Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 30 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, N. G. išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendis ir N. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė N. G. paskirtas 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2018 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 1K-1511 „Dėl malonės suteikimo“ nuteistajam paskirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta 3 metais. Galutinė N. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 20 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 8 d.

5. Atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo N. G. advokato Antano Danieliaus skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta 22 balai, kas reiškia, jog jis priklauso žemos rizikos grupei, tačiau, kaip buvo paminėta, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami N. G. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Nors nuteistojo svarstymo metu jis galiojančių nuobaudų ir neturėjo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Per visą bausmės atlikimo laiką N. G. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 7 kartus, už ką 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, 2 kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Pažeidimai buvo daromi ne bausmės pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau 3 metų laikotarpiu. Po vidaus tvarkos pažeidimų padarymo nuteistasis pasižymėjo geru elgesiu ir buvo skatintas, tačiau po to ir vėl pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, buvo skiriamos nuobaudos. Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei atskleidžia požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi bei rodo, kad nuteistojo pažanga nėra nuosekli ir tendencingai vystoma teigiama linkme. Taigi, šios nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

10. Dėl skundo argumento, jog vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, toks nutarimas turi būti patvirtintas teismo, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme, kaip ir šiuo atveju. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

11. Skunde nuteistojo advokatas nurodo, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką negali būti vertinamos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymima, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. N. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau nebe pirmą kartą. Anksčiau teismas jam taikė bausmės vykdymo atidėjimą, vėliau buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, ir vėl padarė labai sunkų nusikaltimą. Nors ankstesni teistumai išnykę, tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, šias aplinkybes būtina vertinti kaip jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes.

12. Skunde teigiama, kad atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys komisijos sprendimą. BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija su tuo sutinka, ir konstatuoja, jog N. G. šį formalų pagrindą atitinka, nes jis atliko pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, kaip pažymėtas ir skunde, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

13. Skunde teigiama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, labiau turi būti atsižvelgiama į teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir pažymi, kad Probacija gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Įvertinusi pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, N. G. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

14. Skunde nurodyta, kad nuteistasis sutinka ir su intensyvios priežiūros jam taikymu. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, Komisija nenagrinėjo klausimo dėl intensyvios priežiūros taikymo galimybės N. G., kas leidžia teigti, jog nuteistasis savo prašyme dėl lygtinio paleidimo taikymo to nenurodė. Remiantis aptartu, šioje lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimo stadijoje, kai jau nagrinėjamas jo skundas dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą pagrįstumo ir teisėtumo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymo.

15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. G. advokato Antano Danieliaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.