Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-510-855/2015

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-07-13
Bylos Nr.: 2-510-855/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-04488-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Ieškovas: L. O.
Atsakovas: I. S.
Trečiasis asmuo: E. S., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro

Kategorijos

21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civ. byla Nr. 2-510-855/2015Teismo proceso Nr. 2-52-3-04488-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7.; 24.1.; 34.3.; 34.5.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 13 d., Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant Galinai Tijūnelienei, dalyvaujant ieškovei L. O., ieškovės atstovei adv. Aušrai Saulėnienei, atsakovui I. S., atsakovo atstovei adv. Jūratei Kleinauskienei, trečiajam asmeniui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. O. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais E. S. ieškinius atsakovui I. S., tretysis asmuo - Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiais ir turto priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, o tretysis asmuo E. S. su identiškais savarankiškais reikalavimais atsakovui I. S., kiekvienas prašydami: pripažinti negaliojančiais Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atsakovui I. S. 1997-05-29 ir 2014-08-12 išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus 1/3 dalyje bei priteisti jiems asmeninės nuosavybės teise po 1/3 dalį žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus r. (duomenys neskelbtini), ir piniginio indėlio LTB Sostinės skyriaus Skydo filiale. Ieškovė ir tretysis asmuo nurodė, kad 1996-04-06 mirė ieškovės L. O. bei atsakovo I. S. motina ir trečiojo asmens E. S. sutuoktinė J. S.. Visi įpėdiniai susitarė, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreips, o visi priims palikimą lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį, faktiškai pradėdami valdyti likusį turtą – žemės sklypus Vilniaus r. (duomenys neskelbtini),., bei piniginį indėlį, ką ir padarė, t.y. kartu dirbo pavedėtą žemę, augino joje daržoves, sodino pasėlius, arė, šienavo, laikė gyvulius, dirbo kitus ūkio darbus. 2014 m. Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjant c.b. Nr. 2-2459-860/2014 pagal I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškovė ir tretysis asmuo, toje byloje taip pat pareiškę savarankiškus reikalavimus, sužinojo, kad atsakovas I. S., pažeisdamas buvusį susitarimą ir taip juos apgaudamas, slapta priėmė motinos palikimą, kreipęsis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ir jam 1997-05-29 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos piniginį indėlį banke, o 2014-08-12 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinai priklausiusius žemės sklypus. Kadangi ieškovė ir tretysis asmuo palikimo po J. S. mirties, paduodami pareiškimą notarui, nepriėmė dėl atsakovo panaudotos apgaulės, toks sandoris ir jo pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pripažintini negaliojančiais, o ieškovei ir trečiajam asmeniui priteistinas turtas, kurį jie prarado dėl atsakovo veiksmų, t.y. po 1/3 dalį J. S. priklausiusių žemės sklypų bei piniginio indėlio.

Atsiliepimas

Atsakovas I. S. su ieškovės ir trečiojo asmens ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad jokių teisės aktų nepažeidė, nieko neapgavo, o kadangi po motinos mirties nei L. O., nei E. S. nepareiškė noro tvarkyti paveldėjimo dokumentų, atsakovas kreipėsi į notarą ir įgyvendino palikimo priėmimo procedūrą. Ieškovė dar 1990 m. išvyko gyventi į Vilnių, o priimti ar atsisakyti priimti motinos palikimą buvo jos valia, niekas iš jos neatėmė teisės paveldėti motinos turtą, jeigu ji būtų norėjusi tą padaryti teisės aktų nustatytais terminais. Nurodė, kad jokio susitarimo, kad niekas nesikreips po motinos mirties dėl turto paveldėjimo į notarą tarp jo, ieškovės ir trečiojo asmens nebuvo ir negalėjo būti, nes priešingu atveju žemė galėjo pereiti valstybės nuosavybėn. Ieškovė ir tretysis asmuo, būdami rūpestingi, galėjo laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tuo nesirūpino, todėl jiems apsigalvojus po 19 metų nuo motinos mirties, jų ieškinys, be kita ko, pareikštas praėjus ieškinio senaties terminui, negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad visą laiką po motinos mirties iš esmės vienas rūpinosi ir valdė likusius žemės sklypus, juose dirbo, šienavo, ūkininkavo, deklaravo pasėlius ir gavo atitinkamas išmokas, mokėjo mokesčius.

Tretysis asmuo Vilniaus r. 1 notarų biuro notarė L. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Ieškovės L. O. ir trečiojo asmens E. S., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškiniai atmestini.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1996-04-06 mirė trečiojo asmens E. S. sutuoktinė, ieškovės L. O. ir atsakovo I. S. motina J. S. (b.l. 9-15). Po motinos mirties su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą 1997-05-29 kreipėsi palikėjos sūnus – atsakovas I. S., ir jam Vilniaus rajono notarų biuro notarė L. Š. 1997-05-09 išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. 1-2477, į piniginį indėlį, buvusį AB „Lietuvos taupomasis bankas“ Sostinės skyriaus Skydo filiale Nr. 1150, o 2014-08-12 išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 1-10305, į palikėjai nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),, esančius Vilniaus r. Dėdoniškių k., kurie šiuo metu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir yra įregistruoti atsakovo vardu (b.l. 17-32, 60-64, 79-106).

Šalies argumentai

Ieškovė L. O. ir tretysis asmuo E. S. prašė pripažinti šiuos paveldėjimo teisės liudijimus, o tuo pačiu ir jų vienašalius sandorius – palikimo nepriėmimą kreipiantis su pareiškimu į notarą, negaliojančiais, kaip sudarytus dėl atsakovo panaudotos apgaulės, kuri pasireiškė tuo, jog jis nesilaikė žodinio jų visų susitarimo niekam nesikreipti į notarą dėl palikimo po J. S. mirties priėmimo, o tiesiog priimti palikimą lygiomis dalimis faktiniu valdymu, visus formalumus sutvarkant vėliau.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 str., 2000 CK 5.50, 5.60 stra.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

LR CK 1.91 str. 1 d. numato galimybę pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais (teigiant tai, ko nėra), taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, t.y. sandorio šalies tylėjimu, aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimu, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Apgaulė yra ir tada, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę, aplinkybes, o kita sandorio šalis, žinodama tai ir naudodamasi suklydimu, sudaro sandorį. Siekiant konstatuoti sandorio neteisėtumą apgaulės pagrindu, reikia nustatyti: kokia buvo tikroji sandorį sudariusio subjekto (šiuo atveju- ieškovės) valia sudarant sandorį; ar buvo to subjekto valios trūkumas (yda); jeigu taip, tai ar jo atsiradimas priklausė nuo kitos sandorio šalies ir (arba) trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų; taip pat ar suklaidinimas buvo esminis. Dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu: 1) kai apgaulė lėmė sandorio sudarymą, o nesant apgaulės sandoris nebūtų sudarytas; 2) apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo. Vertinant, ar ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, be kita ko, yra taikytinas protingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.), t.y. šalies, teigiančios, jog ji apgauta, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus ir atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesį esant analogiškoms aplinkybėms.

Nagrinėjamu atveju ieškovė L. O. ir tretysis asmuo E. S. neįrodė jų ir atsakovo I. S. žodinio susitarimo, sudaryto po J. S. mirties, niekam nesikreipti į notarą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo, o priimti palikimą faktiniu valdymu ir įforminti paveldėjimą vėliau, buvimo, atsakovo panaudotos apgaulės, slapta kreipiantis į notarą su pareiškimu ir gaunant paveldėjimo teisės liudijimus į motinos turtą, t.y. tyčinio ieškovės ir trečiojo asmens suklaidinimo, palaužiusio jų valią, ar kitokių neteisėtų atsakovo veiksmų, apribojusių, suvaržiusių ar atėmusių potencialiems J. S. įstatyminiams įpėdiniams galimybę įgyvendinti savo paveldėjimo teisę.

Visų pirma, atsakovas I. S., duodamas paaiškinimus, nurodė, kad jokio susitarimo po motinos mirties tarp jo, sesers ir tėvo nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo nebuvo, ir kiekvienas iš įpėdinių galėjo pats apsispręsti, ar priimti palikimą, ar ne ir kokiu būdu; nei sesers L. O., nei savo tėvo E. S. valios ir galimybių priimti palikimą jis nevaržė, neribojo, jie galėjo laisvai patys kreiptis į notarą, tačiau jiems to nepadarius, pareiškimą notarui dėl palikimo po motinos mirties priėmimo pateikė tik vienas atsakovas, kartu notarei pateikdamas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tuometinio Mickūnų seniūno T. P., kaip nurodo atsakovas, jo tėvo E. S. akivaizdoje ir jam žinant bei dalyvaujant, surašytą 1997-05-27 Pažymėjimą Nr. 14-28-248, kuriame nurodoma, kad iki mirties palikėja J. S. gyveno Vilniaus r. Mickūnų sen. (duomenys neskelbtini), ir jos palikimą priėmė kartu gyvenęs I. S. (b.l. 89).

Šalies argumentai

Antra, pati ieškovė L. O., grįsdama savo reikalavimus, teismo proceso metu buvo nenuosekli. Viena vertus, ieškinyje ieškovė nurodė, kad po motinos mirties ji su tėvu ir broliu žodžiu susitarė, jog į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreips, o palikimą visi priims pradėdami jį faktiškai valdyti, kas ir buvo padaryta, visiems įpėdiniams visus šiuos metus kartu dirbant motinai priklausiusius žemės sklypus, juose ūkininkaujant, auginant daržoves, šienaujant ir pan. Kita vertus, duodama paaiškinimus teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog nors ji ir žinojo apie tai, kad norint paveldėti turtą, būtina kreiptis į notarą, tačiau jos tėvas E. S. prašė vaikų to nedaryti, galvojo visus palikimo formalumus sutvarkyti pats vėliau, padalindamas sutuoktinės turtą tarp vaikų, ir ieškovė, klausydamasi tėvo ir paklusdama jo valiai, jokių palikimo reikalų po motinos mirties netvarkė ir jokių su tuo susijusių veiksmų nesiėmė, o motinai priklausiusius žemės sklypus prižiūrėjo, juose pati ir kartu su broliu I. S. dirbo, faktiškai laikydama šiuos žemės sklypus tėvo nuosavybe, padedama jam ją prižiūrėti ir tvarkyti bei tikėdamasi, jog tėvas ateityje šį turtą teisiškai sutvarkys, įformins ir padalins tarp vaikų, t.y. jos ir atsakovo. Be to, duodama paaiškinimus ieškovė nurodė, kad susitarimo tarp jos ir brolio I. S. nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo nebuvo, buvo tiesiog susitarimas bendrai dirbti žemę ir bendrai ja rūpintis, tuo tarpu kodėl jos tėvas E. S. per beveik 20 metų nuo sutuoktinės mirties taip ir nesiėmė veiksmų turto paveldėjimui įforminti bei vėliau turtą perleisti vaikams ir pan., nesikreipė į notarą ar kitas institucijas, šio klausimo išsprendimas buvo vis atidėliojamas, ieškovė paaiškino nežinanti.

Trečia, nors tretysis asmuo E. S. ieškinyje nurodė identiškas, kaip ir ieškovė L. O., aplinkybes, tačiau duodamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad nežino, jog norint paveldėti turtą būtina kreiptis į notarą ir jog po jo sutuoktinės mirties likę žemės sklypai šiuo metu nuosavybės teise priklauso jo sūnui, paaiškino, kad per visus beveik 20 metų nuo sutuoktinės mirties dėl jos turto paveldėjimo niekur nesikreipė, nesikonsultavo, paveldėjimo klausimais nesidomėjo, tarp jo ir vaikų apskritai nebuvo jokių kalbų apie žemės paveldėjimo reikalų tvarkymą, o vėliau paaiškino, kad buvo susitarimas vėliau padalinti žemę į tris dalis.

Ketvirta, ieškovės L. O. iniciatyva apklaustas liudytojas - jos sutuoktinis M. O. parodė, jog nieko nežino apie jo sutuoktinės paveldėjimo po motinos J. S. mirties reikalus, apie juos niekada nebuvo kalbėta, jam nėra žinoma, kas paveldėjo J. S. turtą, tvarkė paveldėjimo klausimus, taip pat nežino, ar jo sutuoktinė L. O. norėjo paveldėti po motinos mirties likusius žemės sklypus, jis manė, kad tai yra motinos tėvo E. S. žemė, kurią jam padėjo dirbti jo vaikai L. O. ir J. S..

Tokiu būdu atsakovui I. S. neigiant žodinio susitarimo tarp potencialių J. S. įpėdinių nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo, o visiems priimti palikimą faktiniu valdymu bei tokio susitarimo pažeidimo faktą, pačiai ieškovei L. O. ir trečiajam asmeniui E. S. skirtingai ir nenuosekliai aiškinant po J. S. mirties susiklosčiusią situaciją ir susitarimus, kiekvieno iš jų valią dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo reikalų tvarkymo, palikimą sudarančio turto įforminimo bei disponavimo juo, o taip pat nesant byloje jokių kitų įrodymų (pvz., rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ar kt.), kurie patvirtintų ar paneigtų vienos ar kitos ginčo šalies nurodomas aplinkybes bei duodamus paaiškinimus, ieškovės L. O. ir trečiojo asmens E. S. ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl minėto turinio žodinio susitarimo buvimo, jo sulaužymo, o taip pat dėl atsakovo prieš juos panaudotos apgaulės, paveldint po motinos mirties likusį turtą, kaip pagrindo pripažinti jam išduotus paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, negali būti laikomos įrodytomis bei sudarančiomis pagrindą tenkinti jų reikalavimus. Nei byloje apklausti liudytojai, nei jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina ir apskritai nesuteikia jokios informacijos apie galimo žodinio susitarimo tarp ginčo šalių buvimą dėl nesikreipimo į notarų biurą ir pan.

Nors teismas 2014-12-30 ir 2015-01-19 nutartimis, o taip pat ir 2015-04-14 parengiamajame posėdyje siūlė ieškovei apsispręsti dėl ieškinio pagrindo ir dalyko šioje byloje, patikslinti pareikštus reikalavimus, jų faktinį pagrindą, tačiau ieškovė, o taip pat ir tretysis asmuo, pasiliko prie tokio faktinio pagrindo ir tokių reikalavimų, kokie nurodyti teismo priimtuose ieškiniuose, ir kurių iš esmės nėra aišku, ar ieškovė L. O. ir tretysis asmuo E. S. ginčija: 1) savo pačių sudarytą vienašalį palikimo nepriėmimo kreipiantis po J. S. mirties į notarą sandorį CK 1.91 str., t.y. prieš juos panaudotos atsakovo apgaulės, palaužiusios jų valią, pagrindu, ar 2) atsakovo paveldėjimo teises 1964 m. CK 572 str. 1 d. pagrindu, kuri numato, jog neturi teisės paveldėti piliečiai, kurie priešingais teisei savo veiksmais, nukreiptais prieš kurį nors ir jo įpėdinių, prisidėjo prie jų pašaukimo paveldėti, pagrindu.

Antruoju atveju, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti pakankamai aukšto tikėtinumo išvadą dėl kokių nors atsakovo I. S. panaudotų priešingų teisės veiksmų, nukreiptų prieš ieškovę ar/ir trečiąjį asmenų. Pirmuoju gi atveju susiklosto situacija, kuomet ieškovė bei tretysis asmuo, viena veikta vertus, tuo pačiu nurodo, jog palikimą priėmė, pradėdami turtą faktiškai valdyti ir įrodinėja tai tiek savo pačių paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tą ieškiniuose nurodomą aplinkybę, jog L. O. ir E. S. valia nesikreipti į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, t.y. nepriimti J. S. palikimo vienu iš civiliniame įstatyme numatytų būdų ar kitais veiksmais įgyvendinti paveldėjimo teisę, tiek per palikimo atsiradimo metu galiojusiuose įstatymuose numatytą terminą, tiek per visus beveik 20 metų nuo palikėjos mirties būtų kaip nors paveikta kokiais nors sąmoningais neteisėtais atsakovo I. S. veiksmais (neveikimu), jo panaudota apgaule, tyčiniu suklaidinimu ir pan. Nors tiek L. O., tiek E. S., tiek atsakovas I. S., tiek liudytojai V. R., G. Č., L. Č. – asmenys, gyvenantys Vilniaus r. Mickūnų sen. (duomenys neskelbtini),., tiek M. O. (ieškovės sutuoktinis) paaiškino ir parodė, jog po J. S. mirties jai priklausiusioje, taip pat ir prie atsakovui priklausančio I. S. gyvenamojo namo ir kitų pastatų esančioje žemėje Vilniaus r. Mickūnų sen. Dėdoniškių k., dirbo tiek L. O., tiek I. S., tiek E. S., tačiau ši aplinkybė pati savaime nepatvirtina ieškiniuose nurodytų, kaip reikalavimų tenkinimo pagrindą sudarančių aplinkybių (atsakovo apgaulės, tyčinių prieš ieškovę ir trečiąjį asmenį panaudotų neteisėtų veiksmų ir pan.), taip pat neleidžia teismui konstatuoti L. O. ir E. S. palikimo priėmimo po J. S. mirties faktiniu valdymu fakto per ginčo santykių metu galiojusį šešių mėnesių terminą, kuris apskritai nei šioje, nei jokioje kitoje byloje nebegali būti nagrinėjamas dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Vien daržovių sodinimo, žemės dirbimo, gyvulių laikymo, ūkininkavimo ginčo žemėje faktas pats savaime neleidžia konstatuoti, jog tokiais savo veiksmais L. O. ir E. S. išreiškė valią priimti palikimą ir valdyti turtą, kaip savo nuosavybę, kas yra būtina palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto konstatavimui, ypač atsižvelgiant į ieškovės L. O. paaiškinimus ir liudytojo M. O. parodymus, atsakovo I. S. paaiškinimus apie tai, kad L. O. tik atvažiuodavo padėti tėvui E. S. dirbti žemę ir laikė, jog šis turtas priklauso E. S., tikėdamasi, jog ateityje jis atiteks jai, o ne valdė jį kaip savo nuosavybę.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, jog būtent atsakovas I. S., priėmęs motinos palikimą pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, visą šį laiką faktiškai valdė ginčo žemę, ją dirbo, joje ūkininkavo: a) kaip matyti iš Vilniaus rajono notarei pateikto į paveldėjimo bylą 1997-05-27 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūno pažymėjimo Nr. 14-28-248 ir 2015-03-10 Mickūnų seniūnijos pažymos Nr. A34(32)-53, J. S. iki mirties gyveno Dėdoniškių k. Mickūnų sen. Vilniaus r. kartu su sūnumi I. S., ir jos palikimą priėmė I. S. (b.l. 89, 138); b) kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2014-07-22 rašto Nr. BR6-8589(11.2.6), VĮ Žemės ūkinio informacijos ir kaimo verslo centro 2014-05-21 rašto Nr. 1A-3729, Vilniaus rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-2459-860/2014 esančių Deklaracijos bei kvito, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos 2014-04-07 ir 2014-06-17 pažymų Nr. A33(32)-108 ir Nr. A34(32)-418, atsakovas I. S. 2004-2014 m. deklaravo žemės ūkio naudmenas teikdamas paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas, pagal kurias jam buvo skiriamos išmokos, šioje žemėje ūkininkauja ir laiko gyvulius, yra įregistruotas Ūkinių gyvūnų registre ūkinių gyvūnų laikytoju, už palikėjos žemę už 2000 m. buvo sumokėtas žemės mokestis Valstybinei mokesčių inspekcijai (b.l. 136, 139; c.b. Nr. 2-2459-860/2014 lapai 20-22, 45). L. O. ir E. S. paaiškino, jog žinojo apie tai, kad atsakovas I. S. savo vardu deklaruoja pasėlius ir gauna atitinkamas išmokas, tam neprieštaravo, proporcingos išmokų dalies niekada iš jo nereikalavo.

