- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- 1-836-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00370-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2021 m. sausio 3 d. apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną (2021 m. sausio 1-2 d.) dirbo. Po to, norėdamas atšvęsti naujuosius metus sausio 3 d. išgėrė 4 skardines alaus. Paskambino draugas, pasiūlė atšvęsti drauge telefonu, bekalbant išgėrė šampano. Po to paskambino kitas draugas, pasiūlė susitikti, todėl jis būdamas neblaivus sėdo už vairo ir nuvažiavo. Nuo (duomenys neskelbtini) dirba taksi vairuotoju. Vairuotas automobilis priklauso visai šeimai, tačiau užrašytas jo vardu. Apie įvykį pranešė galimai laiduotojai, kai tik galėjo. Paskambino ir papasakojo, kas nutiko. Galima laiduotoja (sesuo) neigiamai įvertino šį įvykį, kadangi ji nevartoja alkoholio. Negalėjo suprasti, kodėl jis taip pasielgė. Su seserimi bendrauja dažnai, ji yra autoritetas. Ji turi ūkį, mama kartu su ja gyvena, todėl dažnai susiskambina ir susitinka. Turi vienodo amžiaus vaikus. Gyvena atskirai. Šiuo metu šeimą išlaiko žmona (uždirba iki 1000 eurų), kadangi jis nedirba, materialinė padėtis sunki. Vienas vaikas neįgalus, kitas nepilnametis. Jis karantino metu gaudavo 450 eurų į rankas, o iki karantino 550-620 eurų. Pažymėjo, kad po įvykio nevartoja alkoholio, išklausė kursus, nusprendė visiškai nebevartoti. Kursų metu klausė psichologės, kodėl taip pasielgė, kadangi niekada nevairavo išgėręs. Šiuo metu ieško darbo, tačiau dauguma pasiūlymų susiję su B kategorijos turėjimu. Žmona vairuoja, sūnus pernai išlaikė teises.
Liudytoja N. D., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad su A. K. santykiai geri, bendrauja aktyviai, nuoširdžiai. Teigia, kad turi gerą įtaką broliui, nes juos sieja stiprus ryšys. Pažymėjo, kad brolis (A. K.) dažnai lankosi su šeima pas juos, dažnai kalbasi telefonu, kartą per savaitę susitinka. Pakalba apie tą įvykį, poelgis yra neeilinis ir netoleruojamas, todėl išsikalbėjo apie tą įvykį. A. K. viską supranta, jaučiasi blogai, tai jam buvo didelis smūgis ir didelė pamoka gyvenime. Po šio įvykio dar daugiau bendrauja, kadangi jam yra gėda prieš vaikus, šeimą. Jis visą gyvenimą vairuoja, niekada girtas nevairuodavo, niekas nesitikėjo, kad jis taip galėjo pasielgti. Jie nuolat bendrauja, nors brolis yra vyresnis, tačiau ji jam yra autoritetas. Daugiau brolių ar seserų nėra, yra dviese. Alkoholio nevartoja, vairuoja 20 metų.
Kadangi kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. sausio 3 d. 19.57 val. gautas pranešimas, kad važiuojant link upės pusės, netoli degalinės, pranešėjas matė neadekvatų, galimai neblaivų vairuotoją, kuris sustoje viduryje važiuojamosios kelios dalies automobiliu ,,Opel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Iš 2021 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio R. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. sausio 3 d. apie 19.47 val. dirbant kartu su vyr. patruliu D. K. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis ,,Opel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vairuotojas įtariamas neblaivus. Atvykus šiuo adresu šio automobilio nesutiko, tačiau ties adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį aikštelėje šitą automobilį ir prie jo vaikštantį A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Buvo įspėtas, kad tokios būklės vairuoti negali, todėl iki namų eis pėsčiomis. Apie 21.05 val. pastebėjo minėtą automobilį, sustabdė bei paaiškėjo, kad jį vairuoja tas pats vairuotojas A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Patikrinus 21.09 val. nustatytas 2.61 prom. girtumas, o antru pūtimu 21.30 val. nustatytas 2.49 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš naujus metus (b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2021 m. sausio 3 d. jo pamaina prasidėjo 13.30 val., o baigėsi 2021 m. sausio 4 d. 01.30 val. Dirbo kartu su kolega iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu R. V., tarnybiniu automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) borto numeris 1831. Apie 19.47 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Kai atvyko į įvykio vietą, tokio automobilio nepastebėjo. Tačiau ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo aikštelėje stovintį minėtą automobilį ir prie jo vaikštantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. K.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, judesiai buvo nekoordinuoti, sunkiai stovėjo. Jie su juo pakalbėjo ir jį įspėjo, kad jis nevairuotų, būdamas neblaivus. Jiems vyras atsakė, kad jis nevairuos ir eina iki namų, kurie yra (duomenys neskelbtini) rajone. Jiems šiek tiek nuvažiavus ir apie 21.05 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo tas pats A. K.. Panaudojus mėlynos (raudonos) spalvos specialiuosius signalus, privažiuojant iš galo minėtam automobiliui, jis buvo sustabdytas. Jis priėjo prie vairuotojo, kur sėdėjo A. K., liepė užgesinti automobilio variklį ir jam atiduoti raktelius, kadangi jis su kolega jau buvo anksčiau įsitikinę, kad jis yra neblaivus. Vairuotojo paklausus, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad prieš naujuosius metus. Jie į pagalbą išsikvietė kitą patrulių ekipažą (V1727), nes jų alkoholio matuoklis buvo sugedęs. Panaudojus jų alkoholio matuoklį ir vairuotojui sutikus pasitikrinti girtumą, 21.09 val. buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas. Vairuotojui paaiškinus, kad vėliau reikės kartoti patikrinimą, jis tam neprieštaravo. 21.30 val. panaudojus alkoholio kiekio matuoklį buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas. Vairuotojas su alkoholio matuoklio parodymais sutiko, tam neprieštaravo. Patrulių (V1727) ekipažas A. K. pristatė į policijos komisariatą. Automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Įvykį filmavo kūno kamera, kurios numeris 1804 (b. l. 10-12).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. K. (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Opel Zafira“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 2870 Eur (su PVM) (b. l. 14).
Iš 2021 m. sausio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Opel Zafira“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėtos nuotraukos (b. l. 33-40).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. K. 2021 m. sausio 3 d. pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 21.09 val., buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 21.30 val. A. K. nustatytas 2,49 promilių girtumas (b. l. 45).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. sausio 3 d. 21:09:09 val. A. K. buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, o 21:30:56 val. nustatytas – 2,49 promilių neblaivumas (b. l. 46-48). Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1379352 kopiją šio alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. gegužės 9 d. (b. l. 48).
Iš 2021 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta automobilio ,,Opel Zafira“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė, pridėtos nuotraukos (b. l. 49-52).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Opel Zafira“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. norėdamas atšvęsti naujuosius metus sausio 3 d. išgėrė 4 skardines alaus. Paskambino draugas, pasiūlė atšvęsti drauge telefonu, bekalbant išgėrė šampano. Po to paskambino kitas draugas, pasiūlė susitikti, todėl jis būdamas neblaivus sėdo už vairo ir nuvažiavo. Tai, jog A. K. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – BIRT žiūryklės duomenys, vyr. patrulio R. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 49), liudytojo D. K. parodymai (b. l. 10, 12), kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 45), alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ rodmenys (b. l. 46-48), kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. K. 2021 m. sausio 3 d. apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. K.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja N. D. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė A. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką A. K. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, dėl A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitiems asmenims.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. yra vidutinio amžiaus, dirbo taksi vairuotoju (b. l. 84), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 85), anksčiau baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 87), kaip minėta, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra. Duomenų apie jo gydymą priklausomybės ligų centre nėra, išklausė programą apie alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai. Vedęs, turi du vaikus, iš kurių vienas neįgalus. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokuroras.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sesuo N. D.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog N. D. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Duomenų apie jos gydymą priklausomybės ligų centre nėra, darbdavio apibūdinama teigiamai. Darbą atlieka tinkamai ir laiku, mandagiai ir korektiškai bendrauja su klientais, vengia konfliktinių situacijų. Geba efektyviai spręsti konfliktines situacijas, neatsisako padėti iškilus sunkumams ir klausimams. Drausminių nuobaudų dėl pareigų pažeidimo jai skirta nebuvo. Teismo posėdžio metu pati N. D. parodė, kad su A. K. bendrauja dažnai, tiek susiskambina, tiek A. K. su šeima atvažiuoja į svečius. Nors yra jaunesnė, tačiau jam yra autoritetas. Po to apie įvykį A. K. pats jai papasakojo, gailėjosi. Nurodo, kad pati alkoholio nevartoja. Brolio A. K. poelgį vertina neigiamai, kaip netoleruotiną. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų N. D. paaiškinimų, ji rūpinasi brolio ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Paties kaltinamojo A. K. teigimu, N. D. turi jam įtakos, todėl ji bus gera laiduotoja. Tvirtą ryšį bei jos galima įtaką kaltinamajam rodo ir tai, kad N. D. ir A. K. yra susiję giminystės ryšiu, t. y. jie yra brolis ir sesuo. Be to, kaltinamasis teigia, jog sesuo nevartoja alkoholio.
Teismas sprendžia, kad N. D. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad N. D. yra dirbanti, su kaltinamuoju A. K. dažnai susitinka, bendrauja šeimomis, todėl tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už brolį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja N. D. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant N. D. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį N. D. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. K.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. K. vairavo, kai jam nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, baustas už KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 10 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 4 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. K., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog A. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė – 2870 Eur (su PVM) (b. l. 14), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė vakare, pavojingai manevruodamas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats A. K. (b. l. 13). Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad A. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Opel Zafira“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Nors kaltinamasis nurodė, kad automobilis yra šeimos turtas, tačiau vadovaujantis teismų praktika, esant tokiai situacijai, kai paaiškėjus, jog uždraustos veikos padarymo priemonė priklauso ir kaltinamajam, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuojama ne automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o pats automobilis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-626/2019).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. sausio 5 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į A. K. priklausančią transporto priemonę ,,Opel Zafira“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant terminą nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. birželio 4 d. Turto saugotojas: Policijos departamento Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69, Vilniaus r. (b. l. 76). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 68, 70, 73) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 3 d. 21.09 val. iki 2021 m. sausio 4 d. 15.24 val. (b. l. 56-57, 80).
Bylos duomenimis automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2021 m. sausio 3 d. iki 2021 m. sausio 6 d. (b. l. 17). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjos V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Tomadas“ aikštelėje saugoto automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra 12 Eur (b. l. 17) Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą A. K. nutraukti.
Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? t. y. nuo 2021 m. sausio 4 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį ,,Opel Zafira“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. sausio 5 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. priklausančią transporto priemonę ? ,,Opel Zafira“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant terminą nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. birželio 4 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Priteisti iš A. K. 12 (dvylika) eurų proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. LT327044060001188548) naudai.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.