- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-134-265/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- K. P., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Pareiškėjas
- V. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės ryšio nustatymo ir termino atnaujinti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ir K. P., bei suinteresuoto asmens K. P. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl giminystės santykių fakto ir palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. V. pareiškimu prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir palikėjo S. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), motina I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys; 2) pareiškėjui V. V. atnaujinti terminą priimti pusbrolio S. K. K. palikimą.
2. Pareiškėjas V. V. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo pusbrolis S. K. K.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnį pareiškėjas yra šeštos eilės paveldėtojas pagal įstatymą, kadangi S. K. K. neturėjo nei vaikų, nei brolių ir seserų, o palikėjo motina I. K. mirė dar iki palikėjo mirties t. y. (duomenys neskelbtini). S. K. K. tėvas yra nenustatytas, nes gimimo įraše yra nurodyta tik motina I. K., kuri vaiko susilaukė netekėjusi. Po S. K. K. mirties palikimu liko gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis turi teisę pagal įstatymą paveldėti S. K. K. palikimą, tačiau tuo tikslu turi pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kurių neturi ir negali gauti. Prie pareiškimo pateiktos Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos, nurodo, kad duomenų, patvirtinančių I. K. ir E. V. giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų. Paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl giminystės ryšio juridinio fakto nustatymo. Nurodė, kad S. K. K. motina buvo I. K., o pareiškėjo V. V. motina buvo E. V.; I. K. ir E. V. (K.) buvo seserys, jų motina buvo M. J. K., o tėvas J. K., tačiau rasti gimimo įrašus, patvirtinančius seserų giminystę, nepavyko, todėl šį ryšį įrodinėja rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pagal CK normas trijų mėnesių terminas priimti S. K. K. palikimą suėjo (duomenys neskelbtini). Per šį laikotarpį pareiškėjas buvo nuvykęs į notaro biurą, tačiau pareiškimas priimti palikimą iš jo nebuvo ir negalėjo būti priimtas, kadangi jis neturėjo dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su palikėju. Nurodo, kad jis iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų reikiamiems dokumentas gauti, o terminas palikimui priimti praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių – dėl dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį, ieškojimo ir nebuvimo.
3. Suinteresuotas asmuo K. P. pareiškimu su savarankiškais reikalavimais prašė: 1) paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad S. K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) brolis; 2) paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. K. palikimą priėmė brolis K. P. faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo K. P. pareiškime su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad jo brolis S. K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens teigimu, S. K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvas neįrašytas, tačiau faktiškai S. K. K. ir jo tėvas buvo tas pats asmuo – K. P.. Nurodė, kad jo motina buvo A. K., J., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini), susituokė su K. P., V., gimusiu (duomenys neskelbtini). Šeima gyveno mamos tėviškėje, kartu gyveno ir daugiau mamos seserų, tarp jų ir sesuo I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo K. P. nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), o S. K. K. gimė (duomenys neskelbtini), abiejų gimimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) kaimas. I. K. jokio draugo neturėjo, ir, kai tapo akivaizdu, kad ji nėščia, buvo išsiaiškinta, kad ji laukiasi kūdikio nuo sesers A. sutuoktinio K. P., t. y. nuo suinteresuoto asmens tėvo. Ta aplinkybė tapo žinoma ne tik šeimos rate, bet ir visai giminei, visiems pažįstamiems ir visam kaimui. Tuo metu įrašyti nesantuokiniam vaikui gimimo liudijime tėvą, nors jis ir buvo žinomas, nebuvo galimybės, tai jam įrašė antrąjį vardą, kaip tėvo vardas „K.“. Nurodė, kad broliui S. K. K. mirus, liko palikimas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,3200 ha žemės sklypas su jame esančiais statiniais. Taip pat liko kilnojamasis turtas: du dviračiai, namų apyvokos daiktai. Suinteresuotas asmuo K. P. nurodė, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, nes po S. mirties pasiėmė du dviračius, užrakino ūkinį pastatą, kad būtų apsaugotas nuo pašalinių asmenų, prižiūri aplinką, nupjauna žolę, nuolat patikrina ar niekas neįsilaužė į pastatus, tačiau įstatymų nustatytu laiku nepateikė notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Sutinka, kad pareiškėjo motina E. V. ir S. K. K. motina I. K. buvo seserys, jos buvo ir pareiškėjo motinos A. P. seserys, todėl pareiškėjas V. V. yra mirusio S. K. K. palikimo šeštos eilės paveldėtojas pagal įstatymą. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą palikėjo broliai yra ketvirtos eilės paveldėtojai pagal įstatymą, todėl nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo K. P. yra mirusio S. K. K. brolis, pareiškėjo pareiškimo reikalavimų tenkinimas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių, esant šioms aplinkybėms pareiškimo reikalavimai netenkintini.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškimą tenkino, o pareiškimą su savarankiškais reikalavimais atmetė; paveldėjimo teisės liudijimui gauti nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. V. motina E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir palikėjo S. K. K., mirusio (duomenys neskelbtini), motina I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys; atnaujino pareiškėjui V. V. trijų mėnesių terminą priimti pusbrolio S. K. K. palikimą.
6. Teismas nustatė, kad oficialūs rašytiniai įrodymai, suinteresuoto asmens K. P. patvirtinimas ir liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjo V. V. motina E. V., suinteresuoto asmens K. P. motina A. P. ir palikėjo S. K. K. motina I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. V. ir K. P. yra palikėjo motinos seserų vaikai (pusbroliai), nors tokio reikalavimo K. P. nereiškė, tai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą reiškia, kad jie yra šeštos eilės įpėdiniai. Taip pat teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti, pripažinęs termino praleidimo priežastis svarbiomis.
7. Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens K. P. savarankiško reikalavimo nustatyti juridinį faktą, kad jis yra palikėjo S. K. K. brolis, teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė įrodinėjama liudytojų parodymais. Nustatyta, kad K. P. nurodė, jog yra mirusiojo brolis, ir nors šias aplinkybes nurodė apklaustos liudytojos, tačiau teismas vertino, kad nėra nustatytų duomenų apie mirusiojo ir suinteresuoto asmens bendrą tėvą, o liudytojos remiasi pasakojimais, pačios mirusiojo tėvų nepažinojo, nėra į bylą pateikta foto nuotraukų ar laiškų, kas patvirtintų aplinkybes dėl bendro tėvo. S. K. K. tėvas yra nenustatytas, nes gimimo įraše yra nurodyta tik motina I. K., kuri vaiko susilaukė netekėjusi. Suinteresuotas asmuo reikalavimo dėl tėvystės nereiškė. Teismas padarė išvadą, kad nesant nustatyto fakto, kad mirusiojo ir suinteresuoto asmens K. P. tėvas yra tas pats asmuo, faktas, kad mirusysis ir suinteresuotas asmuo K. P. yra broliai, negali būti nustatytas remiantis išskirtinai liudytojų parodymais, kai byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių liudytojų parodymus. Konstatuota, kad nenustačius suinteresuoto asmens K. P. prašomo giminystės ryšio, suinteresuoto asmens K. P. reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiškai turtą pradėjus valdyti nesukels jam teisinių pasekmių, todėl negali būti nustatomas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą su savarankiškais reikalavimais tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
8.1. Suinteresuotas asmuo K. P. teismo posėdyje dėl giminystės santykių išsamiai paaiškino aplinkybes, kad jo ir S. K. K. tėvas yra bendras, kad jie yra broliai; taip pat paaiškino, kad faktiškai priėmė brolio S. K. K. palikimą, nes perėmė valdyti mirusiojo du dviračius, kepurę, rūpinasi sodybos saugumu, prižiūri sodybą, pjauna žolę. Remdamasis liudytojų O. S., S. T., L. L. parodymais, teigia, kad jos žino ir yra įsitikinusios, kad S. K. K. yra suinteresuoto asmens K. P. brolis, kad jų bendras tėvas, nurodė konkrečius tiesioginius žinių šaltinius, net ir tai, kad tą faktą joms tiesiogiai patvirtino S. K. K. arba jo motina I. K..
Šalies argumentai
8.2. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) gimus S. K. K. šio motina I. K., apelianto motina A. P. (K.) ir K. P., V., iki pastarojo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno kartu vienoje šeimoje, reiškia, kad jis sūnų S. K. K. išlaikė iki savo mirties. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, kad tėvas pripažino ir gailėjosi santykių su žmonos seserimi I. K., ko pasekmėje gimė S. K. K., vertintina, kaip įrodymas, jog jis pripažino, kad jis yra S. K. K. tėvas. Apeliantas nurodo, kad tėvui mirus S. K. K. paėmė auginti kita sesuo U. R. (K.), (duomenys neskelbtini) jį paėmė auginti apelianto motina A. P. ir šis kartu gyveno kaip šeimos narys iki (duomenys neskelbtini), kol susirado žmoną.
8.3. Teisiškai nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo atveju reikėjo nustatyti tėvystę, nes mirusiajam tėvystė negali būti nustatinėjama, tik gali būti nustatomas giminystės santykių faktas. Faktą, kad S. K. K. ir K. P. tėvas buvo bendras, o jie yra to paties tėvo vaikai, t. y. broliai, teisme išsamiai paaiškino liudytojai. Apelianto teigimu, ištyrus liudytojų parodymus, suinteresuoto asmens K. P. paaiškinimą, galima daryti išvadą, kad didesnė tikimybė, jog S. K. K. yra K. P. brolis, nei priešinga prielaida. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai pritaikė ir išaiškino tiek proceso, tiek materialinės teisės normas ir padarė klaidingas išvadas dėl giminystės fakto nustatymo.
8.4. Teismui pažymėjus, kad suinteresuotas asmuo K. P. ir miręs S. K. K. yra pusbroliai, kaip ir pareiškėjas V. V., seka išvada, kad ir neįrodžius giminystės santykių fakto, jog K. P. ir S. K. K. yra broliai, palikimo priėmimo fakto nustatymas K. P. vis tiek sukels teisines pasekmes, nes jis galės pretenduoti į palikimo dalį kaip pusbrolis. Teigia, kad faktas, jog S. K. K. palikimą priėmė K. P. faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, įrodytas liudytojų parodymais, šio fakto neginčijo ir pareiškėjas. Teismui šioje byloje atmetus suinteresuoto asmens pareiškimo su savarankiškais reikalavimais prašymą, jis praranda galimybę dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, norėdamas priimti S. K. K. palikimą kaip pusbrolis.
8.5. Palikėjo broliai yra ketvirtos eilės paveldėtojai pagal įstatymą, o pusbroliai yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą, todėl nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P. yra S. K. K. brolis, pareiškėjo pareiškimo reikalavimų tenkinimas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
12. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus, išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei netinkamai išaiškino ir pritaikė tiek proceso, tiek materialinės teisės normas ir padarė klaidingas išvadas dėl giminystės fakto nustatymo. Byloje nustatyta, kad pareiškimu su savarankiškais reikalavimais suinteresuotas asmuo K. P. vienu iš reikalavimų prašė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad S. K. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) yra suinteresuoto asmens K. P. brolis. Byloje suinteresuotas asmuo K. P. reiškiamą reikalavimą dėl nurodyto juridinę reikšmę turinčio giminystės santykių fakto nustatymo įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais.
13. CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaujantis CPK 447 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo turinį, 3 punkto nuostata, pareiškime, be kitų reikalaujamų aplinkybių, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Taigi, pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, privalo pagrįsti tam tikras aplinkybes, be kita ko, patvirtinančias juridinę reikšmę turintį faktą.
14. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai yra vienos iš įrodinėjimo priemonių byloje. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Tad sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą atsižvelgtina į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais ir prielaidų darymas yra neišvengiamas. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojų parodymai, kaip įrodinėjimo priemonė, dėl subjektyvaus pobūdžio vertinami kaip turintys silpnesnę įrodomąją galią. Tad jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas turi spręsti, ar tokio pobūdžio įrodymai konkrečiu atveju yra pakankami nustatyti prašomą faktą. Tokiu atveju dėl įrodymų pakankamumo sprendžiama atsižvelgiant į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (CPK 176, 185 straipsnis).
15. Iš byloje esančios Lietuvos valstybinio archyvo 2021 m. vasario 11 d. pažymos apie gimimą duomenų nustatyta, kad S. K. K. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); gimimo įraše yra nurodyta tik motina I. K.. Nurodytame gimimo įraše S. K. K. tėvas yra nenustatytas ir nenurodytas. Byloje dalyvaujančių asmenų parodymais ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad I. K. sūnaus S. K. K. susilaukė netekėjusi. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjant suinteresuoto asmens pareiškimo konkretų reikalavimą reikšminga, ar mirusiojo ir suinteresuoto asmens K. P. tėvas yra tas pats asmuo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pats toks faktas nėra nustatytas, o savarankiškas reikalavimas nereikštas.
16. Ištyrus apelianto nurodytų liudytojų O. S., S. T. ir L. L. parodymus nustatyta, kad liudytojos parodė aplinkybes, jog suinteresuotas asmuo K. P. yra mirusiojo S. K. K. brolis. Vertinant liudytojų parodymų patikimumą ir pakankamumą atsižvelgtina ir į liudytojų sužinojimo apie reikšmingas bylai aplinkybes šaltinius. Liudytoja O. S. parodymuose iš esmės nurodė, kad apie tai, jog S. K. K. ir K. P. tėvas yra tas pats, sužinojo iš esmės iš P. S., kuri buvo S. K. K. ir K. P. motinų sesuo, taip pat iš kaimynų pasakojimų. Liudytoja S. T. nurodė, kad apie tai, jog S. K. K. ir K. P. yra vieno tėvo, kad jie yra broliai kalbėjo žmonės ir jos tėvai. Liudytoja L. L. nurodė, kad tai, jog S. K. K. ir suinteresuoto asmens K. P. tėvas yra bendras – K. P., sužinojo iš S. K. K. motinos I. K. pasakymo, taip pat iš S. K. K. pasakymo. Liudytojos nurodė, kad S. K. K. K. P. pavadindavo broliu. Ištyrus liudytojų parodymus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog liudytojos iš esmės remiasi iš kitų asmenų girdėtais pasakojimais apie aplinkybes. Tik liudytoja L. L. nurodė, kad paminėtą aplinkybę sužinojo tiesiogiai iš I. K. vieno pasakymo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino liudytojų parodymus, juos vertindamas pagrįstai atsižvelgė į liudytojų sužinojimo apie reikšmingas bylai aplinkybes šaltinius.
17. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad S. K. K. gimus šio motina I. K., apelianto motina A. P. (K.) ir K. P., V., iki pastarojo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno kartu. Tačiau tokia aplinkybė nelaikytina patvirtinančia būtent giminystės ryšį. Nors apeliantas teigia, kad jo tėvas pripažino blogai pasielgęs ir dėl to labai galėjosi, o tai, apelianto teigimu, turėtų būti vertintina kaip įrodymas, jog jis pripažino, kad yra S. K. K. tėvas, tačiau bylos duomenimis apelianto tėvas mirė, kai apeliantui buvo 9 mėnesiai, byloje suinteresuotas asmuo K. K. nurodė, kad aplinkybes jam papasakojo kiti asmenys – motina, jos seserys ir kiti („visi pasakojo“). Apelianto nurodytos aplinkybės, kad S. K. K. augino šio motinos sesuo U. R. (K.), o vėliau apelianto motina A. P. ir jis kartu gyveno kaip šeimos narys, taip pat nepatvirtina būtent apelianto prašomo nustatyti giminystės santykio fakto, t. y. kad apeliantas ir S. K. K. buvo būtent broliai. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo aplinkybei pripažinti įrodyta, teisingai ir pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių kitų duomenų (nuotraukų, laiškų, raštelių, įrašų ar pan.), kurie patvirtintų liudytojų nurodytas aplinkybes, jog apelianto ir mirusio S. K. K. tėvas buvo tas pats asmuo, o jiedu yra broliai.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto akcentuojamus liudytojų parodymus, anksčiau nurodytais motyvais daro išvadą, kad apelianto paaiškinimai ir liudytojų parodymai nagrinėjamoje byloje nėra pakankami nustatyti apelianto prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių faktinių duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nesant nustatyto fakto, jog mirusio S. K. K. ir suinteresuoto asmens K. P. tėvas yra tas pats asmuo, faktas, kad mirusysis ir suinteresuotas asmuo K. P. yra broliai, nagrinėjamu konkrečiu atveju negali būti nustatytas remiantis vien tik nurodytų liudytojų parodymų pagrindu, byloje nesant jokių kitomis įrodinėjimo priemonėmis užfiksuotų faktinių duomenų, patvirtinančių liudytojų parodymus (CPK 444 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir jų nepažeidė (CPK 178, 185 straipsniai).
19. Apeliantas teigia, kad neįrodžius giminystės santykių fakto, kad K. P. ir S. K. K. yra broliai, palikimo priėmimo fakto nustatymas K. P. vis tiek sukels teisines pasekmes, nes jis galės pretenduoti į S. K. P. palikimo dalį, kaip pusbrolis. Vertinant šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad vadovaujantis CK 5.51 straipsnio reglamentavimu, palikimą priimti, faktiškai pradėjus turtą valdyti, gali tik įpėdinis. Nesant civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo K. P. pareiškime su savarankiškais reikalavimais prašė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti giminystės santykių faktą, kad miręs S. K. K. yra K. P. brolis, ir kartu iš esmės tuo pagrindu grįsdamas, jog yra įpėdinis pagal įstatymą, prašė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. K. palikimą priėmė brolis K. P. faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė suinteresuoto asmens prašyto nustatyti juridinę reikšmę turinčio giminystės santykių fakto, – kad apeliantas yra palikėjo brolis, t. y. ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti faktą, jog apeliantas yra mirusiojo pusbrolis (šeštos eilės įpėdinis pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą). Esant tokioms aplinkybėms ir byloje pareikštiems reikalavimams pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustačius suinteresuoto asmens K. P. prašomo giminystės ryšio su palikėju (brolis), suinteresuoto asmens K. P. nurodyto fakto pagrindu grįstas reikalavimas dėl palikimo priėmimo faktiškai turtą pradėjus valdyti nesukels jam teisinių pasekmių.
20. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismui šioje byloje atmetus suinteresuoto asmens pareiškime su savarankiškais reikalavimais pareikštą prašymą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. K. K. palikimą priėmė brolis K. P. faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti, apeliantas praranda galimybę dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, norėdamas priimti S. K. K. palikimą, kaip pusbrolis. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo) tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio (pareiškimo) dalyką ir pagrindą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantui užkertama galimybė keiptis į teismą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, reiškiant reikalavimus ir juos grindžiant kitu pagrindu, t. y. kad suinteresuotas asmuo K. P. yra įpėdinis kito giminystės santykio (pusbrolis) pagrindu.
21. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė juridinę reikšmę turinčio giminystės santykių fakto, jog suinteresuotas asmuo K. P. yra S. K. K. brolis, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo V. V. pareiškimo reikalavimų tenkinimas nesukels šiam pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl to tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Apeliacinį skundą atmetus suinteresuotam asmeniui K. P. jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas duomenų apie tai, kad apeliacinėje instancijoje būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalimi, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.