Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V., I. S., valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. po sutuoktinio J. A. P. mirties 2011 m. (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; 2) pripažinti palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui I. V. senelės R. P. palikimo priėmimo terminą. Nurodo, kad seneliai R. P. ir J. A. P. 2011 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos miesto 8-ajame notaro biure sudarė testamentą. Testatoriai sutarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebus ir iš ko besusidės paveldės vaikaitis I. V.. Senelis J. A. P. mirė 2011 m. (duomenys neskelbtini). Išduotas notaro liudijimas, kad mirusiojo J. A. P. turtą pagal testamentą paveldi jo sutuoktinė R. P.. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas R. P. nebuvo išduotas. Mirusio J. A. P. palikimą, po jo mirties 2011 m. (duomenys neskelbtini), iš karto priėmė jo sutuoktinė R. faktiškai pradėdama paveldimą turtą, t. y. ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, valdyti. R. P. priimtą palikimą prižiūrėjo, rūpinosi juo kaip savu turtu (valdė, naudojo, disponavo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir pan.). Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biure 2011 m. gruodžio 13 d. buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 227/2011. Paveldėjimo procedūra dėl paveldėto turto nebuvo pabaigta dėl senelės R. P. blogos sveikatos būklės po senelio J. A. P. mirties ir netinkamo supratimo, kad nors ir butas buvo registruotas jos vardu, tačiau ½ buto nuosavybės teise priklausė seneliui J. A. P. . R. P. sutuoktinio J. A. P., palikimą ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įregistruoto R. P. vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, priėmė, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir valdė iki savo mirties. Kitų būdų įrodyti palikimo priėmimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti nėra. Senelio J. A. P. palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl senelės R. P. palikimo priėmimo.

Pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2018 m. kovo 9 d. buvo suimtas, o vėliau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Kybartų pataisos namuose. Grįžęs iš pataisos įstaigų 2018 metais nuvyko į Klaipėdos miesto 8-ąjį notaro biurą dėl senelės R. P. palikimo priėmimo pagal testamentą. Notaro biure paaiškino, kad pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas nebus išduotas, kadangi yra praėjęs 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas. Todėl dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į teismą. 2019 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad dėl teisinės pagalbos dėl palikimo priėmimo galima kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 2.3(NTP-2)-18-T-1771- 14023, pagalbą teikti paskirtas advokatas Vytautas Mačiulskis. Teismui pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 18 d. Teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi įpareigojo pašalinti pareiškimo trūkumus. Paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas nesuteikė reikiamos pagalbos dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo, o pats, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesugebėjo surinkti ir pateikti teismui reikalaujamų duomenų (informacijos) dėl trūkumų pašalinimo. Teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1200-971/2020 pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutarė nepriimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbė karantino režimą. Karantino režimas baigėsi 2021 m. birželio 30 d. Karantino laikotarpyje buvo stipriai apribotas, sumažintas viešųjų paslaugų teikimas, todėl pareiškėjas 2020 m. metais neturėjo galimybės pas notarą, valstybinėse įstaigose rinkti (gauti) informacijos reikalingos palikimo priėmimui. 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjas buvo sulaikytas ir suimtas, šiuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlieka laisvės atėmimo bausmę. Antrinė nemokama teisinė pagalba pareiškėjui suteikta 2022 m. birželio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-01855. Palikėjos R. P. turto aprašas nesudarytas. Šiuo metu senelės R. P. turtą (butą) prižiūri pareiškėjo žmona A. V.. Turtas yra prižiūrimas, mokami mokesčiai. Įvertinus faktines aplinkybes mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti. Pažymi, kad termino atnaujinimas nepažeis civilinių santykių stabilumo, nes pareiškėjo I. V., turimais duomenimis, paveldėjimo teisės liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas dar niekam nėra išduotas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu I. V. pareiškimo tenkinimo klausimą byloje prašo spręsti teismo nuožiūra. Į teismo posėdį atstovas neatvyko. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos R. P. palikimo perėjimą valstybei. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jo atstovui. Į teismo posėdį atstovas neatvyko.

Suinteresuoti asmenys J. V. ir I. S. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie iškeltą bylą bei teismo posėdį informuoti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 130 straipsnio 1 dalis), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra J. A. P. ir R. P. vaikaitis. R. P. dukros yra suinteresuoti asmenys J. V. ir I. S.. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biure 2011 m. lapkričio 5 d. sudarytas ir patvirtintas J. A. P. ir R. P. sutuoktinių testamentas, kuriuo sutuoktiniai J. A. P. ir R. P. savo turtą paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visą turimą turtą paliko pareiškėjui I. V.. J. A. P. 2011 m. (duomenys neskelbtini), mirė. Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro išduotas liudijimas patvirtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. užvesta paveldėjimo byla mirus J. A. P.. 2017 m. (duomenys neskelbtini), mirė R. P..

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise registruotas R. P. vardu, įregistravimo pagrindas 1992-02-20 pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374. VĮ „Registrų centras“ J. A. P. vardu nekilnojamojo turto neįregistruota. Transporto priemonių R. P. ir J. A. P. vardu neįregistruota.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. liepos 8 d. pažyma Nr. 17-816, patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o Kybartų pataisos namų 2018 m. kovo 9 d. pažymėjimas apie paleidimą Nr. 1/2-1576 – kad iki 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjas bausmę atliko Kybartų pataisos namuose.

Pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 2.3(NTP-2)-19-T-1771-14023 suteikta antrinė teisinė pagalba dėl palikimo priėmimo mirus močiutei R. P.. Advokatu paskirtas Vytautas Mačiulskis.

Teismų informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas 2019 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1200-971/2020 pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu nepašalinus pareiškėjui nustatytų trūkumų.

Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro išduotame 2020 m. sausio 27 d. pranešime Nr. 0021 nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 13 d. į Klaipėdos m. 8-ąjį notaro biurą kreipėsi R. P. dėl palikimo pagal testamentą priėmimo mirus jos sutuoktiniui J. A. P.. Paveldėjimo bylos Nr. 227/2011. 2011 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos m. 8-ajame notaro biure užvedus paveldėjimo bylą Nr. 227/2011, testamentinei įpėdinei R. P. buvo paaiškinta, kad suėjus 3 mėnesiams nuo mirties dienos, turi kreiptis į Klaipėdos m. 8-ąjį notaro biurą, dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Tačiau mirusiojo sutuoktinė R. P. į Klaipėdos m. 8-ąjį notaro biurą nesikreipė, todėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinei nebuvo išduotas.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. po sutuoktinio J. A. P. mirties, 2011 m. (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai, trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai, ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis turi priimti palikimą, kad jį įgytų. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Iš pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdyje jo ir jo atstovo nurodytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. P. po savo vyro mirties 2011 m. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos m. 8-ąjį notaro biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Užvesta paveldėjimo byla Nr. 227/2011. 2011 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos m. 8-ajame notaro biure užvedus paveldėjimo bylą Nr. 227/2011, tačiau suėjus 3 mėnesiams nuo palikėjo J. A. P. mirties dienos R. P. dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo ir nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjo paaiškinimais R. P. po palikėjo J. A. P. mirties palikimą valdė ir rūpinosi kaip savo turtu, tai yra naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Iš Gyventojų registro departamento duomenų matyti, kad R. P. šiuo adresu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Nustatyta, kad pareiškėja minėtu turtu po savo sutuoktinio mirties naudojosi iki savo mirties, juo rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius. Teismui netikėti pareiškėjo paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. P. priėmė palikimą po sutuoktinio J. A. P. mirties, 2011 m. gruodžio 13 d. kreipdamasi į Klaipėdos m. 8-ąjį notaro biurą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Kadangi vienas iš palikimo priėmimo pagrindų yra pareiškimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, o mirusioji R. P. jį įgyvendino 2011 m. gruodžio 13 d. kreipdamasi į notarą, todėl laikoma, kad R. P. priėmė sutuoktinio J. A. P., mirusio 2011 m. (duomenys neskelbtini), palikimą. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo, jog R. P. priėmė sutuoktinio J. A. P. palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą, dalį.

Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjui I. V. senelės R. P. palikimo priėmimo terminą.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Pareiškėjas nurodo, kad po senelės mirties į notarų biurą kreiptis negalėjo, nes laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2018 m. kovo 9 d. buvo sulaikytas / atliko laisvės atėmimo bausmę. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos kreipėsi į notarų biurą, tačiau jau buvo praleidęs terminą palikimui priimti. 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo palikimo priėmimo po senelės mirties klausimais. 2019 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau pareiškimas pripažintas nepaduotu per teismo nustatytą terminą nepašalinus pareiškimo trūkumų. Paaiškino, jog palikimo priėmimo terminas praleistas dėl teisinių žinių stokos, Covid-19 pandemijos, kurios metu buvo apribotas patekimas į viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas, dėl ko buvo apsunkintas įrodymų rinkimas bei dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjo laisvės apribojimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos R. P. mirties į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, jog pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, neteikė. Teismui netikėti pareiškėjo paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl nėra pagrindo manyti, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, kiltų grėsmė kitų asmenų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir šis terminas atnaujinamas (CK 5.57str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444 – 445, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo I. V. (I. V.) patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjui I. V. (I. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. (duomenys neskelbtini), priimti.

Kitą patikslinto pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.