Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui V. D. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas D. J. ieškiniu teismo prašo: nutraukti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui automobilio kainą 9 300,00 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus eurų) sumą, o atsakovui ieškovas grąžina automobilį; priteisti iš atsakovo, ieškovo naudai 302,50 Eur automobilio defektų nustatymo kaštus; priteisti iš atsakovo, ieškovo naudai 403,82 Eur automobilio registravimo VĮ “Regitra” kaštus; priteisti iš atsakovo, ieškovo naudai 70,00 Eur automobilio transportavimo kaštus; priteisti iš atsakovo, ieškovo naudai 15,00 Eur autopliusas.lt skelbimo kopijos kaštus; bei ieškovo turėtas 907,50 Eur išlaidas, susijusias su ginčo dėl automobilio defektų sprendimu ikiteismine tvarka, t. y. neteisminio išieškojimo išlaidos už pretenzijų atsakovui paruošimą ir pateikimą: UAB „A“ 2024 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 302,50 Eur sumai, 2024 m. birželio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 21345.1 - 605,00 Eur sumai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį iš pardavėjo V. D., ieškovo teigimu, sumokėjęs 9 300,00 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus eurų), įsigijo automobilį BMW X70 X REIHE VIN (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos.

Ieškovas teigė, kad už automobilį turėjo sumokėti 9599,00 Eur, tačiau vėliau pavyko su atsakovo suderėti ir automobilio kaina buvo sumažinta 599,00 Eur. Tačiau vėliau atsakovas pareikalavo primokėti dar 200 Eur, o ieškovui paprašius pašalinti neveikiantį DPF filtrą, atsakovas automobilio kainą padidino dar 100 Eur. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, ginčo automobilis viso kainavo 9300 Eur.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas pareikalavo, jog Sutartyje būtų nurodyta kita automobilio kaina nei realiai mokėjo ieškovas, t.y., kad Sutartyje būtų nurodyta 7 000,00 Eur, o likusius 2 200,00 Eur sumą sumokėtų atsakovui grynais. Buvo sutarta, kad atsakovui 7 000,00 Eur ieškovas sumoka pavedimu, o likusius 2 300,00 Eur moka grynais. Ieškovas grynųjų pinigų sumokėjimo faktą grindžia sąskaitos išrašais, kuriuose atsispindi sutarties pasirašymo dieną išgryninti ieškovo pinigai.

Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja nutraukti (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti Ieškovui už automobilį sumokėtą kainą - 9300,00 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas už transporto priemonę sumokėjo 7000 Eur bankiniu pavedimu. Ieškovas nurodė, kad už automobilį sumokėjo viso 9300,00 Eur, iš jų 2200 grynaisiais pinigais. Visi duomenys byloje nurodo, jog už automobilį ieškovas sumokėjo banko pavedime nurodytus 7000 Eur. Šiuo atveju, ieškovo, kaip pirkėjo pareiga yra tinkamai pasirašyti sutartį ir pasitikrinti duomenis joje. Ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, kad jo nurodytus grynuosius pinigus panaudojo būtent ginčo automobilio įsigijimui. Pažymėtina, jog ieškovas daug klausimų su atsakovu spręsdavo pasirašydamas raštelius, o piniginio klausimo, abejingai nesureikšmino ir jokio raštelio nepasirašė. Todėl spręstina, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog už automobilį sumokėjo didesnę, nei sutartyje nurodytą kainą, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti už automobilį sumokėtą kainą tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 7000 Eur.

