Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas D. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti 2024 m. balandžio 4 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą V. D. (toliau – ir atsakovas) grąžinti ieškovui automobilio kainą 9 300 Eur, o ieškovą atsakovui grąžinti automobilį; 2) priteisti iš atsakovo 302,50 Eur automobilio defektų nustatymo išlaidas, 403,82 Eur automobilio registravimo Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Regitra“ išlaidas, 70 Eur automobilio transportavimo išlaidas, 15 Eur skelbimo kopijos išlaidas, 907,50 Eur išlaidas, susijusias su ginčo dėl automobilio defektų sprendimu ikiteismine tvarka, t. y. neteisminio išieškojimo išlaidas už pretenzijų atsakovui paruošimą ir pateikimą.

2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2024 m. balandžio 4 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį iš atsakovo už 9 300 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos. Apžiūrėjęs automobilį, ieškovas pastebėjo tik keletą trūkumų: korozijos požymius automobilio dugne, suodžiais užterštus duslintuvo vamzdžius. Ieškovui išvardinus atsakovui pastebėtus trūkumus: dugno koroziją, pajuodusius ir suodžiais užterštus duslintuvus, pavyko sumažinti automobilio kainą 599 Eur. Automobilio kaina sudarė 9 200 Eur. Atsakovas pareikalavo, kad sutartyje būtų nurodyta kita automobilio kaina nei mokėjo ieškovas, t. y., kad sutartyje būtų nurodyta 7 000 Eur, o likusią 2 200 Eur sumą ieškovas turėtų sumokėti atsakovui grynaisiais pinigais. Atsakovas negalėjo garantuoti, kad automobilyje yra DPF filtras ir ar jis veikia tinkamai, tad pasiūlė šią sistemą pašalinti. Pasak atsakovo, ateityje, jei DPF veikia netinkamai, gali kilti problemų važiuojant ar eksploatuojant automobilį. Daug negalvojęs, ieškovas sutiko su atsakovu, nes pasitikėjo juo ir kaip pats atsakovas ieškovui pasiūlė, paprašė jo, kad pašalintų DPF filtrą ir sutvarkytų su juo susijusias problemas, kad nekiltų problemų ateityje su automobiliu. Balandžio 2 d. vakare paskambino atsakovas ir informavo, kad darbai padaryti, tačiau DPF filtras buvo neveikiantis (jo vidus buvo sutrūkęs), tad ieškovui jo šalinimas kainuos dar 100 Eur. Automobilio kaina pakilo iki 9 300 Eur. Ieškovas su tokia sąlyga sutiko. Su atsakovu buvo sutarta, kad jis praeis automobiliui techninę apžiūrą. Taip pat buvo sutarta, kad atsakovui 7 000 Eur ieškovas mokės pavedimu, o likusius 2 300 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas turėjo reikalų Kaune, todėl pasiūlė sandorį vykdyti Kaune ir pasisiūlė automobilį atgabenti evakuatoriaus pagalba, ieškovas sutiko iš karto, nes jam taip buvo patogiau parsigabenti automobilį. Nukrovus automobilį nuo evakuatoriaus, šalys pasirašė sutartį. Ieškovas tą pačią dieną, įsigijęs automobilį, važiuodamas pastebėjo, kad apsukų rodyklė pradėjo pulsuoti (tolygiai važiuojant kilo kas keletą sekundžių). Ieškovas apie tai pranešė atsakovui, norėjo anuliuoti sutartį, bet atsakovas įtikino, kad suremontuos šį gedimą, nes jis nusprendė, kad tai pavarų dėžės pūslės gedimas. Tačiau ieškovo teigimu, jam kilo įtarimas ir nepasitikėjimas atsakovu, tad vis vien norėjo anuliuoti sutartį, tačiau atsakovas teigė, kad negražins pinigų, nebent tik tiek, kiek parašyta sutartyje, t. y. 7 000 Eur ir iš jos išskaičiuos dar DPF filtro įdėjimo kaštus, t. y. dar apie 600 Eur. Ieškovas nenorėjo prarasti tiek pinigų, tad sutarė su atsakovu, kad jis pašalins defektus. 2024 m. balandžio 6 d. automobilis buvo perduotas atsakovui remontuoti. Atsakovas atvyko su evakuatoriumi. 2024 m. balandžio 10 d. atsakovas paskambino ir informavo ieškovą, kad gali pasiimti automobilį. Atsakovas pateikė raštą ir liepė patvirtinti, kad detalė yra pakeista ir jai yra duota garantija. Tačiau patikrinus ir pavažiavus automobiliu, ieškovas pastebėjo, kad defektas nedingo, apsukų rodyklė vis dar pulsavo. Atsakovas teigė, kad visko neremontuos. Kitą dieną važiuojant automobiliu ieškovas išgirdo variklio „kalimo“ garsą. Apie tai pranešė atsakovui ir kategoriškai pareiškė, kad nori automobilį grąžinti ir susigrąžinti pinigus, bet atsakovas nesutiko. Nepavykus susitarti, ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Autopretenzija“, pranešė atsakovui trumpąja žinute, kad bus nustatinėjami automobilio defektai. Evakuatoriaus pagalba pristačius automobilį į UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ buvo nustatyti paslėpti defektai. Atsakovas buvo informuotas apie nustatytus defektus trumpąja žinute ir pats dalyvavo, tačiau vėliau, kaip nurodė ieškovas, nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovas pasirinko pasyvią poziciją ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar pirkėjo pretenzijos pagrįstos, t. y. nepakankamai bendradarbiavo. Defektų nustatymo metu nustatyta, kad automobiliui sukta/klastota rida, tad automobilis buvo pristatytas į UAB „Krasta Auto“, kur konstatuota, jog dar 2022 m. rugpjūčio 3 d. automobilio rida buvo 330 828 km, kai tuo tarpu pardavimo metu sutartyje nurodyta, kad automobilio rida – 276 710 km. Atsakovas automobilio pardavimo metu neįvardijo, kad automobilis turi paslėptų defektų. Sutartyje nenurodyti jokie paslėpti automobilio defektai. Ieškovas, žinodamas apie tokią automobilio būklę, apskritai nebūtų sudaręs šio sandorio.

3. Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 4 d. tarp šalių buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur. Parduota transporto priemonė yra techniškai tvarkinga, jokie defektai/esminiai trūkumai nebuvo ir negalėjo būti nustatyti, todėl laikytina, kad transporto priemonę galima eksploatuoti pagal paskirtį bei jokios atsakovo atsakomybės šiuo atveju nėra. Ieškovas 2024 m. balandžio 4 d. įsigijo 2008 m. gamybos, t. y. 16 metų senumo, naudotą automobilį, kurio rida sandorio sudarymo metu buvo didesnė nei 250 000 km. Ieškovas ne tik vizualiai apžiūrėjo transporto priemonę, tačiau ir ją išbandė, pamatavo visų detalių dažų sluoksnius, nusprendė, kad automobilis nėra perdažytas bei nebuvo pakliuvęs į eismo įvykį. Be kita ko, ieškovas taip pat buvo prisijungęs kompiuterį per OBD jungtį, siekdamas patikrinti transporto priemonės elektros sistemas, kuriose jokie trūkumai nustatyti nebuvo. Ieškovas atkreipė dėmesį į sunkiai užsivedantį variklį, oro kondicionieriaus sistemą, traškantį transporto priemonės liuką, taip pat kitus smulkesnius nusidėvėjimus, t. y. surūdijimą, atšokusius, sulūžusius plastikus, apsaugas transporto priemonės viduje ir išorėje. Su ieškovu buvo aptarta, kad didžioji dalis nurodytų nusidėvėjimų yra būdinga 16 metų senumo transporto priemonei, todėl jie kaip trūkumai nebuvo nurodomi pirkimo–pardavimo sutartyje, kadangi transporto priemonės eksploatacijai jie netrukdo. Ieškovas labai detaliai patikrinęs transporto priemonę, t. y. ne tik apžiūrėjęs ją vizualiai, bet pasitelkęs ir specialias priemones apžiūrai atlikti, įvertinęs visus aukščiau nurodytus nusidėvėjimus, atsisakė atlikti papildomą patikrą autoservise pas specialistus bei nusprendė automobilį iš atsakovo įsigyti. Faktą, kad automobilis jokių defektų, tame tarpe ir paslėptų, neturėjo, patvirtina ir tai, jog atsakovas taip pat papildomai atliko ir automobilio techninę apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti tik nežymūs nusidėvėjimai (transporto priemonės kėbulo dugno bei jo elementų rūdys), kas yra būdinga tokio senumo automobiliams, jokie kiti nusidėvėjimai ar juo labiau esminiai trūkumai/defektai, dėl kurių nebūtų įmanoma eksploatuoti automobilį, nebuvo nustatyti, pažymint, kad tuo atveju, jeigu techninę apžiūrą atliekantis darbuotojas būtų nustatęs bent minimalius defektus, pavyzdžiui, tepalų prasisunkimus ar nutekėjimus, nebūtų išdavęs techninės apžiūros paso, kas šiuo atveju buvo padaryta. Taigi transporto priemonė jokių esminių trūkumų/paslėptų defektų neturėjo ir neturi, sandorio sudarymo metu transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, o ieškinyje minimi automobilio trūkumui galėjo atsirasti ieškovui netinkamai eksploatuojant transporto priemonę. Atitinkami nusidėvėjimai, kurie transporto priemonės apžiūros akte nurodyti kaip tariami „defektai“, ieškovui buvo žinomi dar prieš įsigyjant transporto priemonę, jie yra einamųjų remontų darbai, kurie netrukdo automobilio eksploatacijai. Be to, atsakovo nuomone, šie minimalūs trūkumai galėjo atsirasti dėl paties ieškovo kaltės, t. y. paprašius atlikti transporto priemonės modifikacijas, pakeičiant gamyklinius automobilio parametrus. Atsakovo nuomone, ieškovas ne tik neįrodė jokių paslėptų defektų ar esminių sutarties trūkumų, tačiau ir bet kokių kitų nusidėvėjimų, kurie buvo dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir po jos arba ieškovui nebuvo žinomi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo bei taikyti dvišalę restituciją. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad transporto priemonės negalėtų naudoti pagal paskirtį. Vien tik subjektyvus ieškovo situacijos vertinimas, nesuteikia jam teisės pasinaudoti ultima ratio priemone savo teisėms ginti. Ieškovo pateiktame 2024 m. balandžio 16 d. Transporto priemonės apžiūros akte nėra konstatuota, kad dėl tariamai nustatytų defektų transporto priemonės nebūtų galima eksploatuoti pagal paskirtį. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad už transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), sumokėjo 9 300 Eur sumą. Kainą neva sudaro transporto priemonės kaina (9 000 Eur), variklio garantija (200 Eur), DPF pašalinimo kaina (100 Eur). Atsakovas pažymėjo, kad nors skelbime transporto priemonės kaina ir buvo nurodyta 9 599 Eur, tačiau atsakovui su ieškovu aptarus realią tokio tipo automobilių rinką, atsižvelgus į tai, kad 2008 m. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) parduodamos vidutiniškai už 8 000 Eur bei tai, jog buvo nustatyti tam tikri automobilio nusidėvėjimai (rūdys, netinkamai veikianti kondicionavimo sistema), atsakovas sutiko nuleisti kainą iki 7 000 Eur, taip suteikiant ieškovui nuolaidą, kuri turėjo būti panaudota tvarkant transporto priemonės nusidėvėjimus. Atsakovas pažymėjo, kad būtent tokia suma, t. y. 7 000 Eur, buvo įrašyta į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pažymint, kad su atsakovu atsiskaitoma tik bankiniu pavedimu. Ieškovas pateikė niekuo nepagrįstą ir tikrovės neatitinkantį ieškinį, ne tik nutylėdamas vienas esminių faktinių aplinkybių, tačiau pateikdamas ir vienas kitam prieštaraujančius teiginius. Šiuo atveju eilė faktų patvirtina, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nei prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą nei jos metu, jokių esminių defektų/paslėptų trūkumų neturėjo, vien tai, kad 2008 m. gamybos transporto priemonei buvo nustatyti atitinkami nusidėvėjimai, kurie yra pašalinami einamųjų remontų metu, nesudaro ieškovui pagrindo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį dėl neva esminio sutarties pažeidimo bei taikyti restituciją, todėl ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas.

13. Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria taikyta visiška restitucija ir priteistos visos ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir priimti naują sprendimą – taikyti kompensacinę restituciją, sumažinant priteistiną sumą ieškovui iki 5 716,15 Eur, įvertinant ieškovo iniciatyva atliktus automobilio techninių parametrų modifikavimus arba įpareigoti ieškovą savo lėšomis atstatyti automobilį į pirminę techninę būklę (su veikiančia DPF ir EGR sistema bei gamykline ECU programa), kokioje automobilis buvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, sumažinti priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu proporcingai tenkintai ieškinio daliai (apie 75,27 proc.), t. y. priteisiant iš atsakovo ieškovui 3 104,65 Eur, iš ieškovo atsakovui 321,49 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė visišką restituciją ir priteisė visas ieškovo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, nors ieškinys patenkintas tik iš dalies, o grąžinamas daiktas (automobilis) buvo būtent ieškovo valia modifikuotas. Teismas pažeidė civilinio proceso ir materialiosios teisės normas dėl restitucijos taikymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo principą.

13.2. Teismas visiškai neįvertino esminės faktinės aplinkybės, kuri turi lemiamą reikšmę restitucijos pobūdžiui ir apimčiai – automobilis pirkimo–pardavimo momentu buvo modifikuotas ieškovo iniciatyva ir valia. Ieškovas pats nurodė apeliantui atlikti rizikingus automobilio techninių parametrų modifikavimus, t. y. išpjauti ir išprogramuoti konkretaus automobilio DPF (dyzelinių automobilių kietųjų dalelių filtrą), taip pat išprogramuoti transporto priemonę EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistemą, taip pat „padidinti galią“, t. y. „čipuoti“ automobilio variklį („čipavimas“ (angį. chip tuning) automobilio variklio valdymo programos (ECU) perrašymas, siekiant padidinti galią, variklio sukimo momentą ir pagerinti degalų sąnaudas). Visa tai yra įrašyta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje su ieškovo parašu. Būtent šie veiksmai yra esminiai transporto priemonės agregatų techniniams pakeitimams, galintys daryti (ir darantys) tiesioginę įtaką automobilio veikimui. Taigi automobilis nebėra tokios techninės būklės, kokios buvo pirkimo–pardavimo metu. Tai reikšmingai keičia transporto priemonės technines savybes, teisinį statusą ir vertę. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, tokie automobiliai negali būti laikomi techniškai tvarkingais, o nuo 2025 m. liepos 8 d. dėl pašalintų emisijų kontrolės sistemų tokia transporto priemonė gali būti apskritai nepraleista techninės apžiūros metu.

13.3. Kompensacinė restitucija – alternatyva grąžinimui natūra – yra taikoma, kai natūralus grąžinimas neįmanomas arba neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Šiuo konkrečiu atveju, jei grąžinamas automobilis nėra lygiavertis parduotajam. Teismas privalėjo įvertinti šį pokytį ir taikyti kompensacinę restituciją (CK 6.146 straipsnio 2 dalis).

13.4. Automobilio techninių parametrų atstatymo į pradinę padėtį (techninių parametrų buvusių transporto priemonės pirkimo–pardavimo momentu) bendra suma būtų apie 1 283,85 Eur. Apelianto manymu, ši suma turėjo būti arba išskaičiuota iš grąžintinų ieškovui 7 000 Eur, t. y. ieškovui turėjo būti grąžinta (priteista) 5 716,15 Eur, arba ieškovas turėjo būti įpareigotas savo lėšomis grąžinti automobilį į pirminę techninę būklę (su veikiama DPF ir EGR sistema bei gamykline ECU programa) prieš perduodant jį apeliantui.

13.5. Teismo sprendimas šioje dalyje neatitinka nei restitucijos esmės, nei teisingumo ir protingumo principų. Tokiu teismo sprendimu yra pažeidžiamos apelianto teisės, kadangi apeliantas yra priverstas priimti modifikuotą daiktą (automobilį) ir grąžinti pilną pirkimo kainą, nors automobilio vertė po techninių modifikacijų objektyviai pasikeitė (sumažėjo). Tokio pobūdžio techniniai automobilio modifikavimai ne tik sumažina transporto priemonės rinkos vertę, bet ir gali apriboti teisę ją naudoti viešajame eisme, todėl priteisti pilną kainą pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą sąžiningumo principą. Teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas ir pritaikyta kompensacinė arba sąlyginė restitucija.

13.6. Nors ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teismas priteisė visas ieškovo patirtas išlaidas. Apeliantas taip pat patyrė šioje byloje 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas ir įvertinus tai, kad buvo patenkinta 75,27 proc. ieškinio reikalavimų, apeliantas taip pat turi reikalavimo teisę į 24,73 proc. patirtų savo išlaidų atlyginimą. Teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai nepaskirstė, o visų išlaidų naštą be jokio teisėto pagrindo nukreipė tik į apeliantą. Teismas net nemotyvavo, kodėl pasirinko nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų.

13.7. Net jeigu pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo buvo patenkintas, tai nereiškia, kad ieškovas automatiškai turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, kaip šiuo konkrečiu atveju nusprendė teismas. Teismų praktikoje aiškiai išdėstyta, kad būtina vertinti visų reikalavimų santykį, o ne vien galutinį rezultatą.

13.8. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad dalis išlaidų galėjo būti perteklinės ar neadekvačios. 907,50 Eur išlaidos UAB „Autopretenzija“ nėra išsamiai pagrįstos. Be to, tam tikros išlaidos (automobilio transportavimas po pirkimo) buvo susijusios su ieškovo pasirinkimu, o ne su apelianto neteisėtais veiksmais. Kita vertus, ieškovas du kartus kreipėsi į specializuotas įmones dėl automobilio defektų nustatymo, nors žinojo ir puikiai suprato, kad specialistai tikrai nustatys defektus (automobilio techninių parametrų pakeitimus), kuriuos inicijavo pats ieškovas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu.

Šalies argumentai

14.4. Apeliantas visiškai neteisingai vertina, kad ieškiniu reikalautos sumos yra bylinėjimosi išlaidos, t. y. nurodo 907,50 Eur už UAB „Autopretenzija“ paslaugas kaip bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinio reikalavimu išlaidos reikalautos priteisti kaip žala (materialinis reikalavimas). Šis reikalavimas buvo tenkintas ir apeliantas šios sprendimo dalies pateiktu apeliaciniu skundu neginčija, neprašė šioje dalyje sprendimo naikinti. Šiuo atveju ieškiniu reikalautos priteisti 302,50 Eur defektų nustatymo išlaidos ir kt. taip pat buvo pareikštos ne kaip bylinėjimosi išlaidos, o kaip materialinis reikalavimas, kurį teismas tenkino. Dėl to apeliacinio skundo argumentai apie šias sumas kaip apie bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti.

14.5. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo susijusios su byla, protingo dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Dėl to apeliacinio skundo motyvai apie netinkamai paskirstytas bylinėjimosi išlaidas yra visiškai nepagrįsti.

14.6. Ieškovas neturi specialių žinių, susijusių su automobilių būklės įvertinimu. Apeliantas skelbime, sutartyje ir žodžiu deklaravo gerą automobilio kokybę, suteikė garantiją, nesakė, kad pasiūlyti darbai kaip nors blogintų automobilio techninę būklę. Be to, ieškovui nebuvo žinoma, kad ginčo automobilio variklis sunkiai kuriasi, iš variklio prasisunkia skystis, jog jo pavarų dėžė netinkamai veikia, kad valdymo blokai netinkamai veikia, jog reikalingas paskirstymo dėžės keitimas ir, kad yra ženklus odometro rodomos ridos neatitikimas faktui. O tai jau akivaizdžiai net nesusiję su apelianto nurodomu DPF filtru, EGR vožtuvu, ką jis nurodo kaip ieškovo tariamą kaltę.

14.7. Byloje ginčo automobilio trūkumų faktą įrodo visumą įrodymų. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2024 m. balandžio 16 d. Transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nustatyti reikšmingi trūkumai, jų remonto kaina nuo 4 800 Eur (automobilio pavarų dėžės, kuro sistemos, variklio alyvos pratekėjimo, valdymo bloko klaidų remontas ir kt.), UAB „Krasta auto“ 2024 m. lapkričio 29 d. Pažyma, kurioje nurodyta, kad techninė mechaninė ir kompiuterinė patikra atlikta. Automobilis yra labai prastos būklės, ir eksploatuoti tokio automobilio nerekomenduojama. UAB „Krasta auto“ 2024 m. lapkričio 29 d. Defektiniame akte nurodyta aibė nustatytų trūkumų, jų šalinimo kaina 15 608 49 Eur. UAB „Krasta auto“ 2024 m. gegužės 17 d. Pažyma įrodo, kad ginčo automobilio rida yra netikra. Šių įrodymų apeliantas nėra paneigęs, nepateikė priešingų įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantas net neginčija viso teismo sprendimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ši teismo sprendimo dalis, kuria konstatuotas ginčo automobilio kokybės esmingas neatitikimas sutarčiai, būtų nepagrįsta.