Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. atstovo advokato Irmanto Dobilo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-03-28 nutarties, kuria netenkintas jo atstovo skundas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023-10-02 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (toliau – ir Institucija) vyresnioji specialistė M. O. 2022-07-12 surašė administracinio nusižengimo protokolą G. D., dėl to, kad 2021-10-31, 00.00 val., pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-11-15 įsakymu Nr. D1-849 patvirtintų lankymosi miške taisyklių 15.2 punktą, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono sav., miško žemėje, dėl žemės sklypo savininko veiksmų buvo sunaikintas miško paklotės 773,35 m2 plotas, dėl ko padaryta 2320,05 Eur žala aplinkai, kurios žemės sklypo savininkas neatlygino iki protokolo surašymo.

2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto D. C. 2023-10-02 nutarimu, vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta suėjus dviejų metų nuobaudos paskyrimo terminui. Nutarime nurodyta, jog nors duomenų, pagrindžiančių G. D. kaltę padarius inkriminuotą ANK 278 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, byloje surinkta pakankamai, tačiau administracinis nusižengimas, kurio padarymu jis yra kaltinamas, galimai buvo padarytas 2021-10-31, 00.00 val., o kadangi medinis statinys, elektros įvadas, miško kelias, nuotekų valymo sistema žemes sklype įrengti iki 2021-10-31, t. y. administracinis nusižengimas padarytas ankščiau, nei užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole, konstatuotina, jog suėjo nuobaudos paskyrimui skirtas dviejų metų terminas. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. D. atstovas advokatas pateikė skundą teismui.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-03-28 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato skundas atmestas. Nutartyje nurodyta, jog nors be papildomo įrodymų tyrimo negalima daryti vienreikšmiškos išvados apie tai, ar G. D. padaryta veika (ne)turi administracinio nusižengimo požymių, tačiau, atsižvelgiant į imperatyvią ANK 39 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas netęstas ir administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nutraukta ANK 591 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu bylos įrodymais pagrįstai nustačius, kad darbai ginčo sklype buvo atlikti ir statiniai bei įrenginiai įrengti dar iki protokole užfiksuoto galimo administracinio nusižengimo padarymo laiko, t. y. 2021 m. spalio 31 d. Nesutikdamas su šiuo sprendimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas skundu kreipėsi į aukštesnįjį teismą.

4. Skundu G. D. atstovas advokatas I.Dobilas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-03-28 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos nutarimą ir šią bylą nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu ir G. D. iš Institucijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Skundu nesutinkama su administracinės teisenos G. D. atžvilgiu nutraukimo pagrindu ir remiantis kasacinio teismo praktika byloje Nr. 2AT-80-594/2022, pažymima, kad nustačius, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu. Teisenos nutraukimas pagal ANK 565¹ straipsnio 7 punktą galimas tik nustačius, jog nusižengimas buvo padarytas.

4.2. Atstovo manymu G. D. ANK 278 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, to nepatvirtina ir byloje esantys duomenys. Pažymi, kad protokole pareikšto kaltinimo formuluotė „dėl žemės savininko veiksmų buvo sunaikinta miško paklotė“ yra abstrakti, iš jos neaišku dėl kokių veiksmų atlikimo, protokole nurodytu laiku, kuriais galimai buvo sunaikinta ar sužalota miško paklotė, G. D. yra kaltinamas. Pažymi, kad nutarimą priėmęs pareigūnas, koreguodamas tariamai padaryto administracinio nusižengimo laiką (iki 2021-10-31) peržengė protokole apibrėžtas kaltinimo ribas, kas lėmė neteisėtą ANK 565¹ straipsnio 7 punkto taikymą.

4.3. Pažymi, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nebuvo nagrinėti esminiai skundo argumentai, kurie, remiantis kasacinio teismo praktika, pagrindžia aplinkybę, jog administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta netinkamu pagrindu. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl teismo posėdyje ištirtų įrodymų. Nurodo, kad liko neįvertinti liudytojos, protokolą surašiusios Institucijos atstovės paaiškinimai apie tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas G. D., t. y. tik vienam iš bendraturčių, todėl, kad jis atsakė į Departamento pasiūlymą pateikti paaiškinimą, taip pat neįvertinta tai, jog sklype statybos vyko su statybą leidžiančiu dokumentu. Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023-09-09 rašte nurodoma, jog išnagrinėjus su statinio ant išlikusių pamatų, vandens gręžinio ir vandentiekio tinklo, buitinių nuotekų valymo įrenginio ir nuotekų šalinimo tinklo, kelio įrengimo dokumentus, nustatyta, kad statybos darbai vyko 2008-2022 m. laikotarpiu, t. y. tiek iki G. D. ir bendraturtei įsigyjant žemės sklypą (iki 2020-01-27), tiek jiems tapus žemės sklypo savininkais, kurie atlikti be pažeidimų. Teismui nevertinant šio įrodymo kartu su kitais įrodymais, o protokole nesant duomenų, kad tariamas miško paklotės sunaikinimas yra kaip nors susijęs su statinio ar kokio nors įrenginio statyba, apskritai neaišku kokiu faktiniu pagrindu teismas nutartyje nurodė, esą darbai ginčo sklype buvo atlikti iki protokolo surašymo, t. y. iki 2021-10-31. Šiuo atveju nenustačius administracinio nusižengimo fakto administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, o ne ANK 565¹ straipsnio 7 punktu.

4.4. Teismo nutartis taip pat pagrįsta prieštaringais argumentais, kurie nepagrindžia teismo išvadų, jog Institucija administracinio nusižengimo bylos teiseną teisėtai ir pagrįstai nutraukė vadovaudamasis ANK 39 straipsniu ir ANK 565¹ straipsnio 7 punktu. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje esančių abstrakčių teiginių apie bylos medžiagą (įrodymus), neaišku kokia būtent bylos medžiaga (įrodymais) vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą nutartį ir konstatavo, kad teisenos nutraukimo pagrindas buvo parinktas tinkamai. Mano, kad tai yra esminiai ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio 4 dalies ir 636 straipsnio 4 dalies pažeidimai ir tokiu teismo sprendimu buvo nukrypstama nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl ANK 39 straipsnio taikymo. Teismas nutartyje nurodęs, kad G. D. atžvilgiu negali daryti vienareikšmės išvados ar padaryta veika (ne)turi administracinio nusižengimo požymių ir nustatęs, kad Institucijos nutarime nepagrįstai konstatuota, jog administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių G. D. kaltę padarius nusižengimą, numatytą ANK 278 straipsnio 1 dalyje, turėjo vadovautis in dubio pro reo bei nekaltumo prezumpcijos principais ir nutraukti bylą vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas A. J. prašo skundą atmesti.

5.1. Institucijos atstovas, remdamasi kasacinio teismo praktika administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-52-2014, 2AT-7-47-511/2015, Nr. 2AT-31-693/2018, nurodo, kad pasibaigus terminui administracinei nuobaudai skirti, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta, todėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo klausimas negali būti iš esmės sprendžiamas.

5.2. Teigia, kad kasacinis teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022, keičia savo suformuotą praktiką, pasisakydamas, jog nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog nusižengimas buvo padarytas. Kasacinis teismas nurodė, jog šiuo atveju yra aktualus Konstitucinio teismo 2016-06-27 nutartyje pateiktas išaiškinimas, apie tai, kad „taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinamas taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis“. Institucija atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant šį Konstitucinio teismo sprendimą BPK nuostatos buvo pakeistos, įtvirtinant aplinkybę, leidžiančią, suėjus senaties terminui, tęsti baudžiamąjį procesą, jei kaltinamasis to prašo. Vis tik, nors įstatymų leidėjas kai kuriais atvejais administracinėje teisenoje mutatis mutandis taikyti BPK nuostatas, tačiau ANK 565¹ straipsnyje nėra nuorodos į BPK, o Konstitucinis teismas dar nenagrinėjo ANK 565¹ straipsnio atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui. Institucija pažymi, kad administracinių nusižengimų teisena yra nustatyta tik Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl ANK numatytų pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles (ANK 564 straipsnio 1 dalis).

5.3. Pažymi, kad po 2023-10-02 įvykusio nagrinėjimo Institucija 2023-10-09 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. AD4-24734, kuriame nurodyta, jog įregistruotas 0,5820 ha kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kuris gautas padalijus daiktą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį sudaro 0,5717 ha miško žemės plotas (miško plotas įregistruotas miškų kadastre 0,5820 ha) ir 0,0103 ha užstatyta teritorija. Žemės sklype taip pat registruotas ir II grupės nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas – ūkio pastatas 2I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio statybos pradžia – 2008, pabaiga – 2022 m., kadastro duomenų nustatymo data: 2022-03-14, įregistravimo pagrindas: 2022-04-06 Deklaracija apie statybos užbaigimą, paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2022-04-08. Registro pastabos ir nuorodos: Statiniai - Registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-03-15 išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus buvusiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5.4. Nurodo, kad Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad G. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 278 straipsnio 1 dalyje, dėl lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos medžiagą (2021-11-08 apžiūros aktą Nr. (21.3)-TVR-6368, 2021-10-31 AN foto lentelę, atstovo parodymus ir kitą bylos medžiagą), akivaizdu, kad medinis statinys, elektros įvadas, miško kelias, nuotekų valymo sistema ir kiti įrenginiai žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) įrengti iki 2021-10-31, t. y. administracinis nusižengimas padarytas žymiai anksčiau, nei užfiksuota administracinio nusižengimo protokole. Tokiais veiksmais buvo sunaikinta miško paklotė, kurios plotas 773,35 m2. Kadangi G. D. padarytas administracinis nusižengimas nėra trunkamasis, vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda jam galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Iš administracinio nusižengimo medžiagos akivaizdu, kad nusižengimas padarytas iki 2021-10-02 (pastaba: administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodoma data 2021-10-31) t.y. Departamentui priimant nutarimą jau suėjus ANK 39 straipsnyje numatytam nuobaudos paskyrimo terminui. Todėl skundžiamu nutarimu administracinė teisena teisėtai ir pagrįstai nutraukta ANK 39 straipsnio, 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu.

5.5. Nors apeliaciniame skunde iš esmės prašoma pakeisti administracinės teisenos nutraukimo pagrindą į kitą, ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytą pagrindą – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių – tačiau tam nėra teisinio pagrindo. Pagal imperatyvų teisinį reguliavimą tais atvejais, kai atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatoma, kad nuo tiriamo administracinio nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau negu dveji metai ir dėl to negali būti paskirta administracinė nuobauda, administracinio nusižengimo tyrimas netęsiamas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Tai, be kito ko, reiškia, kad nagrinėjant apeliacinį skundą nėra teisinių galimybių rinkti trūkstamus įrodymus, nustatinėti galimai naujas faktines aplinkybes, ir tokiu būdu, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, tikrinti skundžiamo nutarimo pagrįstumą. Tokiu atveju administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti (ANK 591 straipsnio 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2- 2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. atstovo advokato Irmanto Dobilo skundas atmestinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu, remiantis kasacinio teismo praktika, iš esmės nesutinkama su Institucijos priimto sprendimo, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pagrindu. Nurodoma, jog G. D. kaltė padarius administracinį nusižengimą byloje nebuvo įrodyta, todėl teisena jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu ir teigiama, kad apylinkės teismas, nurodytų skundo argumentų nenagrinėjo, nesivadovavo in dubio pro reo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingo proceso principais, taip nagrinėdamas skundą, esmingai pažeidė ANK normas. Institucija, atsiliepime į apeliacinį skundą, pažymėjo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog administracinį nusižengimą G. D. padarė, tačiau Institucijai priimant nutarimą jau buvo suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas nuobaudos paskyrimo terminas, dėl ko buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu.

7. Remiantis ANK 563 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimus tiriantys pareigūnai privalo greitai ir objektyviai reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusižengimą ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad administracinis nusižengimas būtų atskleistas ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Kita vertus, tiek pradedant teisinį procesą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas.

8. Susipažinus su apygardos teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, jog, priešingai nei teigiama G. D. atstovo apeliaciniu skundu, Institucija pagrįstai nustatė, jog duomenų, pagrindžiančių G. D. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 278 straipsnio 1 dalyje, pakanka konstatuoti, kad protokolas jam buvo surašytas pagrįstai, o nustačius, kad suėjo ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, priimtas sprendimas administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė prieštaringais argumentais, vis tik aukštesniojo teismo nuomone tiek Institucijos nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje, išdėstyti motyvai, dėl ko nutraukiama administracinio nusižengimo teisena G. D. atžvilgiu, yra pakankami. Tai, kad apelianto atstovas su šiais argumentais nesutinka, nereiškia, kad priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindo

9. Administracinių nusižengimų teisena turi prasmę tik tuomet, kai ją inicijuojant ir tęsiant yra pagrįstai manoma, kad bus išaiškintas ir įrodytas padarytas teisės normų pažeidimas, tuo tarpu esant akivaizdžiam pagrindui, kad asmens veiksmai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, proceso pradėjimas yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir neteisėtas. Pažymėtina, kad siekiant pradėti administracinių nusižengimų teiseną būtina nustatyti realius nusižengimo požymius.

10. Susipažinus su apygardos teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, jog Institucija tinkamai išanalizavo visus byloje esančiais duomenimis, kuriais nustatyta, kad G. D. pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad pažeidžiant Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-11-15 įsakymu Nr. D1-849 (2016-07-29 įsakymo Nr. Dl-520 redakcija) 15.2. punkto reikalavimus, 2021-10-31 miško žemėje, esančioje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo savininko veiksmų buvo sunaikintas 773,35 m2 miško paklotės plotas ir aplinkai padaryta 2320,05 Eur žala, kurios žemės sklypo savininkas neatlygino iki protokolo surašymo.

11. Protokolo surašymo pagrįstumą patvirtina pareigūnų vykdant tarnybinę veiklą atlikta pirminė apžiūra, 2021-11-08 apžiūros aktas, 2021-10-31 administracinio nusižengimo foto lentelė, kurioje fiksuoti iki 2021-10-31 atlikti statybos darbai. Toliau atliekant tyrimą buvo gauta ir specialisto išvada bei apskaičiuota gamtai padaryta žala, sunaikintas miško žemės plotas. Nors skundu teigiama, jog statybos darbai atlikti be pažeidimų, gavus statybos leidimą, ką, iš tiesų neginčytinai patvirtina byloje esantys duomenys, tačiau šiuo atveju svarbus ne statybos veiksmų teisėtumas, o vieta, kurioje statybos veiksmai buvo atlikti.

12. Administracinio nusižengimo byloje, po skundžiamo Institucijos nutarimo priėmimo, buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas, kuriame nurodoma, jog aptariamą 0,5820 ha kitos (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties žemės sklypą sudaro 0,5717 ha miško žemės plotas (miško plotas įregistruotas miškų kadastre 0,5820 ha) ir 0,0103 ha užstatyta teritorija, kurioje registruoti statiniai. Šią aplinkybę patvirtino ir apylinkės teisme 2024-03-06 vykusiame teismo posėdyje liudytoja apklausta protokolą surašiusi M. O. (posėdžio garso įrašas nuo 00:15:00 min). Aptartų duomenų pagrindu pagrįstai nustatyta, kad atlikto pirminio patikrinimo metu užfiksuoti statybos darbai vyko žemės sklypo dalyje, kuri Lietuvos miškų kadastro registre įregistruota kaip miško žemė. Pažymėtina, jog iki G. D. 2020-01-21 įsigyjant sklypą, jame 2008 m. buvo pradėtas rekonstruoti II grupės nesudėtingos gyvenamosios paskirties pastatas-gyvenamasis namas ir pradėtas statyti I grupės pagalbinio ūkio paskirties pastatas – pirtis, kurie registruoti 0,0103 ha užstatytoje teritorijoje. Aktyvūs statybos darbai prasidėjo po šio sklypo įsigijimo, tačiau registruotų duomenų apie tai, kada įrengtas kelias, nėra, registruose nėra, o keliamą versiją apie tai, kad jis buvo įrengtas dar iki sklypo įsigijimo, patvirtinančių duomenų nei tyrimo metu nei toliau bylą nagrinėjant pagal skundus nepateikė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas G. D. ar jo atstovas; medinis pastatas pradėtas statyti 2008 m., o baigtas – 2022 m., tai gi jo statybos įvykio metu vyko; nuotekų šalinimo tinklas įrengtas 2021-08 mėn. Tai gi, pagrindo teigti, kad administracinio nusižengimo protokolas, kaip asmenį kaltinantis dokumentas, G. D., kaip sklypo vienam iš savininkų, organizavusių statybos darbus ir esančių atsakingu už teisingą naudojimąsi miško žeme, buvo surašytas nepagrįstai, nėra. Šiuo atveju Institucija, atsižvelgdama į vizualiai matomą skirtumą tarp miško kadastro duomenų ir būklės aptariamame žemės sklype, administracinio nusižengimo protokolą surašė dėl statybos veiksmų, atliktų miško žemės sklypo dalyje. Pažymėtina, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog aptariami statybų darbai vyko bendraturčių sklype, tačiau tik vienas iš jų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kas laikytina ydinga praktika, šios bylos nagrinėjimui nėra reikšmingos, o byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia to, kad administracinio nusižengimo protokolas G. D. buvo surašytas esant tam faktiniam pagrindui.

13. Pažymėtina, jog ANK 565¹ straipsnyje pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, dėl kurių administracinė teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl šio straipsnio 1 punkte nurodyto pagrindo (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) ir 7 punkte nurodyto pagrindo (iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) taikymo.

14. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Tai gi nenustačius, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, administracinė teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu. Tuo tarpu ANK 565¹ straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu administracinė teisena nutraukiama tuomet, kai egzistuoja ANK 39 straipsnyje nustatyta aplinkybė – administracinė nuobauda nebegali būti paskirta, nes praėjo dveji metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – dveji metai nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas (kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).

15. Nors apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad nebuvo įrodyta, jog G. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 278 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu yra neteisėtas ir prieštaraujantis teismų praktikai, vis tik aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą analizuojamoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 2AT-80-594/2022, nurodyta, jog remiantis Konstitucinio Teismo 2016-06-27 nutarimu, baudžiamosiose bylose nustačius, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, šiuo pagrindu baudžiamoji byla gali būti nutraukta tik konstatavus, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Šiuo atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, duomenų, leidžiančių abejoti administracinio nusižengimo protokolu G. D. pateikto kaltinimo pagrįstumu, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu, yra būtina nustatyti kaltinimo pagrįstumą, o ne galutinį kaltės pripažinimo klausimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

16. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju buvo įvertini visi byloje esantys duomenys, kartu ir po skundžiamo Institucijos nutarimo gautas raštas su Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų analize. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog tiek apeliaciniame skunde keliami argumentai dėl G. D. kaltės nebuvimo, tiek apylinkės teismo nutarties motyvai, kad negalima daryti kategoriškos išvados apie tai, ar „G. D. padaryta veika (ne)turi administracinio nusižengimo požymių“ yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms ir šios nutarties 10-12 punktuose aptartoms faktinėms aplinkybėms. Nors aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad, surašant administracinio nusižengimo protokolą, o vėliau ir nutarimą, nebuvo konkretizuota, kuriuos iš statybos darbų vykdė G. D., o kuriuos sklypo bendrasavininkė, vis tik atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas nustačius, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, o galutinis nutarimas priimamas atlikus tyrimo veiksmus, būtinus paskirti administracinę nuobaudą, dėl to tyrimo metu nustatytos pirminės aplinkybės gali keistis. Šiuo atveju konkretizuoti nustatytų faktinių aplinkybių galimybės nebuvo, kadangi atliekant tyrimą suėjo ANK 39 straipsnyje nustatytas nuobaudos terminas, o ta aplinkybės, kad dalis duomenų buvo gauti tik pasibaigus terminui, taip pat neleidžia daryti išvados, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas.

17. Nors apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje, iš tiesų padarė dviprasmiškas išvadas: viena vertus teigiama, jog nepakanka duomenų nustatyti kas vykdė darbus, kuriais galimai pažeista miško paklotė, o kita vertus - daroma išvada dėl pagrįsto administracinės teisenos nutraukimo pagrindo, tačiau aukštesnysis teismas, nekartodamas argumentų dėl administracinio nusižengimo pagrįsto inkriminavimo G. D., skundo argumentus, dėl apylinkės teismo klaidingai iškeltos abejonės, laiko nepagrįstais ir, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais nėra. Šiuo atveju Institucija ir apylinkės teismas priėmė pagrįstus sprendimus dėl administracinės teisenos nutraukimo pagrindo, su jais sutinka ir aukštesnysis teismas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-03-28 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nekeistina.

18. Apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodoma, jog apylinkės teismas, neatsakęs į visus pagrindinius skundo argumentus, nedetalizavęs bylos duomenų, kuriais grindė savo išvadas, pažeidė ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio 4 dalies ir 636 straipsnio 4 dalies nuostatas bei in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principus. Aukštesnysis teismas, plačiau dėl šių ir kitų skundo argumentų, kaip nesudarančių pagrindo keisti daromos išvados dėl administracinio nusižengimo protokolo pagrįsto surašymo ir administracinės teisenos nutraukimo pagrindo, nepasisako.

Dėl proceso išlaidų

19. G. D. atstovas pateikė prašymą iš Institucijos priteisti G. D. dėl atstovavimo patirtas išlaidas – 508,20 Eur.

20. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-594/2024).

21. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai, atlikus tyrimą ir įvertinus visas aplinkybes, nenustatomi administracinio nusižengimo požymiai, institucijos (pareigūnai) priima sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) ir toks asmuo įgyja teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-495/2024). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog administracinė teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu ir apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmestinas

.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto G. D. atstovo advokato Irmanto Dobilo skundą ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-03-28 nutartį nepakeistą.

Netenkinti prašymo dėl turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – priteisimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.