Svarbiausia gi tai, jog kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-2459-860/2014 pagal I. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos J. S. mirties faktiniu valdymu fakto nustatymo medžiagos, šioje byloje suinteresuotais įtraukti asmenys – tiek L. O., tiek E. S. jau buvo pareiškę savarankiškus reikalavimus, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė palikimą po J. S. mirties, pradėdami turtą faktiškai valdyti, su kuriais atsakovas – pareiškėjas I. S. nesutiko. Paaiškėjus, kad I. S. jau priėmė palikimą po J. S. mirties kitu būdu – pateikdamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, jis atsisakė nuo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau L. O. ir E. S. taip pat 2014-10-15 raštu teismui pareiškė, jog atsisako nuo savarankiškų reikalavimų dėl palikimo priėmimo po J. S. faktiniu valdymu fakto nustatymo, nurodė, kad atsisakymo nuo pareiškimo pasekmės jiems žinomos, prašė bylą nutraukti (b.l. 97), teismas tokį atsisakymą priėmė, išaiškino teismo posėdžio metu atsisakymo nuo pareiškimo teisines pasekmes ir 2014-10-22 nutartimi bylą nutraukė (b.l. 102-107). Teismo posėdžio nagrinėjamoje byloje metu ieškovė L. O. taip pat paaiškino, kad savo valia atsisakė nuo pareikštų reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jai buvo išaiškintos tokio atsisakymo pasekmės, ji jas suprato. Tokiu būdu ieškovei ir trečiajam asmeniui atsisakius nuo ankstesnėje civilinėje byloje reikštų reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo po J. S. mirties faktiniu valdymu fakto nustatymo, jie nei šioje, nei jokioje kitoje byloje nebegali kelti identiškų, tapačių reikalavimų ir jie nebegali būti nagrinėjami, kadangi pagal CPK 140 str., 294 str., kai atsisakoma nuo ieškinio ir byla nutraukiama, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė L. O. ir E. S. ieškiniuose formaliai ir nepareiškė atskiro reikalavimo nustatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, tačiau viso teismo proceso metu kaip tik ir įrodinėjo šį faktą, kaip pagrindą jų pareikštų reikalavimų dėl atsakovui I. S. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų dalinio pripažinimo negaliojančiais bei turto jiems priteisimo, o svarbiausia – paveldėjimo teisei įgyvendinti, tenkinti. Teismo nuomone, ieškovei L. O. ir trečiajam asmeniui E. S. nesikreipus į notarą su pareiškimu dėl palikimo po J. S. mirties priėmimo, nesikreipus į teismą su prašymu dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo/atnaujinimo, taip pat nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatyta, jog jie priėmė J. S. palikimą kitu įstatyme numatytu būdu – faktiniu valdymu, kaip minėta, jiems atsisakius nuo reikalavimo dėl tokio juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo c.b. Nr. 2-2459-860/2014 ir nebegalint jo vėl reikšti, t.y. nesant konstatuoto ir nustatyto palikimo priėmimo vienu ar kitu būdu fakto, kaip nuosavybės teisių į palikėjo turtą atsiradimo teisinio pagrindo, net ir iš dalies pripažinus atsakovui išduotus paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą negaliojančiais, toks teismo sprendimas nesukurtų ir nesukeltų jiems siekiamų padarinių – nuosavybės teisių į dalį po J. S. mirties likusio turto įgijimo, t.y. teismo sprendimas neturėtų įtakos jų subjektinėms materialinėms civilinėms teisėms. CPK 2 str. ir 5 str. numato, kad civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, t.y. teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismas turi kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisės arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad įstatymas įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą. kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami; tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 str. dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (LAT 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, c.b. Komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas V. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).

