- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1846-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21946-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- J. L., L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- BAB bankas SNORAS, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų J. L. ir L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. L. ir L. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, suinteresuoti asmenys BAB bankas SNORAS, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, antstolis Donatas Kisielius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjai J. L. ir L. L. prašo: iškelti jiems bankroto bylą; bankroto administratore paskirti UAB „Ritava“; patvirtinti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos administravimo išlaidų sąmatą bendrai 755,66 Eur sumai; patvirtinti J. L. ir L. L. išlaidų sąmatą 2 830,00 Eur sumai per mėnesį, reikalingą fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti, kad visi mokėjimai leidžiami atlikti iš L. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui tvirtinti.
Šalies argumentai
2. Pareiškime nurodė, jog viena pagrindinių priežasčių, sukėlusių jų nemokumą, yra negalėjimas vykdyti įsipareigojimų, kilusių pagal laidavimo sutartis. Pareiškėjų skolą BAB bankui SNORAS sudaro 5 939 585,26 Eur skloa pagal abiejų pareiškėjų laidavimo sutartis, o skolą UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ sudaro 289 620,02 Eur skola pagal pareiškėjo J. L. laidavimo sutartį. UAB „Natanga“ (dabar UAB „Natanga ir Rovisa“) 2004-05-31 su banku sudarė kredito sutartį Nr. 031-93183, pagal kurią UAB „Natanga“ buvo suteiktas 3 398 766,91 Eur kreditas. Šios sutarties vykdymą laidavimu užtikrino pareiškėjai, sudarydami 2004-06-04 ir 2005-03-31 laidavimo sutartis. 2005-08-03 UAB „Natanga“ su banku sudarė kredito sutartį Nr. 031-93184, pagal kurią UAB „Natanga“ suteiktas 4 000 000 Lt kreditas, pagal 2007-11-29 sudarytą kredito sutartį Nr. 031-93385, UAB „Natanga“ suteiktas 3 700 000 Lt kreditas. Pareiškėjai 2005-08-03 ir 2007-11-29 sudarytomis laidavimo sutartimis užtikrino UAB „Natanga“ prievolių pagal kredito sutartis vykdymą. Sutarčių sudarymo metu bendrovė, už kurią pareiškėjai laidavo, turėjo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, tačiau po šių sutarčių sudarymo bendrovei kilo finansinių sunkumų ir, nors 2008-02-05 UAB „Natanga“ buvo reorganizuota ir tęsė veiklą kaip UAB „Natanga ir Rovisa“, Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1509-260/2008 UAB „Natanga ir Rovisa“ iškelta bankroto byla, bankroto byloje patvirtintas 11 687 436,45 Eur banko finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu, įsiteisėjusiu 2019 m. birželio 6 d., iš pareiškėjų bankui buvo priteista 5 939 585,26 Eur skola. Pareiškėjas ir UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ buvo sudarę laidavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas laidavo už UAB „Natanga“ suteiktą 3 700 000 Lt kreditą 289 620,02 Eur sumai. UAB „Natanga“ įsipareigojimų neįvykdė. Šiuo metu pareiškėjų per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 3 300 Eur, iš kurių 1 000 Eur J. L. atlyginimas, gaunamas iš UAB „Rivona“ ((duomenys neskelbtini)) ir 2 300 Eur L. L. atlyginimas, gaunamas iš UAB „Sikstela“ ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai neturi nekilnojamojo turto, sąskaitose esančių lėšų, grynųjų pinigų, kurių suma viršija 1 MMA, akcijų, kitų vertybinių popierių, kito turto. Pareiškėjų gaunamos pajamos neleis per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjai turi išlaikomą asmenį – pilnametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), kuris dar metus mokysis mokykloje (duomenys neskelbtini), po to planuoja studijuoti Vilniaus universitete.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo BAB bankas SNORAS pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja fizinių asmenų J. L. ir L. L. bankroto bylos iškėlimui.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis Donatas Kisielius ir suinteresuotas asmuo UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams J. L. ir L. L. fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. preliminarus sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-951-513/2019, patvirtina, kad iš pareiškėjų, laidavusių už UAB „Natanga“ (vėliau UAB „Natanga ir Rovisa“) prievoles pagal kreditų sutartis, sudarytas su banku SNORAS, buvo solidariai priteista 5 839 585,26 Eur skola ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos. Pareiškėjų prievolės BAB bankas SNORAS, kurių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ 2 straipsnio 2 dalis);
5.2. pareiškėjų pateiktos tarp BAB bankas SNORAS ir UAB „Natanga“ sudarytos kredito sutartys, laidavimo sutartys patvirtina, kad pareiškėjams buvo žinoma, kad UAB „Natanga ir Rovisa“ prievolės pagal 2005-08-03 kredito sutartį turėjo įvykdyti iki 2014-08-25; UAB „Natanga ir Rovisa“ prievoles pagal 2007-11-29 kredito sutartį Nr. 031-93385 turėjo įvykdyti iki 2009-11-25. 2019-09-13 Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „Natanga ir Rovisa“ (buvusi UAB „Natanga“) bankroto byla iškelta 2008-11-28. Pareiškėjas buvo šio asmens akcininkas ir vadovas, todėl pareiškėjams neabejotinai buvo žinoma, kad asmeniui, už kurį jie laidavo, yra iškelta bankroto byla, todėl nuo šio momento pareiškėjai, kaip sąžiningi ir pareigingi laiduotojai, turėjo pareigą vykdyti prievoles kreditoriui pagal sudarytas laidavimo sutartis;
5.3. iš pareiškėjo sąskaitos matyti, kad 2016-07-01 – 2018-06-30 šios sąskaitos ((duomenys neskelbtini)) debeto apyvarta sudarė 56 378,18 Eur, kredito apyvarta – 46 443,03 Eur; 2018-07-01-2019-07-18 debeto apyvarta – 21 238,42 Eur, kredito apyvarta – 20 061,03 Eur. Pareiškėjas 2016 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais iš BUAB „Natanga ir Rovisa“ gavo 23 888,25 Eur. Nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio pareiškėjas kiekvieną mėnesį 1000 – 1100 Eur pajamas gauna iš UAB „Rivona“, nuo 2019-01-15 iki 2019-07-04 pareiškėjas kiekvieną mėnesį taip pat gaudavo 302 Eur pajamas iš UAB „Sikstela“. Iš pareiškėjo sąskaitos nuo 2016-07-04 iki 2017-06-21 išgryninta didesnė nei 38 000 Eur suma. Iš pareiškėjos sąskaitos matyti, kad 2016-07-01 – 2018-06-30 šios sąskaitos ((duomenys neskelbtini)) debeto apyvarta sudarė 55 247,05 Eur, kredito apyvarta – 55 440,84 Eur; 2018-07-01-2019-07-18 debeto apyvarta – 35 932,43 Eur, kredito apyvarta – 35 808,23 Eur. Pareiškėja iš UAB „Sikasta“ 2016 metų liepos – lapkričio mėnesiais gavo 17 032,74 Eur pajamų, iš BUAB „Natanga ir Rovisa“ gavo 4 737 Eur. Nuo 2017 metų gegužės iki 2018 liepos mėnesio pareiškėja kiekvieną mėnesį gaudavo 1 800 – 2 000 Eur pajamas iš UAB „Sikstela“, nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio pareiškėjos pajamos gaunamos iš UAB „Sikstela“ sudaro 2 300 Eur. Iš pareiškėjos sąskaitos nuo 2016-09-13 iki 2017-03-18 išgryninta 13 000 Eur suma. Teismui nėra pateikta duomenų apie pareiškėjų pajamas ankstesniu nei trijų metų laikotarpiu, tačiau pareiškėjų pajamos, gautos 2016 – 2017 metais, įskaitant tai, kad pareiškėjai nuo 2016 metų neįgijo jokio turto, sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjai turėjo galimybę vykdyti prievoles kreditoriui, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų 2018-04-06 UAB „Intrum“ parnešimų, prievolių nevykdė. Pareiškėjai patvirtino, jog į kreditorių nesikreipė, nebandė spręsti prievolių vykdymo klausimų geranoriškai. Pareiškėjai sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamiesi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ir tai leidžia vertinti pareiškėjų elgesį kaip nesąžiningą;
