Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose vyr. slaugytoja, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. 2025 m. rugsėjo 28 d., apie 10.03 val., Molėtų r., Alantos sen., Alantos mstl., Turgaus g., ties pastatu pažymėtu Nr. 2, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW X3 3,0 D E83 M57, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,69 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. G. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2025 m. rugsėjo 28 d. ryte, apie 8.30 val., būdama namuose, norėdama nusiraminti, išgėrė dvi taures brendžio, iš vakaro taip pat buvo vartojusi alkoholio. Koks trečdalis brendžio buvo likę neišgerto iš vakaro, ryte pabaigė, atsidarė kitą brendžio butelį ir dar dvi nepilnas taureles išgėrė. Taurė galėjo būti po 300 gramų. Išgėrė porą taurelių po 300 gramų, bet iš vakaro buvo irgi išgėrusi. Vairavo ryte. Atėjo kaimynas, paprašė, kad nuvežtų į Alantą. Nuo gyvenamosios vietos iki Alantos miestelio yra 8 kilometrai. Jautėsi pakankamai gerai. Nesijautė, jog negali vairuoti. Jei būtų jautųsi, nebūtų sėdusi už vairo, būtų nevairavusi. Vairuoja nuo 1987 m. Manė, kad gali vairuoti. Ryte namuose dirbo, turi ūkį, turi šunis, gyvena kaime, sode lapus grėbė, viskas buvo gerai. Alkoholį vartojo apie 8.30 val. ryte, o į parduotuvę išvažiavo apie 9.30 val. Vežė kaimyną nusipirkti maisto produktų. Jis yra vienišas žmogus, pagyvenęs, invalidas, neturi kuo nuvažiuoti iki parduotuvės. Jei kaimynas būtų pastebėjęs, kad ji yra neblaivi, nebūtų leidęs važiuoti. Nuo namų iki parduotuvės 8 kilometrai. Automobilis BMV X3 priklauso jai. Netoli parduotuvės buvo policijos reidas, ją sustabdę policijos pareigūnai patikrino blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivi. Pirmą kartą pripūtė 2,89 promiles, o antru kartu 2,69 promiles. Pūsti sekėsi sunkiai. Niekada nėra pūtusi, nemokėjo pūsti į alkotesterį. Niekada nebuvo sustabdyta, nemokėjo pūsti. Labai gailisi, yra kalta, daugiau niekada taip nepasikartos, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, gėda prieš darbuotojus, prieš kaimynus gėda, prieš tėvus gėda, prieš visą giminę gėda, jaučiasi labai kalta. Parduotuvės darbuotojai iš jos mobiliojo ryšio telefono paskambino kaimynas, kurį jį vežė į parduotuvę. Klausė, ar nėra policijos pareigūnų. Nurodė, kad su parduotuvės pardavėjos vyru turėjo incidentą dėl įsigyto automobilio. Jis jai pardavė automobilį su suklastotais dokumentais. Konfliktavo apie tris mėnesius dėl automobilio ir sumokėtų pinigų grąžinimo. Tarp jų gavosi piktumas. Darbe nėra niekada pastebėta išgėrusi, tiek metų dirba, niekada neperka jokio alkoholio. Teigė, kad išgyvena sunkų laikotarpį. Pasikorė jos draugas, šiuo metu vyksta civilinis ginčas dėl turto, ją šantažuoja, naktimis gąsdina, fotografuoja, filmuoja. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja paskirti brolio žmoną, su kuria dirba kasdien, dažnai matosi, kartu važinėja į darbą ir iš darbo, kuri gali ją kontroliuoti, stebėti, kad daugiau nedarytų klaidų. Laiduotoja žinojo, kokius sunkumus jį išgyvena. Laiduotoja yra sąžiningas, negeriantis žmogus, vairuojantis, darbštus, visą laiką padedantis.

3. Kaltinamoji A. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. rugsėjo 28 d., ryte, apie 8.30 val., būdama namuose išgėrė brendžio. Gėrė norėdama nusiraminti, nes buvo labai susinervinusi. Išgėrus dvi taures brendžio pas ją atėjo netoliese gyvenantis R. U., kuris paprašė pavežti jį į Alantos miestelyje, Molėtų r., esančią parduotuvę nusipirkti maisto. Kadangi buvo išgėrusi tik dvi taures ir nesijautė apgirtusi, be to nenorėjo atsakyti pagyvenusiam žmogui, sutiko jį pavežti. Tuo metu galėjo būti 9.30 val., todėl tikrai važiavo ne alkoholio pirkti. Supratusi, kad yra išgėrusi ir nenorėdama įkliūti policijos pareigūnams, ji paskambino į Molėtų rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvę, į tą, kur ketino važiuoti, ir paklausė, ar nėra prie parduotuvės policijos pareigūnų. Atsiliepusi pardavėja pasakė, kad pažiūrės ir pažiūrėjusi pasakė, kad policijos nėra. Tuomet sėdusi į jai priklausantį automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaimynas sėdo į priekinę šalia vairuotojo esančią vietą, ir iš savo namų važiavo į Alantos miestelį, kuris nuo jos namų randasi maždaug 7-8 km. atstumu. Teisę vairuoti turi, automobilis priklauso jai. Važiuojant Molėtų r., Alantos mstl., Turgaus gatve, netoli parduotuvės buvo policijos reidas, ją sustabdę policijos pareigūnai patikrino blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivi. Pirmą kartą pripūtė 2,89 promiles, o antru kartu 2,69.

4. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji prisipažino kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (2,69 prom. neblaivumas; ginčo, dėl neblaivumo nustatymo fakto ar užfiksuotų rodmenų, nėra) nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji bei jos gynėjas. Prokuroras iš esmės neprieštaravo, tačiau siūlė atlikti pilną įrodymų tyrimą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nesutapo kaltinamosios parodymai dėl to, kas paskambino parduotuvės pardavėjai, klausdamas, ar nėra policijos pareigūnų, tačiau teismas sprendė, jog šį faktinė aplinkybė nėra reikšminga dėl pačios nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

5. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, kaltinamosios kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

5.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. L. parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės pareigose. 2025 m. rugsėjo 28 d. apie 9.36 val. iš Utenos apskrities VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad į parduotuvę atvažiuoja neblaivi vairuotoja A. G. su pilkos spalvos automobiliu BMW X3. Reaguodami į gautą pranešimą policijos ekipažas nuvyko į Molėtų r., Alantos mstl., Turgaus a. ir sustojo netoli pastato pažymėto Nr. 2. Ne už ilgo pamatė nuo Pakalnių k. pusės atvažiuojantį automobilį BMW X3 3,0D E83 M57, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė patikrinimui. Priėjusi prie vairuotojos, paprašė pasitikrinti blaivumą per nuotolį, tačiau jai nesisekė pūsti. Paklausė, ar moteris vartojusi alkoholį, ji atsakė, kad vartojo iš vakaro. Moters kalba buvo nerišli, jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojai A. G. pirmu tikrinimu 10.05 val. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 10.26 val. – 2,69 promilių neblaivumas.

5.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. U. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 28 d. ryte, apie 9.00 val. nuėjo pas A. G. paprašyti, kad ji pirmadienį grįždama iš darbo jam nupirktų maisto produktų. A. G. pasiūlė nuvežti jį apsipirkti. Abu sėdo į A. G. automobilį BMW ir važiavo į Molėtų r., Alantos miestelį. Važiuojant jis nepastebėjo, kad A. G. būtų išgėrusi. Alantos miestelyje netoli parduotuvės juos sustabdė policijos pareigūnai. A. G. jam prisipažino, kad iš vakaro buvo gėrusi alkoholio.

5.3. Iš 2025 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 28 d., apie 9.36 val. iš Utenos AVPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad į parduotuvę atvažiuoja neblaivi vairuotoja A. G. su pilkos spalvos automobiliu BMW X3. Reaguojant į gautą pranešimą, Molėtų r., Alantos mstl., Turgaus a. 2, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis BMW X3 3,0D E83 M57, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivi A. G.. Pirmu tikrinimu 2025 m. rugsėjo 28 d., 10.05 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARJK-0153, sertifikato patikros Nr. 2360076, nustatytas 2,89 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 10.26 val. nustatytas 2,69 promilių neblaivumas. A. G. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Kadangi automobilio vairuotoja pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, dėl išvardintų faktinių aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

5.4. Iš 2025 m. rugsėjo 28 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – foto lentelės nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Turgaus a., Alantos mstl., Alantos sen., Molėtų r., kur buvo policijos pareigūnų sustabdytas automobilis BMW X3 3,0D E83 M57, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas neblaivios A. G.. Po apžiūros automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę.