Ieškovės ir trečiojo asmens ieškiniai negalėtų būti tenkinami iš dėl kitų priežasčių. Pirma, netgi jeigu teismas iš dalies ir pripažintų negaliojančiais 1997-05-29 ir 2014-08-12 Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, teismas negalėtų tenkinti reikalavimo dėl atitinkamos liudijimuose nurodyto palikėjos turto dalies priteisimo asmeninėn L. O. ir E. S. nuosavybėn, kadangi dėl likusios dalies turto paveldėjimo būtent notaras, kompetentingas vesti paveldėjimo bylą, turėtų ir galėtų, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (liudijimus) kitiems (naujiems) įpėdiniams ir būtent šių liudijimų pagrindu galėtų būti įregistruota įpėdinių nuosavybės teisė į palikėjos turtą. Antra, nors ieškovė L. O. ir tretysis asmuo E. S. prašė pripažinti negaliojančiu 1997-05-29 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą į palikėjos piniginį indėlį ir priteisti jiems po 1/3 dalį šio piniginio indėlio, esančio, kaip jie nurodė, LTB Sostinės skyriuje, tačiau toks bankas nebeegzistuoja, teismui pasiūlius patikslinti, kas yra banko teisių ir pareigų perėmėjas, ir kuriame banke yra palikėjos indėlis, kokia jo suma, kokią prašoma priteisti ir pan., ieškovė ir tretysis asmuo to nepadarė. Dar daugiau – ieškovė, duodama paaiškinimus, nurodė, kad nebeprašo šio indėlio priteisimo, E. S. nurodė, po sutuoktinės mirties apskritai nuėmė šį jos indėlį, nors net ir turėdami teisinį išsilavinimą turintį atstovą – advokatą, nei ieškovė, nei tretysis asmuo CPK nustatyta tvarka nuo ieškinio reikalavimo šioje dalyje neatsisakė/neatsiėmė, o atsakovas I. S. paaiškino, kad gavęs paveldėjimo teisės liudijimą į šį indėlį, jį nusiėmė ir investavo į ūkį.

Pagaliau, sprendžiant tiek dėl ieškovės ir trečiojo asmens nurodomų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tiek dėl jų pareikštų reikalavimų byloje apskritai, taikytinas protingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.), t.y. šalies, teigiančios, jog ji apgauta, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus ir atidaus žmogaus elgesį esant analogiškoms aplinkybėms. Ši sąžiningumo pareiga reiškia, jog pirmiausia pats ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, turi būti pakankamai rūpestingas ir atidus, elgtis, kaip bonus pater familias, nes kiekvienas civilinių santykių dalyvis, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, pirmiausia privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą jis turi apsvarstyti galimus jo teisinius padarinius, o abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu jis to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir aplaidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus savo veiksmų padarinius. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės L. O., tiek trečiojo asmens E. S., palikimo atsiradimo metu ir vėliau turėjusių ir turinčių civilinį veiksnumą ir galinčių savo vardu atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus (1964 m. CK 11 str.), elgesys, tiksliau - neveikimas, per beveik 20 metų laikotarpį nuo palikėjos J. S. mirties nesikreipus nei į notarą dėl palikimo priėmimo, nei į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nei atlikus kitus veiksmus norimoms įgyvendinti paveldėjimo teisėms realizuoti ar pradėti realizuoti, į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipusis tik gavus teismo pranešimą c.b. Nr. 2-2459-860/2014 apie identišką I. S. pareiškimą, o vėliau atsisakius nuo pareikštų reikalavimų, per visą šį laikotarpį nesidomėjus palikėjos turto teisiniu statusu ir pan., ir tik 2014 m. pabaigoje pareiškus ieškinį dėl palikėjos turto priteisimo, atsižvelgiant į jų amžių, turimą gyvenimo patirtį, negali būti vertinami kaip atitinkantys protingo ir atidaus, savo teisėmis ir interesais besirūpinančio asmens elgesio standartą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat vadovaujantis teismų praktika panašiose bylose (pvz., LAT 2004 m. sausio 7 d. nutartis c.b. S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis c.b. A. F. ir kt. v. T. F. , bylos Nr. 3K-3-649/2004; 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis c.b. Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis c.b. V. Ž. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007) bei teismo precedentu iš esmės identiškoje byloje (LAT 2015 m. liepos 3 d. nutartis c.b. S.M., V.J., K.J., V.G. v R.J., A.R., Nr. 3K-3-422-313/2015), ieškovės L. O. ir trečiojo asmens E. S. ieškiniuose pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami.