Ieškovas nurodė, kad tą pačią dieną, kai įsigijo ginčo automobilį, važiuodamas pastebėjo, kad apsukų rodyklė pradėjo pulsuoti. Apie tai pranešė atsakovui, kuris pažadėjo gedimą pašalinti. Tačiau, po atsakovo taisymo, patikrinus ir pavažiavus automobiliu, ieškovas pastebėjo, kad defektas nedingo, apsukų rodyklė vis dar pulsavo. Tačiau atsakovas teigė, kad visko neremontuos. Tačiau jau sekančią dieną, važiuojant automobiliu, ieškovas išgirdo variklio “kalimo” garsą. Apie tai pranešė atsakovui ir kategoriškai pareiškė, kad nori automobilį grąžinti ir susigrąžinti pinigus, bet atsakovas nesutiko. Nepavykus susitarti, ieškovas kreipėsi į UAB “A” ir pranešė atsakovui sms žinute, kad automobilis bus defektuojamas. Pristačius automobilį į UAB “Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras”, buvo nustatyti paslėpti defektai.

Teismas sutinka su ieškovo nurodyta pozicija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju - naudoto lengvojo Automobilio, pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30 7-1075/2018).

CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

LR CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus Pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių Pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Kaip minėta, LR CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus Pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja Pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti Sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193- 421/2020).

Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas Pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam Pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti Pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30 7-1075/2018).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

Pagal minėto CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties taikoma tik tuo atveju, jei netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškovas pateikė Transporto priemonės apžiūros aktą (surašytą (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad yra nustatyti transporto priemonės BMW X70 X REIHE VIN (duomenys neskelbtini), defektai: 1. Automobilio variklis turi variklio skysčio prasisunkimą, 2. Automobilio variklis sunkiai kuriasi, 3. Automobiliui pavarų dėžė veikia netinkamai, 4. Automobilio kėbulas netvarkingas, 5. Automobilio kondicionavimo sistema neveikia. 6. Automobilio valdymo blokai fiksuoja klaidas. 6. Automobilio odometras koreguotas, 7. Automobilio elektrinė dalis netvarkinga. Tokie transporto priemonės trūkumai pagrįstai vertintini kaip pakankamas pagrindas nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Be to, nagrinėjamu atveju aktualus klausimas - transporto priemonės rida. Kaip nurodo ieškovas, (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta transporto priemonės rida – 276710 km, tačiau UAB „Krasta Auto“ specialistai nustatė, kad dar 2022 m. rugpjūčio 3 d. minėtos transporto priemonės rida buvo 3300828 km. Atsakovas ieškovui transporto priemonę pardavė su suklastota rida.

Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovu dėl ieškovo nurodytos aplinkybės – suklastota rida. Atsakovas nurodo, kad su ieškovu buvo kalbėta šiuo klausimu, atsakovas ieškovui nurodė, kad automobilio rida gali būti suklastota, nes tokį automobilį įsigijo pats atsakovas.

Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovo motyvus.

Sutiktina su ieškovo nuomone, jog Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2BE-71 „Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (paskelbta TAR, 2023-04-06, Nr. 6693) Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai buvo papildyti 7.11 punktu kuris numatyto, kad techninės apžiūros metu kontrolieriui nustačius „neigiamos ridos“ faktą būtų fiksuojamas trūkumas. Numatytas pereinamasis laikotarpis iki 2025 m. liepos 8 d., kai „neigiamos ridos“ faktas techninės apžiūros metu yra vertinamas nedideliu trūkumu, o vėliau, t.y. po 2025 m. liepos 8 d., tas pats trūkumas jau bus vertinamas kaip didelis, dėl ko transporto priemonė būtų laikoma techniškai netvarkinga. Tuo pačiu tai reiškia, kad po 2025 m. liepos 8 d. ieškovas iš atsakovo įsigytos transporto priemonės BMW X70 X REIHE VIN (duomenys neskelbtini), negalės naudoti eisme.

Ieškovo teigimu, automobilio defektai, išoriškai apžiūrint automobilį, matomi nebuvo, jie paaiškėjo iš karto pradėjus eksploatuoti automobilį bei pristačius automobilį į automobilių remonto dirbtuves bei nustatyti tik šią specifiką suprantančio ir išmanančio specialisto. Ieškovui įsigijus automobilį paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, kurie buvo pastebėti tik po automobilio įsigijimo ir nustatyti tik atlikus patikrą automobilių remonto dirbtuvėse bei kurių ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti Pirkėjui, kad automobilis atitinka Sutarties sąlygas, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam Pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

Tai, kad atsakovas nebuvo sąžiningas su ieškovu patvirtina tai, jog atsakovas nepranešė ieškovui apie atsuktą automobilio ridą. Nors atsakovas teigia, kad pats nežinojo apie klaidingus automobilio ridos duomenis, tačiau tai nepanaikina (negali panaikinti) pardavėjo atsakomybės pirkėjui už parduodamo daikto kokybę. Be to, būdamas rūpestingas pardavėjas, kaip pats teigia, atsakovas galėjo sužinoti savo automobilio ridą (pasitikrinti ją) ir ją nurodyti sutartyje.

Teismas taiko ieškovo pasirinktą jo teisių gynimo būdą. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t.y. ieškovas tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį pardavimo sutartyje deklaruotus duomenis ir automobilio odometro rodomus rodmenis, 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t.y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.4311 straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi teisingi; 3) nagrinėjamu atveju nėra duomenų, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, nėra nustatytas automobilio ridos suklastojimo momentas, todėl atsakovo kaltės forma gali būti tiek tyčia, tiek ir didelis neatsargumas; 4) ieškovas neturi pagrindo tikėtis, jog sutartis bus įvykdyta tinkamai, nes automobilio rida jau yra pakeista, jis, žinodamas tikrąją automobilio ridą, arba jo nebūtų pirkęs, arba nebūtų mokėjęs tokios kainos; 5) atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, nutraukus sutartį, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t.y. atsakovui būtų grąžintas jo parduotas automobilis, ieškovui – jo už automobilį sumokėti pinigai.

Įvertinus aukščiau aptartas šalių nurodytus motyvus ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo - grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą kainą - 7000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų), o atsakovui - automobilį, tenkintinas. Kaip pasekmė tenkintini ir kiti ieškovo reikalavimai - priteisti iš atsakovo ieškovo naudai nuostolius.

Sutinkamai su LR CK 6.145 - 6.146, 6.222 straipsnių normomis, panaikinus sandorį, šalys grąžintinos į padėtį iki sutarties sudarymo, t.y. taikytina restitucija - atsakovui grąžintinas ginčo automobilis - BMW X70 X REIHE VIN(duomenys neskelbtini).

CK. 6.251 straipsnio 1 d. įtvirtina visišką nuostolių įtvirtinimo principą, kurio esmė - siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų atsiradę Atsakovo žalingi veiksmai. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją, žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų padaryta jam žala. (LAT 2018 metų rugsėjo 24 d. Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga Nr. AC-49-1 Teismų praktika 2018, 49 p. 642-686).

Kiti šalių posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovo patirtas išlaidas sudaro: automobilių remonto dirbtuvėse UAB “Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras” ieškovas sumokėjo 302,50 Eur; automobilio registracija VĮ “Regitra” 403,82 Eur; Evakuatoriaus pagalba MB “Norava”, - 70,00 Eur ; Autopliusas.lt skelbimo kopijos - 15,00 Eur; teikdamas atsakovui pretenziją ir ieškinį, ieškovas naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis už kurias sumokėjo 907, 50 Eur.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, pripažinus automobilio pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, daiktas iš pirkėjo (ieškovo) grąžinamas atsakovui, o pardavėjas (atsakovas) privalo pirkėjui (ieškovui) grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-569-302/2018). CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (2 punktas). CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovo prašoma priteisti suma pagrįsta, tiesiogiai susijusi su ginčo dalyku ir buvo būtina, nes padėjo nustatyti paslėptus automobilio defektus ir įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, 907,50 Eur išlaidų atsiradimą lėmė Atsakovės padarytas įstatyminės ir sutartinės parduodamo daikto kokybės garantijos pažeidimas (tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-876-1092/2022).

Ieškovas už 1 798,82 Eur turtinį reikalavimą mokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį. Viso bendras žyminis mokestis 260,00 Eur, ši suma priteistina iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteistinos kitos išlaidos: 605 Eur (su PVM) – už teisines paslaugas (prašymas teismui dėl prijungimo prie bylos, prašymas teismui dėl posėdžio datos pakeitimo, susipažinimas su bylos medžiaga, užklausų ir/ar prašymų dėl papildomų įrodymų (Diginet, VMI, Regitra, AutoDE) parengimas ir pateikimas, pasiruošimas posėdžiui, aptarimas su klientu, atstovavimas viename/pirmame teismo posėdyje (t. y. atstovavimas 2024-12-04 posėdyje), prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimas ir pateikimas (sąskaitos ir mokėjimo kopijos pateiktos byloje kartu su 2024-12-03 prašymu; DOK-48335); 242 Eur (su PVM) – prašymų (-o) dėl teismo liudijimo išdavimo projekto rengimas, pateikimas; liudijimo išsiuntimas (sąskaitos ir mokėjimo kopijos pateiktos byloje kartu su 2024-12-03 prašymu; DOK-48335); 121 Eur (su PVM) - prašymų teismui dėl papildomų įrodymų priėmimo rengimas ir pateikimas (sąskaitos ir mokėjimo kopijos pateiktos byloje kartu su 2024-12-03 prašymu; DOK-48335); 32,67 Eur (su PVM) – vertimo išlaidos; - 605 Eur (su PVM) – užklausimas Diginet, papildomų įrodymų pateikimas į bylą; atstovavimas 2025-01-28 9:00 parengiamajame teismo posėdyje (kadangi 2025-01-28 posėdis buvo perkeltas, tai mokėjimas užskaitomas už 2025-03-25 teismo posėdį), patikslinto prašymo dėl išlaidų priteisimo parengimas ir pateikimas, susitikimas su klientu prieš posėdį dėl teisinės konsultacijos (sąskaitos ir mokėjimo kopijos pridedamos); - 300,19 Eur – UAB Krasta Auto defektų nustatymo paslaugos. Pagal CPK 88 str. 1 d. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra (1 p.), kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (10 p.). Prašomos atlyginti išlaidos yra susijusios su ginčo automobilio defektų nustatymu, o tai yra susiję su ginčo dalyku, jos patirtos teisminio proceso metu, todėl priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88 str.). Viso : 2165,86 Eur suma.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 12 Eur, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 93 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 98 straipsnio nuostatas, paskirstant bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei vadovaujantis bendromis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, nekyla abejonių, jog visos atsakovo šioje civilinėje byloje patirtos aukščiau nurodytos (sprendimo 44, 47 punkte) dydžio bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą V. D., a/k (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui D. J., a/k (duomenys neskelbtini) automobilio kainą 7000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų) sumą, o atsakovui V.D. ieškovas D.J. grąžina automobilį BMW X70 X REIHE VIN (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. D., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo D. J., a/k (duomenys neskelbtini) naudai: 302,50 Eur (tris šimtus du eurų 50 ct) automobilio defektų nustatymo kaštus, 403,82 Eur (keturis šimtus tris eurus 82 ct) automobilio registravimo VĮ “Regitra” kaštus, 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) automobilio transportavimo kaštus, 15,00 Eur (penkiolika eurų) už autopliusas.lt skelbimo kopijas; bei ieškovo turėtas 907, 50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) išlaidas, susijusias su ginčo dėl automobilio defektų sprendimu ikiteismine tvarka, t. y. neteisminio išieškojimo išlaidos už pretenzijų atsakovui paruošimą ir pateikimą; 2165,86 Eur (du tūkstančiai šimtas šešiasdešimt penki eurai 86 ct) už teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo V. D., a/k (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų) teismo pašto išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.