5.5. Iš 2025 m. spalio 2 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų tarnybinėmis BODY kameromis daryti įvykio vietoje du 2025 m. rugsėjo 28 d. vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnė prieina prie automobilio BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už vairo sėdinti A. G. nurodo, kad alkoholį vartojo vakar. Pareigūnė paprašo pasitikrinti blaivumą. Vairuotojai A. G. pirmu tikrinimu nustatomas 2,89 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,69 promilių neblaivumas.

5.6. Iš 2025 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš BPC gautas 1.54 min. trukmės garso įrašas, darytas 2025 m. rugsėjo 28 d., 09.30 val. Garso įraše užfiksuotas pranešėjos ir bendrojo pagalbos centro darbuotojos (BPC) pokalbis. Pranešama, kad į parduotuvę, esančią Alantos mstl., Turgaus a. 2, turi tuoj atvažiuoti neblaivi moteris su BMW automobiliu (džipu). Prašo apie tai informuoti policiją.

5.7. Iš 2025 m. rugsėjo 28 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad A. G. prietaisu ,,Drager alcotest 7510 Nr. ARKJ-0153“ buvo atliktas neblaivumo būklės patikrinimas. Pirmu 10.05 val. tikrinimu nustatytas 2,89 promilių, o antru tikrinimu 10.26 val. – 2,69 promilių neblaivumas.

5.8. Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad transporto priemonės BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos 2004 m. gegužės 7 d. registracijos, 150 kW, dyzelinas, pilkos spalvos, savininkė yra A. G..

5.9. Iš Vairuotojų registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog A. G. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021). Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus (kaltinamosios parodymai, liudytojų K. L., R. U. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai su priedais, apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio patikros sertifikatas, VĮ ,,Regitra“ išrašas), kurie vienas kitą papildo, neprieštarauja ir atitinka bylos faktines aplinkybes, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamoji A. G. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,69 promilių neblaivumas.

9. Kaltinamosios kaltę pagrindžia jos pačios prisipažinimas ir duoti parodymai, jog ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW X3 3,0 D E83 M57, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, bei kita byloje surinkta ir ištirta rašytinė medžiaga - įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymų duomenys. Teismas konstatuoja, kad aptarti kaltinamojo, liudytojų K. L., R. U. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys yra gauti nepažeidus baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo, todėl jų nepripažinti įrodymais ir nesivadovauti nėra pagrindo. Atskirai pasisakytina tik apie liudytojos K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismas vertina kritiškai ir nesivadovauja priimdamas nuosprendį, nes kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su šios liudytojos šeima ją siejo konfliktiniai santykiai dėl kaltinamosios iš liudytojos šeimos įsigyto automobilio ir jo grąžinimo aplinkybių bei atsižvelgdamas į tai, kad įrodymų visuma nepatvirtina liudytojos duotų parodymų, jog kaltinamoji ,,ne vieną kartą į parduotuvę buvo atvažiavusi neblaivi ir pirkdavo alkoholį“. Visi kiti anksčiau aptarti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka aptariamos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

10. Prieš sprendžiant dėl bausmės skyrimo, teismas sprendžia dėl galimybės, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. G., jos gynėjas advokatas Darius Karvelis prašė atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant kaltinamosios brolio žmoną D. G.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoja prašanti būti D. G.. Prokuroras sutiko su laidavimo instituto taikymu, kadangi kaltinamoji atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Taip pat nurodė, kad laiduotoja D. G. gali būti laiduotoja, kadangi ja galima pasitikėti, administracine tvarka nebausta, neteista. Siūlo perduoti kaltinamąją D. G. atsakomybėn, nustatant 2 metų laidavimo terminą ir taikant 1000 Eur užstatą, kadangi kaltinamoji yra rizikingas asmuo.

12. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sąlygų visuma, taip pat ir BK 40 straipsnio 1 bei 2 dalyje esančios sąlygos apsprendžia galimą laidavimo instituto taikymo svarstymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

13. Kaltinamosios A. G. padaryta nusikalstama veika yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą.

14. Kaltinamosios A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

15. Pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

17. Kaltinamoji A. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino nuo pirmojo pokalbio su policijos pareigūnu, iš karto po eismo įvykio (b. l. 54-55), ir tai užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameromis darytu vaizdo ir garso įrašu. Teisingai nusakė svarbiausius padaryto nusikaltimo bruožus, ypatybes ir padarymo aplinkybes apklausta įtariamąja (b. l. 65-66) ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 130-131). Apie padarytą veiką davė teisingus parodymus, kuriais patvirtintas kaltinamosios padarytos veikos faktas. Posėdžio metu išsiskyrė tik viena faktinė aplinkybė dėl skambinusiojo į parduotuvę asmens, tačiau ši aplinkybė yra nereikšminga nusikalstamos veikos sudėties atžvilgiu. Be to, vertintina ir tai, kad kaltinamajai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (pirmu tikrinimu - 2,89 promilių, o antru tikrinimu – 2,69 promilių), kuris neabejotinai turėjo įtakos kaltinamosios gebėjimui teisingai atsiminti visas detales. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamoji savo elgesį vertina kritiškai, kremtasi dėl padarytos nusikalstamos veikos, neigiamai vertina savo poelgį, todėl laikytina, kad A. G. atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pirmąją sąlygą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18. Nusikaltimu kaltinamoji A. G. nepadarė žalos, todėl jos atitiktis šios sąlygos aspektu nevertintina (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

19. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad išvada turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

21. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nustatyta, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, jos atžvilgiu nebuvo pradėtų ikiteisminių tyrimų (b. l. 84-85). Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad kaltinamoji administracine tvarka nebausta (b. l. 83). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vairavimo stažas nuo 1987 m. Dirba (duomenys neskelbtini) senelių globs namuose, kur yra charakterizuojama labai gerai (b. l. 92), psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose neregistruota (b. l. 91). Duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų nusižengusi ar kitaip ignoravusi įstatymus, jų nesilaikiusi, nėra. Teismo vertinimu, A. G. nėra tokia asmenybė, kurią būtų galima pataisyti tik taikant baudžiamojo įstatymo numatytas sankcijas (bausmes). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamoji nėra lengvabūdiška, ji laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl darytina išvada, kad ši laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga taip pat egzistuoja.

22. Nustačius visas būtinas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtina įvertini, ar asmuo, siekiantis būti laiduotoju, yra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 1 dalis), ir ar gali daryti teigiamą poveikį kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis).

23. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019).

24. Kaltinamosios A. G. laiduotoja pageidauja būti jos brolio žmona D. G.. D. G. kartu su A. G. dirba (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose individualios priežiūros darbuotoja (b. l. 97). Charakterizuojama ypatingai teigiamai, tiek kaip darbuotoja, tiek kaip asmenybė (b. l. 98). Neteista (b. l. 96), administracine tvarka nebausta (b. l. 95). Nurodė, kad su broliene palaiko glaudžius santykius, jų ryšys artimas, jos yra pažįstamos nuo vaikystės, dažnai susitinka ir bendrauja tiek darbinėje, tiek nedarbinėje aplinkoje. Gyvena nedideliu atstumu viena nuo kitos. Yra ambicinga ir reikli ne tik sau, bet ir kitų elgesio atžvilgiu, pasirengusi teikti visą reikalingą socialinę, moralinę pagalbą laidavimo laikotarpiu ir jam pasibaigus. Kaltinamosios elgesį vertina labai kritiškai, garantuoja, kad su jos pagalba tokie lengvabūdiški ir nepagalvoti veiksmai nepasikartos. Mano, kad jos nuomonė A. G. yra svarbi, todėl ji galės daryti jai teigiamą įtaką. Kadangi jos atlyginimas yra 1000 Eur, vyras ūkininkauja, šeimos pajamos nėra didelės, prašo neskirti užstato. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad D. G. gebėtų įtakoti A. G. elgesį, jį kontroliuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu D. G. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti jai teigiamą įtaką.

25. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos D. G. laidavimą.

26. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teigiamą tiek kaltinamosios, tiek laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. G. (BK 40 straipsnio 4 dalis).

27. Tiek kaltinamoji A. G., tiek laiduotoja D. G. prašė taikyti laidavimo institutą be užstato. Prokuroras nurodė, kad kaltinamoji A. G. yra rizikinga asmenybė ir prašė taikyti laidavimo institutą su 1000 Eur užstatu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad laiduotoja prašanti būti D. G. dirba, gauna pastovias apie 1000 Eur mėnesines pajamas, vyras ūkininkauja. Prašoma laidavimo suma nėra didelė. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, į sunkų girtumo laipsnį, į kaltinamosios turimą vairavimo stažą, gyvenimišką patirtį, jog pagal išgertą alkoholio kiekį turėjo suvokti, jog negali vairuoti transporto priemonės, bei į būtinybės vairuoti nebūvimą, sprendžia, kad laidavimo tikslo užtikrinimui skirtinas 1000 Eur dydžio užstatas, kuris įvertinus laiduotojos turtinę padėtį nebus nepakeliamai didelė finansinė našta (BK 40 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, kad paskyrus laidavimą su 1000 Eur užstatu, bus didesnė paskata tiek pačiai kaltinamajai susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jai parodytą valstybės bei laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti kuo didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ši padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratusi savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.

28. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla A. G. nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

29. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.???

30. Prokuroras prašo kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams ir 8 mėnesiams. Kaltinamosios gynėjas prašo skirti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

31. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

32. Iš Vairuotojų registro išrašo nustatyta, kad A. G. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai pirmuoju bandymu nustatytas 2,89 promilių, o antru bandymu – 2,69 promilių neblaivumas. Sunkus girtumo laipsnis nustatytas rytinėmis valandomis. Iš girtumo nustatymo akto nustatyti A. G. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 7). Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija negali; stovėdama pirštu pataikyti į nosies galią negali (b. l. 7). Kaltinamoji vartojo alkoholį vakare, po to ne mažą kiekį ryte, be jokios būtinybės sėsdama už vairo sukėlė pavojų sau, kaimynui R. U. bei kitiems eismo dalyviams. Vairavo miestelyje, ryte ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė realaus pavojaus sau, keleiviui, kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ar gyvybei, nes buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Taigi akivaizdu, kad A. G. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

34. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgia į 33 punkte nurodytus argumentus, visuomenės saugumo interesą bei į tai, kad kaltinamoji anksčiau už tapačių ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nebuvo traukiama nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn, nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos.

35. Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių A. G. bei jos padarytą veiką, visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 3 (treji) metai yra pakankamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. Teismo nuomone, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

36. Prokuroras prašo kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimą. Kaltinamojo gynėjas sutinka su šia baudžiamojo poveikio priemone.

37. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, taip pat paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

38. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamoji, atitinka konfiskuotino turto sąvoką.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajai A. G., todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė, turi būti konfiskuotas. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgus į tai, automobilis BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esantis automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai.

40. A. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

41. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųstinas institucijai, vykdysiančiai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą; automobilio BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas institucijai, vykdysiančiai turto konfiskavimą.

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, BPK 297 straipsniu, BPK 301 – 308 straipsniais, BPK 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G., pripažinti padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur užstatu, perduodant ją laiduotojos D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

2 (dviejų) metų laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamąją bylą A. G. nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją D. G. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą į Utenos apylinkės teismo depozitinę banko sąskaitą Nr. LT08 4040 0636 1000 1565, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama, vardą ir pavardę. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei A. G. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 68 straipsniu, uždrausti A. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini).

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti institucijai, vykdysiančiai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą; automobilį BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti institucijai, vykdysiančiai turto konfiskavimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Išaiškinti A. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. G., kad vengiant vykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojai D. G., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Taip pat išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.