T. ir D. T. parodymai šių aplinkybių nepaneigia, kadangi nors liudytojai teigė, kad R. S. kartu atvykusį R. K. pristatė savo „vairuotoju“, bet negalėjo paaiškinti, kodėl „vairuotojas“ buvo pakviestas į giminių bendrą nuotrauką. T. T. ir D. T. patvirtino, kad R. K. yra matę per R. S. organizuojamas šventes ir per jo laidotuves. Be to, T. T. patvirtino, kad A. S., R. S. brolio žmona, jam yra sakiusi, kad R. S. galimai turėjo nesantuokinį sūnų.

30. Kaip minėta, šioje byloje pati B. B. pripažino, kad su R. S. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. B. B. paaiškino, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. S. teikė mokėdamas jai grynais pinigais. Išlaikymo ji neprisiteisė, kadangi pagrasinus kreiptis dėl išlaikymo, R. S. jai mokėdavo išlaikymą geranoriškai. B. B. patvirtino, kad rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti išlaikymo teikimą nėra. Tai, kad R. S. teikė R. K. išlaikymą taip pat patvirtina pareiškėjo R. K. paaiškinimai. Jis teigė, kad R. S. išlaikymą teikė jo motinai, kai jis mokėsi mokykloje, vėliau duodavo pinigų jam pačiam. Aplinkybę, kad R. S. švenčių progomis R. K., sulaukus pilnametystės, dovanodavo pinigų patvirtina B. B., R. K. paaiškinimai, liudytojų E. K. ir Zitos Vaškevičienės parodymai.

31. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, darytina išvada, kad B. B., R. K. paaiškinimai dėl išlaikymo teikimo yra nuoseklūs, išsamūs, patvirtina praeities įvykių seką. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų, ar keltų abejones dėl nurodytos aplinkybės buvimo. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje nustatyta aplinkybė, kad R. S. teikė išlaikymą R. K..

32. Šioje byloje esantis ekspertizės aktas patvirtina pareiškėjo R. K. giminystės ryšį su vieninteliu gyvu likusiu mirusio R. S. giminaičiu, susijusiu kraujo ryšiu. Šioje byloje nustatyta, kad B. B. ir R. S. artimai bendravo iki R. K. gimimo. Taip pat nustatyta, kad R. S. pripažino R. K. kaip savo sūnų, su juo bendravo, teikė išlaikymą.

33. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad B. B. ir R. S. santuokos nesudarė, tėvystės neįregistravo, išlaikymo vaikui neprisiteisė. B. B. argumentuotai paaiškino dėl kokių priežasčių tai įvyko, t.y. santuokos jie nesudarė, nes tam prieštaravo R. S. tėvai, tėvystės neįregistravo, nes jaunystėje R. S. atsisakė registruoti tėvystę vaikui, gimusiam nesusituokus, o vėliau, kai R. S. siūlė įregistruoti tėvystę, tačiau R. K. nenorėjo keisti savo pavardės. B. B. teigimu, išlaikymo vaikui ji neprisiteisė, kadangi pagrasinusi prisiteisti išlaikymą, ji sulaukė iš R. S. geranoriškai teikiamo išlaikymo vaikui. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, gali reikšti tik pareiškėjo motinos apsisprendimą ir individualų socialinio gyvenimo suvokimą (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad pareiškėjas nesiekė 39 metus nustatyti tėvystės, nagrinėjamoje byloje nėra aktuali, nes tai yra jo apsisprendimo teisė. Pareiškėjas, tapęs veiksnus, gali savarankiškai įgyvendinti teises pagal turimus teisėtus interesus. Ir nors pats pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad galėtų pretenduoti į R. S. palikimą, tačiau vien aplinkybė, kad pareiškėjas siekia nustatyti tėvystę šiuo tikslu ir sulaukęs 57 metų amžiaus nesudaro pagrindo pareiškimo atmesti, kadangi teisės aktai nenustato ribos, iki kada asmuo turi teisę reikalauti nustatyti tėvystę. Be to, remiantis liudytojų parodymais, pareiškėjo ir B. B. paaiškinimais nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir R. S. iki jo mirties buvo užsimezgęs emocinis ryšys, jie tarpusavyje bendravo, pareiškėjas dalyvavo R. S. organizuojamose šventėse, susitikimuose su giminėmis, R. S. jį pristatydavo kaip savo sūnų.

34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, byloje esantys rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos, ekspertizės aktas, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens B. B. paaiškinimai bei liudytojų parodymų visuma leidžia daryti patikimą išvadą dėl R. S. tėvystės pareiškėjo R. K. atžvilgiu.

35. Tėvystės nustatymo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jis gales pretenduoti į R. S. palikimą. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

36. Įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo nustatytas tėvystės faktas, teismas per tris darbo dienas išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą – šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui (CK 3.147 straipsnio 3 dalis, CPK 392 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalį, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

38. Nors suinteresuoto asmens V. S. atstovas teismo posėdyje teigė, kad bylinėjimosi išlaidos iš V. S. nepriteistinos, nes ji nei ginčija, nei pripažįsta pareiškėjo reikalavimą, vis dėl to, kaip matyti iš V. S. atsiliepimo, jame yra prašoma pareiškėjo pareiškimą atmesti. Teismo posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą V. S. atstovas taip pat prašė pareiškimą atmesti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šioje byloje pareiškėjo ir V. S. interesai yra priešingi. Atmestini kaip nepagrįsti V. S. atstovo argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš B. B., kadangi suinteresuotas asmuo B. B. su pareiškėjo pareiškimu sutiko, o vien tai, kad ji gimus vaikui nesiėmė veiksmų tėvystei nustatyti nesudaro pagrindo jos veiksmų vertinti kaip procesinio piktnaudžiavimo.

39. Šioje byloje pareiškėjas R. K. sumokėjo 105,00 Eur dydžio žyminį mokestį; 330,00 Eur už ekspertizės atlikimą (b. l. 96), 300,00 Eur už pareiškimo rengimą ir 500,00 Eur už atstovavimą teisme (2022 m. kovo 9 d. mokėjimo kvitas, b. l. 105) bei 50,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 117), iš viso 1285,00 Eur.

40. Tenkinus pareiškimą, iš suinteresuoto asmens V. S., remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, priteistinos pareiškėjo patirtos ir įrodytos 1285,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

41. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 30,46 Eur priteistinos valstybei iš suinteresuoto asmens V. S. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). yra R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Priteisti pareiškėjui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1285,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,46 Eur (trisdešimt eurų 46 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kauno miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.