Atsakovas I. S. prašė atmesti ieškovės ir trečiojo asmens ieškinius ir tuo pagrindu, kad jie praleido ieškinio senaties terminą. Pagal 2000 m. CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ginčams, kylantiems iš paveldėjimo teisinių santykių, atsiradusių galiojant 1964 m. CK, taikytinas bendrasis 1964 m. CK 84 str. 1 d. įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str. 1 d.). Palikimas, dėl kurio kilo ginčas, atsirado 1996-04-06, palikimo atsiradimo momentu pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą buvo ieškovė ir atsakovas (palikėjos vaikai) bei tretysis asmuo (palikėjos sutuoktinis) (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, apie tai, kad atsakovas I. S. priėmė palikimą po J. S. mirties, pateikdamas pareiškimą notarui, ieškovė L. O. ir tretysis asmuo E. S. sužinojo 2014-10-15, kai teismo posėdžio Vilniaus rajono apylinkės teismo c.b. Nr. 2-2459-860/2014 metu pareiškėjas I. S. nurodė ir pateikė teismui įrodymus dėl jam notarės išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą ir tuo pagrindu atsisakė nuo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškovė į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje kreipėsi 2014-12-29, o tretysis asmuo E. S. savarankiškus reikalavimus pareiškė 2015-04-13, t.y. formaliai nepraleidę ieškinio senaties termino. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kaip jau buvo minėta ankščiau, būdami rūpestingi, apdairūs, atidūs ir elgdamiesi pagal bonus pater famialias standartą, ieškovė L. O. ir tretysis asmuo E. S. apie tai, jog atsakovas I. S. priėmė palikimą dar 1997 m., galėjo ir turėjo sužinoti žymiai anksčiau, o ne praėjus beveik 20 metų nuo palikimo atsiradimo, juo labiau, kad jie neginčijo ir pripažino palikimą sudarančios žemės faktinį valdymą iš atsakovo pusės visus šiuos metus, žemės deklaravimą, naudojimąsi žeme, atitinkamų išmokų už ją gavimą, taip pat piniginio indėlio paėmimo faktą iš karto po palikėjos mirties, formalus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas, t.y. atsisakymas taikyti ieškinio senatį šiuo atveju pažeistų ne tik atsakovo teises bei interesus, bet ir apskritai civilinių teisinių santykių stabilumo principą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovui I. S. šioje byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-24 sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, ir valstybė patyrė 173,70 € išlaidų atsakovui advokato pagalbai apmokėti (b.l. 113-114, 120), be to, valstybė patyrė 8,86 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmestus ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinius, iš jų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina 182,56 € bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 2 d.). Atmetus ieškinį, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendė:

I. L. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, Vilnius) ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),, Vilnius) ieškinį atsakovui I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Mickūnų sen. (duomenys neskelbtini),), tretysis asmuo - Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. O. ir E. S. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 182,56 € bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 91,28 € (devyniasdešimt vieną eurą 28 centus) iš kiekvieno.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini),, 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 1/3 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančių Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., (duomenys neskelbtini),., nuosavybės teise pagal 2014-08-12 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklausančių atsakovui I. S. (I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Mickūnų sen. (duomenys neskelbtini),), areštą, uždraudžiantį areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko