Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis D. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos 1 d. apie 9.00 val. važiavo namo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Greitis toje vietoje yra 50 km/h, nėra jokių sankryžų, tik įsukimas į apleistą aikštelę, todėl nepagalvojo, kad vairuotoja gali ten sukti. Važiuodamas stebėjo vairuotoją, kelyje jie buvo tik dviese. Matė, kad vairuotoja likus nedideliam atstumui nuleido galvą ir staigiai pasuko vairą į kairę pusę. Mano, kad vairuotoja naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir nežiūrėdama į kelią staigiai suko. Jo paties greitis nebuvo didelis – apie 40 km/h. Oras buvo geras, švietė saulė, nelijo, danga nebuvo drėgna. Kelias buvo tiesus, nebuvo jokios įkalnės, nėra jokio įkalnės ženklo. Automobilį pamatė prieš 60 m, o vairuotoją prieš 20 m. Tuo metu jis pamatė, kad yra daromas manevras, todėl iš karto pradėjo stabdyti. Vairuotoja posūkio nerodė. Jis motociklą stabdė galiniu stabdžiu, kad nenukristų nuo motociklo. Abu stabdžius panaudojus jis galėjo nuvirsti nuo motociklo dar net neatsitrenkęs į automobilį. Išsigandęs, kad neapvirstų, stabdė galiniu stabdžiu. Stabdant galiniu stabdžiu tampa ilgesnis stabdymo kelias. Tikėjosi, kad sustos iki susidūrimo, tačiau trenkėsi į automobilio keleivio pusės vidurį. Iki susidūrimo jis buvo ant motociklo, po to smūgis jį numetė. Jis į automobilį trenkėsi su galva, krūtine ir rankomis, krito priekiu. Kas vyko po smūgio, jis nepamena. Avarijos metu jam buvo sulaužyta nosies pertvara, lūžo krūtinkaulis, riešai, buvo smegenų sutrenkimas, jautė didelius skausmu. Pirminės apžiūros metu buvo nustatytas tik nykščio lūžis ir smegenų sukrėtimas. Krūtinkaulio lūžis, nosies ir riešų lūžiai nustatyti vėliau. Avarijos pasekmes jaučia net ir praėjus 8 mėnesiams po įvykio – vis dar jaučia skausmus, sunku šnekėti. Po traumos sukritę slanksteliai ir jie daugiau neatsistatys, nykštį skauda po šiai dienai ir jo daugiau nebelankstys, kaip iki tol. Jis kas 3–4 mėnesius turi prasimankštinti, kad galėtų judėti, nes būna, jog surakina nugarą, tirpsta ranka. Gydytojai krūtinkaulio lūžį nustatė tik po kelių mėnesių. Jam buvo sunku kvėpuoti, galvojo, kad su plaučiais kažkas, tačiau kai peršvietė, nustatė, kad lūžęs krūtinkaulis ir dėl to buvo sunku kvėpuoti. Gydytojai teisinosi, kad to anksčiau nenustatė, nes jis visas buvo sutinęs. Jam buvo siuvamas veidas. Gydytojas sakė, kad buvo lūžę abu riešai, tačiau juos gipsuoti buvo per vėlu, kadangi jie kažkiek buvo apgiję. Nedarbingas buvo apie pusę metų. Į darbą sugrįžo tik lapkritį. Civilinį ieškinį palaiko. Motociklas yra jo pagrindinis pajamų šaltinis, kadangi jis yra motociklų vairavimo instruktorius. Turtinę žalą sudaro motociklas, apranga ir negautas darbo užmokestis. Motociklo kaina – 7 270 eurų. Jo motociklas buvo pravažiavęs nedaug kilometrų ir dar buvo „tiuninguotas“ – duslintuvas „kobrinis“, jo kaina apie 1000 eurų. Po įvykio motociklas buvo neeksploatuojamas, draudėjai sakė, kad jei remontas kainuos daugiau negu jie skiria, motociklą nurašys, todėl jis užsisakė transporto priemonės vertinimą, nes iš „(duomenys neskelbtini)“ atvykusių draudėjų nebuvo motociklininko. Visą tą laiką jis buvo nedarbingas dėl įvykio, jo dienos darbo užmokestis – 65 eurai. Taip pat papildomai sezono metu organizuoja renginius, už kuriuos gauna papildomas pajamas, todėl negautas darbo užmokestis – apie 10 000 eurų be renginių. Kaklo įtvaro nekompensavo, gydytojai liepė nusipirkti du kaklo įtvarus. Pirmas kaklo įtvaras buvo plastmasinis, antras – medžiaginis. Gydymo išlaidas sudarė taip pat ir neurologo bei psichologės paskirti vaistai. Turėjo lankytis pas psichologę, nes traumos buvo palaužusios, buvo atsiradusi motociklo fobija, nors tai yra jo pagrindinis darbas, vartoti migdomuosius. Vaistus vartoja po šiai dienai. Taip pat turėjo išlaidų dėl to, kad teko vykti į Klinikas, Raudonąjį kryžių, polikliniką, 3-iąją ligoninę. Prašo atlyginti žalą dėl sugadintos aprangos. Striukė buvo sukarpyta, batai sugadinti, šalmas skilo, be to, jeigu šalmas ir neskyla, antro smūgio jis neatlaikys. Jeigu su apranga krenti vieną kartą, geriau jos jau nebesidėti. Dėl sugadintos aprangos patyrė šią žalą: kelnės – 190 eurų, pirštinės – 89 eurai, šalmas – 280 eurų, striukė – 500 eurų, batai – 130 eurų, bliuzonas – 45 eurai. Dėl įvykio didelį stresą patyrė jo šeima. Žmona verkė mėnesiais, vaikai iki šiol bijo, kai jis išvažiuoja. Iki šiol skauda kaklo slankstelius, turi kas kelis mėnesius lankyti masažus, po ilgesnio sėdėjimo surakina nugarą, reikėjo operuoti nosį. Darė operaciją po operacijos, kankino nemiga, turėjo gerti migdomuosius, kad nors kiek pamiegotų. Buvo sutrikusi atmintis. Gydytojai sakė, kad reikės pusės metų kol susitvarkys. Kol buvo nedarbingas, juo rūpinosi žmona. Buvo sugipsuota ranka, kaklo įtvaras. Ranką galėjo lenkti per alkūnę, tačiau nieko su daryti negalėjo, pats savimi pasirūpinti negalėjo. Norėjo gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau beveik visą laiką praleido lovoje. Įvykio metu buvo su laikrodžiu, kuris buvo apgadintas, taip pat grandinėle, kurią vežė taisyti. Kaltinamoji jo neatsiprašė, tačiau skambino jo sutuoktinei ir teiravosi apie nukentėjusiojo sveikatą.

Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos 1 d. jos vyras išvažiavo su motociklu. Po kiek laiko sulaukė skambučio, kad jis pateko į avariją. Nuvykus į įvykio vietą, sutuoktinis jau buvo išvežtas, buvo tik policija ir kaltinamoji. Motociklas buvo pabiręs dalimis. Kaltinamoji priėjo ir sakė, kad nematė jos vyro, nes tuo metu žiūrėjo į navigaciją, sakė, kad pajuto smūgį ir galvojo, kad padanga sprogo, tada išlipo pažiūrėti, kuri padanga, ir pamatė, kad motociklas guli prie automobilio. Nuvykusi į Kauno klinikas pas vyrą, matė, kad jis visas kruvinas, pririštas prie lentos. Atlikus tyrimus, jį perkėlė iš reanimacijos palatos į apžiūros. Jis nieko neprisiminė, klausė kas atsitiko. Ji grįžo namo, o kitą dieną D. Z. pasakė, kad jį išrašė iš ligoninės. Buvo keista, kaip po tokio įvykio taip greitai išrašė iš ligoninės. Prieš grįžtant namo, užsuko į polikliniką, gydytojas išrašė skysčius varančių vaistų, kadangi ant smegenų buvo vandens. Namuose jis miegojo beveik 23 valandas. Tik vaistus gėrė ir miegojo, daugiau nieko. Buvo tik lova ir tualetas, per kelias dienas jis numetė 12 kilogramų. Ji pergyveno, nes jis nyko akyse, suprato, kad reikia kažką daryti. D. Z. buvo paguldytas į ligoninę, jam nebuvo praėję galvos skausmai. Ligoninėje D. Z. sveikatą atstatė ir rado, kad trūkęs pirštas, siuntė operacijai. Raudonam kryžiuje gydytojas nustatė, kad jam yra lūžęs pirštas per visus sąnarius ir nukentėjo abu riešai. Nukentėjusiajam buvo duodama daug vaistų nuo skausmo, kad pagerinti smegenų veiklą. Po kurio laiko jis pasakė, kad jam sunku kvėpuoti, todėl vėl vežė pas gydytojus, kurie nustatė, kad jam pasislinko nosies pertvara ir reikia operuoti, tačiau D. Z. sakė, kad nesioperuos, palauks kol sveikata šiek tiek pasitaisys. Kadangi sunkiai kvėpavo, buvo padarytas rentgenas ir nustatyta, kad lūžęs krūtinkaulis, lūžis nei širdies, nei plaučių nepalietė, tačiau krūtinkaulis buvo apgijęs šiek tiek. D. Z. ligos metu buvo paskirtas gulimas rėžimas, nešiojo kaklo įtvarą, vienas buvo plastmasinis, o kitas – medžiaginis. Buvo skirti masažai, šildymai, rankos treniravimas, nes jis visiškai nepajudino nykščio ir kaklo į vieną pusę beveik nepasuko. Reabilitacijoje sakė, kad jis turės susigyventi su kaklo skausmu visam laikui, nes pagydyti neįmanoma. Praėjus kuriam laikui po įvykio, jis bijojo transporto priemonių kiekviename posūkyje, kiekvienoje sankryžoje. Lankėsi pas psichologą, vartojo migdomuosius, nes negalėdavo užmigti, taip pat vartojo vaistus nuo skausmo, priešuždegiminius, kuriuos buvo išrašęs gydytojas, nuo nerimo. Sutuoktinis buvo nedarbingas virš 5 mėnesių, jis neteko apie 10 000 eurų pajamų. Iš ,,Sodra“ negavo 100 procentų pajamų nedarbingumo laikotarpiu, gavo apie 60 procentų. Įvykio metu buvo sugadintas D. Z. laikrodis, neveikė.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio pirmadienio rytą buvo pas draugus D. Z. ir E. Z.. D. Z. buvo išvažiavęs paimti vaiko paso, o jis liko su E. Z.. Po kurio laiko E. Z. pranešė, kad jos vyras papuolė į avariją. Jis nuvežė ją į įvykio vietą. D. Z. jau buvo išvežtas su greitąją, matė tik I. D., automobilį, stovintį skersai. Matėsi, kad visas smūgis gautas į keleivio pusę, o motociklas gulėjo ant šono. Kaltinamoji priėjo prie E. Z., atsiprašė, pripažino, kad yra kalta, sakė, kad užsižiūrėjo į navigaciją ir užsuko, tikisi, kad D. Z. bus viskas gerai. Vėliau jis su E. Z. nuvažiavo į klinikas, kur matė D. Z., vedė jį į tualetą. D. Z. siuvo antakį, gipsavo ranką, darė kažką nosiai. Po įvykio D. Z. sveikata buvo bloga, jis skųsdavosi galvos skausmais, dusimu, krūtinės, rankos, kaklo skausmais, atmintis buvo prasta, vieną dieną valgydavo, kitą ne. Dar ir dabar kartais jam būna prastai su atmintim, greičiau pavargsta, dar nėra pasveikęs. D. Z. operavo nosį, nes pertvara buvo kreiva, negalėjo normaliai kvėpuoti. Nukentėjusysis važinėjo į reabilitaciją ir į gydymo įstaigas.

Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. vasarą, ryte, tarnybos metu, kartu su kolega važiuodami pamatė įvykusį eismo įvykį – buvo susidūręs lengvasis automobilis ir motociklas. Priėję pamatė motociklistą gulintį ant žemės, automobilio vairuotoja kalbėjo telefonu, galimai kvietė pagalbą. Liudytojas su kolega iškvietė medikus ir kelių policiją. Vairuotoja paaiškino, kad buvo automobilyje, naudojosi navigacija, kuri nurodė sukti į kairę, ir žiūrėdama į navigaciją išgirdo smūgį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 54), kur A. Z. parodė, kad 2019 m. liepos 1 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, tarnybos metu, važiavo Universiteto gatve, prie Noreikiškių nuovados ir pamatė, kad netoli Noreikiškių nuovados, įvykęs eismo įvykis. Automobilis ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklas ,,Suzuki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo susidūrę Universiteto gatvėje, prie įvažiavimo į trečių rūmų aikštelę. Motociklo vairuotojas buvo apsirengęs specialia apranga ir šalmu, gulėjo ant žemės, buvo šoke, mergina, kuri teigė esanti automobilio vairuotoja, paaiškino, kad ji yra kalta, žiūrėjo į navigaciją, kuri parodė sukti į kairę ir ji suko, motociklininko nematė. Jo kolega budėtojui pranešė apie eismo įvykį ir skubiai kvietė greitąją pagalbą. Netrukus atvažiavo Kauno apskrities VPK Patrulių ekipažas, greitoji pagalba.

Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Papildomai paaiškino, kad vaizdas buvo prastas, motociklininkas po kelių minučių pradėjo judėti, iš pradžių buvo tik traukuliai ir gilus kvėpavimas. Po 5 minučių jis atsigavo, bandė atsisėsti, atrodė, kad žmogus miršta, šalmo nenuėmė, todėl nematė, ar veidas buvo kruvinas.

Iš 2019 m. liepos 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnas P. R. 2019 m. liepos 1 d. apie 9.08 val. patruliuodamas kartu su kolega iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), moteris su automobiliu ,,Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), partrenkė motociklininką. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo minėtą automobilį ir motociklą, valstybinis numeris B. N. ant žolės gulėjo motociklo vairuotojas D. Z., kurį apžiūrinėjo greitoji medicinos pagalba. Šalia stovėjo automobilio vairuotoja I. D., kuri paaiškino, kad važiuodama (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), norėjo atlikti posūkį į kairę, į (duomenys neskelbtini), ir nepastebėjo nuo (duomenys neskelbtini), atvažiuojančio motociklo, kuris nespėjo sustoti ir atsitrenkė į automobilio ,,Honda“ keleivio pusės šoną. Eismo įvykio metu abu vairuotojai buvo blaivūs. Nukentėjusysis buvo išvežtas į LSMUL KK SPS (1 t., b. l. 7).

Iš 2019 m. liepos 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 3. Kelkraštyje ties įvažiavimu į kiemą stovėjo apgadintas automobilis ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekine dalimi link kelio A5, lygiagrečiai šalia ant šono gulėjo motociklas ,,Suzuki VZR 1800“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekine dalimi link (duomenys neskelbtini). Tiesus kelio ruožas. Automobilis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir suko į kairę pusę, į kiemą, motociklas važiavo priešinga kryptimi (1 t., b. l. 8–10).

Iš 2019 m. liepos 1 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad įlenktos automobilio priekinės dešinės pusės durys, išdužęs jų stiklas, įlenktas galinis dešinys sparnas, dešinės pusės slenkstis, suveikė dešinės pusės šoninės oro pagalvės. Taip pat nustatyta, kad motociklo deformuota priekinė šakė, priekinis ratas, vairas, priekinis sparnas, apdailos plastmasės, pakojai, išdužę priekinis žibintas, abu priekiniai posūkiai, prietaisų skydelis. Nubraižyta eismo įvykio schema (1 t., b. l. 12–17).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad aprašyti automobilio ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklo ,,Suzuki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 18–22).

Iš VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, kad motociklo ,,Suzuki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra D. Z. (1 t., b. l. 24).

Iš 2019 m. liepos 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1760/2019(02) matyti, kad D. Z. konstatuota muštinė žaizda dešiniame skruoste, kairio nykščio (I-o piršto) pirštakaulio lūžis ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7,1 punktu dėl kaulo lūžio D. Z. nustatomos nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 44–45).

Iš 2019 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. Pg2159/2019(02) matyti, kad D. Z. konstatuota muštinė žaizda dešiniame skruoste, kairio nykščio (I-o piršto) pirštakaulio lūžis, lengvas galvos smegenų sukrėtimas ir įtariamas kairio I delnakaulio išnirimas. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7,1 punktu dėl kaulo lūžio D. Z. nustatomos nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus papildomai pateiktus medicininius dokumentus, keisti sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo (1 t., b. l. 46–47).

Ekspertas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliekant tyrimą ir pateikiant Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. Pg2159/2019(02), kolega, peržiūrėjęs pateiktus dokumentus, nematė pagrindo keisti sveikatos sutrikdymo masto. Nėra dokumento ar specialisto radiologo, aiškiai pasisakiusio dėl delnakaulio išnirimo, tačiau tai esmės nekeičia. Lūžus galvutei, sąnarinis junginys negali likti kokybiškas. Tačiau tai neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto sunkumui. Skubios pagalbos skyriuje nusiskundimų grafoje apie krūtinę nebuvo, tačiau būna, kad žmogus gauna nuskausminamųjų ar kitų medikamentų ir iš smegenų sukrėtimo būsenos žmogus nevisai adekvačiai kritiškas savo būklei. Po dviejų mėnesių, padarius pritaikomąsias rentgenogramas, lūžis pasitvirtino. Plokščiųjų kaulų lūžiuose yra tendencija, kad jei jie neturėjo ženklios dislokacijos, jie turi savybę vizualiai pasirodyti po 2–3 savaičių, kai jau yra kaulo gijimo fazė. Tas lūžis pirmąją dieną galėjo būti nepastebėtas. Krūtinkaulio lūžis – tai didelės kinetinės energijos trauma. Reikia įdėti pastangų, kad buitinėmis sąlygomis susilaužyti krūtinkaulį. Nesant krūtinės deformacijai, chirurginis gydymas nereikalingas. Pats krūtinkaulio lūžio nustatymo faktas abejonių nekelia, tačiau kategoriškai susieti krūtinkaulio lūžio su traumos diena negali. Jei būtų nustatyta, kad krūtinkaulis lūžo eismo įvykio metu, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. Kaklo raumenų ir sausgyslių sužalojimas nesiejamas su įvykio metu patirta trauma. Skundai atsiradę po traumos – nosies pertvaros lūžis, bet ar jie neatsiradę iki jos, iš to, kas buvo pateikta, negali patvirtinti ir susieti šio sužalojimo su trauma įvykio metu.

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. EG 8/2020(02) matyti, kad D. Z. 2019 m. liepos 1 d. autoįvykio metu buvo padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame skruoste, lengvas galvos smegenų sukrėtimas ir krūtinkaulio lūžimas. Kairio nykščio (I-o piršto) pirštakaulio lūžis ir įtariamas kairio delnakaulio išnirimas nustatyti kliniškai nepatvirtintais radiologinio tyrimo duomenimis ir todėl kūno sužalojimu nevertinami bei sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. 2019 m. liepos 1 d. D. Z. buvo padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame skruoste, lengvas galvos smegenų sukrėtimas ir krūtinkaulio lūžimas. Kiti išvardinti sužalojimai – kaklo raumenų ir sausgyslių sužalojimai, nosies lūžis su nosies pertvaros pakrypimu, kairio I delnakaulio išnirimas, kaklinės stuburo dalies išnirimas, kaklo nervų šaknelių pakenkimas nėra patvirtinti objektyviais bei kitais instrumentiniais tyrimais, todėl kūno sužalojimu nevertinami (2 t., b. l. 123–133).

Ekspertas L. G. patvirtino 2020 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės akto Nr. EG 8/2020(02) išvadas ir paaiškino, kad kairio nykščio pirštakaulio lūžis ir įtariamas išnirimas buvo nustatyti tik kliniškai, t. y. tik įtariant, kad buvo tokie sužalojimai, tačiau jie nepatvirtinti radiologinio tyrimo duomenimis, todėl kaip sužalojimai nevertinami. Rentgenogramose piršto lūžio ir išnirimo nėra. Krūtinkaulio lūžis patvirtintas radiologo išvada, kurioje parašyta, kad matomas lūžimas, kuris beveik sugijęs ir atsiradęs beveik po traumos. Krūtinkaulio lūžis vertinamas kai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant kartu visas traumas, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. Muštinė žaizda ir smegenų sukrėtimas vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nosies lūžimas nebuvo patvirtintas radiologo duomenimis, nustatytas tik po mėnesio, todėl prie sužalojimų įvykio metu nepriskirtas.

Iš 2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1481 (20) matyti, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Honda Civic“ greitis buvo apie 17 km/h, prieš pat stabdymą motociklo „Suzuki VZR 1800“ greitis buvo nemažesnis kaip 76,7 km/h. Prieš pat susidūrimą automobilio „Honda Civic“ greitis buvo apie 17 km/h, o motociklo „Suzuki VZR 1800“ – apie 58 km/h. Transporto priemonės susidūrė sankryžos ribose, automobiliui „Honda Civic“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „Honda Civic“ vairuotoja važiavo (duomenys neskelbtini), suko į kairę, į kairėje esantį keliuką. Tuo metu Universiteto gatve priešinga kryptimi nemažesniu kaip 76,7 km/h greičiu prie jos artėjo motociklas „Suzuki VZR 1800“. Vengdamas susidūrimo D. Z. intensyviai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, tačiau dėl viršyto leistino greičio motociklas priekine dalimi trenkėsi į automobilio dešinįjį šoną. Susidūrimo pirminėje fazėje automobilio „Honda Civic“ greitis buvo apie 17 km/h, o motociklo „Suzuki VZR 1800“ – apie 58 km/h. Nuo smūgio automobilis pasisuko horizontalioje plokštumoje pagal laikrodžio rodyklę ir atsidūrė padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Motociklas po susidūrimo su automobiliu nuvirto ant dešinio šono. Techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų jo dalyvių veiksmai. Automobilio „Honda Civic“ vairuotoja I. D. sukdama į kairę sudarė kliūtį priešpriešinio eismo juosta priešinga kryptimi tiesiai judėjusio motociklo „Suzuki VZR 1800“ judėjimui. Motociklo „Suzuki VZR 1800“ vairuotojas D. Z., važiuodamas nemažesniu kaip 76,7 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu „Honda Civic“. D. Z., važiuodamas didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas savo vairuojamą motociklą, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi judėjusiu į kairę sukusiu automobiliu, vairuojamu I. D.. Be to, motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Honda Civic, važiuodamas didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir nesiimdamas jokių papildomų veiksmų (2 t., b. l. 80–88).

Ekspertas V. M. patvirtino 2020 m. rugsėjo 8 d. ekspertizės akto Nr. 11-1481 (20) išvadas ir paaiškino, kad, automobiliui „Honda Civic“ pradėjus manevrą į kairę, motociklas „Suzuki“ buvo apie 49 m atstumu. Tokiu atstumu buvo motociklas, kai motociklui buvo sudaryta kliūtis. Byloje nebuvo duomenų, kad kaltinamoji sukdama į kairę neturėjo galimybės pamatyti motociklo. Bylos medžiagoje nebuvo nurodyta kliūčių ar kitų transporto priemonių, kurios galėjo automobilio vairuotojai trukdyti motociklo matomumą. Tai buvo tiesus kelio ruožas. Nebuvo duomenų, kad būtų įkalnė ar nuokalnė.

Iš papildomos eismo įvykio ekspertizės 2021 m. birželio 25 d. akto Nr. 11-1480(21) matyti, kad, įvertinus, jog motociklo „Suzuki“ svoris buvo 326 kg, o vairuotojo – 90 kg, nustatyta, kad prieš pat stabdymą motociklo „Suzuki VZR 1800“ greitis buvo nemažesnis kaip 75,9 km/h. Eismo įvykio mechanizmas bei techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą lėmusios sąlygos nurodytos tokios pačios kaip ir 2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1481 (20) (3 t., b. l. 51–57).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamosios kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos iš dalies kaltinamosios parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, ekspertų išvadomis, ekspertų paaiškinimais teisme, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamosios kaltės įrodymais.

Kaltinamoji neneigė, kad ji 2019 m. liepos 1 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo kaltinime nurodytą transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai važiuodama pagrindiniu keliu suko į kairę ir į jos vairuojamą transporto priemonę manevro metu atsitrenkė iš priešais atvažiavęs nukentėjusiojo D. Z. vairuojamas motociklas „Suzuki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir sužalotas nukentėjusysis D. Z.. Šios faktinės aplinkybės taip pat nustatytos ir įrodytos nukentėjusiojo D. Z. parodymais, kad jis 2019 m. liepos 1 d. apie 9 val. motociklu „Suzuki“ važiavo namo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kai (duomenys neskelbtini) gatvėje priešingoje eismo juostoje pamatė automobilį, kurio vairuotoja, likus 20 metrų iki jo, nerodydama kairio posūkio signalo, staiga pasuko į kairę. Pamatęs manevrą, jis pradėjo stabdyti motociklą galiniu ratu, tačiau sustoti nesuspėjo ir atsitrenkė į automobilio keleivio pusės vidurinę dalį, buvo sužalotas, sugadintas jo motociklas. Tai, kad sukant automobiliui „Honda Civic“ į kairę, į jį atsitrenkė iš priešais atvažiuojantis motociklas „Suzuki“, patvirtina ir transporto priemonių apgadinimai, užfiksuoti eismo įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose, o taip pat ir netiesioginiai liudytojų D. J., E. Z., A. Z. parodymai, kad atvykus į įvykio vietą matė apgadintas transporto priemones, o kaltinamoji jiems aiškino, kad jai sukant į kairę į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė motociklininkas, kuris buvo išgabentas į ligoninę. Šį eismo įvykio mechanizmą patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-1481 (20) bei papildomos 2021 m. birželio 25 d. akto Nr. 11-1480(21) ekspertizės akto išvados ir eksperto V. M. paaiškinimai teisme, kad jis tvirtina ekspertizės akto išvadas.

Byloje taip pat nustatyta, kad įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo D. Z. sveikata. Nors byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadose Nr. G1760/2019(02), Nr. Pg2159/2019(02) ir 2020 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. EG 8/2020(02) konstatuoti skirtingi eismo įvykio metu D. Z. padaryti sužalojimai – specialisto išvadose D. Z. konstatuota muštinė žaizda dešiniame skruoste, kairio nykščio (I-o piršto) pirštakaulio lūžis ir lengvas galvos smegenų sukrėtimas, o ekspertizės akte – muštinė žaizda dešiniame skruoste, lengvas galvos smegenų sukrėtimas ir krūtinkaulio lūžimas, tačiau nei vienas iš šių įrodymų teismui neturi jokios išankstinės įrodomosios galios ar prioriteto prieš kitus įrodymus. Šiuos įrodymus teismas vertina kartu su kitais medicininiais duomenimis ir paties nukentėjusiojo parodymais. Iš medicininių duomenų (1 t., b. l. 135–138) ir 2019 m. liepos 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1760/2019(02) bei 2019 m. rugpjūčio 16 d. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. Pg2159/2019(02) matyti, kad jau pirminės apžiūros metu po eismo įvykio D. Z. konstatuotas kairio nykščio pirštakaulio lūžis, skirtas gydymas, ranka imobilizuota longete, D. Z. skundėsi ribotais šios kūno dalies judesiais, skausmais ir vėliau. Be to, šis sužalojimas nustatytas dvejomis specialisto išvadomis, kurias teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertas J. V.. Pažymėtina, jog 2020 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. EG 8/2020(02) ekspertizės akte šis sužalojimas kliniškai nevertintas dėl to, jog jis rentgenologiškai nepatvirtintas, tačiau tai prieštarauja pirminiams medicininiams duomenims, kuriuose nurodyta, jog rentgenologiškai matomas proksimalinio pirštakaulio lūžis be dislokacijos (1 t., b. l. 135), įvertinus tai, kad pirštakaulio lūžis diagnozuotas iš karto po įvykio, buvo skirtas gydymas, pagrįstai darytina išvada, jog toks sužalojimas buvo padarytas D. Z. ir tai atsitiko eismo įvykio metu. Teismo vertinimu, šių duomenų pakanka konstatuoti, jog šis sužalojimas buvo nagrinėjamo eismo įvykio pasekmė.

Byloje nustatyta, kad I. D. vairuodama automobilį suko į kairę iš pagrindinio kelio, todėl ji privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimų. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Kadangi kaltinamoji suko į kairę, ji prieš atlikdama posūkį turėjo praleisti iš priešais atvažiuojančias transporto priemones, sukti į kairę tik įsitikinusi, kad ji nesudarys šioms transporto priemonėms kliūties, t. y. ji privalėjo duoti kelią lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančioms transporto priemonėms, šiuo atveju D. Z. vairuojamam motociklui. Kaltinamoji tesimo posėdžio metu teigė, kad ji prieš sukdama į kairę jokios transporto priemonės nematė, tačiau eismo įvykio ekspertizės aktu bei eksperto V. M. paaiškinimais nustatyta, kad prieš kaltinamajai darant posūkį į kairę D. Z. motociklas buvo apie 49 metrų atstumu. Šiais įrodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie pagrįsti moksliniais skaičiavimais ir objektyviais bylos duomenimis. Tai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kad jis nukentėjusiosios automobilį pamatė likus apie 50-60 m iki jo. Byloje nenustatyta, kad kelias toje atkarpoje nuo kaltinamosios automobilio link nukentėjusiojo būtų buvęs vingiuotas, nenustatyta, kad buvo įkalnė, ar nuokalnė, nenustatyta, kad kelyje būtų buvę kitų eismo dalyvių, kliūčių, kurios būtų sudarę objektyvią kliūtį I. D. pamatyti iš priešais atvažiuojantį motociklą, oro sąlygos buvo geros. Todėl darytina išvada, kad prieš kaltinamajai pradedant posūkio manevrą D. Z. vairuojamas motociklas buvo apie 50 m atstumu nuo kaltinamosios. Esant tokiam nedideliam atstumui, kaltinamoji negalėjo nematyti iš priešais atvažiuojančio motociklo ir kelio ruože, kuriame leistinas greitis yra 50 km/h, neabejotinai turėjo pareigą duoti kelią iš priešais atvažiuojančiam motociklui, tačiau ji D. Z. motociklo nepraleido, suko į kairę, taip sudarė jam kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis – D. Z. vairuojamas motociklas atsitrenkė į I. D. vairuojamą automobilį ir nukentėjusysis patyrė sužalojimus. Tai, kad kaltinamoji teigia, jog jokios transporto priemonės nematė, nors nustatyta, kad prieš jai pradedant manevrą nukentėjusiojo motociklas buvo apie 50 m atstumu nuo jos ir niekas jai objektyviai nekliudė jį matyti, be to, liudytojai E. Z., D. J. ir A. Z. vienodai parodė, jog iš karto po įvykio kaltinamoji pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, nes ji sukdama į kairę žiūrėjo į navigaciją ir nematė iš priešais atvažiuojančio motociklo, leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog I. D. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai – suko į kairę nepasižiūrėjusi ir neįsitikinusi, kad ji nesudarys kliūties iš priešais atvažiuojančiai transporto priemonei, nors tokią pareigą jai numatė KET 157 punkto reikalavimai ir, kaip jau aptarta anksčiau, šią pareigą ji galėjo įvykdyti. Jokių objektyvių kliūčių, kurios būtų kliudę pastebėti motociklą nenustatyta. Tai patvirtina, kad I. D. pažeidė KET 157 punkto reikalavimus dėl nusikalstamo nerūpestingumo. I. D. nenumatė, kad dėl tokio jos veikimo gali įvykti eismo įvykis, t. y. ji gali sudaryti kliūtį iš priešais atvažiuojančiai transporto priemonei ir dėl to gali kilti BK 281 straipsnyje numatytos pasekmės, nors pagal bylos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Ji vairavo padidinto pavojaus šaltinį, turėjo teorinių ir praktinių vairavimo įgūdžių, jai buvo žinomi KET 157 punkto reikalavimai ir jokios objektyvios kliūtys šio reikalavimo laikytis nagrinėjamoje situacijoje jai netrukdė.

Byloje eismo įvykio ekspertizės aktu bei eksperto V. M. paaiškinimais nustatyta, kad D. Z. viršijo leistiną 50 km/h greitį 25-26 km/h, t. y. pažeidė KET 127 punkto reikalavimą neviršyti nustatyto leistino greičio. Taip pat ekspertizės aktu bei eksperto V. M. paaiškinimais nustatyta, kad tuo atveju, jeigu D. Z. nebūtų viršijęs leistino greičio, net jeigu ir I. D. sudarė jam kliūtį, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo tiek stabdydamas transporto priemonę (būtų sustojęs), tiek ir nieko nedarydamas, t. y. I. D. automobilis būtų spėjęs užbaigti manevrą. Tai patvirtina, jog D. Z. veiksmai – greičio viršijimas taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau tai nebuvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis.

Nustatyta, kad I. D. suko į kairę elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai, ji visiškai nepasižiūrėjo, ar nėra iš priešais atvažiuojančių transporto priemonių, nors tokią pareigą ji turėjo, privalėjo tai padaryti ir galėjo tai padaryti. D. Z. turėjo pareigą važiuoti nustatytu greičiu ir jo neviršyti, tačiau pats savaime greičio viršijimas eismo įvykio nesukėlė. Pažymėtina, jog greičio viršijimas galėtų būti eismo įvykio kilimo priežastimi, jeigu dėl tokios aplinkybės kaltinamoji nebūtų galėjusi laiku pastebėti atvykstančio motociklo, t. y. prieš pradedant jai sukimo į kairę manevrą, motociklas būtų buvęs tokiu atstumu, dėl kurio ji nebūtų jo mačiusi ar nebūtų galėjusi numatyti, kokiu greičiu motociklas atvažiuoja. Šiuo atveju, kaip jau aptarta, nustatyta, kad, prieš I. D. pradedant sukimo manevrą, motociklas buvo apie 50 m atstumu nuo jos, todėl ji ne tik turėjo galimybę matyti šią transporto priemonę, bet ir turėjo pareigą ją praleisti, tačiau to nepadarė, elgėsi ypatingai nerūpestingai ir neatidžiai, nedėjo jokių pastangų tai padaryti. D. Z. viršydamas leistiną greitį, elgėsi rizikingai, tačiau tai nebuvo priežastis, sukliudžiusi kaltinamajai pastebėti motociklą. Nustatyta, kad nukentėjusysis pastebėjęs kliūtį iš karto ėmėsi visų priemonių išvengti susidūrimo – intensyviai stabdė, tačiau dėl viršyto greičio negalėjo laiku sustoti ir atsitrenkė į I. D. vairuojamą automobilį ir patyrė sužalojimus. Transporto priemonių susidūrimas įvyko dėl to, kad I. D. nesilaikydama KET 157 punkto reikalavimų suko į kairę ir sudarė nukentėjusiajam kliūtį. Susidūrimas nebūtų įvykęs, net ir D. Z. viršijant greitį, jeigu kaltinamoji būtų buvusi pakankamai atidi, dėmesinga ir ėmusis bent kokių pastangų įvykdyti KET 157 punkto reikalavimus. Jeigu būtų vykdžiusi šį reikalavimą, I. D. neabejotinai būtų pastebėjusi iš priešais atvažiuojantį motociklą, nes nebuvo jokių objektyvių kliūčių tai padaryti, todėl yra pagrindas manyti, kad ji nebūtų sudariusi kliūties, D. Z. nebūtų reikėję staiga, greitai stabdyti dėl netikėto kaltinamosios manevro ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pažymėtina, jog D. Z. teigė, kad kaltinamoji nerodė posūkio signalo, todėl jos manevras jam buvo netikėtas. Tuo leidžia pagrįstai tikėti ir staigaus motociklo stabdymo faktas. Kaltinamoji negalėjo tvirtai pasakyti, kad ji rodė kairio posūkio signalą. Tai, kad ji įprastai rodo kairio posūkio signalą, nepatvirtina, kad ir šiuo atveju taip pat buvo. Jokių kitų duomenų dėl posūkio signalo byloje nėra. Įvertinus tai, kad kaltinamosios parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių prieštarauja tarpusavyje sutampantiems liudytojų E. Z., D. J. ir A. Z. parodymams, jog iš karto po įvykio I. D. kaltės neneigė ir teigė, kad ji suko į kairę ir nematė atvažiuojančio motociklo, kaltinamosios parodymus dėl kairio posūkio signalo vertina kaip nepatikimus. Eant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog būtent kaltinamosios netinkamas elgesys – nevykdymas KET 157 punkto reikalavimų dėl nusikalstamo nerūpestingumo, ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad I. D. 2019 m. liepos 1 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) kaimelio link kelio A5, vairuodama automobilį ,,Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi, tiesiai važiavusiam motociklui ,,Suzuki“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalojo motociklo vairuotoją D. Z., kuriam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, požymiai, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

IV Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad ji padarė vieną nusikaltimą eismo saugumui, kurio metu buvo padaryta ne tik žala turtui, bet ir sutrikdyta asmens sveikata. Nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma – dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinant kaltinamosios asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad ji yra jauna, dirba, anksčiau neteista, iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka buvo bausta vieną kartą daugiau nei prieš metus laiko. Kaltinamoji VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota.

V Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. Z. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 110–114) dėl 19 060,48 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis D. Z. nurodė, kad patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 553,43 Eur gydymo išlaidos (medikamentams, vitaminams, įtvarams, tyrimams) (1 t., b. l. 148–150, 151–155), 370 Eur kelionių į reabilitaciją, pas medikus, išlaidos (1 t., b. l. 144–147), eismo įvykio metu sugadinta motociklininko apranga, kurios vertė 1 234 Eur (šalmas – 280 Eur, striukė – 500 Eur, kelnės – 190 Eur, batai – 130 Eur, pirštinės – 89 Eur, bliuzonas – 45 Eur) (1 t., b. l. 151), sugadintas laikrodis – 95 Eur (1 t., b. l. 157), sugadintas motociklas – 7 270 eur, transporto priemonės motociklo transportavimo paslauga, kurios vertė 72,60 Eur (1 t., b. l. 158–159), taip pat kilnojamojo turto nuostolių nustatymo paslauga, kurios vertė 160 Eur (1 t., b. l. 160), dėl nedarbingumo negautas darbo užmokestis – 6 471,45 Eur (1 t., b. l. 141–142), bei negautos papildomos pajamos dėl neįvykusių renginių – 1600 Eur (1 t., b. l. 161).

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo nedarbingas apie pusę metų. Dėl eismo įvykio patyrė turtinę žalą dėl sugadinto motociklo, negautų darbo užmokesčio ir papildomų pajamų, išlaidų važinėjimui pas gydytojus, į reabilitaciją, vaistams, gydymo priemonėms. Motociklo vertė – 7 270 eurų. Po įvykio motociklas buvo neeksploatuojamas. Jo dienos darbo užmokestis – 65 eurai. Taip pat papildomai sezono metu organizuoja renginius, už kuriuos gauna papildomas pajamas, todėl iš viso negautas darbo užmokestis – apie 10 000 eurų be renginių. Turėjo įsigyti du kaklo įtvarus, kurie nekompensuojami. Vienas kaklo įtvaras buvo plastmasinis, antras – medžiaginis. Gydymo išlaidas sudarė taip pat ir neurologo bei psichologės paskirti vaistai. Žala dėl sugadintų drabužių: 190 eurų – kelnės, 89 eurai – pirštinės, 280 eurų – šalmas, 500 eurų – striukė, 130 eurų – batai, 45 eurai – bliuzonas. Įvykio metu buvo su laikrodžiu, kuris buvo apgadintas, taip pat grandinėle, kurią vežė taisyti.

AB ,,Lietuvos draudimas“ rašte nurodyta, jog dėl 2019 m. liepos 1 d. įvykio D. Z. yra apskaičiuota, tačiau neišmokėta 133,21 Eur už gydymo išlaidas (pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus), 33,76 Eur medicininiais dokumentais pagrįstos kelionės išlaidos, 135 Eur papildomai už gydymo išlaidas, 4 598,23 Eur už negautas pajamas, 972,48 Eur už sugadintus rūbus, 7 270 Eur už sugadintą motociklą pagal pateiktą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ataskaitą, iš viso 13 142,68 Eur materialinės žalos bei, atsižvelgus į patirtų sužalojimų sunkumą ir nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, už neturtinę žalą – 2 775 Eur, viso 15 917,68 Eur (2 t., b. l. 165–166).

Byloje nustatyta ir įrodyta, jog eismo įvykio metu nukentėjusysis dėvėjo motociklininko rūbus, kurie buvo sugadinti. Nukentėjusysis pateikė pirkimo kvitus (1 t., b. l. 151), iš kurių matyti, kad motociklininko apranga buvo pirkta vos keli mėnesiai iki įvykio bei patvirtina nukentėjusiojo nurodytą patirtą turtinę žalą dėl sugadintų rūbų, šalmo, batų, kitų aprangos detalių, todėl teismas konstatuoja, jog šioje dalyje, t. y. dėl sugadintos motociklininko aprangos – iš viso dėl 1 234 Eur, civilinis ieškinys taip pat įrodytas ir pagrįstas.

Byloje taip pat nustatyta, kad dėl eismo įvykio D. Z. buvo nedarbingas nuo liepos iki lapkričio mėnesio ir dėl to negavo darbinių pajamų. Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 5 d. pažymos matyti, kad vidutinis D. Z. darbo užmokestis iki įvykio buvo 1 627, 25 eurai per mėnesį (1474,34+1799,68+1607,74=4881,76/3=1627,25). Vidutinis darbo dienos užmokestis – 65 Eur. Per mėnesį dirbdavo vidutiniškai 25 dienas. D. Z. nedarbingas buvo 5 mėnesius – nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. Už šį laikotarpį dirbdamas vidutiniškai 25 dienas per mėnesį jis būtų gavęs 8 125 Eur. (25*5*65=8 125) Už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m lapkričio 27 d. D. Z. buvo priskaičiuota ir išmokėta 3 421,23 Eur ligos pašalpa, todėl jo negautos pajamos iš darbo užmokesčio yra 4 703,77 Eur (8 125-3 421,23=4 703,77). Atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, teismas liko, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad dėl įvykio metu sukeltų sužalojimų ir nedarbingumo D. Z. negavo 4 703,77 Eur darbo užmokesčio, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys laikomas pagrįstu ir įrodytu.

Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti žalą dėl negauto apmokėjimo už turėjusius vykti renginius – 1600 eurų. Šį reikalavimą grindė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 10 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog D. Z. nedarbingumo laikotarpiu neįvyko planuoti renginiai – ,,Vairuoju motociklą saugiai“ 2019 m. liepos 27 d. ir ,,Ruduo motociklu“ 2019 m. spalio 2 d., dėl ko pagal darbo apmokėjimo sistemą, nukentėjusysis negavo atlygio už du renginius – 1 600 Eur (1 t., b. l. 161), tačiau, teismo vertinimu, vien ši pažyma nepakankama konstatuoti, jog renginiai buvo numatyti iš anksto ir, kad juose buvo įsipareigojęs dalyvauti D. Z., o už tai jam buvo numatytas nurodyto dydžio atlygis, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys laikomas nepagrįstu ir neįrodytu.

Nukentėjusysis paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas jo laikrodis, dėl kurio taisymo patyrė 95 Eur išlaidų. Apie tai, kad įvykio metu buvo sugadintas laikrodis, patvirtino ir liudytoja E. Z., be to, pateiktas laikrodžio taisymo kvitas (1 t., b. l. 157), todėl teismas konstatuoja, jog šioje dalyje civilinis ieškinys taip pat pagrįstas ir įrodytas.

Nukentėjusysis prašė priteisti 370 Eur kelionių į reabilitaciją, pas medikus išlaidas (1 t., b. l. 144–147), nurodydamas, kad nuo 2019 m. liepos 28 d. iki 2019 m lapkričio 1 d. iš viso trylika kartų važiavo gydymo, reabilitacijos tikslais, kiekvienos kelionės išlaidos buvo nuo 20 iki 50 eurų, tačiau pateikti teismui prie civilinio ieškinio rašytiniai duomenys nepatvirtina, kad nurodytu laiku nukentėjusysis lankėsi gydymo įstaigose ar reabilitacijoje, išskyrus 2019 m. liepos 31 d. Kaip matyti, nukentėjusysis šią dieną lankėsi pas gydytoją J. B. (1 t., b. l. 121). Be to, pateiktos išlaidos akivaizdžiai per didelės. Nurodoma, jog 2019 m. lapkričio 1 d. patyrė 50 eurų kelionės išlaidų, o tai reiškia, kad tą dieną nuvažiavo apie 500 km, tačiau D. Z. nenurodė nei vienos gydymo įstaigos, kurioje jis lankėsi 2019 m. lapkričio 1 d. ar tokios gydymo įstaigos, kuri būtų nutolusi daugiau nei 15 km atstumu nuo jo namų. Vis dėl to abejonių dėl to, kad nukentėjusysis iš tiesų lankėsi gydymo įstaigose – VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje (Hipodromo g. ir Josvainių g.), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nėra. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad civilinis atsakovas sutinka, jog nukentėjusysis patyrė kelionės išlaidas į gydymo įstaigas ir sutinka atlyginti medicininiais dokumentais pagrįstas kelionės išlaidas. Nurodo, jog viso medicininiais dokumentais pagrįsta 351,60 km kelionių gydymo tikslais. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad skaičiuojant, jog vidutiniškai 100 km sunaudojama 8 l kuro, kelionėms iš viso sunaudota 28,13 l. Skaičiuojant, kad vidutiniškai kuro kaina (dyzelino) - 1,2 eur/l, patirtos išlaidos įvertintos 33,76 Eur (2 t., b. l. 168). Šie duomenys apskaičiuoti įvertinus gydymo įstaigas, kuriose nukentėjusysis lankėsi, atstumus nuo jo namų, todėl šiuos skaičiavimus teismas laiko pagrįstais. Šios išlaidos pagrįstos objektyviais skaičiavimais, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams, todėl civilinio ieškinio reikalavimas dėl kelionės išlaidų priteisimo laikomas pagrįstu ir įrodytu tik šioje dalyje, t. y. dėl 33,76 Eur.

Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti ir 553,43 Eur gydymo išlaidas medikamentams, vitaminams, įtvarams, tyrimams. Iš pateiktų kvitų (1 t., b. l. 148–150, 151–155) matyti, kad išlaidos buvo skirtos vaistams, mažinantiems raumenų skausmą, nerimą, galvos svaigimą, miegui, depresijai, pažeistai odai, kaklo, rankos įtvarai, B grupės vitaminai, vaistams, mažinantiems uždegimą, maisto papildai – omega 3 rūgštys (Balance oil). Nukentėjusysis patvirtino, jog jį kankino skausmai, nemiga, galvos svaigimas, jis ilgą laiką negalėjo išsimiegoti, lankėsi pas psichologą. Liudytoja E. Z. taip pat patvirtino, jog D. Z. būklė buvo bloga, jis nieko nevalgė, numetė daug svorio, buvo gydytas ligoninėje. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, D. Z. ilgą laiką buvo nedarbingas, lankė reabilitaciją, skundėsi skausmais, galvos svaigimu, todėl minėtų išlaidų vaistams, maisto papildams pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog civilinio ieškinio reikalavimas atlyginti 553,43 Eur gydymo išlaidas medikamentams, vitaminams, įtvarams, tyrimams, gydytojo konsultacijai yra pagrįstas ir įrodytas. Šios išlaidos neabejotinai susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, kurių gydymui ir sveikatos atstatymui D. Z. turėjo papildomų išlaidų.

Pateikta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas (1 t., b. l. 158,159) patvirtina, jog dėl motociklo nutransportavimo iš įvykio vietos nukentėjusysis patyrė 72, 60 Eur išlaidų. Šios išlaidos susiję su eismo įvykiu, buvo būtinos, todėl taip pat turi būti atlygintos.

Nukentėjusiojo nurodytos išlaidos – 160 eurų už transporto priemonės įvertinimo paslaugą, nors ir susiję su eismo įvykiu, tačiau tai nėra būtinosios išlaidos, tai nėra tiesiogiai nusikalstama veika padaryta žala, todėl jos nepriteistinos.