Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2574-1116/2022 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys B. B. ir V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl giminystės fakto nustatymo. Byloje nustatyta, kad pareiškimu pareiškėjas R. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad R. S., miręs (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo R. K. tėvas. Byloje pareiškėjas R. K. reiškiamą reikalavimą dėl nurodyto juridinę reikšmę turinčio giminystės santykių fakto nustatymo įrodinėjo savo, suinteresuoto asmens B. B. paaiškinimais, liudytojų parodymais, pateiktomis nuotraukomis. Pirmosios instancijos teismui sprendimu pareikšimą tenkinus ir nustačius prašomą juridinį faktą, apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (apeliantė) V. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus, išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai išaiškino ir pritaikė tiek proceso, tiek materialinės teisės normas ir padarė klaidingas išvadas dėl giminystės fakto nustatymo.

19. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

20. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaujantis CPK 447 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo turinį, 3 punkto nuostata, pareiškime, be kitų reikalaujamų aplinkybių, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Taigi, pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, privalo pagrįsti tam tikras aplinkybes, be kita ko, patvirtinančias juridinę reikšmę turintį faktą.

21. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai yra vienos iš įrodinėjimo priemonių byloje. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Tad sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą atsižvelgtina į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais ir prielaidų darymas yra neišvengiamas. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojų parodymai, kaip įrodinėjimo priemonė, dėl subjektyvaus pobūdžio vertinami kaip turintys silpnesnę įrodomąją galią. Tad jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas turi spręsti, ar tokio pobūdžio įrodymai konkrečiu atveju yra pakankami nustatyti prašomą faktą. Tokiu atveju dėl įrodymų pakankamumo sprendžiama atsižvelgiant į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176, 185 straipsnis).

22. Iš byloje pateikto pareiškėjo R. K. gimimo liudijimo apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) gimimo įraše yra nurodyta tik motina B. K.. Nurodytame gimimo įraše pareiškėjo R. K. tėvas yra nenustatytas ir nenurodytas. Byloje dalyvaujančių asmenų parodymais ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad suinteresuotas asmuo B. B. (K.) sūnaus R. K. susilaukė netekėjusi.

23. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007).

24. Nagrinėjamojoje byloje, apeliantei nesutikus su pareiškėjo prašomu nustatyti juridiniu faktu, pirmosios instancijos teismas skyrė ekspertizę giminystės ryšiui nustatyti. Moksliniai tyrimai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Be to CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad asmuo, su kuriuo pareiškėjas sieja giminystės ryšį – R. S. yra miręs, tačiau esant vyriškosios linijos giminaičių, galinčių dalyvauti atliekant DNR ekspertizę ir duodant mėginius, atlikti DNR ekspertizę buvo galimybė. Pateiktos ekspertizės akto išvadomis nustatyta, kad pareiškėjas ir A. S. yra susiję giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su 99,99963 procentų tikimybe.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės akcentuojamus liudytojų parodymus, argumentus, kuriais nesutinkama su atliktos byloje ekspertizės išvadomis, daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai: pareiškėjo bei apeliantės paaiškinimai, liudytojų parodymai, nuotraukos bei tiesioginis įrodymas-ekspertizės aktas, nagrinėjamoje byloje yra pakankamos įrodinėjimo priemonės nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių faktinių duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir jų nepažeidė (CPK 178, 185 straipsniai).

28. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, nes teisėja buvo šališka, uždavinėjo tikslingus klausimus, kartais – netgi menamus, tad pašnekovui liko tik tinkamai, kartais plačiau, į juos atsakyti; teismas rinko įrodymus ir buvo aktyvus, nors tam nebuvo jokio įstatyminio pagrindo; pareiškėjo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones formaliais pagrindais.

29. Apeliantės argumentai dėl neteisėtos teismo sudėties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat yra nepagrįsti. Viena iš konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą užtikrinančių garantijų yra reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Šio reikalavimo turinį sudaro ne tik įstatyme įsakmiai išvardyti atvejai, kai teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja pagrindas nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo (CPK 64-66 straipsniai).

30. Neteisėtos sudėties teismas yra toks teismas, kuris – arba sudarytas iš šališkų ir (ar) priklausomų teisėjų; arba sudarytas nesilaikant tokio teismo paskyrimo reikalavimų (procesinių taisyklių). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–66 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą išnagrinėjusia teisėja. Apeliantės argumentai, susiję su teisėjos byloje atliktu procesinių veiksmų atlikimu ar procesinių sprendimų priėmimu, negali būti vertinami kaip teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjos nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas teisėjui tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

32. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos pareiškėjo naudai yra priteistos jo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.

33. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš apeliantės priteisė pareiškėjui R. K. 1 285,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad apeliantė tiek atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, tiek teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė atsiliepime į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė pareiškimą atmesti. Pareiškėjui pateikus prašymą dėl ekspertizės tėvystei nustatyti paskyrimo, apeliantė pateikė savo nuomonę dėl šio prašymo ir suformulavo papildomus klausimus.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apeliantei, net ir po DNR ekspertizės išvados pagarsinimo nesutinkant su pareiškėjo R. K. pareiškimu, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos būtent iš apeliantės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ir pareiškėjo suinteresuotumas bylos baigtimi šioje proceso stadijoje buvo akivaizdžiai skirtingas (priešingi interesai). Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ji jokio pareiškimo neteikė ir tik sąžiningai išsakė savo poziciją, kuri nesutapo su pareiškėjo pozicija, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl sąžiningų, rūpestingų, apdairių jos veiksmų, tačiau pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju paskirstytos įvertinus ne šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, bet skirtingą jų suinteresuotumą bylos baigtimi ir priešingų interesų turėjimą, kaip tai numato CPK 443 straipsnio 6 dalis. Pareiškėjas, norėdamas apginti savo teises – žinoti, kas yra jo tėvas ir tokiu būdu po tėvo mirties pasinaudoti teise priimti palikimą, neturėjo kitos galimybės, kaip kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo CPK 391 straipsnyje nustatyta tvarka.

36. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės V. S. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu pareiškėjas R. K. pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 500,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos jo naudai iš apeliantės V. S..

40. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš suinteresuoto asmens V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.