Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m.spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, civilinėje byloje Nr. B2-934-372/2009 pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko M. P. ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas 2009 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismui įteikė pareiškimą, kuriuo prašė įtraukti jį į restruktūrizavimo bylą trečiuoju asmeniu, tačiau iki šiol nėra gavęs jokių žinių apie šio klausimo išsprendimą teisme. Atskirajame skunde pareiškėjas prašė teismo kuo skubiau išspręsti šį klausimą ir nurodė priežastis, dėl kurių jis turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Nors Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl ŽŪB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo priimta 2009 m. rugpjūčio 11 d., tačiau pareiškėjui ši nutartis nebuvo įteikta CPK nustatyta tvarka. CPK 118 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2005), o tai patvirtina ir teismo išvados civilinėje byloje Nr. 2-557-808/2009. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismas buvo informuotas, kad pareiškėjas bylą veda per atstovus, t. y. advokatų bendriją (duomenys neskelbtini), todėl teismas privalėjo visus procesinius dokumentus, įskaitant 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos ŽŪB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, siųsti pareiškėjo atstovams, o ne pačiam pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Antai Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui, o taip pat nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Atitinkamai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą ir pažymima, kad taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Taigi, apibendrinant, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010).

Atskiruoju skundu apeliantas prašo atnaujinti atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties iškelti ŽŪB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą padavimo terminą. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o siekiant teisinio aiškumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo, proceso įstatyme nustatyta teismų pareiga bylas išnagrinėti ir sprendimus jose priimti per kiek įmanoma trumpesnį laiką, kuo ekonomiškiau, taip pat nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai. Tačiau, iš kitos pusės, suinteresuoto asmens galimybė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, todėl teismas privalo įvertinti termino praleidimo priežasčių svarbą ir, pripažinus tai svarbiomis termino praleidimo priežastimis, terminą atnaujinti (LR CPK 78 str.).

LR CPK 338 str. numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis LR CPK 335 str., atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. nurodyta, kad nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėja per 10 dienų nuo priėmimo dienos, jei ji per šį terminą nebuvo apskųsta. Visgi pažymėtina, kad, nors praleidus nurodytą terminą teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta, tačiau minėtas terminas nėra naikinamasis ir asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (LR CPK 78 str.). Įstatyme nėra tiksliai įvardijama, kurios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl teismas prašymą nagrinėja, atsižvelgdamas į konkrečias faktines bylos aplinkybes, o teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus apeliacinio apskundimo terminą, svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis laikomos tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad terminą Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-934-372/2009 praleido dėl to, kad išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, 2009 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis iškelti ŽŪB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bylą nebuvo tinkamai įteikta, kadangi, pažeidžiant LR CPK 118 str. nuostatas, buvo išsiųsta ne UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, o pačiai UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko atstovaujamojo teisės nebuvo tinkamai ginamos. LR CPK 118 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis ar tretysis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Tokiu būdu LR CPK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma. Tiesa, atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovas nurodo, kad apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. B2-934-372/2009 buvo šalimi ar trečiuoju asmeniu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, LR CPK 118 straipsnyje nurodytos įteikimo taisyklės taikytinos ir įteikiant procesinius dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) atstovams, nes iš byloje esančių duomenų aišku, kad vienas iš pagrindinių ŽŪB (duomenys neskelbtini) kreditorių UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokatų G. B., V. M. ir J. K. (T. 2, b. l. 25, 30), dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo kaip vienas iš pagrindinių kreditorių siekė dalyvauti procese trečiuoju asmeniu (T. 2, b. l. 1 – 30), o Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą pripažino UAB (duomenys neskelbtini) pripažino vienu iš pagrindinių kreditorių, kuriam nutarė išsiųsti nutarties nuorašą (LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 4 d.). Atitinkamai, nors UAB (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir nebuvo pripažinta trečiuoju asmeniu, tačiau Šiaulių apygardos teismas, aiškiai žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra atstovaujama (atstovai advokatai G. B., V. M. ir J. K.), 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo privalėjo nusiųsti ne UAB (duomenys neskelbtini) (LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 4 d.), bet jo atstovams (advokatams G. B., V. M., J. K.), kurie turi įstatymo numatytą pareigą pranešti atstovaujamajam apie gautus procesinius dokumentus, t. y. procesinio dokumento įteikimui konkrečiu atveju turėjo būti taikomos LR CPK 118 straipsnyje numatytos taisyklės. LR CPK 118 straipsnio nuostatų tinkamas įgyvendinimas užtikrina tinkamą atstovavimą, ginant teises teisme, o kartu yra vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimo priemonių, todėl negali būti vertinama formaliai. Atitinkamai, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į jų vėlesnius veiksmus paduodant apeliacinį skundą, iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, būdami tinkamai laiku informuoti apie Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, nebūtų jos skundę. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, visiškai natūralu, kad UAB (duomenys neskelbtini), sudariusi sutartį su ją atstovaujančiais advokatais, atsižvelgiant į LR CPK 118 straipsnio nuostatas, pagrįstai tikėjosi, kad visi procesiniai dokumentai ir teisiniai klausimai dėl ŽŪB (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo bus sprendžiami, visų pirma, atstovų pagalba. Tuo tarpu skundžiamoje Šiaulių apygardos teismo 2009-10-27 nutartyje išdėstyti argumentai, kad gavusi procesinį dokumentą apeliantė turėjo galimybę perduoti jį advokatams, o taip pat kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas buvo įgaliotas ir darė bylos kopijas daug vėliau negu baigėsi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties apskundimo terminas (kopijos darytos po 2009 m. rugsėjo 25 d. (T. 2, b. l. 61) nepaneigia netinkamo teismo nutarties nuorašų įteikimo įtakos Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą ŽŪB (duomenys neskelbtini) apskundimui.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. numatytu terminu skųsti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį sutrukdė būtent netinkamas nutarties nuorašo įteikimas (LR CPK 118 str.), o atsižvelgiant į kiekvieno asmens teisę į teisingą teismą, įskaitant ir sprendimo peržiūrėjimą įstatymų numatyta tvarka, terminas atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties paduoti laikytinas praleistu dėl svarbios priežasties ir atnaujintinas.

Vadovaujantis LR CPK 338 str., atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus LR CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas taisykles, o atsižvelgiant į LR CPK 305 str. nuostatas, atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Skundžiamoje Šiaulių apygardos teismo 2009-10-27 nutartyje nurodyta, kad prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu gali būti sprendžiamas kaip atskiras pareiškimas, nesiejant to su pateiktu atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi sprendė tik UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties padavimo terminą, o minėtą prašymą atmetus, atskirojo skundo priėmimo klausimo nesprendė. Tokiu būdu, atnaujinus terminą, atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 315 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti terminą UAB (duomenys neskelbtini) atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria ŽŪB (duomenys neskelbtini) iškelta restruktūrizavimo byla, paduoti ir perduoti Šiaulių apygardos teismui spręsti UAB (duomenys neskelbtini) atskirojo skundo priėmimo klausimą.