- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-67/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00090-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- N. G.
- Kategorijos
- 1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
- 1.2.23.8Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas (BK 265 str.)
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.3.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str.3 p.)
- 2.4.6.4.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo N. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 265 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta šio nusikaltimo požymių turinti veika (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Panaikintas laikinas I. G. nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį automobilį ,,Toyota Corolla” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
N. G. nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir už neteisėtą didelio kiekio kanapių auginimą. Teismas nustatė, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
N. G. nuo 2009 m. lapkričio mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2010 m. sausio 31 d., 19 val., Z. S. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius, augino didelį kiekį 32 vienetus kanapių augalų.
Be to, jis 2010 m. sausio 29 d., nuo 18 val. iki 19 val., tiksliau nenustatytu laiku, Z. S. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gamino narkotines medžiagas - nuskynė dalį jo paties užaugintų kanapių, jas džiovino bei 2010 sausio 31 d. 6,267 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių sudėjo į tris polietileninius maišelius, iš kurių - du polietileninius maišelius su 4,798 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė prie savęs, kol asmens kratos metu, vykusios 2010 m. vasario 1 d., nuo 13 val. 30 min. iki 13 val. 55 min., metu surado ir paėmė Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnai, ir vieną polietileninį maišelį su 1,469 g. narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, neteisėtai laikė I. G. priklausančiame, automobilyje ,,Toyota Corolla”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol jį 2010 m. vasario 1 d., nuo 14 val. 10 min. iki 14 val. 30 min., vykusios automobilio apžiūros metu surado ir paėmė Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnai.
N. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. sausio 31 d., nuo 18 val. iki 19 val., Z.S. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tęsė neteisėtą narkotinių medžiagų gaminimą - nupjovė likusias jo paties užaugintas kanapes, jas sudėjo į polietileninius maišus bei narkotinę medžiagą - 4231 g kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė tame pačiame bute, po to 2010 m. vasario mėn. 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno į kieme stovėjusį automobilį ,,Toyota Corolla”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur narkotinę medžiagą - 4231 g kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė, kol ją 2010 m. vasario 1 d., nuo 14 val. 10 min. iki 14 val. 30 min., vykusios automobilio apžiūros metu, surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu N. G. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - iš viso 4237,267 g kanapių ir jų dalių.
Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisino. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinimas pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą nepasitvirtino, nenustačius būtinojo nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – gaminimo. Nuteistasis N. G. buvo kaltinamas ne tik narkotinės medžiagos gaminimu, bet ir tokios pagamintos medžiagos laikymu bei gabenimu. Nesant įrodymų, kad N. G. gamino narkotinę medžiagą, automatiškai nėra jokio pagrindo jį kaltinti ir tokios medžiagos laikymu bei gabenimu.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl N. G. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl bausmių subendrinimo ir BK 75 straipsnio taikymo.
N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir jį nuteisti dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.
Kartu prokuroras prašo iš N. G. priteisti valstybei konfiskuotinų nusikaltimų padarymo priemonių: buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertes atitinkančias pinigų sumas – 44800 Lt (buto vertė) ir 21400 Lt (automobilio vertė).
Apelianto nuomone, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, nepagrįstai vadovavosi suinteresuoto asmens nuteistojo N. G. parodymais, todėl nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.
Nuteistojo parodymus apie tai, kad jo išaugintos kanapės yra peraugusios, apdegusios bei netinkamos narkotinei medžiagai gaminti, paneigia kiti jo parodymai, nurodyti apeliaciniame skunde, bei specialisto ir teisminio nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės išvados. Šioje dalyje teismas nepagrįstai atmetė specialisto ir eksperto išvadas, o rėmėsi tik nuteistojo N. G. parodymais bei padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis nupjovė kanapes, nesulaukęs jų subrendimo.
Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog N. G. skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje ir laiku, pažeisdamas nustatytą tvarką, augino didelį kiekį kanapių augalų, kuriuose buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos kanapių ir jos dalių. Taip pat nustatyta, kad visas išaugintas kanapes nuteistasis N. G. nupjovė.
Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Nuteistasis specialiai domėjosi ir studijavo kanapių auginimo ypatumus, vyko į Olandiją ir iš ten atsivežė įrangą bei kanapių sėklas, kitus reikmenis ir priedus nusipirko Lietuvoje, svetimu vardu išsinuomojo butą bei jį specialiai pritaikė kanapių auginimui, mokėjo nuomą ir mokesčius, t. y. į tokį „verslą“ investavo apie 5000 Lt. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis suvokė, kad auginamos kanapės yra tinkamos narkotinei medžiagai gaminti ir suprato, kad jų kiekis labai didelis. Be to, N. G. nesugebėjo logiškai paaiškinti, kokiu tikslu jis augino tokį didelį kanapių kiekį. Jo paaiškinimai, kad kanapes augino savo reikmėms, įvertinus kitus nuteistojo parodymus, yra nelogiški ir neįtikinantys. Šios aplinkybės patvirtina, kad N. G. veikė tiesiogine tyčia. Juo labiau, kad iš dalies kanapių pagaminęs narkotinę medžiagą bei pats ją išbandęs, nuteistasis suprato, kad visos jo kanapės yra tinkamos labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gamybai, jas nupjovė bei pradėjo džiovinti. Taip pat N. G. suprato, kad už narkotinių medžiagų gaminimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, suvokė, jog gamina labai didelį kiekį kanapių, ir norėjo taip veikti.
Iš apžiūrų protokolų, asmens kratos protokolo, specialistų ir ekspertizės akto išvadų matyti, jog automobilyje ir pas N. G. rastos kanapės ir jų dalys buvo nupjautos, t. y. nuimtos iš augimo vietos. Viena dalis kanapių jau buvo pilnai išdžiovinta ir paruošta vartojimui. Kitos kanapės buvo nupjautos, sudėtos į nesandarius maišus (todėl tuo pačiu vyko šių kanapių džiovinimas), nugabentos į automobilį ir saugomos jame, siekiant jas išgabenti į saugesnę vietą tolimesniam džiovinimui. Paminėti veiksmai ir yra aptariamos narkotinės medžiagos gaminimas, kas atitinka BK 260 straipsnio 3 dalies sudėties objektyviuosius požymius. Tai, kad dalis surastų kanapių buvo dar neišdžiūvusios, veikos kvalifikacijos nekeičia. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse Nr. 2K-185/2010, Nr. 2K-596/2011.
Prokuroras skunde teigia, kad nuteistasis, puikiai žinodamas kanapių auginimo technologijas bei terminus, sudaręs 3 mėn. (kad pilnai užtektų laiko kanapėms užaugti) terminuotą buto nuomos sutartį, kuri kaip tik vasario pradžioje ir baigėsi, iš pradžių nupjovė ir išdžiovino dalį kanapių, t. y. kelias dienas gamino narkotinę medžiagą, po to pats ją išbandė. Ir tik įvertinęs išaugintos produkcijos kokybę bei įsitikinęs, kad visos jo augintos kanapės ir jų dalys yra tinkamos narkotinei medžiagai gaminti, atvyko į butą, nupjovė likusias kanapes bei jas sudėjo į nesandarius maišus (pradėjo džiovinti). Kitą dieną atvykęs su draugu maišus su kanapėmis ir jų dalimis nunešė į automobilį, turėdamas tikslą pergabenti jas ir užbaigti narkotinių medžiagų gaminimą. Skundo autorius pažymi ir tai, kad paminėti asmenys tvarkė butą keletą valandų, tačiau per tą laiką į automobilį atnešė tik kanapes ir jų dalis.
Nuteistojo parodymai, kad jis sudėjo ir nunešė kanapes į automobilį, kad išvežtų ir išmestų, nėra logiški ir paneigiami kitais jo paaiškinimais - „<...nes nenorėjau, kad kas nors paimtų...>“, ,,<...Tie keturi kilogramai maišuose, juos galėjo kažkas vartoti...>“. Prokuroro nuomone, tai patvirtina, kad N. G. suvokė, jog tai yra narkotinė medžiaga, nes jei tai būtų tik paprasta žolė, ją būtų išmetęs į už kelių metrų esančius šiukšlių konteinerius. Be to, jei N. G. iš tikrųjų būtų siekęs, jog kas nors nesužinotų apie jo augintas kanapes ir nepaaiškėtų nusikaltimas, jis būtų ne nupjovęs dalį augalo, tinkančio aptariamų medžiagų gamybai, bet būtų kanapes tiesiog išrovęs. Tai, kad N. G. dalį kanapių augalų paliko augimo vietoje, nėra logiškas veiksmas asmens, siekiančio nuslėpti savo neteisėtus veiksmus. Todėl apeliantas teigia, kad šių veiksmų tikslas buvo ne nusikaltimo slėpimas, o tolesnis „verslo“ plano įgyvendinimas – narkotinių medžiagų gaminimas, kurį jis ir vykdė.
Aptardamas liudytojo V. P. parodymus, prokuroras teigia, kad asmens, kuris nebando atsikratyti visais kanapių augalais, tačiau juos specialiai padalina - nupjauna dalį kanapių augalų, juos sudeda į maišus bei nuneša ir padeda į automobilį, tačiau kitą kanapių dalį palieka bute, nors ir išnuomotame, tikslas nėra nuslėpti neteisėtą kanapių auginimą. Nelogiškais ir prieštaraujančiais savo paties teiginiui, jog kanapių norėjo atsikratyti, apeliantas laiko ir N. G. veiksmus, kai visas kanapes jis nupjovė dar 2010 m. sausio 31 d., bet neišmetė, o paliko saugoti bute.
Nurodydamas nuteistojo turtinę padėtį ir jo „investuotų į nusikalstamos veiklos darymą lėšų“ dydį, prokuroras teigia, kad N. G. parodymai apie tai, jog beveik 170000 Lt vertės „produkciją“ jis ruošėsi išmesti, yra naivūs, negyvenimiški ir neįtikinami. Nuteistojo versija, jog jis maišus su kanapėmis norėjo išvežti į mišką ir išmesti, tačiau nespėjo, yra paneigta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ apžvalgos nuostatomis, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas priežasčių ir motyvų, atmetė tiek liudytojų patikimus parodymus, tiek specialistų ir ekspertų išvadas, o savo išvadas nepagrįstai pagrindė tik suinteresuoto asmens parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įstatymu ir logikos dėsniais, todėl padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių bei prieštaraujančias protingumo ir nešališkumo principams. Be to, teismas nemotyvavo kodėl išskaidė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuria buvo kaltinamas N. G., į nusikalstamą veiką, numatytą 259 straipsnio 1 dalyje, ir į veiką, neturinčią nusikaltimo požymių.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis skundžiame nuosprendyje nurodytu laiku, Z.S. N. priklausančiame bute, pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį kanapių augalų, kuriose buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos. Taip pat nustatyta, kad N. G. nupjovė išaugintas kanapes bei iš pradžių tame pačiame bute, o po to ir automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė ir gamino narkotinę medžiagą.
Minėtas nekilnojamas turtas (butas) buvo nusikalstamų veikų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo priemonė, o skundžiamame nuosprendyje nurodytas automobilis - nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo priemonė. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis turtas (butas ir automobilis) turi būti konfiskuotas.
Skundo autorius nesutinka su teismo išvada, kad nei buto, nei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iš nuteistojo neišieškotinos, nes šie daiktai nebuvo nusikalstamos veikos įrankiai ar priemonės. Išvadą, kad butas ir automobilis nebuvo nusikaltimo priemonės, teismas nuosprendyje grindė tuo, kad kanapės buvo auginamos ne tiesiogiai išsinuomotame bute, bet viename iš kambarių sumontuotoje palapinėje, o automobilyje rastos maišuose sugrūstos nurautos žalios, nesubrendusios kanapės nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas. Net jei kanapės ir būtų auginamos palapinėje, nors tokių duomenų byloje nėra, palapinė vis tiek stovėtų bute. Be to, akivaizdu, kad žiemos metu išauginti kanapes, kurių augimui reikalinga nuolatinė pakankamai aukšta teigiama temperatūra, apšvietimas, drėkinimas bei vėdinimas, be stacionarių nuolatos apšildomų patalpų, neįmanoma. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nors narkotinė medžiaga buvo auginama tik viename kambaryje, visos kitos buto dalys, nors ir netiesiogiai, taip pat buvo naudojamos nusikalstamam tikslui pasiekti - medžiagų, reikalingų kanapių auginimui bei gaminimui, laikymui bei sandėliavimui. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėtas butas būtų buvęs naudojamas kitiems tikslams, nesusijusiems su nusikalstama veika. Priešingai, šio buto vandentiekio, elektros ir šildymo sistemos buvo naudojamos vieninteliam tikslui - kanapių auginimui bei narkotinės medžiagos gaminimui. Be to, byloje nėra duomenų, kad šis nekilnojamas turtas būtų buvęs naudojamas pagal nustatytą jo tikrąją paskirtį.
Prokuroras, remdamasis teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje Nr. 2K-185/2010, teigia, kad visas aptariamas butas, o ne jo atskiros dalys, buvo naudojamos kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, priemonės. Todėl jis turi būti konfiskuotas. Automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis neteisėtai laikė skundžiamame nuosprendyje nurodytą kiekį kanapių ir jų dalių (dalis laikomų kanapių buvo sausos, kita dalis buvo saugoma, siekiant jas išgabenti į saugią vietą tolesniam narkotinių medžiagų gaminimui). Taigi jis buvo naudojamas kaip saugykla, ir šiuo atveju be jo nusikalstamos veikos nebūtų įmanoma padaryti. Todėl paminėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, priemonė ir jis taip pat turi būti konfiskuotas.
Minėtas kilnojamas ir nekilnojamas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad šie asmenys žinojo, jog jiems priklausantis turtas bus naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Kadangi konfiskuotinas turtas negali būti konfiskuojamas, nes priklauso tretiesiems asmenims, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo N. G. išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 21400 Lt (automobilio vertė) ir 44800 Lt (buto vertė).
Nuteistasis N. G. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Ginčydamas jo parodymų patikimumą, prokuroras nenurodė duomenų, paneigiančių jo parodymus. Priešingai nei teigia prokuroras, kanapės nebuvo pilnai subrendusios ir teismas padarė teisingą išvadą, kad jis nuskynė kanapes nesulaukęs jų subrendimo.
Prokuroras nepagrįstai nuskintus žalius kanapių augalus įvardija kaip narkotinę medžiagą. Be papildomo darbo - džiovinimo, smulkinimo, rūšiavimo - ką tik nuskinta ar nupjauta žalia masė negali būti laikoma narkotine medžiaga. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-185/2010. Tai, kad jis kelias pažeistas šakeles nuskynė ir joms išdžiūvus bandė parūkyti, negali būti laikoma jau prasidėjusiu gamybos procesu, nes kanapės dar buvo nesubrendę, dar toliau vyko auginimo procesas. Ekspertas, o ne jis (nuteistasis) iš žaliavos paruošė narkotines medžiagas, nes pats kanapes džiovino iki reikiamos kondicijos.
Prokuroro teiginiai, jog maišai, į kuriuos buvo sugrūsti žali kanapių augalai, buvo nesandarūs, todėl jau vyko augalų džiovinimas, yra nepagrįsti. Juos paneigia liudytojo P. L. parodymai apie kanapių suradimo ir įpakavimo aplinkybes.
Apeliaciniame skunde prokuroras nenurodo duomenų, patvirtinančių, kad jis turėjo tyčią gaminti narkotines medžiagas ir jų labai didelį kiekį, o tuo labiau jas realizuoti.
Nuosprendyje pakankamai motyvuota, kad šiuo atveju narkotinių medžiagų gamybos dar nebuvo, jog kanapių augalų nupjovimas dar nesudaro gamybos proceso, o kanapių augalai dar nebuvo paruošti, kad juos būtų galima naudoti kaip narkotinę medžiagą. Juo labiau, kad šioje byloje yra nustatyta ir kanapių augalų nupjovimo priežastis bei motyvas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai nesivadovavo BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jis nepadarė nusikaltimo, priskiriamo sunkių nusikaltimų kategorijai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras - patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendžio dalis, kurioje N. G. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Taip pat nuosprendis keičiamas ir dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 2, 5 dalys).
Apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai išteisino N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių. Taip pat nepagrįstai išskaidė kaltinimo dalį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir N. G. nuteisė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad N. G. ne tik neteisėtai augino kanapes, bet ir neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Pastarąją nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
N. G. 2010 m. sausio 29 d., apie 18.00 – 19.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Zitai S. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai gamino narkotines medžiagas – nupjovė dalį savo paties užaugintų kanapių, jas džiovino bei 2010 m. sausio 31 d. 6,267 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių sudėjo į 3 polietileninius maišelius, iš kurių 2 polietileninius maišelius su 4,798 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė prie savęs, kol ją 2010 m. vasario 1 d. vykusios asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o vieną polietileninį maišelį su 1,469 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių neteisėtai gabeno į I. G. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė, kol ją automobilio apžiūros metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip pat 2010 m. sausio 31 d., nuo 18 val. iki 19 val., jau nurodytame Z. S. N. priklausančiame bute N. G. tęsė neteisėtą narkotinių medžiagų gaminimą – nupjovė likusias jo paties užaugintas kanapes, jas sudėjo į polietileninius maišus bei narkotinę medžiagą 4231 g kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė tame pačiame bute, po to 2010 m. vasario 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno į jau nurodytą kieme stovėjusį automobilį, kuriame 4231 g kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė, kol ją 2010 m. vasario 1 d., 14.10 – 14.30 val. vykusios automobilio apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu N. G. neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį 4237,267 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.
N. G. kaltę neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų kanapių ir jų dalių patvirtina visuma pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų: liudytojų, o iš dalies ir paties nuteistojo parodymai, įvykio vietos, automobilio, kitų daiktų apžiūrų bei asmens kratos protokolai, specialistų bei ekspertizės aktų išvados, specialistų paaiškinimai teisme ir kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegijos išvadą dėl N. G. kaltės padarius nurodytą nusikalstamą veiką, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti įrodymai.
Pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai liudytojai V. P., V. L. ir E. T. parodė, kad tikrino informaciją apie tai, jog (duomenys neskelbtini) esančiame bute yra kanapių. Informacija pasitvirtino. Bute, į kurį juos įsileido N. G., viename iš kambarių jie matė įrangą kaip šiltnamio, metalinius vamzdžius, statines, kibirus, lempas, laidus, gruntą su augalų šaknimis. Pačių augalų jau nebuvo. Tik kieme automobilyje suradus kanapes N. G. prisipažino jas nupjovęs ir nugabenęs į automobilį. Automobilio bagažinėje jie rado 3 maišus su žaliomis kanapėmis, o salone polietileninį maišelį su augaline medžiaga. Atlikus N. G. asmens kratą, jo kišenėje buvo rasta džiovintų augalų. Jie įtarė, kad tai yra kanapės. Byla kartu su visais paimtais daiktais buvo perduota tyrėjui P. L., o po to maišai su kanapėmis buvo išsiųsti ekspertams.
Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir asmens kratos protokolas (1 t., 67 b. l.) bei automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo (1 t., 4-7 b. l.) duomenys.
Pats nuteistasis N. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad rastos kanapės priklauso jam ir paaiškino, kaip sumanė auginti kanapes bei kokių veiksmų ėmėsi. Tam tikslui Jonavoje jis išsinuomojo butą, domėjosi, kokios įrangos reikia, ją susipirko, sumontavo ir pasėjo iš Olandijos parsisiųstas kanapių sėklas. Jas pasėjo 2009 m. lapkričio 15 d. ir augino iki 2010 m. sausio 31 d. Augino savo reikmėms, o ne realizavimui. Tačiau įvykus vandentiekio avarijai, ir vandeniui susikaupus balkone bei pradėjus veržtis pas kaimynus, jis turėjo augalus nukirsti. Sudėjo kanapes į maišus ir išnešė į automobilį. Nuteistasis taip pat pripažino, kad pas jį kratos metu bei automobilyje rastos augalinės kilmės medžiagos yra jo paties išaugintos ir išdžiovintos kanapės. Prieš kelias dienas (iki to, kai nupjovė visas kanapes) jis „nusiraškė“ šoninę šakelę, ją išdžiovino ant radiatoriaus, vieną suktinuką surūkė. Kokybė dar nebuvo gera, ne tokia, kaip Olandijoje, bet geresnė nei Lietuvoje galima nusipirkti.
Atlikus augalinės kilmės medžiagų, rastų ir paimtų pas nuteistąjį asmens kratos bei automobilio apžiūros metu, tyrimą, specialisto išvadoje (1 t., 16-17 b. l.) konstatuota, kad žalios spalvos augalinės kilmės sausa medžiaga (augalai dėžėse Nr. 1, Nr. 5 ir Nr. 6), aptikta 2010-02-01 apie 14.00 val. apžiūrint automobilį „Toyota Corolla“, bagažinėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios bendra masė 4231 g. Sausi augalo stiebeliai, aptikti 2010-02-01 apie 14.00 val. apžiūrint automobilį „Toyota Corolla“, salone, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios masė 1,469 g. Žalios spalvos augalinės kilmės sausa medžiaga iš dviejų polietileninių maišelių, aptiktų asmens kratos metu pas N. G., yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios bendra masė 4,798 g.
Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje. Tačiau iš šio nuosprendžio matosi, kad išteisindamas N. G. teismas rėmėsi faktiškai tik jį teisinančiais ir neįvertino jį apkaltinančių įrodymų, bei pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neįvertino išnagrinėtų įrodymų visumos, todėl nuosprendyje padarytos išvados, dėl kurių N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, neatitinka bylos aplinkybių. Prokuroro apeliacinis skundas yra pagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su didžiąja dalimi šiame apeliaciniame skunde dėstomų argumentų dėl įrodymų vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog neabejotinai pasitvirtino tik tai, kad N. G. neteisėtai augino kanapes. Tuo tarpu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, N. G. buvo išteisintas. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad neįrodyta, jog N. G. atliko bent vieną iš alternatyvių BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų. Pasak teismo, nenustatyta, jog N. G. pagamino narkotinę medžiagą ar bent pradėjo jos gaminimo procesą, o nesant įrodymų, kad gamino narkotines medžiagas, nėra jokio pagrindo kaltinti ir jų laikymu bei gabenimu.
Tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad N. G. dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų teismas išteisino remdamasis iš esmės tik paties nuteistojo parodymais, o savo išvadas padarė neatlikęs išsamios įrodymų analizės, netinkamai juos įvertinęs ir nesivadovaudamas susiformavusia ir galiojančia teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
Teismas patikėjo nuteistojo N. G. parodymais apie tai, kad savo išaugintas kanapes jis nukirto ir, sudėjęs į automobilio bagažinę, norėjo jas išvežti į mišką ir išmesti. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą (tokios išvados teisme ištirti įrodymai nepatvirtina), jog tokiu būdu N. G. tikėjosi, kad apie jo nusikalstamą veiką (kanapių auginimą) niekas nesužinos.
Žemesnės instancijos teismas
Net pats nuteistasis niekada nenurodė, kad nuo teisėsaugos institucijų bandė slėpti nusikaltimo pėdsakus, kad nebūtų išaiškinta nusikalstama veika. Pažymėtina, kad teisme N. G. gana prieštaringai ir nevienaprasmiškai aiškino kanapių nupjovimo priežastis. Teigė, kad „kanapes nuskynė, naikino, nes kaimynai reiškė pretenzijas, jos apdegė, nekokybiškai išaugo, nėra tikslo toliau auginti, jei kokybės nebus“. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 87-88 b. l.) jis aiškino taip: „kadangi užauginti kanapių nepavyko (išaugo per didelės, nuo šviestuvų apdegė lapai), nusprendė augalus nupjauti“. Tą patį ikiteisminio tyrimo metu N. G. tvirtino ir apklausiamas teisėjo, tik papildomai parodė, jog kaip tik ir buto nuomos terminas baigėsi (2 t. 74-78 b. l.). Dar kitos apklausos metu (2 t. 80-81 b. l.) N. G. vėl aiškino, kad išmesti kanapes nusprendė, nes jos peraugo, apdegė, buvo dar nesubrendusios ir todėl netinkamos naudoti. Žinodamas, kad kanapes auginti draudžiama, nesiryžo jų išmesti į šiukšlių konteinerį, bijodamas padaryti kitiems kokios nors žalos. Teisme N. G. parodė, kad į šiukšlių konteinerį kanapių neišmetė, nes „rastų vietiniai bomžai, tada galėjo patekti į rankas bet kam“.
Iš šių nuteistojo parodymų matyti, kad N. G. viso bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė nelabai konkrečias ir skirtingas kanapių nukirtimo priežastis bei ketinimo jas išmesti aplinkybes. Nors nuteistasis konkrečiai taip nenurodė, logiška manyti, kad viena iš priežasčių, paskatinusių jį taip elgtis (nukirsti ir išvežti kanapes), buvo noras, jog apie tai nesužinotų teisėsaugos institucijos. Tačiau tai dar nereiškia, jog jis ketino tomis kanapėmis atsikratyti ar jas sunaikinti. Tokią išvadą daryti leidžia paties nuteistojo visų parodymų bei kitų nustatytų aplinkybių analizė.
Besąlygiškai patikėjęs nuteistojo N. G. parodymais apie jo tikslą sunaikinti kanapes, teismas sukritikavo liudytojo V. P. parodymus apie tai, kad norėdamas atsikratyti kanapėmis N. G. tai padaryti galėjo jas išmesdamas į šiukšlių konteinerius, buvusius šalia automobilio. Kad šalia (duomenys neskelbtini) namo stovi šiukšlių konteineriai, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 132 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad norint atsikratyti, nuteistojo teigimu, netinkamomis (apdegusiomis, peraugusiomis ir nesubrendusiomis) kanapėmis, jas tikrai buvo galima išmesti į šiukšlių konteinerius. Tokius liudytojo V. P. parodymus įvardinęs asmenine liudytojo nuomone, pats teismas neįvertino kitų reikšmingų aplinkybių, paneigiančių tokią nuteistojo versiją.
Be paties nuteistojo N. G. prieštaringų parodymų dėl kanapių nukirtimo reikalingumo, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš paties nuteistojo parodymų matosi, jog į kaltinime nurodytą butą jis atvyko ir kanapes nukirto 2010 m. sausio 31 d., 18 - 19 val., o tas kanapes į automobilį, kuriame jos ir buvo surastos, nunešė tik į tą butą atvykęs 2010 m. vasario 1 d. Logiškai sunkiai paaiškinamas nuteistojo elgesys bute per naktį palikti nukirstas kanapes (kurios dar ir skleidė stiprų kvapą) ir nuspręsti jomis atsikratyti išvežant į mišką tik kitą dieną. Įvertinus tai, kad žiemos metu 19 val. jau tamsu, norint niekieno nepastebėtam tokiu būdu atsikratyti kanapėmis, tai padaryti N. G. būtų buvę žymiai paprasčiau tos pačios dienos vakare. Be to, vis vien tą vakarą nukirtęs kanapes iš to buto jis išvyko, o kitą rytą jau atvyko su draugu. Vertinant nuteistojo parodymus, jog apie jo neteisėtus veiksmus niekas, netgi jo draugas M. V., nežinojo, būtent sausio 31 d. vakarą atsikračius kanapėmis jam nebūtų reikėję kanapių slėpti ir nuo savo draugo. Atsižvelgiant dar ir į nuteistojo parodymus, kad dieną prieš kanapių nukirtimą buvo pakeista jo nuomojamo buto spyna ir A. K. jam perdavė raktą, nuteistasis turėjo aiškiai suprasti, kad A. K. matė bute auginamas kanapes. Todėl tai turėjo būti dar didesnė paskata tomis kanapėmis kuo skubiau atsikratyti, o ne laukti kitos dienos.
Visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo versiją apie siekį atsikratyti kanapėmis jas išvežant į mišką ir leidžia daryti išvadą, kad N. G. savo užaugintų kanapių iš viso neketino išmesti. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, kad kanapes nuteistasis ne išrovė, o jas nukirto ir nors ne visai tvarkingai, bet be šaknų sukišo į maišus.
Nors pirmosios instancijos teismas išsamesnių motyvų neišdėstė, bet iš skundžiamo nuosprendžio galima suprasti, jog teismas abejoja, ar pas nuteistąjį N. G. surastas kanapes galima laikyti BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.
Sprendžiant klausimą dėl BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko buvo gautos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. kovo 4 d., Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. lapkričio 23 d. ekspertizės aktas. Šių specialistų bei ekspertizės aktų išvados neabejotinai patvirtina, kad tyrimui pateiktos augalinės medžiagos, paimtos iš automobilio „Toyota Corolla“ bagažinės, salono ir nuteistojo N. G. asmens kratos metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, nurodyti ir konkretūs jų kiekiai. Kad tyrimui pateikta augalinės kilmės medžiaga yra ne pluoštinės kanapės, kurias leidžiama auginti, o būtent narkotinė medžiaga, konstatuota atlikus papildomą tyrimą ir nustačius tyrimui pateiktoje augalinės kilmės medžiagoje veikliosios medžiagos tetrahidrokanabinolio kiekį ir joje esančių kanabinoidų santykį, kuris yra didesnis už vienetą (2 t., 25-28 b. l.).
Neginčydamas tyrimui pateiktų augalinės kilmės medžiagų priklausomybės jam bei tų medžiagų kiekio, nuteistasis N. G. su šiomis specialistų išvadomis nesutiko tik dėl tose kanapėse nustatyto per didelio narkotinės medžiagos kiekio. Tokį nesutikimą jis grindė tuo, kad rūkyti tinka tik kanapių žiedai, o ne visos kanapių dalys. Be to, jis suabejojo, ar tą augalinę medžiagą tyrė ekspertai, nes išvadoje nurodyta, kad buvo tirta sausa medžiaga. Tuo tarpu jo kanapės buvo žalios sukrautos į maišus ir turėjo supūti.
Jau nurodytų trijų policijos pareigūnų liudytojų V. P., V. L. ir E. T. parodymai tikrai patvirtina nuteistojo nurodytas aplinkybes apie maišuose rastas žalias ir drėgnas kanapes. Tą patį patvirtino ir liudytoju apklaustas šioje byloje tyrimo veiksmus atlikęs tyrėjas P. L., pats tas kanapes su V. P. išėmęs iš polietileninių maišų ir supakavęs į kartonines dėžes bei taip pateikęs tyrimui. Tačiau šie liudytojai nenurodė apie tai, kad kanapės būtų supuvę. Tokių duomenų nepatvirtina ir jokie kiti bylos įrodymai. Teisme apklausta specialistė S. Kaduševičienė paaiškino, kad išvadoje paprastai būna atžymima, jei tyrimui pateiktos medžiagos būna supuvę ar supeliję.
Kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, jog specialistų tirta augalinės kilmės medžiaga buvo sausa. Tą patvirtina kitos nustatytos bylos aplinkybės. Užduotis atlikti narkotinių objektų tyrimą kartu su visomis rastomis ir paimtomis kanapėmis, kaip ir nurodė liudytojas P. L., po dviejų dienų, t. y. 2010 m. vasario 3 d., buvo išsiųsta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (1 t., 16 b. l.). Tyrimas buvo atliktas ir specialisto išvada Nr. 140-(910)-IS1-1719 surašyta praėjus mėnesiui laiko po užduoties ir objektų pateikimo tyrimui. Kad tyrė būtent sausą medžiagą, teisme teigė ir pats tyrimą atlikęs specialistas M. Mickus, kuris savo išvadą patvirtino. Jis paaiškino, kad drėgmės tyrimo jie neatlieka. Šiuo atveju tyrimui pateikta medžiaga nuo vasario 4 d. iki kovo 3 d. buvo laikoma, kad išdžiūtų iki tol, kol nekeistų savo svorio. Taigi akivaizdu, kad surašant specialisto išvadą pagrįstai buvo nurodyta, jog tyrimui pateikta sausa augalinės kilmės medžiaga.
Be to, specialisto M. Mickaus kiti paaiškinimai paneigia nuteistojo parodymus ir jo abejones dėl išaugintose kanapėse nustatyto narkotinės medžiagos kiekio. M. Mickus paaiškino, kad atliekant tyrimą jie vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Tyrimui pateiktos augalinės medžiagos kiekį jis nustatė pasvėręs visą sausą medžiagą. Separuoti (atskirti žiedus, lapus, stiebus) augalus jie neįpareigoti. Teigė, kad kanapių augalų stiebuose irgi yra randama tetrakanabinolio tik mažesnė koncentracija.
Specialistas M. Mickus gynybos prašymu buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme. Šio teismo posėdyje patvirtino savo išvadas ir davė tokius pačius paaiškinimus. Dar kartą paaiškino, kad augalinė medžiaga džiūvo laboratorijoje normaliomis sąlygomis mėnesį laiko, tik tuomet buvo tirta ir surašyta išvada. Tyrimas buvo atliktas tik po mėnesio ir dėl tos priežastis, kad laukė savo eilės. Į gynėjos klausimą apie tyrimui pateiktų kanapių subrendimo laipsnį specialistas M. Mickus atsakė, jog toks klausimas jam tiesiog nebuvo užduotas. Todėl kokioje botaninėje stadijoje buvo tyrimui pateiktos kanapės, negali atsakyti. Specialistas M. Mickus dar kartą patvirtino, jog nustatydami narkotines ar psichotropines medžiagas, jie remiasi Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame parašyta, kad kanapės ir jų dalys yra narkotinė medžiaga.
Aplinkybėms dėl nusikaltimo dalyko teisme buvo apklaustos ir dvi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės S. Kaduševičienė ir R. Juknevičienė. Jų paaiškinimai taip pat išsklaido bet kokias abejones dėl tyrimui pateiktoje medžiagoje nustatyto narkotinės medžiagos kiekio bei dėl N. G. užaugintų kanapių tinkamumo vartoti. Šios specialistės paaiškino, kad tyrimui pateikta medžiaga buvo tinkama vartoti. Tyrimą jos atliko iš 30 cm viršutinės augalo dalies. Tačiau narkotinei medžiagai yra priskiriamos visos augalo dalys. Jos taip pat teigė, kad savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu.
Kolegija pažymi, kad nuteistojo parodymai toje dalyje, jog jo išaugintos kanapės buvo netinkamos vartoti, taip pat yra prieštaringi. Nors jis teigė, kad kanapių augalai neišsivystė, nesubrendo, tačiau jis taip pat aiškino, jog pabandymui dalį kanapių išdžiovinęs susikuko suktinuką ir bandė rūkyti. Teigė, kad kokybė dar nebuvo gera, ne tokia, kaip Olandijoje, bet geresnė nei Lietuvoje galima nusipirkti. Būtent tokią savo sumanymo neteisėtai auginti kanapes priežastį (norėjo užsiauginti savo reikmėms, nes Lietuvoje sunku nusipirkti geros kokybės kanapių) ir nurodė nuteistasis. Tai, kad kanapės jau buvo tinkamos vartoti, taip pat patvirtina kiti nuteistojo parodymai. Nors apie tai, kiek turi augti kanapės, nuteistasis viso bylos nagrinėjimo metu aiškino ne visiškai vienodai. Tačiau teisme iš pradžių jis nurodė, kad joms augti reikia 2,5 mėnesių. Taip pat teisiamojo posėdžio protokole yra užfiksuoti ir tokie jo parodymai, kad kanapes jis pasėjo 2009 m. lapkričio 15 d. Taigi jos užaugti kaip tik ir turėjo 2010 m. sausio 31 d., kuomet nuteistasis jas ir nupjovė. Vėlesni N. G. parodymai apie nesubrendusias kanapes ir kad joms dar reikėjo augti apie 3 savaites, prieštarauja jo paties parodymams apie užaugintų kanapių tinkamumą rūkyti. Nuteistojo teiginius apie tai, kad rūkyti yra tinkami tik kanapių žiedai, todėl jo išaugintose kanapėse turėjo būti nustatytas žymiai mažesnis narkotinės medžiagos kiekis, paneigia kiti jo parodymai ir veiksmai. Išdžiovinęs dalį nuskintų kanapių, N. G. neišmetė stiebelių, o juos sudėjo į polietileninį maišelį ir laikė savo automobilyje.
Išdėstyti ir aptarti įrodymai ne tik paneigia nuteistojo aiškinimus, bet ir išsklaido visas pirmosios instancijos teismo abejones dėl netinkamo nusikalstamos veikos dalyko. Nors skundžiamame nuosprendyje iš viso nieko nepasisakyta dėl nustatyto narkotinės medžiagos kiekio, išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad pas nuteistąjį asmens kratos bei automobilio apžiūros metu surastoje augalinės kilmės medžiagoje yra narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Jų kiekis nustatytas irgi teisingai. Kolegija pažymi, kad dėl nusikaltimo dalyko bei jo kiekio nustatymo Lietuvos Respublikos teismų praktika nesikeičia nuo pat naujojo Baudžiamojo kodekso (2003 m. gegužės 1 d.) įsigaliojimo, todėl nukrypti nuo šios praktikos nėra jokio pagrindo (kasacinė nutartis Nr. 2K-185/2010).
Pirmosios instancijos teismo išvados dėl netinkamo nusikalstamos veikos dalyko yra susijusios su kita aplinkybe, kuri ir yra viena iš pagrindinių N. G. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį motyvų. Teismas nuosprendyje nurodė, jog neįrodyta, kad buvo pagamintos narkotinės medžiagos ar bent pradėtas jų gamybos procesas. Teismo nuomone, N. G. šioje dalyje inkriminuota neteisėta veika objektyviai pasireiškė jo paties užaugintų kanapių nupjovimu ir sudėjimu į maišus, ko negalima laikyti narkotinių medžiagų gamyba. Nesant įrodymų, kad nuteistasis gamino narkotines medžiagas, nėra pagrindo kaltinti jį ir tų medžiagų gabenimu bei laikymu.
Tokios teismo išvados yra neteisingos, jos padarytos netinkamai įvertinus ištirtus įrodymus bei visiškai nepagrįstai išskaidžius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto N. G. inkriminuoto kaltinimo dalį ir neįvertinus susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše, draudžiamų vartoti medicinos tikslams narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše (pagal 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašą) įrašytos kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose daugiau kaip 2500 g kanapių (ir jų dalių) laikomas labai dideliu kiekiu.
Teismų praktikoje gaminimu yra laikomas procesas, kurio metu gaunamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos nepriklausomai nuo būdo (namų sąlygomis, pramoniniu būdu, perdirbus žaliavą ar sujungus turimus komponentus, rafinavus ir kt.). Narkotinių medžiagų gaminimu laikomas aktyvus procesas siekiant mechaniškai išgauti iš augalo medžiagas, tinkamas svaiginimuisi, ir tai galėtų būti augalų pjovimas, susmulkinimas, džiovinimas ir pan. Kanapių džiovinimas, be abejonės, jau yra narkotinių medžiagų gaminimas ir tai yra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, sudėties objektyvusis požymis. Gaminimas laikomas baigtu, kai pagamintas bet koks kiekis tinkamos vartoti psichotropinės ar narkotinės medžiagos, tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnį atsirasti.
Įvertinusi ištirtus įrodymus ir remiantis susiformavusia ir galiojančia teismų praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-596/2011, Nr. 2K-185/2010) kolegija daro išvadą, kad šioje byloje neabejotinai nustatyta ne tik tai, kad N. G. kaltinime nurodytu laiku ir kitomis aplinkybėmis neteisėtai augino didelį kiekį kanapių augalų, bet ir tai, kad jis neteisėtai gamino, gabeno ir laikė labai didelį kiekį, t. y. 4237,267 g, narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių.
Šioje byloje pats teismas nustatė, kad N. G. neteisėtai pagamino, laikė ir gabeno 6,267 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, pats nuskynęs dalį savo paties išaugintų kanapių, jas išdžiovinęs ir sudėjęs į maišelius. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tai N. G. narkotine medžiaga disponavo siekdamas patenkinti savo poreikius.
Nuteistojo N. G. parodymai apie tai, kad jis kanapes augino bei iš jų gamino narkotinę medžiagą savo reikmėms jau buvo paneigti. Tuo tarpu paties pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie tai, kad N. G. pagamino 6,267 g narkotinės medžiagos prieštarauja kitai nuosprendžio išvadai, jog nenustatyta, kad jis gamino ar bent pradėjo narkotinių medžiagų gamybą. Iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad N. G. dar 2010 m. sausio 29 d., apie 18-19 val. pradėjo narkotinės medžiagos gamybą. Tai patvirtina paties nuteistojo parodymai, kuriuose jis prisipažino, kad pabandymui nuskynė dalį savo užaugintų kanapių, jas išdžiovino ir laikė savo drabužių kišenėje bei automobilio salone. Nors likusi didžioji dalis jo nukirstų kanapių ir buvo visiškai žalios, tačiau tai veikos kvalifikacijos nekeičia, nes jis narkotinės medžiagos gamybą jau buvo pradėjęs.
Nuteistasis teigia, kad likusią dalį kanapių, kuriose yra labai didelis kiekis - 4231 g narkotinės medžiagos, augino asmeniniams poreikiams tenkinti, o po to norėjo sunaikinti. Šiuo atveju nuteistojo teiginiai, kad kanapes jis augino neturėdamas tikslo jas parduoti, nėra reikšmingi, nes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti nėra būtina. Kita vertus, byloje nustatyta, kad kanapių auginimui nuteistasis išleido didelę pinigų sumą. Be to, jis negalėjo teismui paaiškinti, kodėl augino tokį didelį kiekį kanapių. Iš paties nuteistojo parodymų apie kanapių rūkymo intensyvumą, kanapių kiekį, reikalingą vienkartinei dozei ir kiek jų galima pasigaminti iš vieno augalo, akivaizdu, kad tokio kanapių kiekio jam užtektų daugiau kaip dviem dešimtmečiams. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog N. G. kanapes augino ne savo poreikiams, o verslo tikslu.
Apelianto argumentus apie tai, kad N. G., nupjautas kanapes sudėjęs į nesandarius maišus, tokiu būdu tęsė jų džiovinimą, kolegija laiko nepagrįstais, nes tokios išvados daryti neleidžia ištirti įrodymai. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas liudytojas P. L. ir nurodė, kad matė praplėštus maišus su kanapėmis, tačiau tai nesuteikia pagrindo manyti, kad tuos maišus praplėšė nuteistasis ir būtent turint tikslą taip leisti kanapėms džiūti. P. L. teigė, kad nešant maišus su kanapėmis į policijos komisariatą, maišai plyšo, nes buvo ploni. Parodžius liudytojui prie automobilio apžiūros protokolo pridėtas nuotraukas (1 t., 5-6 b. l.), liudytojas paaiškino, kad komisariate sukrauti maišai su kanapėmis buvo praplyšę žymiai daugiau nei matosi nurodytoje fotolentelėje. Dar labiau praplyšti maišai galėjo transportavimo metu. Tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos. Net ir nenustačius, jog nuteistasis buvo pradėjęs džiovinti likusią nupjautų kanapių dalį, tai nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, nes iš tų pačių savo užaugintų kanapių jis jau buvo pradėjęs gaminti narkotinę medžiagą.
Iš dalies savo paties užaugintų kanapių pagaminęs narkotinę medžiagą ir ją išbandęs, N. G. suprato, kad tos kanapės yra tinkamos narkotinės medžiagos gamybai. Tuomet nupjovęs likusias kanapes ir paslėpęs jas automobilyje, tikėdamasis pervežti jas į saugią vietą, N. G. suprato ne tik tai, kad disponuoja narkotine medžiaga, bet ir tai, kad jo turimose kanapėse yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos. Tai reiškia, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistojo asmens kratos bei automobilio apžiūros metu rastose kanapėse nustatytas narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių kiekis - 4237,267 g viršija 2500 g kiekį, todėl nuteistojo N. G. veika atitinka BK 260 straipsnio 3 dalies požymius.
Nors skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas ir užsiminė, kad N. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoja į BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau rezoliucinėje dalyje teismas N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisino. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis yra ne keičiama, o naikinama ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
Skiriant N. G. bausmę teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jokių N. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kolegija nenustatė. Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, o taip pat į nuteistojo asmenybę. N. G. padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kelia didelį pavojų visuomenei. Tačiau kartu atsižvelgiama ir į tai, kad visas narkotinės medžiagos kiekis nebuvo pagamintas ir tos medžiagos nebuvo paleistos į apyvartą. Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina, kad šiuo metu jis charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Dirba, turi šeimą, augina mažametę dukrą. Nors praeityje teistas, teistumai jau išnykę. Tačiau jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Visos šios aplinkybės kolegijai leidžia daryti išvadą, kad N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos minimumui, t. y. mažesnė nei prašo prokuroras. Todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuosprendis dėl N. G. nuteisimo pagal BK 265 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka neskundžiamas, todėl ir dėl bausmės dydžio šioje dalyje kolegija nepasisako. Pripažinus N. G. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, naikinama ir nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo būdo. Kadangi BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, galutinė subendrinta bausmė turi būti bendrinama apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
BK 72 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcijoje, galiojusioje veikos padarymo metu, nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Antroje straipsnio dalyje įtvirtinta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. To paties BK straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis didelį kiekį kanapių augalų, kuriose buvo labai didelis kiekis narkotinės medžiagos, neteisėtai augino išsinuomotame Z. S. N. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad N. G. dalį savo paties užaugintų kanapių nuskynė, išdžiovino ir tokiu būdu gamino narkotinę medžiagą, o tęsdamas nusikalstamą veiką likusias išaugintas kanapes nupjovė, jas nugabeno ir laikė automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas butas laikytinas nusikalstamų veikų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo priemone, o nurodytas automobilis - nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo priemone. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šis turtas (butas ir automobilis) turi būti konfiskuotas.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad minėtas turtas nebuvo nusikaltimo įrankis ar priemonė, nes kanapės buvo auginamos ne tiesiogiai išnuomotame bute, o viename iš buto kambarių sumontuotoje palapinėje. Tuo tarpu automobilio nusikaltimo priemone teismas nepripažino dėl to, kad jame rastos žalios, nesubrendusios kanapės, kurios nelaikomos nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalyku. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje.
Pirmiausia pažymėtina, kad tokių duomenų, jog kanapės buvo auginamos bute sumontuotoje palapinėje, byloje nėra. Nustatyta, kad bute buvo sumontuota įranga, panaši į šiltnamį. Buvo pajungtas vandentiekis, apšvietimas ir kt. įranga. Visa tai buvo daroma siekiant sukurti reikiamas sąlygas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Tokią vadinamąją palapinę žiemos metu kieme įsirengęs N. G. vargu ar galėtų išauginti kanapes. Taigi išauginti tokį kiekį kanapių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos, butas jam buvo būtinas. Be to, bute viskas buvo pritaikyta būtent kanapių auginimui, t. y. jis specialiai buvo įrengtas tam tikslui. N. G. jame negyveno, o tik atvykdavo pažiūrėti, kaip auga jo kanapės. Todėl šis nekilnojamasis turtas neabejotinai yra nusikaltimo priemonė, kurią privaloma konfiskuoti.
Tas pats pasakytina ir apie automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nusprendęs neteisėtai išauginti didelį kiekį kanapių augalų, nuteistasis kruopščiai viską apgalvojo. Pats gyvendamas Kauno mieste, kanapių auginimui butą išsimojo Jonavoje, kur butų nuoma pigesnė. Iš Kauno į Jonavą jis 2 kartus per savaitę atvažiuodavo tuo pačiu automobiliu, su kuriuo ir buvo sulaikytas. Tą nuteistasis patvirtino apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Jis taip pat parodė, kad nei jis dirbo Jonavoje, nei kaip nors kitaip, išskyrus šį tikslą (kanapių auginimą ir jų gamybą), su šiuo miestu būtų susijęs. Atvykdavo tik prižiūrėti kanapių. Be to, būtent šiame automobilyje N. G. laikė savo paties užaugintas ir nuskintas kanapes, kuriose nustatytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos. Nors šis automobilis ir nebuvo tiesiogiai pritaikytas tokiai veiklai daryti, tačiau jo panaudojimas sudarė sąlygas nusikalstamos veikos padarymui. Darytina išvada, kad šiuo atveju be automobilio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Tai reiškia, kad ir nurodytas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė. Tokią praktiką dėl turto konfiskavimo formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-185/2010, Nr. 2K-534/2011).
Duomenų apie tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė Z. S. N., išnuomodama N. G. šį butą, suprato, jog jis gali būti panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai daryti, byloje nėra. Taip pat nenustatyta, kad I. G., leidusi N. G. naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suvokė, jog jos automobilis bus panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai daryti. Kadangi šios nusikaltimo priemonės priklauso kitiems asmenims, kurie nežinojo, jog N. G. perduotas jų turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, kolegija daro išvadą, kad iš nuteistojo turi būti išieškota šio turto (buto ir automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma.
Iš byloje esančios pažymos (2 t., 122, 123 b. l.) matyti, kad atitinkamų leidimo metų automobilio „Toyota Corolla“ kaina yra 21400 Lt. Registrų centro duomenimis (2 t., 106 b. l.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., yra 44800 Lt. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis iš nuteistojo N. G. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 66200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n usprendžia:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį, kuria N. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir nuosprendžio dalį, kuria N. G. veika dėl 4,798 g kanapių ir jų dalių laikymo bei 1,469 g kanapių ir jų dalių gabenimo bei laikymo automobilyje perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.
N. G. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl N. G. paskirtų bausmių subendrinimo 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu ir BK 75 straipsnio taikymo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bei pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę N. G. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo N. G. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Į N. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. vasario 13 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš nuteistojo N. G. išieškoti konfiskuotinų nusikaltimų padarymo priemonių: buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertes atitinkančias pinigų sumas 44800 Lt (buto vertė) ir 21400 Lt (automobilio vertė).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.