Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo „Nordea Bank Finland Plc“, veikiančio per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nurodyto pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria iškelta uždarosios akcinės bendrovės „Saulės kupolas“ restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. B2-1969-123/2011),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Saulės kupolas“ l. e. p. direktorius E. Vaičkus kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl atsakovo UAB „Saulės kupolas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo (1 b. t., 3-8 l.), apie priimtą akcininkų sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo informuodamas atsakovo kreditorius, tarp jų – „Nordea Bank Finland Plc“, veikiantį per Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių (1 b. t., 147-149 l.).

Pareiškėjas „Nordea Bank Finland Plc“, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, 2011 m. rugsėjo 21 d. padavė apygardos teismui atskirąjį skundą dėl aukščiau nurodytos teismo nutarties, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo ieškinį dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo (1 b. t., 188-191 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas „Nordea Bank Finland Plc“, veikiantis per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą (2 b. t., 2-3 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas, kaip atsakovo pagrindinis kreditorius, turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria iškelta įmonės restruktūrizavimo byla, nes restruktūrizavimo bylos iškėlimas tiesiogiai įtakoja pareiškėjo teisėtus interesus, kadangi tokiu atveju stabdomas restruktūrizuojamos įmonės finansinių prievolių vykdymas, o tai pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, kurias numato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CPK 305 straipsnį, atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 str.). ĮRĮ nereglamentuoja klausimų, susijusių su dalyvaujančių bylose asmenų procesine padėtimi iki priėmimo teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti. Pagal ĮRĮ nuostatas, tuo atveju, kai restruktūrizavimo byla yra iškelta, per teismo nustatytą laikotarpį atsakovo kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir perduoti juos įmonės administratoriui kartu su šiuos reikalavimus patvirtinančiais dokumentais, o teismui patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje, jis tampa trečiuoju asmeniu ir įgyja visas tretiesiems asmenims numatytas teises ir pareigas (ĮRĮ 23 str. 1 d. redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-10-01; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-851/2011, 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2010). Tačiau CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatytas teises (CPK 47 str. 2 d.). Be to, pagal ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, įmonės dalyvių susirinkimui priėmus sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodyto sprendimo priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui, asmenims, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, apie paminėto sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams bei ĮRĮ 15 straipsnio 3 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pagal ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tvarką buvo informuotas apie atsakovo akcininkų sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2011 m. liepos 27 d. išsiuntus jam pranešimą paštu, tačiau, žinodamas apie restruktūrizavimo bylos inicijavimą atsakovui, nepasinaudojo procesine teise kreiptis į teismą su prašymu įrašyti jį restruktūrizavimo byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (1 b. t., 147-149 l.; CPK 47 str. 1 d.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pareiškęs nesutikimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki 2011 m. rugsėjo 12 d. teismo nutarties priėmimo, nors žinojo apie akcininkų sprendimą dėl atsakovo restruktūrizavimo (CPK 175 str., 185 str.). Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad, pareiškėjui iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepareiškus prašymo tapti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, jis neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria iškelta atsakovo restruktūrizavimo byla, dėl ko teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nurodytą skundą (CPK 47 str. 1 d., 305 str., 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2512/2011, 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1017/2010).

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto argumentas, kad kreditorius, kurio reikalavimo teisė užtikrinta įkeitimu, turi teisę pateikti atskirąjį skundą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nebūdamas trečiuoju asmeniu. Apelianto nurodytos teismų praktikos pavyzdžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-69/2010, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1307/2009) savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes juose buvo reikšmingos aplinkybės, susijusios su netinkamu kreditorių informavimu apie restruktūrizavimo bylos inicijavimą ir jų galimybe pareikšti nuomonę restruktūrizavimo klausimu bei kreditorių prašymais dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, pareikštais iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo.

Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis, kaip pagrindinis atsakovo kreditorius, turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria iškelta atsakovo restruktūrizavimo byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu galiojusios ĮRĮ redakcijos nuostatos nenumatė galimybės kreditoriams inicijuoti įmonės restruktūrizavimo bylos ir nebeskirstė kreditorių į pagrindinius ir nepagrindinius (ĮRĮ 6 str. redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-10-01).

Be to, apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad kreditorius, nepasinaudojęs procesine galimybe įstoti į bylą trečiuoju asmeniu iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi teisę pareikšti finansinius reikalavimus restruktūrizuojamai įmonei, o patvirtinus jo reikalavimą teisme, kreditorius įgyja trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinį teisinį statusą ir dalyvaujančio byloje asmens teises bei pareigas (ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p., 23 str., 24 str.).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį.