Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1215-480/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-17
Bylos Nr.
2A-1215-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13019-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
V. P.
Trečiasis asmuo
V. P.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1215-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13019-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-435/2014 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 8683,70 Lt gaisro metu padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 16 d. atsakovo name (duomenys neskelbtini) gaisras. Nuo atsakovo name kilusio gaisro užsidegė namas (duomenys neskelbtini) sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai nustatė, kad gaisras galimai kilo dėl atsakovo name esančios netvarkingos elektros instaliacijos. Dėl gaisro susilydė ieškovės namo stogas, langų stiklai, namo apšiltinimas. Ieškovė kreipėsi į UAB „SA service“ dėl namo remonto. Ši bendrovė įvertino padarytą žalą ir darbo sąnaudas 16177,70 Lt. Dėl netvarkingos elektros instaliacijos kaltas atsakovas, kuris nesusitvarkė elektros laidų taip, kad nekiltų gaisras ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, todėl elgėsi nerūpestingai ir yra kaltas dėl ieškovės turto sužalojimo gaisro metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. B. 5967,49 Lt žalos atlyginimo ieškovės naudai, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė fakto (CPK 178 str.), jog jo kaltės nėra, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis buvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina, bei neįrodė, jog nėra pažeidęs jam tenkančios pareigos laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad nebūtų kitam asmeniui padaryta žalos (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra žalą padaręs asmuo ir jis privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Teismas pažymėjo, jog gaisras, kilęs atsakovui nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje, nebuvo ta jėga, kuri vertintina kaip nenugalima CK 6.253 straipsnio 2 dalies prasme, nes šiuo atveju jis nebuvo neišvengiamas ir atsakovo nekontroliuojamas bei nepašalinamas. Nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad elektros instaliaciją sodo namelio viduje išsivedžiojo pats, pasikonsultavęs su specialistu, kuris statė namą (1 t. b. l. 165-166). Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis yra kvalifikuotas elektrikas, neįrodė, kad elektros instaliacija sodo namelyje buvo išvedžiota remiantis visais įstatymų nustatytais reikalavimais. Tai, kad jis sudarė su AB Lesto elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, teismo vertinimu, neįrodo fakto, kad elektros instaliacija sodo namelyje buvo išvedžiota tvarkingai, nes 2012-12-03 raštu AB Lesto patvirtino, kad jie V. B. namo vidaus elektros instaliacijos netikrino. Teismas pažymėjo, kad Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas elektros instaliacijoje (1 t. b. l. 13), tuo pačiu pagrindu Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VPS PP Raudondvario policijos nuovada 2013-08-02 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t. b. l. 161-162), paaiškėjus, kad kilusio atsakovo sodo pastate gaisro priežastimi buvo elektros instaliacijos gedimas, o ne, kaip teigė atsakovas, kitos priežastys, todėl, teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai visiškai neturi jokios įtakos tiek jo kaltės paneigimui, tiek ir ieškovei padarytos žalos dydžiui.

Teismas, pasisakydamas dėl priteistinos žalos dydžio, nurodė, kad nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktas patvirtina, jog 2012-05-16 gaisro metu fiziškai pažeistas sodo pastatas su malkine ir stogine, ir bendro gaisro padarinių fizinio pažeidimo atkūrimui reikalinga 8683,70 Lt, iš jų 7007,49 Lt sodo pastato gaisro padarinių fizinės būklės atkūrimui ir 1676,21 Lt malkinės ir stoginės fizinės būklės atkūrimui. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės daiktinės teisės į malkinę ir stoginę VĮ Registrų centre nėra įregistruotos, teismas ieškovės prašymą dėl gaisro metu padarytos žalos malkinei ir stoginei atlyginimo atmetė. Ieškovės patirta žala dėl sodo pastato sugadinimo, teismui nekėlė abejonių, nes, jo vertinimu, yra pagrįsta ir įrodyta byloje surinkta medžiaga. Teismas priteisdamas žalos dydį atsižvelgė į tai, kad 2012-06-28 Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ieškovei paskyrė vienkartinę pašalpą kilus gaisrui 1040 Lt, todėl ieškovės prašomą priteisti žalą sumažino iki 5967,49 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė LR CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bei rėmėsi įrodymais, kurie nepagrindžia byloje esančių faktinių aplinkybių. Teismas remdamasis Kauno apskrities priešgaisrinės apsaugos tarnybos raštu, pažeidė CPK 180 straipsnį, nes šiame rašte nebuvo nustatyta, kad gaisras apelianto name kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos, jame buvo pabrėžta, kad gaisras tik tikėtinai kilo dėl elektros instaliacijos. Toks įrodymas nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltę, todėl Kauno priešgaisrinės tarnybos raštu teismas negalėjo remtis.

2. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės pagrindų, tai yra šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog atsakovas neteisėtais veiksmais sukėlė gaisrą, kad tarp įvykusio gaisro ir atsakovo veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas taip pat neargumentavo, kuo pasireiškė apelianto nerūpestingas, neatidus elgesys. Priešingai, byloje apklausti liudytojai A. S. ir N. K. patvirtino faktą, kad apeliantas buvo atidus ir rūpestingas namo savininkas, laikėsi atidaus ir rūpestingo asmens elgesio taisyklių. Vien tik fakto, jog apelianto name kilo gaisras, apelianto kaltei nustatyti nepakanka. Byloje nėra įrodymų, jog dėl apelianto kaltės 4 valandą nakties kilo gaisras jo paties name ir jis elgėsi nerūpestingai. Taip pat byloje nėra įrodymų, apie tai, kad apelianto elektros instaliacija būtų netinkama naudoti, kad ji būtų pažeista, o Priešgaisrinės apsaugos tarnyba neatliko jokio tyrimo gaisro priežasčiai nustatyti, jos išvados buvo paremtos tik prielaidomis apie galimus elektros instaliacijos pažeidimus.

3. Teismas, vertindamas žalą, padarytą ieškovės šiltnamiui, ūkiniam pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini), įvertino rašytinius įrodymus (VĮ Registrų centras) apie šiltnamio ir ūkinio pastato sunaikinimą, tačiau dėl neaiškių priežasčių tie patys įrodymai vertinant žalos padarymą namui nebuvo vertinami.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-05-16 buvo gesinamas gaisras (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) sodo namelyje (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame pil. V. B.. Gaisro metu stipriai apdegė medinis (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), 36 m² ploto namelis. Išdegė vidus ir jame buvę namų apyvokos daiktai, nudegė stogas. Dėl terminio poveikio apsilydė (duomenys neskelbtini) sklype esančio sodo namelio stogo pakalimas 10 m² plote, sutrūko stiklo paketas. Namelis priklauso pil. V. P.. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas elektros instaliacijoje (t. 1, b. l. 13). Ieškovė V. P. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. B. 8 683,70 Lt už gaisro metu padarytą žalą. Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 5 967,49 Lt žalos atlyginimo, tačiau su tokiu sprendimu nesutinka atsakovas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę.

Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bei rėmėsi įrodymais, kurie nepagrindžia byloje esančių faktinių aplinkybių. Nurodo, kad Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-09-26 rašte Nr. 13-2380 apie kilusį gaisrą nurodyta aplinkybė, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis –gedimas elektros instaliacijoje, nei patvirtina, nei paneigia jo kaltę dėl kilusio gaisro, ir vien tik fakto, jog jo name kilo gaisras, kaltei nustatyti nepakanka, o byloje nėra įrodymų, jog jis nesilaikė atidaus ir rūpestingo asmens elgesio taisyklių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl atmestini.

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės kasacinio teismo praktikoje yra suformuotos. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, eksperto išvadą, juos visumoje įvertino ir jų analizės pasėkoje padarė atitinkamas išvadas dėl ieškinio dalinio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Byloje nustačius ir apeliantui neginčijant Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-09-26 rašte Nr. 13-2380 rašte nurodytos aplinkybės, kad gaisras kilo atsakovui priklausančiame sodo namelyje, būtent apeliantui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012 ir kt.). Vertindamas atsakovo (apelianto) neteisėtus veiksmus ir kaltę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas (apeliantas) neįrodė, jog dėl gaisro kilimo nėra jo kaltės, t. y. dėl priežasčių, už kurias jis nėra atsakinga (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.), tokios aplinkybės nenustatytos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Raudondvario policijos nuovados 2013-08-02 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame teigiama, kad gaisro priežastis nustatyta (elektros instaliacijos gedimas), pil. V. B. savo pareiškime nepateikė objektyvių, naujų duomenų ar įrodymų apie tai, kad gaisro sode priežastis buvo nusikalstamos veikos pasekmė, taip pat nepateikė duomenų apie tai neva galinčius paliudyti asmenis. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą nei nurodyta pirmosios instancijos teismo išvadą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Apelianto argumentai, kad Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - gedimas elektros instaliacijoje, nei patvirtina, nei paneigia jo kaltę dėl kilusio gaisro, ir vien tik fakto, jog jo name kilo gaisras, kaltei nustatyti nepakanka, o byloje nėra įrodymų, jog jis nesilaikė atidaus ir rūpestingo asmens elgesio taisyklių, todėl teismas negalėjo spręsti dėl jo neteisėtų veiksmų, neatitinka tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos. Asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Kaip jau buvo nurodyta, byloje nėra ginčo, kad gaisras kilo atsakovui priklausančiame sodo namelyje. Esant tikėtinai išvadai, jog gaisro priežastis - gedimas elektros instaliacijoje, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino šias aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip patvirtina bylos medžiaga, elektros instaliaciją nuo skydo sodo namelyje išvedžiojo pats apeliantas, tačiau kad jis tam turi teorinių žinių ar praktinių įgūdžių, įrodymų į bylą nepateikė, taip pat neįrodė, kad elektros instaliacija namelyje buvo išvedžiota tinkamai, remiantis visais teisės aktų nustatytais reikalavimais, nes pirmosios instancijos teismas liudytojų A. S. ir N. K. parodymais pagrįstai nesivadovavo, kadangi nei vienas iš jų nėra elektros ekspertai ir negalėjo vertinti, ar pas atsakovą sodo namelyje elektros instaliacija buvo išvedžiota tinkamai, o A. S., jo teigimu, nors pagal specialybę inžinierius –mechanikas, turintis elektros montuotojo darbo stažą, tik bendrais bruožais nurodė elektros laidų išvedžiojimą, apie lemputes ar jos buvo nuogos ar su abažūrais negalėjo atsakyti, t. y. nuoseklaus paaiškinimo apie laidų išvedžiojimą, sujungimą, elektros lizdų, rozečių įrengimą ir kt. nepateikė; su AB LESTO sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis neįrodo fakto, kad elektros instaliacija sodo namelyje buvo išvedžiota tinkamai, nes ši bendrovė namo vidaus instaliacijos netikrino, o jos nuosavybės riba yra nustatyta tik iki elektros kabelio gnybtų, t. y. skaitiklio. Kitų savo poziciją dėl tinkamos naudoti elektros instaliacijos pagrindžiančių įrodymų apeliantas į bylą nepateikė. Visuma byloje esančių įrodymų yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog apelianto elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko rūpestingo žmogaus standarto, ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, atsižvelgė į tai, kad ieškovės daiktinės teisės į malkinę ir stoginę VĮ Registrų centre nėra įregistruotos, todėl prašymą dėl gaisro metu padarytos žalos malkinei ir stoginei atmetė, t. y. nepriteisė ieškovei dėl gaisro metu padarytos ir eksperto apskaičiuotos dalies žalos, tačiau dėl to ieškovė apeliacinio skundo nepadavė. Tai, kad skundžiamame teismo sprendime nustatant priteistinos žalos dydį nebuvo atskirai aptarta, jog pastatas-sodo pastatas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ieškovės V. P. vardu ir ekspertas įvertino būtent šio pastato gaisro padarinių fizinės būklės atkūrimą, nereiškia, kad šie rašytiniai įrodymai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovo V. B. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė