Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1322-912/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
2S-1322-912/2021
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-00551-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Atsakovas
S. F.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
E. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1322-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00551-2010-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. F. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo; trečiasis asmuo – E. F..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas prašė teismo atidėti 12 mėnesių laikotarpiui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties įvykdymą (civilinė byla Nr. 2-124-155/2016).

Atsiliepimas

2. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos ieškinį atsakovui S. F. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Ši nutartis 2016 m. lapkričio 30 d. įsiteisėjo. Taikos sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo per 12 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2009 m. rugsėjo 11 d. savavališkos statybos akte Nr. (101)11.11-161, Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją, gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir, jei reikia, atitinkamai pertvarkant statinius pagal statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas, per taikos sutarties 2 punkte nustatytą terminą neįvykdęs šios sutarties 2 punkte nustatyto reikalavimo, įsipareigojo per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus pagalbinio ūkio pastatą, šiltnamį ir medinę tvorą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (taikos sutarties 3 punktas). Atsakovas siekė, kad būtų pašalinti teritorijos, į kurią patenka žemės sklypas, detaliajame plane numatyti teisės aktams prieštaraujantys statybos apribojimai, dėl kurių statyba negalima. Atsakovas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijų planavimo dokumentų korekcijų, pateikė pasiūlymą dėl teritorijos detaliojo plano koregavimo procedūros. Atsakovas 2017 m. birželio 16 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasiūlymą rengiamam Vilniaus miesto bendrajam planui. Pasiūlyme prašė suderinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2285 patvirtinto Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) sprendinius su bendrojo plano sprendiniais ir pastarajame numatyti, kad teritorija, kurioje yra ir žemės sklypas, patenka į Specialiajame plane numatytą U2 teritoriją – mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios ir sodininkų teritorijos. Šios teritorijos vystymo galimybės – bendro naudojimo teritorijose tarp privačių sklypų siūloma vystyti bendrąją ar artimos aplinkos rekreaciją, privačių sklypų savininkų iniciatyva – ir verslinę rekreaciją. Atsakovo teigimu, tai patvirtina, kad Specialusis planas leidžia įteisinti Žemės sklype neteisėtai pastatytus statinius, tačiau Specialiojo plano sprendiniai nesuderinti su šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Dėl to, siekiant įvykdyti teismo sprendimą (įteisinti žemės sklype pastatytus statinius), naujojo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, kurie bus taikytini teritorijai, kurioje yra žemės sklypas, turi būti suderinti su Specialiojo plano sprendiniais. Šis atsakovo pasiūlymas įtrauktas tarp priimtų pasiūlymų keisti Vilniaus miesto bendrąjį planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 30-3042 pritarta Vilniaus miesto bendrojo plano koncepcijai, kurioje numatoma galimybė tenkinti nurodytą atsakovo prašymą. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizatorius Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. liepos 26 d. rašte nurodė, kad konkretizuojant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius į pareiškėjų pasiūlymą atsižvelgta – žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną ir intensyvaus užstatymo intensyvumo funkcinę zoną VAR-3-2, VAR-3-3. Dėl užtrukusios naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo procedūros teismas 2018 m. spalio 2 d., 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimis atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimo įvykdymo terminas suėjo 2020 m. lapkričio 26 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu nutraukė privalomą Vilniaus miesto bendrojo plano patikrinimą dėl netinkamai atliktos šio plano viešinimo procedūros. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išviešino parengtą Vilniaus miesto bendrąjį planą, kad visuomenė galėtų susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 6 d. Pagal viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas galėjo būti patvirtintas 2020 metais. Atsakovas pabrėžė, kad, pagal naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano suderintus sprendinius, atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype stovintys statiniai, kurių statybą atsakovas siekia įteisinti, patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną (funkcinės zonos Nr. 3-2), todėl įsigaliojus naujajam Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui, atsakovas galės įteisinti žemės sklype pastatytus statinius, t. y. įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas neturi galimybių įtakoti viešojo administravimo subjektų sprendimų priėmimo trukmės, todėl sprendimo (teisės akto), kuriuo bus patvirtintas naujas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, priėmimo momentas nepriklauso nuo atsakovo valios. Patvirtinus naują Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, vykdant teismo sprendimą, turės būti atlikta šiuo metu galiojančio teritorijos detaliojo plano sprendinių korekcija, pagal Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus bus rengiama projektinė dokumentacija, turės būti gautas statybą leidžiantis dokumentas. Šių veiksmų atlikimas užtruktų 6–12 mėn. Dėl to teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas 12 mėn. laikotarpiui nuo teismo nutarties, kuria yra atidedamas teismo sprendimo vykdymas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepatvirtintų naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, atsakovas turėtų pareigą per teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminą likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus pagalbinio ūkio pastatą, šiltnamį ir medinę tvorą – ir sutvarkyti statybvietę.

3. Ieškovė atsiliepime nesutiko su prašymu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neįvykdė taikos sutarties 2, 3 punktuose nustatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė įgijo teisę nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, šiltnamį ir medinę tvorą, esančius žemės sklype, dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovo (taikos sutarties 4 punktas). Be to, taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad, atsakovui pažeidus taikos sutarties 3 punkte nustatytą terminą arba nustatytu terminu netinkamai įvykdžius prievolę – nugriauti savavališkai pastatytus pagalbinio ūkio paskirties pastatą, šiltnamį ir medinę tvorą, esančius žemės sklype, dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę, ieškovė savo teisę dėl priverstinio taikos sutarties sąlygų įvykdymo realizuos antstoliui pateikdama vykdyti teismo nutartį byloje, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl neįvykdytų taikos sutarties sąlygų, ir kaltoji šalis turės apmokėti vykdomosios bylos būtinąsias vykdymo išlaidas, papildomas vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą vykdomojoje byloje, taip pat visas kitas išlaidas, kurios susidarys, atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, įskaitant, bet neapsiribojant, pašto, kurjerių, procesinių dokumentų įteikimo, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitas išlaidas, kurias nurodys antstolis, taip pat statinių griovimo išlaidas. Per taikos sutarties 3 punkte nustatytą terminą neįvykdžius šiame punkte numatytų sąlygų, atsakovas įsipareigojo sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną šios sutarties nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį savavališkai pastatyti statiniai turės būti nugriauti, pasibaigimo iki visiško taikos sutarties 3 punkte nustatytų sąlygų įvykdymo į ieškovės pajamų surenkamąją sąskaitą. Taikos sutartimi taip pat sutarta, kad baudos mokėjimas neatleidžia nuo taikos sutarties įsipareigojimų vykdymo (taikos sutarties 8 punktas). Atsakovas ne pirmą kartą prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Jo prašymai patenkinti 2018 m. spalio 2 d., 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimis. Atsakovas, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, neatliko jokių veiksmų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 23 d. nutarties įsiteisėjimo iki šio prašymo pateikimo teismui dienos. Šalys taikos sutartyje nustatė teises bei pareigas. Atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. kovo 23 d. galutinai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą, o nepavykus to padaryti, pašalinti atliktus savavališkos statybos padarinius statinius nugriaunant. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas – įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokių statinių statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Teismo patvirtinta taikos sutartimi suteikta atsakovui galimybė, bet ne pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio pastato, šiltnamio ir medinės tvoros įteisinimui. Šios galimybės neįgyvendinus, atsakovas neatleidžiamas nuo teismo nutartyje nurodytų neįvykdymo pasekmių taikymo. Atsakovui negalint įgyvendinti galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis turi būti vykdoma. Ieškovė pažymėjo, kad, sprendžiant dėl vykdomojo rašto, išduoto pagal patvirtintą taikos sutartį, pateikimo vykdyti, atsižvelgtina į CPK 606 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Vilkinimas įvykdyti įsiteisėjusį ar vykdytiną sprendimą, pažeidžia teismo sprendimo (nutarties) privalomumo, vykdymo proceso efektyvumo bei operatyvumo principus. Tenkinus atsakovo prašymą, būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, pažeisti ieškovės, atstovaujančios valstybės interesams, lūkesčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties šioje byloje įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovo prašymo atidėti teismo nutarties įvykdymą tenkinimas turėtų įtakos teismo patvirtintoje taikos sutartyje šalių sulygtiems terminams – juos keistų. Tai iškreiptų ne tik šalių susitarimo esmę – taikos sutarties sąlygas, sulygtas kaip abiem šalims priimtiną ginčo išsprendimą tarpusavio nuolaidų būdu, bet ir paneigtų teismo sprendimo vykdytinumo principą.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 3 d. Dėl to, pagal šalių sulygtas taikos sutarties sąlygas, įsiteisinti statybą atsakovas turėjo iki 2017 m. gruodžio 4 d., o jos neįteisinęs – ją nugriauti iki 2018 m. kovo 5 d. Šios nutarties vykdymas 2018 m. spalio 2 d, 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimis atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui nuo jų įsiteisėjimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad nurodytose nutartyse teismas, vertindamas atsakovo nurodomas aplinkybes, pažymėjo, kad jos, susijusios su Vilniaus miesto bendrojo plano tvirtinimo procedūra, sudaro pagrindą tenkinti prašymą, nurodė, kad Vilniaus miesto bendrojo plano tvirtinimo procedūra yra baigiamajame etape, todėl neprotinga ir neproporcinga šiuo metu vykdyti nurodytų statinių likvidavimo, griovimo darbus, kai yra galimybė artimiausiu metu kreiptis dėl jų įteisinimo. Teismas pažymėjo, kad nuo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties priėmimo praėjo daugiau nei metai, bet priežastis, kuri buvo pagrindas atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties vykdymą, liko nepašalinta – Vilniaus miesto bendrasis planas iki šiol nepatvirtintas.

7. Teismas sutiko, kad aplinkybė, lemianti atsakovo galimybę įteisinti statybą, priklauso nuo trečiųjų asmenų, ne atsakovo veiksmų. Tai negali būti suabsoliutinama sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties vykdymo atidėjimo dar 12 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 3 d. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį, įstatymo nustatytas terminas jos pagrindu išduotam vykdomajam raštui pateikti vykdyti sueina 2021 m. gruodžio 3 d. Atsakovas prašo atidėti nutarties vykdymą ilgesniam laikui negu 2021 m. gruodžio 3 d. Dėl to vykdomasis raštas ieškovui galės būti išduotas tik tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, jog terminą prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo paduoti ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovės interesas dėl nutarties privalomumo ir vykdytinumo tampa priklausomas nuo papildomų aplinkybių, todėl ieškovė atsiduria nelygiavertėje padėtyje, lyginant su atsakovu.

9. Ieškovės nelygiavertę padėtį patvirtina tai, kad šalys taikos sutartyje ne tik nustatė joje numatytų atsakovo įsipareigojimų įvykdymo konkrečius terminus, bet ir pasekmes už jų nesilaikymą. Atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų, ieškovė įgyvendins savo teises , pateikdama vykdomąjį raštą antstoliui. Be to, atsakovas įsipareigojo sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną šios sutarties nevykdymo dieną, skaičiuojamą nuo termino, per kurį savavališkai pastatyti statiniai turės būti nugriauti, pasibaigimo iki visiško 3 punkte nustatytų sąlygų įvykdymo. Teismui tenkinus atsakovo prašymą atidėti nutarties įvykdymą, šios taikos sutarties nuostatos neteks prasmės. Kol šios nutarties vykdymas atidėtas ieškovė negali nei inicijuoti vykdomojo dokumento išdavimo, nei kelti baudos atsakovui taikymo klausimą. Tai neatitinka tarpusavio nuolaidų būdu pasiektos taikos sutarties sąlygų esmės.

10. Atsakovas prašymą formuluoja kaip prašymą atidėti teismo nutarties vykdymą, bet siekia pakeisti taikos sutarties, patvirtintos šia nutartimi, sąlygas – joje nurodomus atsakovo įsipareigojimų ieškovui terminus, atitolinti taikos sutartyje įtvirtintą ieškovo teisę reikalauti vykdomojo rašto išdavimo, baudos pagal taikos sutarties 8 punktą. Teismas įvertino, kad toks prašymas keičia taikos sutarties esmę, paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties privalomumą ir vykdytinumą, ieškovo teisėtą lūkestį į operatyvų teisėtumo atkūrimą, nes šalių šioje byloje sudarytos taikos sutarties esmę būtent ir sudaro šalių sutarimas dėl leidimo atsakovui per konkretų, šalių tarpusavio nuolaidų būdu suderintą terminą, įteisinti savavališką statybą, o to nepadarius – per konkretų terminą ją nugriauti.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovas objektyviai nespėjo įvykdyti taikos sutarties dėl užtrukusios naujo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo procedūros. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties sustabdyta naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano procedūra ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padarytų viešinimo procedūros pažeidimų. Pakartotinės Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano viešinimo procedūros atlikimas tęsėsi beveik visą laikotarpį, kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi atidėjo taikos sutarties įvykdymo terminą.

11.2. Taikos sutarties esminė sąlyga – atsakovo įsipareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2009 m. rugsėjo 11 d. savavališkos statybos akte. Bylos šalys taikos sutartimi susitarė, kad minėtos savavališkos statybos gali būti pašalintos 2 būdais: 1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją, gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir, jei reikia, atitinkamai pertvarkant statinius pagal gautą statybą leidžiantį dokumentą; arba 2) likviduojant savavališkos statybos padarinius – nugriaunant savavališkai pastatytus pagalbinio ūkio pastatą, šiltnamį ir medinę tvorą, esančius žemės sklype, ir sutvarkant statybvietę. Patenkinus atsakovo prašymą bei atidėjus taikos sutarties įvykdymo terminą taikos sutarties esminė sąlyga – atsakovo pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius išliktų, ši pareiga nebūtų pakeičiama ar panaikinama, nes būtų atidėtas terminas per kurį atsakovas turi teisę atlikti savavališkos statybos įteisinimui reikalingus veiksmus.

11.3. CPK 284 straipsnyje įtvirtinto instituto paskirtis – nekeičiant teismo sprendimo turinio, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas, išdėstymas arba vykdymo tvarkos pakeitimas. Taikos sutartyje nustatyti įsipareigojimai nebūtų keičiami (išliktų atsakovo pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius), bet būtų pratęstas (atidėtas) šių įsipareigojimų įvykdymo terminas. Tai atitinka sprendimo vykdymo atidėjimo instituto esmę.

Šalies argumentai

11.4. Bendrojo plano patvirtinimo procedūra nenutraukta, artimiausiu metu turėtų būti užbaigta. Teismo posėdyje ieškovės, kuri dalyvauja bendrojo plano tvirtinimo procedūroje, atstovas nurodė, kad per 2–3 mėnesius bendrasis planas gali būti patvirtintas.

11.5. Naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas sudarys prielaidas pakeisti ydingus galiojančio teritorijos detaliojo plano sprendinius bei atlikti kitus tolimesnius neteisėtų statybų įteisinimui reikalingus veiksmus, t. y. įsigaliosiantis naujas teisinis reglamentavimas sudarys prielaidas įteisinti atsakovo pastatytus statinius.

11.6. Bylos šalys taikos sutartimi prioritetą suteikė savavališkos statybos padarinių įteisinimui, ne minėtų statinių griovimui. Atsakovas įsipareigojo atlikti savavališkos statybos padarinius įteisinančius veiksmus. Tik neįvykdžiusiam nurodyto įsipareigojimo atsakovui atsiranda pareiga likviduoti savavališkos statybos padarinius. Teismui patvirtinus taikos sutartį, atsakovas ėmėsi veiksmų, kad įteisintų savavališkos statybos padarinius. Atsakovas negali nukentėti dėl savivaldybės institucijų nekompetencijos.

11.7. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis).

Šalies argumentai

11.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas atliko aktyvius savavališkos statybos įteisinimui reikalingus veiksmus: kreipėsi į atitinkamas institucijas su prašymu dėl informacijos pateikimo, teikė pasiūlymus dėl rengiamo Vilniaus miesto bendrajam plano.

11.9. Atidėjus taikos sutarties vykdymo terminą, abiejų šalių interesai nebūtų pažeisti, nes būtų sudarytos prielaidos įteisinti savavališkos statybos padarinius, taip įvykdant taikos sutartį. Be to, atsakovui per taikos sutarties vykdymo atidėjimo terminą neatlikus savavališkos statybos įteisinimui reikalingų veiksmų, atsakovas turėtų pareigą nugriauti minėtus statinius. Atsakovui neįvykdžius šios pareigos, ieškovė turėtų teisę inicijuoti priverstinį taikos sutarties vykdymą, taip pat reikalauti taikyti taikos sutartyje numatytą baudą.

11.10. Taikos sutarties įvykdymo termino pratęsimas nesudarytų prielaidų praleisti CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto senaties termino. Teismas nutartyje netinkamai nustatė senaties termino skaičiavimo pradžios datą. Įstatyme nustatytas vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti senaties terminas skaičiuojamas nuo momento, kai yra padaromas teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo pažeidimas. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų senaties terminas sueitų 2026 m. vasario 26 d. Patenkinus atsakovo prašymą dėl taikos sutarties vykdymo atidėjimo, 5 metų senaties termino skaičiavimas neprasidėtų.

11.11. Ieškovė turi teisę inicijuoti taikos sutarties priverstinį vykdymą, jeigu atsakovas pažeis taikos sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Atidedant taikos sutarties įvykdymo terminą, nepanaikinama ieškovės teisė priverstine tvarka inicijuoti taikos sutarties vykdymą. Atsakovas mokėtų baudą, jeigu neįvykdytų savo įsipareigojimų. Bauda būtų mokama į valstybės biudžetą, todėl nelaikytina, kad ieškovė, negalėdama inicijuoti klausimo dėl baudos skyrimo, būtų nelygiavertėje padėtyje su atsakovu.

11.12. Be to, atsakovas, siekdamas įteisinti savavališkai pastatytus statinius, turės pareigą sumokėti į valstybės biudžetą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Atidėjus taikos sutarties vykdymo terminą, ieškovės, kuri atstovauja valstybę, interesai nenukentės.

2. Ieškovė prašo netenkinti atsakovo atskirojo skundo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. Teismas teisingai nurodė, kad, patenkinus atsakovo prašymą, būtų pakeista taikos sutarties esmė.

12.2. Atsakovas atskirajame skunde nurodo tik tas aplinkybes, dėl kurių jis nuo teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos negavo statybą leidžiančio dokumento. Ieškovė suinteresuota, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai. Atsakovas nuo nurodytos teismo nutarties įsiteisėjimo iki prašymo pateikimo teismui neatliko jokių veiksmų, kad pašalintų savavališkos statybos padarinius. Atsakovas taikos sutartimi įsipareigojo iki 2018 m. kovo 23 d. įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą, o nepavykus to padaryti, pašalinti atliktus savavališkos statybos padarinius, ginčo statinius nugriaunant.

12.3. Teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovui suteikta galimybė, bet ne pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio pastato, šiltnamio ir medinės tvoros įteisinimui. Šios galimybės neįgyvendinus, atsakovas neatleidžiamas nuo teismo nutartyje nurodytų neįvykdymo pasekmių taikymo.

12.4. Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 3 d. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį, įstatymo nustatytas terminas jos pagrindu išduotam vykdomajam raštui pateikti vykdyti sueina 2021 m. gruodžio 3 d. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020).

12.5. Tenkinus atsakovo prašymą, ieškovė atsidurtų nelygiavertėje padėtyje. Atsakovas prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą ilgesniam laikui negu 2021 m. gruodžio 3 d. Dėl to vykdomasis raštas galėtų būti išduotas, jeigu teismas pripažintų, kad terminas vykdomajam raštui paduoti prakeistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujintų.

Atsiliepimas

12.6. Ieškovės nelygiavertę padėtį patvirtina tai, kad, atidėjus teismo nutarties vykdymą, ieškovė negalės inicijuoti vykdomojo dokumento išdavimo, kelti klausimo dėl baudos atsakovui taikymo. Tai neatitinka tarpusavio nuolaidų būdu pasiektos taikos sutarties sąlygų esmės.

3. Trečiasis asmuo atsiliepime prašo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį. Trečiasis asmuo nurodė, kad palaiko atskirojo skundo argumentus. Papildomai nurodė, kad 2021 m. balandžio 6 d. internetinėje svetainėje „www.vz.lt“ paskelbtas straipsnis „Vilnius bendrąjį planą turėtų patvirtinti vasarą“, kuriame nurodyta, kad bendrais planas turėtų būti patvirtintas per 2–3 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

4. Byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo ir termino jai įvykdyti atidėjimo.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

9. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šalys galėtų išsamiau atskleisti savo poziciją, atsakyti į apeliacinės instancijos teismui iškilusius klausimus. Ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu, mano, kad atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka pagal šalių pateiktus įrodymus ir dokumentus.

10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodyti teiginiai nepatvirtina būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas prašymą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo šalių atstovai, į bylą pateikti šalių procesiniai dokumentai, kuriuose išsamiai aprašomos aplinkybės, pateikiamas jų vertinimas, pridedami įrodymai, kuriais šalys grindžia savo argumentus, faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl apelianto prašymas netenkinamas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra šiuo konkrečiu atveju atliekama rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

12. Apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus (Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje 2021 m. gegužės 3 d. paskelbto pranešimo „Visos institucijos pagaliau palaimino Vilniaus Bendrąjį planą“ kopiją ir naujienų portale „www.15min.lt“ paskelbtą informaciją apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė suderino naujojo bendrojo plano sprendinius su 38 valstybės institucijomis, naująjį Vilniaus bendrąjį planą miesto taryba planuoja patvirtinti liepos pradžioje), kuriais grindžia atskirojo skundo argumentus. Apeliantas teigia, kad įrodymai patvirtina, jog, patvirtinus naująjį bendrąjį planą, atsakovas galėtų atlikti savavališkos statybos įteisinimui reikalingus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, atsakovas negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, juos priima į bylą.

Dėl atsakovo galimybės įteisinti savavališką statybą per šalių sudarytoje taikos sutartyje nustatytą terminą

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. F. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (civilinė byla Nr. Nr. 2-124-155/2016). Taikos sutarties 2 punkte atsakovas įsipareigojo per 12 mėnesių nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2009 m. rugsėjo 11 d. savavališkos statybos akte Nr. (101)11.11-161, Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją, gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir, jei reikia, atitinkamai pertvarkant statinius pagal gautą statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas, per taikos sutarties 2 punkte nustatytą terminą neįvykdęs šios sutarties 2 punkte nustatyto reikalavimo, įsipareigojo per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytus pagalbinio ūkio pastatą, šiltnamį ir medinę tvorą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (taikos sutarties 3 punktas). Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad, atsakovui pažeidus šios taikos sutarties 3 punkte nustatytą terminą ir/arba nustatytu terminu netinkamai įvykdžius prievolę – nugriauti savavališkai pastatytus pagalbinio ūkio paskirties pastatą, šiltnamį ir medinę tvorą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilnius, dėl kurių buvo surašytas 2009 m. rugsėjo 11 d. savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę, ieškovė savo teisę dėl priverstinio taikos sutarties sąlygų įvykdymo realizuos antstoliui, pateikdama vykdyti teismo nutartį, patvirtinančią šią taikos sutartį dėl neįvykdytų taikos sutarties sąlygų, ir kaltoji šalis turės apmokėti vykdomosios bylos būtinąsias vykdymo išlaidas, papildomas vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą vykdomojoje byloje, taip pat visas kitas išlaidas, kurios susidarys, atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, įskaitant, bet neapsiribojant, pašto, kurjerių, procesinių dokumentų įteikimo, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitas išlaidas, kurias nurodys antstolis, taip pat statinių griovimo išlaidas.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad ši pateiktų informaciją dėl galimybės koreguoti detaliojo plano sprendinius, kurie neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų ir yra griežtesni negu teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Aplinkos 2016 rugsėjo 29 d. rašte atsakovui pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijų planavimo dokumentų korekcijų. Atsakovas 2017 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2017 m. kovo 31 d. raštu pateikė pasiūlymą koreguoti teritorijos detaliojo plano procedūrą, bet atsakymo nesulaukė.

15. Atsakovas 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė pasiūlymą rengiamam Vilniaus miesto bendrajam planui. Atsakovas prašė suderinti Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialiojo plano sprendinius su bendrojo plano sprendiniais ir pastarajame numatyti, kad teritorija (kurioje yra ir žemės sklypas) patenka į Specialiajame plane numatytą U2 teritoriją – mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios ir sodininkų teritorijos. Šios teritorijos vystymo galimybės – bendro naudojimo teritorijose tarp privačių sklypų siūloma vystyti bendrąją ar artimos aplinkos rekreaciją, privačių sklypų savininkų iniciatyva – ir verslinę rekreaciją. Šis atsakovo pasiūlymas keisti Vilniaus miesto bendrąjį planą priimtas.

16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 30-3042 pritarta Vilniaus miesto bendrojo plano koncepcijai, kurioje numatoma galimybė tenkinti atsakovo 2017 m. birželio 16 d. prašymą. Atsakovas 2018 m. sausio mėn. informuotas, jog bendrojo plano sprendinių konkretizavimo stadijoje nuspręsta atsižvelgti į jo siūlomus pakeitimus.

17. Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. liepos 26 d. raštu Nr. ASI-63452/18(2.15.1.1-MP3) informavo atsakovą ir trečiąjį asmenį, kad konkretizuojant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius į pareiškėjų pasiūlymą atsižvelgta – žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į mažo užstatymo intensyvumo funkcinę zoną ir intensyvaus užstatymo intensyvumo funkcinę zoną VAR-3-2, VAR-3-3.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d., 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimis, kuriose įvertino pirmiau nustatytas aplinkybes, tenkino atsakovo prašymus ir atidėjo teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

19. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu nutraukė privalomą Vilniaus miesto bendrojo plano patikrinimą dėl netinkamai atliktos šio plano viešinimo procedūros.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas neatliko veiksmų, kad per nustatytą terminą įvykdytų taikos sutartį. Pažymėtina, kad pakartotinės Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano viešinimo procedūra tęsėsi beveik visą laikotarpį, kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi atidėjo taikos sutarties įvykdymo terminą. Apeliantas pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad Vilniaus miesto savivaldybė suderino naujojo bendrojo plano sprendinius su 38 valstybės institucijomis, naująjį Vilniaus bendrąjį planą miesto taryba planuoja patvirtinti liepos pradžioje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių negalėjo pašalinti savavališkos statybos, juos įteisinant, dėl objektyvių priežasčių. Analizuojamu atveju svarbu tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto bendrasis planas yra suderintas su visomis institucijomis ir per 2–3 mėnesius turėtų būti patvirtintas. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės atstovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantas turės galimybę įteisinti savavališkas statybas.

21. Savavališkos statybos padarinių šalinimas reglamentuotas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad inspekcijos pareigūno nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

22. Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartyje atsakovas įsipareigojo įteisinti savavališkos statybos akte nurodytus statinius, jų neįteisinus, nugriauti per nustatytą terminą. Pirmiau nurodyta, kad atsakovas negalėjo įteisinti savavališkos statybos dėl objektyvių priežasčių. Atsakovui teismo nutartimis du kartus pratęstas teismo nutarties įvykdymo terminas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atliktus veiksmus, susijusius su Vilniaus bendrojo plano pakeitimais, kad galėtų įteisinti savavališkas statybas, užtrukusią naujo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, daro išvadą, kad, nesuteikus galimybės atsakovui įteisinti savavališkos statybos statinius (pagalbinį ūkio pastatą, šiltnamį, medinę tvorą), būtų pažeisti atsakovo teisėti interesai.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo nutarties įvykdymo atidėjimo klausimą, vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad, atidėdamas teismo nutarties vykdymą, būtų pakeista taikos sutarties esmė.

24. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apelianto argumentu, kad šalių sudarytos taikos sutarties esminė sąlyga – atsakovo įsipareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2009 m. rugsėjo 11 d. savavališkos statybos akte. Šalys susitarė, kad atsakovas gali pašalinti savavališkos statybos padarinius juos įteisindamas arba nugriaudamas ir sutvarkydamas statybvietę. Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę įteisinti savavališkos statybos statinius teisės aktų nustatyta tvarka, o to nepadarius juos pašalinti kitais būdais (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai, 3 dalis). Bylos šalys taikos sutartimi prioritetą suteikė savavališkos statybos padarinių įteisinimui, ne statinių griovimui. Bylos duomenis patvirtino, kad atsakovas siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius. Dėl to šiuo atveju sprendžiant teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo atidėjimo klausimą, nekeičiami šalių įsipareigojimai, bet nukeliamas šių įsipareigojimų įvykdymo terminas. Tenkinus atsakovo prašymą atidėti teismo nutarties įvykdymą, atsakovui išlieka taikos sutarties 2, 3 punkte nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovui, nepašalinus savavališkos statybos padarinių per pratęstą teismo nutarties įvykdymo terminą, ieškovė nepraras teisės kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ar taikyti kitus taikos sutarties neįvykdymo padarinius. Dėl to teismo nutarties vykdymo atidėjimas nesprendžia materialinių teisinių santykių aspektų, nepakeičia šalių sudarytos taikos sutarties esmės, bet sureguliuoja procesinius nutarties įvykdymo klausimus.

Dėl ieškovės teisės pateikt vykdomąjį raštą vykdyti

25. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį, Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka CPK 646 straipsnio 6 dalis).

26. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

27. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 3 d., bet padarė neteisingą išvadą, kad, pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį, įstatymo nustatytas terminas šios nutarties pagrindu išduotam vykdomajam raštui pateikti vykdyti sueina 2021 m. gruodžio 3 d. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties įvykdymo terminas atidėtas 2018 m. spalio 2 d., 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimis. Taigi 2021 m. gruodžio 3 d. dar nebus pasibaigęs senaties terminas vykdomajam raštui pateikti. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad, pratęsus nutarties įvykdymo terminą, šalys atsidurs nelygiavertėje padėtyje.

28. Kiti atsakovo argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

29. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta teismo nutartis naikintina, atsakovo prašymas atidėti 12 mėnesių laikotarpiui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties įvykdymą tenkinamas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje 2-124-155/2016, kuria patvirtinta ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (kodas 288600210) ir atsakovo S. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) taikos sutartis, įvykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus