Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal išieškotojos UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt“, juridinio asmens kodas 302458437, buv. Kaunas, Kuršių g. 7 prašymą dėl skolininkės R. S. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su K. S. nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

išieškotoja prašo nustatyti, kad skolininkei R. S. priklauso ½ dalis K. S. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias jis gauna ar gaus ateityje.

Išieškotoja UAB „S. IMPERIJA Creditor.lt" nurodo, kad vykdomąjį raštą Nr. e2-587-308/2015 pateikė vykdyti antstolei Audronei Muzikevičienei. Pradėta vykdomoji byla Nr. 0151/15/01462.

2016-03-24 iš antstolės Audronės Muzikevičienės gautas 2016-03-01 siūlymas reg. Nr. SD-I-4883 dėl skolininkės turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu K. S., dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į sutuoktinio darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas lėšas, kurias jis gauna iš dabartinės veiklos arba ateityje gaus iš kitos įmonės.

Antstolė išieškotoją informavo, kad vykdomojoje byloje 2016-03-01 sustabdytas lėšų išmokėjimas darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)", kurios priklauso K. S. a/k (duomenys neskelbtini). R. S. a/k (duomenys neskelbtini) sutuoktiniui. Kito vykdymo procese sutuoktinio vardu registruoto ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d. numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 str. 4 d. išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Šioje byloje yra 2016-04-19 duomenys, patvirtinantys, kad K. S. ir R. S. yra susituokę (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-02-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015 yra pasisakiusi, kad viena iš šios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 1 d.) taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016 yra pasisakęs, jog turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti išieškojimą. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja CPK 689 straipsnis. 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 buvo pakeistas CPK 689 straipsnis, įtvirtinant visiškai naują disponavimo sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimo ir išieškojimo iš sąskaitose esančių piniginių lėšų tvarką. Tuo tikslu buvo sukurta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau - PLAIS), skirta vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių banko ir kredito įstaigų sąskaitose arba taikyti disponavimo apribojimą sąskaitose esančioms lėšoms, kuri pradėjo veikti nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio 30 d. Pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir sukūrus PLAIS, nebėra rašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą.

Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis vykdomojoje byloje Nr. 0151/15/01462 2016-03-01 sustabdytas lėšų išmokėjimas darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)", kurios priklauso K. S. a/k (duomenys neskelbtini). R. S. a/k (duomenys neskelbtini) sutuoktiniui. Esant šiai aplinkybei laikytina, kad yra tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 1 d. taikymo sąlyga dėl bendro turto aprašymo ir arešto.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje skolininkės piniginė prievolė išieškotojai neturi asmeninio pobūdžio. Nepaisant to kokio pobūdžio yra prievolė, įstatymas (CPK 666 str. 1 d.) numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, todėl prievolės pobūdis šiuo atveju nėra kriterijus sprendžiant prašymo dėl turto dalies nustatymo vykdymo procese tenkinimo ar netenkinimo klausimą (Šiaulių apygardos teismo 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-697-883/2015).

CK 3.112 str. 1 d. numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.92 str. 3 d. numato, kad preziumuojama, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui ir aplinkybei, jog Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-587-308/2015 piniginės sumos iš skolininkės yra priteistos ir išieškomos 2013-11-25 Vartojimo kredito sutarties Nr. 40149, t. y. sandorio, kuriam sudaryti teisės aktai nenumato, jog reikalingas rašytinio kito sutuoktinio sutikimas, pagrindu, šioje byloje nėra tikrinama subsidiarumo sąlyga ar kreditorės (šioje byloje išieškotojos) reikalavimams patenkinti (ne)pakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio (skolininkės R. S.) nuosavybė. Priešingu atveju iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1).

Išieškotoja pareiškime yra nurodžiusi, kad neturi jokių duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (povedybinę sutartį) ir padarę susitarimus, nustatančius jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 straipsnis). 2016-05-05 LITEKO duomenimis nėra pradėtos bylos dėl K. S. ir R. S. santuokos nutraukimo.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad yra visos sąlygos tenkinti išieškotojos pareiškimą. K. S. darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine K. S. ir R. S. nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 3, 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima, vadovaujantis CK 3.123 str. 1 d., nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto CK 3.117 str. 1 d., teismas daro išvadą, kad pusė K. S. darbo užmokesčio priklauso skolininkei.

Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 str., 593 str. 5 d., 666 str. 1 d., 667 str. 2 d., CK 3.109 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

nustatyti, kad vykdant vykdomąjį raštą Nr. e2-587-308/2015 skolininkei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias jis gauna ar gaus ateityje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.