Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant D. Bočekovai, vertėjaujant L. Jasnauskienei, dalyvaujant pareiškėjui I. S., jo atstovui adv. A. Cibulskui, suinteresuotiems asmenims L. O. ir E. S., jų atstovei adv. A. Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal: pareiškėjo I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – L. O., E. S. ir VMI prie LR finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; pagal suinteresuotų asmenų L. O. ir E. S. pareiškimus su savarankiškais reikalavimais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymai priimti atsisakymus nuo pareiškimo tenkintini visiškai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalavimų atsisakymo

Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (pareiškėjas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (pareiškimo). Teismas priima nutartį priimti ieškinio (pareiškimo) atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio (pareiškimo) atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio (pareiškimo) atsisakymo pasekmės.

Kaip minėta, pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo jis atsisako nuo pareikšto pareiškimo, o suinteresuoti asmenys L. O. ir E. S. pateikė teismui prašymus, kuriais jie atsisako nuo pareiškimų su savarankiškais reikalavimais. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų atsisakymai nuo pareiškimų neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno teisių bei teisėtų interesų, jiems teismo posėdžio metu išaiškintos ir suprastos atsisakymo nuo pareiškimų ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje, todėl yra pagrindas atsisakymus nuo pareiškimų priimti ir bylą nutraukti (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal LR CPK 87 straipsnio 2 dalį jeigu ieškovas (pareiškėjas) atsisako savo pareikšto ieškinio (pareiškimo), šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos.

Bylos duomenimis pareiškėjas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, kadangi pareiškėjas I. S. prieš kreipdamasis į teismą žyminio mokesčio nemokėjo, tad jam atsisakius nuo pareiškimo atitinkama dalis žyminio mokesčio negrąžinama.

Suinteresuoti asmenys L. O. ir E. S. prašo priteisti iš pareiškėjo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas: L. O. 2 500 Lt už advokato pagalbą (b.l. 99) ir 145 Lt žyminio mokesčio (b.l. 36); E. S. 1 000 Lt už advokato pagalbą (b.l. 98 - 99) ir 145 Lt žyminio mokesčio (b. l. 41).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys L. O. ir E. S. kreipdamiesi į teismą už pareiškimus su savarankiškais reikalavimais sumokėjo ne po 145 Lt, kaip klaidingai nurodoma prašymuose, o po 144 Lt žyminio mokesčio (b. l. 36, 41).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad L. O. ir E. S. pareiškimų su savarankiškais reikalavimais atsisakė, jiems grąžintina po 108 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 ir 5 d.).

Minėta, kad suinteresuoti asmenys su savarankiškai reikalavimais - L. O. ir E. S., prašo priteisti kitas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo I. S..

LR CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas turi ne tik procesinę teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo (CPK 5 str.), teisę atsiimti pareiškimą ar jo atsisakyti, bet ir procesines pareigas prieš kitus proceso dalyvius (CPK 7 str. 2 d.), tarp jų - atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vertinant suinteresuotų asmenų teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsižvelgtina į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi kitai šaliai, kurios nenaudai nebuvo priimtas teismo sprendimas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas I. S. atsisakė pareiškimo, paaiškėjus, kad prašomo nustatyti juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas neturi jokios prasmės, nes jis jau 1997 m. yra priėmęs palikimą, t. y. civilinė byla pradėta pareiškėjo I. S. nepagrįsto pareiškimo pagrindu, dėl ko suinteresuotiems asmenims teko kreiptis į teisininką dėl galimų jų teisių pažeidimų gynimo, apskritai suinteresuoti asmenys buvo suklaidinti pareiškėjo veiksmų; pareiškėjas byloje turėjo atstovą advokatą, kuris yra profesionalus teisininkas ir privalėjo prieš surašant pareiškimą į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pasitikrinti, ar palikimas nėra priimtas ir pan., tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kita vertus, patys suinteresuoti asmenys – L. O. ir E. S., ir jų atstovė adv. A.Saulėnienė buvo nepakankamai apdairūs ir rūpestingi, nepasidomėjo, kad palikimas po J. S. mirties yra priimtas dar 1997 m.; jeigu tretieji asmenys ir jų atstovė būtų atidesni, tai jie būtų šią svarbią aplinkybę išsiaiškinę iki pareiškimų su savarankiškais reikalavimais parengimo ir pateikimo į teismą bei nebūtų žymiai padidėjusios bylinėjimosi išlaidos. Vis tik pripažintina, kad tretieji asmenys, gavę pareiškėjo pareiškimą iš teismo, pagrįstai kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos, juo labiau, minėta, kad tai (neracionalūs paties pareiškėjo veiksmai) galėjo suinteresuotus asmenis suklaidinti, ir tam tikras bylinėjimosi išlaidas, kurias turėtų atlyginti pareiškėjas, pareiškęs nepagrįstą pareiškimą, suinteresuoti asmenys patyrė. Teismas, priteisdamas suinteresuotiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad jų pateiktos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, net jeigu ir visas sprendimas būtų priimtas jų naudai; byla nėra sudėtinga, advokatė atstovaudama abu suinteresuotus asmenis surašė du atskirus analogiškus pareiškimus su savarankiškais reikalavimais ir pan.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjo iš viso priteisti 30 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. L. O. – 760,80 Lt (2 536 Lt * 30 proc.), E. S. – 310,80 Lt (1 036 Lt * 30 proc.) (CPK 94 str., 98 str.).

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš proceso dalyvių nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 87 straipsnio 2 ir 5 dalimi, 94 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškėjo I. S. atsisakymą nuo pareiškimo ir suinteresuotų asmenų L. O. ir E. S. atsisakymą nuo pareiškimų su savarankiškais reikalavimais priimti.

Civilinę bylą Nr. 2-2459-860/2014 nutraukti.

Priteisti suinteresuotiems asmenims L. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atitinkamai 760,80 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt litų 80 ct) ir 310,80 Lt (tris šimtus dešimt litų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti suinteresuotiems asmenims L. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2014-06-20 AB ,,Swedbank“ banke.

Nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.