Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus (nuotraukas su tam tikrais ieškovo įrašais socialiniame tinkle, kurie neva turėtų įrodyti, kad ieškovas yra BMW automobilių specialistas), prašo juos priimti, šį prašymą grįsdamas tuo, kad naujai teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepaaiškina detaliau, kodėl tokia būtinybė kilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nenurodo, kodėl atsakovas tokių veiksmų neatliko ir kas juos trukdė atlikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl atsakovas turėjo objektyvią galimybę juos surinkti ir pateikti pirmosios instancijos teismui CPK nustatytais terminais. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir yra priimamas jiems nepalankus teismo procesinis sprendimas. Su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, nors atsakovas turėjo objektyvią galimybę visus šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, apelianto (atsakovo) apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2023 m. vasario 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas VIN (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, rida 467 957 km, nurodyta automobilio kaina – 1 900 Eur, transporto priemonės trūkumų nepažymėta. Automobilio techninė apžiūra jo įsigijimo metu galiojo iki 2024 m. gruodžio 15 d.

16. Ieškovas informavo atsakovą, kad nori grąžinti automobilį ir atgauti pinigus, tačiau atsakovas atsisakė atsiimti automobilį ir grąžinti už jį gautus pinigus.

17. Automobilis buvo užregistruotas dar vienos apžiūros automobilio defektams nustatyti. Į automobilio apžiūrą ieškovas kvietė atsakovą ir jo sūnų O. B., tačiau nei atsakovas, nei jo atstovas į automobilio apžiūrą neatvyko. 2023 m. kovo 13 d. buvo atlikta automobilio apžiūra įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašytas defektacijos protokolas Nr. 14, nustatyti automobilio gedimai, apskaičiuota remonto darbų kaina – 2 570,59 Eur.

18. Kadangi atsakovas nuo pareikštų reikalavimų gynėsi, be kita ko, tuo, jog automobilis prieš sudarant sutartį buvo praėjęs techninę apžiūrą ir jokių trūkumų nebuvo nustatyta, ieškovas papildomai dėl automobilio patikrinimo kreipėsi į technines apžiūras atliekančią (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo pateikta išvada, jog automobilis neatitinka jam keliamų techninių reikalavimų.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

20. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

23. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl nusprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti šalių sudarytą sutartį, taikyti restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui automobilį, iš atsakovo priteisti ieškovui jo sumokėtą kainą (1 900 Eur), t. y. reiškė reikalavimą, pasinaudodamas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu – nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, ieškinio reikalavimą grįsdamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumu – automobilis yra nesaugus eksploatuoti, kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, pagal tiesioginę paskirtį dėl nustatytų trūkumų gausos ir pobūdžio negali būti eksploatuojamas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nusprendė, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti.

26. Taip pat įrodinėjimo pareigos paskirstymo prasme yra neteisingas atsakovo teiginys, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad po Sutarties sudarymo automobilio techninės savybės gerokai pablogėjo, automobilis sugedo ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas turi įrodyti tik automobilio trūkumus, tačiau neturi įrodinėti jų atsiradimo laiko, kadangi tai jau yra atsakovui tenkanti pareiga: <...> aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

27. Apeliantas akcentuoja, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu ieškovui buvo atskleista visa žinoma informacija apie parduodamą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai, pažymėtina tai, kad atsakovas byloje ne tik neįrodė, bet net ir neįrodinėjo, kad jis atskleidė ieškovui konkrečius automobilio trūkumus, kurie buvo užfiksuoti MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės už automobilio trūkumus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020 patvirtina, jog įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę.

28. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327 straipsnis, 6.33 straipsnis). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

29. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas automobilį įsigijo, siekdamas jį naudoti pagal tiesioginę paskirtį – juo važinėti. Ieškovas nurodė, kad perkant automobilį jam buvo pateikta ta pati informacija apie automobilį kaip ir skelbime bei telefonu, t. y. kad automobilis techniškai tvarkingas. Ieškovas, apžiūrėdamas automobilį, pastebėjo, kad neveikia „parktronikai“, todėl buvo sumažinta automobilio kaina. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad dėl ieškovo pareikštų neesminių pastabų šalys sutarė mažinti kainą iki 1 900 Eur. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino aplinkybes, todėl nustatęs jog ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, jį tikrino kartu su atsivestu draugu, išbandė automobilį, važiuodami kelyje, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad tuo atveju, jei automobilis turėjo trūkumų, dėl kurių jis negalėjo techniškai funkcionuoti, ieškovas būtų galėjęs tai pastebėti.

30. Kaip jau minėta, ieškovas 2023 m. vasario 16 d. pirko naudotą automobilį, kurio trūkumai, jį eksploatuojant, buvo nustatyti 2022 m. vasario 27 d., ieškovui automobilį užregistravus pakeisti tepalų ir patikrinti, ar nėra poreikio atlikti kokių nors smulkių einamojo remonto darbų. Taigi, ieškovas, įsigijęs naudotą automobilį, iš esmės netrukus kreipėsi į servisą dėl automobilio būklės. Ieškovo prašymu 2023 m. vasario 28 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta automobilio defektų fiksacija apie defektus ir sudaryta remonto sąmata (detalių kaina – 1 557 Eur, darbų kaina – 800 Eur). 2023 m. kovo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta išsami automobilio defektacija ir nustatyti automobilio gedimai, defektacijos protokole Nr. 14 nurodyta, kad pagal gedimus automobilis negali būti eksploatuojamas, defektacijos atlikimo metu automobilio rida 468 295 km (skirtumas po pirkimo 338 km). Priede prie defektacijos protokolo Nr. 14 nurodyta: 1) priekiniai priešrūkiniai žibintai blogai pritvirtinti, gali akinti kitus eismo dalyvius, nukristi ant važiuojamosios kelio dalies ir kt., 2) priekinių ratų posparniai sulūžę, netinkamai pritvirtinti, neužtikrina automobilio įrangos apsaugos nuo purvo ir kt., 3) galinė dešinės pusės stabdžių disko apsauga paveikta korozijos, kelia riziką stabdymo efektyvumui užtikrinti ir kt., 4) galinės kairės viršutinės svirties šarnyras išdilęs ir kt., 5) galinių apatinių svirčių priekinės metalizuotos guminės įvorės išdilusios ir kt., 6) greičių dėžės laikančiosios guminės pagalvės suplyšę ir kt., 7) automobilio variklio turbokompresorius nesandarus <...> prasiskverbia alyva, kuri patenka ir ant važiuojamosios kelio dalies <...> teršia aplinką ir kt., 8) automobilio aušinimo sistema nesandari <...> aušinimo skystis patenka ant važiuojamosios kelio dalies taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, teršia aplinką, sukeliama rizika perkaisti varikliui, 9) automobilio variklio dugninė (detalė, skirta variklio alyvai talpinti, kurioje yra varžtas, kuris atliekant reguliarų automobilio aptarnavimą turi būti atsukamas ir taip išleidžiama sena alyva) yra sugadinta ir padengta netinkamais klijais, kurie neužtikrina sandarumo (alyva prasiskverbia, patenka ant važiuojamosios kelio dalies <...>, užkerta kelią atlikti alyvos keitimą <...>, 10) automobilio generatoriaus elektros instaliacija netinkamai prijungta ir sukelia pavojų generatoriui perkaisti ir užsidegti, 11) variklio aušinimo ventiliatorius netvirtai ir netinkamai pritvirtintas ir kt., 12) automobilio išmetamųjų dujų sistemoje neleistinose vietose yra atlikti pjūviai ir suvirinimo darbai, taip pat pašalinti išmetamųjų dujų sistemos katalizatoriai, kurie filtruoja išmetamąsias dujas, 13) automobilio oro kondicionieriaus siurblio varomojo dirželio ir jo įtempiklio nėra, dėl to neveikia oro kondicionierius ir negalima patikrinti, ar jis veikia tinkamai, 14) automobilio kėbulas paveiktas korozijos <...>. Nurodyta bendra remonto kaina – 2 570,59 Eur. Taigi, ieškovas automobiliu iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio defektų nustatymo 2023 m. kovo 13 d. buvo nuvažiavęs tik apie 338 km. Ginčo byloje dėl to nekilo.

31. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų buvęs informuotas apie šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytus automobilio trūkumus bet kuriuo metu (iki automobilio įsigijimo, jo įsigijimo metu) (CPK 178 straipsnis). Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas nepripažino, jog automobilis jo pardavimo metu turėjo paslėptų trūkumų. Ieškovo teigimu, automobilis jam buvo parduotas su paslėptais trūkumais, o atsakovas gynėsi tuo, kad jis pardavė tinkamos kokybės daiktą (be paslėptų trūkumų).

32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas (pirkėjas) šioje byloje tinkamai įgyvendino jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra įmanoma. Nustatytų defektų faktą patvirtina ne tik MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės patikros dokumentai, bet ir (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog automobilis neatitinka jam keliamų techninių reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas neįrodė to, kad jis pardavė ieškovui tinkamos kokybės automobilį, jog automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad ieškovas, kaip vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus.

33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde itin detaliai aptarinėja (duomenys neskelbtini) ataskaitą, teigdamas, kad ataskaitoje nustatyti dideli automobilio trūkumai iš tiesų yra tik einamieji eksploataciniai gedimai, kuriuos kiekvienas rūpestingas vairuotojas turėtų kontroliuoti ir pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirmiausia, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad po techninės apžiūros 2022 m. lapkričio 22 d. (rida 467 395 km) automobiliu iki Sutarties sudarymo dienos buvo nuvažiuota 562 km, ieškovas automobiliu nuvažiavo 400 km, iš automobilio patikrinimų metu užfiksuotų ridų matyti, kad nuo 2023 m. kovo 13 d. (apžiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo nuvažiuota 62 km, kas atitinka ieškovo paaiškinimus apie tai, kad iš Vilniaus po apžiūros grįžo namo (į (duomenys neskelbtini)) ir daugiau automobiliu nebevažiavo. Likusius nuvažiuotus kilometrus iš esmės sudaro vykimas ir grįžimas į MB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vykimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje. Be to, 2023 m. rugsėjo 15 d. apžiūros atlikimo metu užfiksuoti trūkumai iš esmės jau buvo nustatyti 2023 m. vasario 28 d. ir 2023 m. kovo 13 d., taigi vertinti juos kaip eksploatacinius gedimus nėra pagrindo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad tokie automobilio trūkumai, kurie techninės apžiūros kontrolieriaus nustatyti kaip „DT“ (dideli): standūs stabdžių sistemos vamzdeliai, pažeisti arba per daug paveikti korozijos; stabdžių sistemos įtaisai sugedę, paveikti korozijos; žibintai nesureguliuoti arba neveikia; galinės kairės pusės durys neatsidaro, skysčio nuotėkis, teismo galėtų būti vertinami kitaip. Būtina pažymėti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) patikros metu net nebuvo atliktas dūmingumo matavimas dėl tepalų turbinos srityje, nes tai kelia automobilio užsidegimo riziką, t. y. tokį matavimą būtų buvę itin nesaugu atlikti. Sutiktina su ieškovo nuomone, kad atitinkamai tai reiškia, jog ir automobilio eksploatavimas kelia itin didelį pavojų, ką patvirtino ir MB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvados. MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad automobilio dėl didelių ir pavojingų trūkumų gamtai ir saugumui rekomenduojama neeksploatuoti, o didelė dalis išvardintų trūkumų draudžia dalyvavimą viešajame eisme. Iš esmės tą patį konstatavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“: „Pagal gedimus automobilis negali būti eksploatuojamas.“ Taigi, ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis turi esminių trūkumų, dėl kurių automobilio eksploatacija apskritai yra draudžiama, tokių trūkumų pašalinimo kaina būtų neproporcinga automobilio kainai, ir tie trūkumai negalėjo atsirasti ieškovui nuvažiavus, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kelis šimtus kilometrų po automobilio įsigijimo.

34. Atsakovo teigimu, parduodamas automobilis buvo tinkamos techninės būklės, jo techninė apžiūra galiojo iki 2024 m. gruodžio 15 d., apie jokius trūkumus jis nežinojo, be to, kaip minėta, ieškovas, įsigydamas automobilį, atliko automobilio apžiūrą vietoje ir taip pat nenustatė jokių trūkumų, neteikė pretenzijų, todėl negali remtis tuo, jog automobilis buvo parduotas netinkamos kokybės, su trūkumais.

35. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovo argumentus, pažymi, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, o tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (kaip nagrinėjamu atveju, gedimai užfiksuoti praėjus vos kiek daugiau nei savaitei), svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2017).

36. Pažymėtina ir tai, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien todėl, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti, t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

38. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju negalėjimas automobilio naudoti pagal paskirtį yra nulemtas būtent tokių trūkumų, kurie nustatyti tiek MB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) techninių patikrų metu. Specialistų nustatyti trūkumai objektyviai nelaikytini tik išoriškai be specialių tam skirtų priemonių galimais pastebėti akivaizdžiais trūkumais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas, apžiūrėjęs įsigyjamą iš atsakovo automobilį, visgi turėjo realią galimybę nustatyti šiuos automobilio trūkumus jo įsigijimo metu, taigi ir prisiimti riziką už automobilio gedimus, paaiškėjusius, praėjus vos daugiau nei savaitei po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis).

40. Nors atsakovas nurodo, kad automobilis buvo tinkamos techninės būklės, jo techninė apžiūra galiojo iki 2024 m. gruodžio 15 d. ir jis apie jokius automobilio trūkumus nežinojo, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šios aplinkybės neatleidžia pardavėjo (atsakovo) nuo atsakomybės ir (ar) jos nesumažina pardavus netinkamos kokybės daiktą. Be to, nors atsakovas nurodo, kad, galiojant techninei apžiūrai, nebuvo pagrindo vykti į (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad, ieškovui jau turint MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadas dėl itin prastos automobilio būklės, atsakovas byloje ir toliau nuosekliai neigė bet kokius automobilio trūkumus, savo gynybinę poziciją grįsdamas vieninteliu argumentu – automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Taigi, sutiktina su ieškovu, kad, siekdamas dar kartą (trečią kartą) patikrinti automobilio būklę ir patvirtinti / paneigti įtarimus dėl anksčiau atliktos automobilio techninės apžiūros, ieškovas pagrįstai atliko patikrą (duomenys neskelbtini), juolab, kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) išvados, ieškovo įtarimai pasitvirtino – nustatyta, kad automobilis neatitinka jam keliamų techninių reikalavimų.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai automobilio pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu automobiliu pagal paskirtį, nes automobilis tapo netinkamas naudotis, teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Šiuo atveju nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovo iš atsakovo 2023 m. vasario 16 d. įsigyto naudoto automobilio techninė apžiūra dar galiojo, savaime nelemia to, kad automobilis buvo tinkamos kokybės būtent jo pardavimo ieškovui dieną.

42. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi tai, šiuo atveju atsakovas žinojo ar nežinojo apie automobilio trūkumus, ginčo atveju teisinės reikšmės neturi ir neleidžia kitaip vertinti pardavėjo atsakomybės netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju.

43. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar automobilis prieš pardavimą realiai turėjo bent vieną techninį gedimą, kuris neleistų tęsti kelionės automobiliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais teiginiais atsakovas tik bando paneigti jam tenkančią įrodinėjimo naštą, pagal kurią atsakovas turi įrodyti automobilio trūkumus, atsiradus po Sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog automobilis judėjo savo eiga, pati savaime nepatvirtina, jog automobilis neturėjo jokių trūkumų (tai nereiškia, kad toks automobilis atitiko jam keliamus reikalavimus).

44. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad automobilį po Sutarties sudarymo parvairavo ne ieškovas, o su juo atvykęs ir byloje kaip liudytojas apklaustas E. M. ir kad šis asmuo nepajautė ir negirdėjo jokių automobilių trūkumų. Toks automobilio trūkumų nepajautimas ir negirdėjimas kaip tik įrodo, kad automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs, t. y. jų nebuvo galima pastebėti bandomojo važiavimo metu. Tačiau tokia aplinkybė pati savaime niekaip neįrodo automobilio trūkumų nebuvimo.

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovo teiginius, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje pasisakyta dėl kito automobilio, nes nesutampa valstybinis numeris ir kėbulo numeris. Tačiau šiuo atveju svarbu pastebėti tai, kad automobilis atsakovo vardu buvo registruotas su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) o ieškovas, įsigijęs automobilį, įsigijo naujus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) O dėl kėbulo numerio yra pagrindas manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje įsivėlė rašybos klaida, nes buvo praleistas trečias nuo galo skaitmuo „2“, o visi kitai skaičiai ir raidės sutampa. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpildytame automobilio remonto užsakyme kėbulo numeris įrašytas su „2“. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo abejonėms, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje pasisakyta dėl kito automobilio, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytame kėbulo numeryje akivaizdžiai trūksta tik vieno skaitmens – tai tik žmogiškumo faktorius – rašymo apsirikimas. Taip pat pastebėtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje automobilio valstybinis numeris įrašytas (duomenys neskelbtini) Ieškovas tai argumentuotai paaiškino tuo, kad ieškovas automobilį į šį autoservisą užregistravo dar nespėjęs perregistruoti automobilio savo vardu, todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje buvo suvestas numeris (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu sulaukus eilės automobilio apžiūrai, ieškovas jau buvo gavęs naujus valstybinius numerius, todėl vaizdo įrašo pirmuose kadruose yra užfiksuotas naujas numeris (duomenys neskelbtini)

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio ginčo pobūdį ir aplinkybes, kurias šalys šioje byloje turėjo įrodyti, nusprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas neįrodė, kad buvo parduotas tinkamos kokybės automobilis, atitinkantis įprastus kokybės reikalavimų, kad patikros ir apžiūros aktuose nurodyti trūkumai atsirado po automobilio įsigijimo.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju būtent atsakovas, kaip pardavėjas, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą ieškovui, o ne ieškovas turėjo įrodyti trūkumų atsiradimo priežastis. Ieškovas jam priskirtą įrodinėjimo pareigą įvykdė, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje buvo nustatytas automobilio trūkumų faktas. Šiuo atveju, priešingai, nei teigia atsakovas, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad automobilio trūkumų priežastys atsirado po automobilio įsigijimo, automobilį eksploatuojant ieškovui. Kadangi byloje aplinkybes dėl trūkumų atsiradimo turėjo įrodyti atsakovas, o jos nėra įrodytos, su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika tenka atsakovui, kaip pardavėjai, o ne ieškovui, kaip pirkėjui.

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant konstatuotam automobilio trūkumų faktui, atsakovui (išskyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamą aplinkybių nustatymą ir įrodymų vertinimą, ieškovo pateiktų įrodymų kritikavimą) neįrodžius, kad jis pardavė tinkamos kokybės daiktą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.

49. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, šalinančių / mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę (kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės). Dėl šių priežasčių yra pagrindas šioje byloje taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teisių gynybą, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.

50. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011; 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-686/2016).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovas (pirkėjas) ieškiniu prašė priteisti jam už automobilį sumokėtus pinigus, o atsakovui – grąžinti automobilį, t. y. pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pažeistų teisių gynimo būdu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių daikto negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį dėl didelės remonto darbų kainos.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovo įgytas naudotas automobilis nėra galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. dėl trūkumų gausos ir pobūdžio negali būti eksploatuojamas, ir pirkėjas (ieškovas), įsigydamas automobilį, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju (atsakovu) pirkimo–pardavimo sutarties – galimybės automobilį eksploatuoti (juo važinėti), be to, šių trūkumų pašalinimas reikštų nepagrįstai dideles išlaidas pirkėjui, t. y. faktiškai sumą, didesnę nei įsigyto automobilio kaina (pažymėtina, kad atsakovas savo skaičiavimų į bylą neteikė), nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti ieškovo reikalaujamą pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nutraukiant šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinant šalis į buvusią iki sutarties sudarymo padėtį.

53. Patenkinęs ieškovo prašymą dėl Sutarties nutraukimo, pirmosios instancijos teismas ieškovui taip pat nusprendė priteisti prašomus atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, iš viso 969,10 Eur. Šią sumą sudaro: 292,10 Eur, sumokėti VĮ „Regitra“, 40 Eur – už MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą automobilio patikrą; 180 Eur – už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą automobilio patikrą; 15 Eur – (duomenys neskelbtini), UAB, už automobilio skelbimo duomenų pateikimą; 242 Eur – už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas; 200 Eur – už advokato paslaugas rengiant pranešimą ikiteisminėje ginčo stadijoje. Atsakovas sprendimo dalies dėl pirmosios instancijos teismo priteistų nuostolių neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas priteistų nuostolių pagrįstumo ir teisėtumo nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Į esminius atsakovo apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

55. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į apelianto apeliaciniame skunde bei ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, jas įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo patirtos išlaidos neatlyginamos.

63. Ieškovas nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Pateiktos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovo A. B. ieškovui A. M. priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. B. ieškovui A. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.