5.4. pareiškėjų pajamos nuo 2016 metų mažėjo. Pareiškėjo pajamos sumažėjo ir 2019 metų liepos mėnesį, nutraukus darbo sutartį su UAB „Siskstela“. Bylos iškėlimo teisme metu pareiškėjų pajamos, kaip nurodo pareiškėjai, sudarė 3 300 Eur per mėnesį. Pareiškėjai nurodė, kad jų ir pilnamečio, ugdymo įstaigą laikančio, sūnaus išlaidos per mėnesį yra 2 830 Eur. Pareiškėjai į išlaidas įtraukę 900 Eur išlaidas dviejų būstų nuomai ir paslaugoms. Iki 2019-02-01 nuomos sutarties sudarymo pareiškėjai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nemokėdami nuomos mokesčio. Butą, kurio plotas 102,65 m², esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjai išsinuomojo pagal 2019-07-01 nuomos sutartį, nurodydami, kad nuo 2019 metų vasaros jie gyvens Vilniuje. Pareiškėjų argumentai, jog jų darbovietės kelia veiklą į kitą miestą ir todėl jie turi išsikelti į kitą vietovę, vertintini kritiškai, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra Vilniaus miestas, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjai byloje esančias nuomos sutartis sudarė siekdami padidinti savo išlaidas. Be to, dviem asmenims, kurie siekia bankrutuoti, nėra protinga nuomotis 102,65 m² butą. Siekiantiems bankrutuoti asmenims neprotinga kiekvieną mėnesį ir trijų asmenų drabužiams bei avalynei skirti 300 Eur sumą bei po 30 Eur kiekvienam asmeniui ryšio paslaugoms. Byloje esantys medicininiai dokumentai apie pareiškėjų sūnaus sveikatą nepatvirtina, kad kiekvieną mėnesį būtina patirti ir 100 Eur išlaidas medicinai. Pareiškėjų nurodytos 300 Eur per mėnesį išlaidos vaiko išlaikymui (kanceliarinėms prekėms, vadovėliams, treniruotėms ir pan.) taip pat yra nepagrįstos ir neprotingai didelės – pareiškėjai nesąžiningai padidino savo išlaidas;
5.5. UAB „Natanga ir Rovisa“ nuosavybės teise turi nemažos vertės nekilnojamąjį turtą, į kurį dar nėra nukreipti BAB bankas SNORAS reikalavimai, pareiškėjų pajamos yra ženkliai didesnės, nei Lietuvos Respublikos gyventojo vidutinis darbo užmokestis neto („į rankas“), sudarantis 817,8 Eur, ir nustačius, kad pareiškėjai padidino išlaidas, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjus nemokiais, t. y., negalinčiais įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Tai, jog pareiškėjai, žinodami, kad UAB „Natanga ir Rovisa“ negali vykdyti prievolių kreditoriams, nevykdė ir nedėjo pastangų tam, kad laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės būtų vykdomos, sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjai siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjai J. L. ir L. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį bei tenkinti pareiškėjų prašymą – iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. šiuo metu pareiškėjų turimi įsipareigojimai yra 5 939 585,26 Eur skola BAB bankui SNORAS ir 289 620,20 Eur įsipareigojimas UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Pareiškėjų turimi įsipareigojimai, kurių terminai suėję, gerokai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, reikalingą pripažinti fizinio asmens nemokumui. Pareiškėjai objektyviai neturi ir neturės galimybių per protingą terminą padengti skolos. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dar nėra realizuotas visas UAB „Natanga ir Rovisa“ turtas, šio turto nepakaks padengti turimiems įsipareigojimams. Kaip patvirtino UAB „Natanga ir Rovisa“ bankroto administratorius, likęs neparduotas bendrovės turtas yra vertinamas ir bandomas parduoti už 790 000 Eur, todėl nepriklausomai nuo turto realizacijos, parduoto turto nepakaks padengti visai skolai. Pareiškėjai iš savo darbo užmokesčio 5,1 mln. Eur (vertinant, jog UAB „Natanga ir Rovisa“ turtas būtų parduotas sėkmingai) skolos padengti niekaip neįstengtų per visą savo gyvenimą. Nors pareiškėjų pajamos sudaro 3 300 Eur, tam, kad sumokėtų visą skolą (net neatskaičius sumų, reikalingų būtinosioms išlaidoms) jiems prireiktų 1 560 mėnesių, t. y. 130 metų, todėl spręsti, jog pareiškėjai yra mokūs ir gali įvykdyti įsipareigojimus, yra visiškai nelogiška. Dėl šios priežasties yra būtina vertinti ne tik aplinkybę, jog pareiškėjų pajamos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos gyventojo vidutinis darbo užmokestis, bet ir galimybę įgyvendinti įsipareigojimus per protingą laikotarpį, kas šiuo atveju, atsižvelgiant į pareiškėjų amžių (J. L. – (duomenys neskelbtini) metai, L. L. – duomenys neskelbtini) ir sveikatos būklę (J. L. diagnozuota (duomenys neskelbtini), L. L. – (duomenys neskelbtini)) yra visiškai neįmanoma;
6.2. pareiškėjai yra sąžiningi verslininkai, laidavę už kreditą įmonei, kuriai 2008 m. krizės laikotarpiu iškeltas bankrotas. Bankas, būdamas atidus ir rūpestingas verslo subjektas, įvertino visus pateiktus įrodymus ir neprieštaravo pareiškėjų bankroto bylos iškėlimui. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys. Menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Pareiškėjų nemokumo priežastis yra negalėjimas vykdyti įsipareigojimų, kilusių pagal laidavimo sutartis. Sutarčių sudarymo metu įmonė, už kurią pareiškėjai laidavo, turėjo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, tačiau, kilus ekonominei krizei, kreditus gavusi UAB „Natanga“ (vėliau reorganizuota į UAB „Natanga ir Rovisa“) bankrutavo, kreditų negrąžino, todėl pareiškėjams kilo pareiga įvykdyti sutartis, kas sukėlė jų nemokumą. Šiuo atveju aplinkybė, jog pareiškėjai nevykdė prievolės bankui, nebuvo priežastis, sukėlusi pareiškėjų nemokumą. BUAB „Natanga ir Rovisa“ dalį įsipareigojimų bankui įvykdė – kaip nurodo BUAB „Natanga ir Rovisa“ bankroto administratorius, BUAB „Natanga ir Rovisa“ viso bankroto proceso metu BAB bankui SNORAS sumokėjo 1 089 293,42 Eur. Pareiškėjai Banke turėjo ir asmeninių kreditų, kuriuos vykdė tinkamai: pavyzdžiui, 2007 m. lapkričio 8 d. – 2011 m. rugsėjo 13 d. J. L. bankas buvo suteikęs 50 000 Lt kreditą, kurį pareiškėjas grąžino. L. L. laikotarpiu 2007 m. lapkričio 8 d. – 2011 m. kovo 21 d. buvo suteiktas 50 000 Lt kreditas, kuris taip pat buvo grąžintas. Taigi, pareiškėjai buvo sąžiningi asmenys ir vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, nesitikėdami išvengti jų įvykdymo;
6.3. FABĮ nenustato pagrindo, jog bankroto byla negali būti iškelta dėl to, kad pareiškėjai nurodo patiriantys, teismo vertinimu, per dideles būtinąsias išlaidas. Pareiškėjai pateikė faktines išlaidas, kokias patyrė iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo. Būtinųjų išlaidų dydį teismas, spręsdamas, jog jos yra neprotingai didelės, gali sumažinti, tačiau tai negali būti pagrindas, neleidžiantis pareiškėjams bankrutuoti. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, jog pareiškėjas J. L. 2016 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais iš BUAB „Natanga ir Rovisa“ gavo 23 888,25 Eur, o pareiškėja L. L. iš BUAB „Natanga ir Rovisa“ gavo 4 737 Eur, pažymėtina, jog iš šios įmonės gautos sumos yra neišmokėtas darbo užmokestis. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, kad iš pareiškėjo sąskaitos nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. birželio 21 d. išgryninta didesnė nei 38 000 Eur suma, o iš pareiškėjos sąskaitos nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. kovo 18 d. išgryninta 13 000 Eur suma, pažymėtina, jog pareiškėjams buvo įprasta atsiskaityti grynaisiais pinigais, todėl, gavę atlyginimą, jie didžiąją dalį lėšų išsigrynindavo ir leisdavo kasdieniams poreikiams. Kaip matyti iš išrašų, piniginių lėšų išgryninimai buvo atliekami kas mėnesį, ne iš karto, todėl tai niekaip negali būti siejama su jokiais nesąžiningais veiksmais. Tuo labiau, didelių piniginių sumų reikėjo pareiškėjos L. L. gydimui dėl diagnozuoto piktybinio susirgimo (2015 – 2016 m.). Dėl argumentų, jog BUAB „Natanga ir Rovisa“ bankroto administratorius UAB „Valnetas“ yra ir pareiškėjų kreditoriaus BAB banko SNORAS bankroto administratorius, pastebėtina, jog UAB „Valnetas“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas 2008 m. spalio 6 d., kai tuo tarpu banko administratoriumi tapo tik 2014 m. spalio 28 d. Laidavimo sutartys buvo sudarytos veikiant pačiam bankui. Šiuo metu pareiškėjai dėl su bankroto byla susijusių klausimų bendrauja su banką atstovaujančia ir jo interesais veikiančia UAB „Intrum Lietuva“, taigi bet kokios sąsajos tarp to paties ir bendrovę, ir banką atstovaujančio bankroto administratoriaus yra nepagrįstos.
Atsiliepimas
7. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjai pateikė rašytinius įrodymus: 2019 m. rugsėjo 24 d. UAB „Valnetas“ informacinį pranešimą; 2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjų paklausimus ir BAB bankas SNORAS atsakymą apie pareiškėjų sumokėtas sumas pagal paskolos sutartis; duomenis apie pareiškėjų sveikatos būklę; Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties kopiją; UAB „Natanga ir Rovisa“ akcininkų sprendimą.
11. Nors pareiškėjai neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), matyti, jog naujai teikiamais įrodymais pareiškėjai įrodinėja aplinkybę, kad, siekdami fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, buvo / yra sąžiningi asmenys FABĮ prasme.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, gali patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl atsisakymas vien formaliais pagrindais priimti naujai pateiktus įrodymus prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, o taip pat pažeistų bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą. Byla vedama elektronine forma, bylos šalys yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, taigi turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti, teikiamų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas sprendžia, jog teisingam klausimo išnagrinėjimui tikslinga šiuos įrodymus prijungti prie bylos ir vertinti juos kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl fizinio asmens asmens nemokumo
13. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA).
14. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjų turimi įsipareigojimai, kurių terminai suėję, gerokai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, reikalingą pripažinti fizinio asmens nemokumui, tačiau sprendė, jog aplinkybė, kad UAB „Natanga ir Rovisa“ nuosavybės teise turi nemažos vertės nekilnojamąjį turtą, į kurį dar nėra nukreipti BAB bankas SNORAS reikalavimai, kaip ir aplinkybė, jog pareiškėjų pajamos (3 300 Eur) yra ženkliai didesnės nei Lietuvos Respublikos gyventojo vidutinis darbo užmokestis nrto, sudarantis 817,8 Eur, nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėjus nemokiais, t. y. negalinčiais įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą.
16. Pareiškėjai nurodo, jog likęs neparduotas UAB „Natanga ir Rovisa“ turtas pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis yra vertinamas ir bandomas parduoti už 790 000 Eur, todėl, nepriklausomai nuo turto realizavimo, parduoto turto nepakaks padengti visai skolai ir atkurti pareiškėjų mokumą. Pareiškėjai iš savo darbo užmokesčio 5,1 mln. Eur (vertinant, jog UAB „Natanga ir Rovisa“ turtas būtų parduotas sėkmingai) skolos padengti niekaip neįstengtų per visą savo gyvenimą, tai yra tam, kad sumokėtų visą skolą (net neatskaičius sumų, reikalingų būtinosioms išlaidoms) pareiškėjams prireiktų 1 560 mėnesių, t. y. 130 metų.
17. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nustatant siekiančio bankrutuoti fizinio asmens turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjų turimi įsipareigojimai yra 5 939 585,26 Eur skola BAB bankui SNORAS, kuri iš pareiškėjų priteista įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-951-513/2019. Antstolio Donato Kisieliaus 2019-08-12 patvarkymas Nr. S-19-174-11631 dėl informacijos pateikimo ir Lietuvos antstolių rūmų 2019-08-08 raštas Nr. 26969 patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas vykdomas priverstinai, solidari pareiškėjų skola sudaro 5 939 585,26 Eur, pareiškėjai L. L. paskaičiuotos 203 085 Eur palūkanos, pareiškėjui J. L. – 201 783,17 Eur palūkanos. Pareiškėjai taip pat pateikė duomenis, jog turi 289 620,20 Eur dydžio įsipareigojimus UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų, pareiškėjų mėnesinės pajamos sudaro 3 300 Eur, iš kurių 1 000 Eur pareiškėjo J. L. gaunamas darbo užmokestis ir 2 300 Eur pareiškėjos L. L. darbo užmokestis. Lyginant pareiškėjų turimą įsiskolinimo dydį su jų gaunamomis pajamomis, sveikatos būkle, akivaizdu, jog pareiškėjai šiuo metu nėra pajėgūs įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jų gaunamos pajamos patvirtina, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui, todėl pagal nurodytus duomenis yra pagrindas konstatuoti pareiškėjų nemokumą.
Dėl asmens nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjams bankroto bylą ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad pareiškėjai yra nesąžiningi.
19. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
20. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
21. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2019 m. rugpjūčio 22 d., taigi pareiškėjų veiksmų vertinimo aktualus laikotarpis yra nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis.
22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išvadas, jog pareiškėjai yra nesąžiningi, grindė aplinkybe, jog pareiškėjai, būdami verslininkai, turėjo ir galėjo suprasti, jog pagal UAB „Natanga ir Rovisa“ sudarytas kredito sutartis bendrovė prievoles kreditoriui turėjo įvykdyti iki 2014-08-25 ir iki 2009-11-25, kaip suprasti ir tai, kad asmeniui, už kurį laiduojama, nevykdant savo prievolių, tas prievoles turi pareigą vykdyti laiduotojai. Teismas pareiškėjų nesąžiningumą susiejo ir su aplinkybe, jog pareiškėjai nesiėmė veiksmų vykdyti savo įsipareigojimus bankui pagal laidavimo sutartis, UAB „Natanga ir Rovisa“ iškėlus bankroto bylą (2008 m. lapkričio 28 d.) bei sprendė, jog pareiškėjai sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamiesi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Pagal pirmosios instancijos nurodomas aplinkybes matyti, jog teismas vertino pareiškėjų veiksmus per laikotarpį, kuris nepatenka į FABĮ nustatytą trejų metų laikotarpį, o tai prieštarauja FABĮ paskirčiai. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados apie pareiškėjų neveikimą yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjų nesąžiningumo, su jomis nesutinka ir konstatuoja, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, taigi nesąžiningumas turi būti įrodytas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjų nesąžiningumo yra bendro pobūdžio ir negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino, dėl kokių priežasčių pareiškėjai nevykdė savo įsipareigojimų, nuo kada jų nevykdė, ar bent iš dalies juos vykdė ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui aktualiu laikotarpiu (per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino, ar egzistavo pareiškėjų teismo nustatyto nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, t. y. ar pirmosios instancijos teismo nurodytas pareiškėjų nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui.
24. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjų kokius nors tyčinius veiksmus ar sąmoningą ir kryptingą elgesį prieš kreditorius. Pareiškėjai pateikė duomenis, jog banke turėjo ir asmeninių kreditų, kuriuos vykdė tinkamai: 2007 m. lapkričio 8 d. – 2011 m. rugsėjo 13 d. J. L. bankas buvo suteikęs 50 000 Lt kreditą, kurį pareiškėjas grąžino; L. L. laikotarpiu 2007 m. lapkričio 8 d. – 2011 m. kovo 21 d. buvo suteiktas 50 000 Lt kreditas, kuris taip pat buvo grąžintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal turimus duomenis negalima daryti išvados, jog siekiantys bankrutuoti asmenys šiuo atveju sąmoningai blogino savo finansinę būklę, skolinosi neapskaičiuotai ir betiksliai. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjų įsiskolinimai susidarė pagal laidavimo sutartis, kreditas imtas įmonės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, tikintis, kad ši veikla bus efektyvi.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nustačius, kad trūksta tam tikrų duomenų dėl pareiškėjų (ne)mokumo nustatymo, teismas turėjo pareikalauti iš pareiškėjų papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba savo iniciatyva juos surinkti. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjų pajamos nuo 2016 metų mažėjo, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, neteikia pagrindo pareiškėjus laikyti nesąžiningais. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjų elgesį, nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais bei atitinkamai pareiškėjų elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neanalizuojant priežastinio ryšio tarp pareiškėjų nemokumo ir nesąžiningo elgesio, nenurodant konkrečių nesąžiningų sandorių, civilinių bylų, kuriuose įsiteisėjusiais teismų sprendimais būtų konstatuotas pareiškėjų nesąžiningumas, ar baudžiamojo įstatymo pažeidimų, konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu negalima.
26. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodomų aplinkybių dėl pareiškėjams per mėnesį būtinų išlaidų dydžio, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog būtinųjų išlaidų dydį teismas, spręsdamas, jog jos yra neprotingai didelės, gali sumažinti, tačiau tai negali būti pagrindas, neleidžiantis pareiškėjams bankrutuoti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjų pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, ši suma teismo būtų nustatoma tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7, 8 straipsniai). Pareiškėjų kreditoriai, spręsdami mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turės teisę reikšti pareiškėjams pastabas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių, taip pat ir dėl jų būtiniesiems poreikiams būtinos sumos dydžio (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo, nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmenų sąžiningumo, nevertino pareiškėjų įsipareigojimų bei pajamų proporcijos. Minėta, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė (nenurodė) pareiškėjų nesąžiningų veiksmų, dėl kurių fiziniai asmenys tapo nemokūs, o iš esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiškėjų nesąžiningumo.
28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.