- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- e2-147-1067/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01132-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Aivaras Velutis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui A. T., advokatui Aivarui Velučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių priteisimo ir sutarties sąlygų pripažinimo iš dalies negaliojančiomis, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašo:
1) Pripažinti negaliojančiomis ieškovės skundžiamoje dalyje 2020 m. gegužės 4 d. nuomos sutarties Nr. 2020/NAR-024 sąlygas: nuomos sutarties 13.1 punktą, toje dalyje, kuria atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tyčia ir dėl didelio neatsargumo yra ribojama nuostolių atlyginimu nuomininko nuosavybės teise priklausančiam sugadintam turtui (jeigu Nuomininko nuosavybė (pvz. baldai ir kt.) sugadinami Sutarties galiojimo laikotarpiu dėl Patalpų trūkumų, defektų arba dėl to, kad tokie trūkumai ar defektai nebuvo ištaisyti); nuomos sutarties 13.2 punktą, toje dalyje, kuria nepaisant atsakovės kaltės formos nuostolių suma yra ribojama 3 (trijų) mėnesių nuomos mokesčio dydžiu;
2) Priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 16 612,87 Eur nuostolių atlyginimo;
3) Priteisti ieškovės naudai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 2020/NAR-024, kuria patalpų nuomotojas (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gegužės 4 d. išnuomojo nuomininkui (duomenys neskelbtini) komercines-gamybines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) verčiasi veikla, susijusia su aliejaus spaudimu, nepaisant to, išnuomojant patalpas atsakovė nuslėpė nuo ieškovės, kad virš ieškovei išnuomojamų patalpų yra auginami maistiniai svirpliai. Ieškovei įsikėlus į patalpas ir jose pradėjus veiklą, ilgainiui ieškovės atstovai pastebėjo, kad į nuomojamas patalpas patenka svirpliai. Svirpliai patekdavo į aliejaus spaudimui skirtas sėklas, įkrisdavo ir į išspaustą aliejų. Galų gale, svirplių būdavo pilna visose gamybinėse ieškovės nuomojamose patalpose, įėjus į patalpas girdėdavosi svirplių skleidžiamas garsas. Taigi nuomininkė kreipėsi žodžiu į atsakovės direktorių, kad šis spręstų svirplių problemą, nes jiems patekus su ieškovės produkcija į prekybos taškus, ieškovė ne tik būtų patyrusi nuostolių, tačiau būtų praradusi pirkėjų pasitikėjimą, būtų nukentėjusi ieškovės reputacija. Be to, ieškovei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) neišdavė maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo, nes VMVT atstovai, atvykę į ieškovės nuomojamas patalpas matė po patalpas vaikštančius svirplius bei girdėjo jų skleidžiamą garsą. Ieškovei informavus atsakovės atstovą apie svirplius, patenkančius į jų nuomojamas patalpas, 2020 m. spalio 22 d. įvyko šalių susitikimas ir patalpų apžiūra. Atsakovės įgaliotas asmuo V. J. patikino svirplių klausimą spręsiantis, tačiau po kurio laiko ieškovei buvo tiesiog pasiūlyta, kad ji savo patalpose svirplius gaudytų gaudyklėmis, o atvėsus orams, svirpliai esą turėtų išnykti natūraliai. Šiuo aspektu svarbu tai, kad svirpliai puolė patalpas nepaisant ir taip atvėsusių orų. Tokiu būdu svirplių patekimo į ieškovės nuomojamas patalpas problema buvo iš esmės palikta spręstis savieigai. Taigi ieškovė nuomojamose patalpose negalėjo vykdyti komercinės-gamybinės veiklos, t. y. naudoti patalpų pagal paskirtį. Ieškovė buvo priversta išsikelti iš nuomojamų patalpų, nes atsakovė nesiėmė reikiamų priemonių iškilusioms patalpų naudojimo kliūtims pašalinti. Toks atsakovės neveikimas sąlygojo nuostolių ieškovei kilimą, kuriuos atsakovė turi pareigą ieškovei atlyginti. Atsakovė neveikimu, t. y. nesiimdama jai priklausančių veiksmų pašalinti patalpų naudojimo kliūtis, pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Pažymi, kad dėl atsakovės neveikimo sąlygotų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ieškovė patyrė tiek tiesioginius nuostolius, tiek netiesioginius nuostolius, nulemtus ieškovės darbuotojų atitraukimo nuo darbo, nepagamintos produkcijos bei tiesioginių išlaidų, turėtų persikraustymui. Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ieškovė patyrė 870,00 Eur tiesioginių nuostolių perkraustymui. Šiuos nuostolius sudaro išlaidos už transportavimo paslaugas. Dėl persikėlimo į kitas gamybines patalpas, bendrovė negalėjo vykdyti savo tiesioginės veiklos. Įrangos išmontavimo ir sumontavimo kitose patalpose laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 2 d nebuvo spaudžiamas aliejus, kuris vėliau nebuvo pateiktas pardavimui į prekybos taškus. Taigi bendrovė dėl persikraustymo negavo 15 742,87 Eur grynojo pelno. Dėl persikraustymo į kitas patalpas, įsikūrimo naujose patalpose, ieškovės darbuotojai laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 12 d. nevykdė savo tiesioginių darbo funkcijų. Užuot vykdę tiesiogines darbo funkcijas bendrovės pajamų generavimui, darbuotojai buvo atitraukti nuo darbo ir priversti ruošti bendrovės įrangą bei inventorių perkėlimui į kitas patalpas. Ieškovė negautas pajamas įrodinėja pateikdama duomenis apie gautą grynąjį pelną analogiškais laikotarpiais, t. y. iš pateikiamų duomenų suvestinių matyti, kad ieškovės pardavimo pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. sudarė tik 16 536,99 Eur, kai laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. siekė 24 892,69 Eur, t. y. 2021 m. sausio mėn. dėl nepagamintos produkcijos grynojo pelno uždirbta 8 355,70 Eur mažiau nei 2020 m. sausio mėn. Atitinkamai, laikotarpiu 2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 28 d. grynojo pelno buvo uždirbta 24 885,70 Eur, kai 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. uždirbta 17 498,53 Eur, t. y. 2021 metų vasario mėn. buvo uždirbta 7 387,17 Eur mažiau. Taigi ieškovė dėl atsakovės kaip nuomotojos neveikimo bei abejingo požiūrio į susidariusią situaciją, kai ieškovė negalėjo vykdyti komercinės veiklos nuomojamose patalpose, nes atsakovės nuomotose patalpose paplito maistiniai svirpliai, patyrė 16 612,87 Eur (15 742,87 Eur + 870,00 Eur) nuostolių, kurie buvo sąlygoti atsakovės neveikimo, todėl juos teismo prašo priteisti iš atsakovės. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovės atsakomybę ribojančių nuomos sutarties sąlygas pripažinti negaliojančiomis nurodo, kad remiantis ginčo nuomos sutarties 13.1 punktu, nuomotojas nuomininkui atsako tik už nuostolius (žalą), padarytus dėl nuomotojo tyčios ar didelio neatsargumo, jeigu nuomininko nuosavybė (pvz. baldai ir kt.) sugadinami sutarties galiojimo laikotarpiu dėl patalpų trūkumų, defektų arba dėl to, kad tokie trūkumai ar defektai nebuvo ištaisyti. Pagal 13.2 punktą, jeigu nuomotojas yra atsakingas už nuostolius visais kitais atvejai, nei nurodyti bendrųjų sąlygų 13.1 punkte, maksimalus atlyginimas už nuostolius negali viršyti 3 (trijų) mėnesių nuomos mokesčio, kurį moka nuomininkas tokių nuostolių padarymo metu, sumos. Mano, kad ieškovės ginčijamos nuomos sutarties sąlygos, numatančios atsakovės civilinės atsakomybės ribojimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.252 straipsnio 1 dalyje nustatytam imperatyviam reguliavimui, todėl turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ieškovės ginčijamoje dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, jog ieškovės atstovai prieš sudarant sutartį, patalpos apžiūros, įvykusios 2020 m. balandžio mėn. metu, dalyvaujant nekilnojamojo turto brokeriu R. K., buvo informuoti, kad antrojo aukšto patalpas nuomojasi (duomenys neskelbtini), kuri užsiima naminių svirplių, skirtų maistui, auginimu. Iki nuomos sutarties pasirašymo ginčo patalpose įvyko dar keletas ieškovės ir atsakovės atstovų susitikimų, kurių metu buvo aptariami kai kurie nuomos sutarties straipsniai, taip pat ieškovė dėl jų teikė raštu papildymus ir pastabas. Visi klausimai buvo aptarti tarpusavio susitarimu. Iki sutarties pasirašymo ieškovė turėjo galimybę išsiaiškinti rūpimus klausimus ir patikrinti patalpų būklę. Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. pranešė nuomotojui apie tai, kad į nuomojamas patalpas patenka maistiniai svirpliai. 2020 m. spalio 22 d. įvyko nuomotojo atstovo V. J. ir nuomininko atstovų A. T. ir A. B., o taip pat (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. D. susitikimas, siekiant išsiaiškinti esamą situaciją. Nustatyta, kad į administracines-sandėliavimo patalpas pateko pavieniai svirpliai. Susitikimo metu buvo sudarytas veiksmų planas kaip užkirsti galimybę svirpliams patekti į kaimynines patalpas bei nustatytas 14 dienų terminas plano įvykdymui. Šis planas buvo įvykdytas atsakovei kontroliuojant jo vykdymo eigą. Nuomotojas ėmėsi jame numatytų veiksmų, užkertančių galimybę svirpliams patekti į kitas patalpas, t. y. užsandarino visas angas ir plyšius makrofleksu, antro aukšto grindis užliejo papildomu epoksidinės dervos sluoksniu, kreipėsi konsultacijos į bendrovę, kuri užsiima vabzdžių naikinimu, taip pat panaudojo specialias priemones ir medžiagas svirplių išnaikinimui administracinėse sandėliavimo patalpose, kurias nuomojasi (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 11 d. nuomotojas atliko nuomojamų patalpų patikrinimą. Jo metu naminių svirplių išnuomotose patalpose nerasta. Daugiau pretenzijų dėl svirplių patekimo į patalpas žodžiu ar raštu ieškovė atsakovei nepareiškė, nes jų patalpose nebebuvo. Todėl kai ieškovė 2020 m. gruodžio 6 d. raštu, atsakovės gautu 2020 m. gruodžio 21 d., pranešė apie nuomos sutarties nutraukimą, tai motyvuojant tose pačiose patalpose auginamais svirpliais, atsakovė nesutiko sutarties nutraukti ir pateikė savo sąlygas dėl sutarties nutraukimo bei su tuo susijusių nuomotojo nuostolių kompensavimo. Nutraukimo priežastimi buvo nurodytas negalėjimas priduoti patalpų VMVT. Šiame pranešime nebuvo motyvo dėl patalpų trūkumų ir negalėjimo dėl tokių trūkumų naudotis patalpomis. Nuomos sutarties 3.2 punktas numatė (citata) „nuomininkas privalo gauti ir turėti visus leidimus, reikalingus patalpoms pritaikyti ir naudoti nuomininko veiklai. Nuomininkas nereikš jokių pretenzijų nuomotojui dėl to, kad jis negali naudoti patalpų nuomininko veiklai, dėl to, kad nebuvo išduoti visi reikalingi leidimai, kad tokią nuomininko veiklą būtų galima vykdyti patalpose“. Atsakovei nesutikus nutraukti sutartį ir 2020 m. gruodžio 31 d. pateikus ieškovei raštišką prieštaravimą, kuriame buvo akcentuotas nuomos sutarties 3.2 punktas, ieškovė vėlesniame 2021 m. sausio 6 d. pranešime nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pagrindu nurodė kitą priežastį, numatytą sutarties 15.3.4 punkte - perduotos patalpos yra su esminiais trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų patalpų neįmanoma eksploatuoti pagal jų paskirtį ir sutarties sąlygas. Daro išvadą, kad tokia sutarties nutraukimo priežastis buvo sugalvota vėliau, ieškovei supratus, kad pranešime dėl sutarties nutraukimo jos nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas yra nepagrįstas / neteisėtas. Faktiniu sutarties nutraukimo pagrindu buvo tai, kad dėl karantino ir šalyje įvestų apribojimų sumažėjus ieškovės pajamoms, nuomojamų patalpų dydis ir nuomos mokestis ieškovei buvo per didelis. Ieškovė teigia, kad po 2020 m. spalio 22 d. įvykusio šalių susitikimo, atsakovė esą nesiėmė jokių priemonių svirplių patekimo problemai išspęsti, todėl ieškovė nuomojamose patalpose negalėjo vykdyti komercinės –gamybinės veiklos, t. y. naudoti patalpų pagal paskirtį. Atsakovės neveikimas sąlygojo nuostolių ieškovei kilimą. Kaip jau minėta, atsakovė tokių veiksmų ėmėsi ir šie veiksmai buvo rezultatyvūs. Tuo tarpu ieškovė, vykdydama sutartį, su atsakove nebendradarbiavo, nenorėjo savo lėšomis įrengti jokių papildomų apsaugos priemonių, tuo pažeisdama CK 6.200 straipsnio 2 dalyje numatytą sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. Pažymi, kad transportavimo paslaugų išlaidas ieškovas įrodinėja šešiomis sąskaitomis – faktūromis, datuotomis 2020 m. gruodžio 2 d., 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. sausio 20 d, 2021 m. sausio 24 d. ir 2021 m. sausio 29 d. (dvi sąskaitos faktūros). Jokių paaiškinimų, kodėl išsikraustymui reikėjo šešis kartus samdyti transportavimo paslaugas, ieškovė nepateikė. Pagal nuomos sutarties 16 dalį sutarčiai pasibaigus bet kuriuo pagrindu, nuomininkė privalo patalpas atlaisvinti ir jas perduoti nuomotojui. Ieškovės išsikraustymo išlaidų atlyginimo sutartis nenumato. Ieškovė nurodė, kad dėl persikraustymo į kitas patalpas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 2 d. nebuvo spaudžiamas aliejus, vyko įrangos išmontavimas ir perkraustymas į kitas patalpas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tuo ieškovė pripažįsta, jog perkraustymo veiksmus atliko dar iki atsakovės įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą, nes tokį pranešimą atsakovė gavo 2020 m. gruodžio 21 d. Todėl atsakovė neatsako už ieškovės rizika patirtus nuostolius. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės pajamų sumažėjimo priežastimi buvo 2020 metų pabaigoje įvestas antrasis karantinas ir su tuo susiję apribojimai. Todėl, sumažėjus ieškovės pajamoms, nuomojamų patalpų dydis ir nuomos mokestis ieškovei buvo per didelis. Ji ieškojo mažesnių ir pigesnių patalpų nuomai bei, tokias patalpas radus, nutraukė su atsakove sudarytą nuomos sutartį. Ieškovė buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio nuomojamose patalpose veiklos nebevykdys, tačiau tai neturėjo įtakos ieškovės planams. Teigdama, kad sumažėjo jos pajamos (grynasis pelnas), ieškovė turėtų pateikti tai patvirtinančius objektyvius, valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus bendrovės finansinės veiklos duomenis - 2019, 2020 metų balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas ir aiškinamuosius raštus. Dėl ginčijamų sutarties 13.1 ir 13.2 punktų nurodo, kad nuomos sutarties 13.1 ir 13.2 punktai numato skirtingus nuomotojo atsakomybės ribojimo atvejus: 13.1 punkte numatytas apribojimas taikomas esant nuomotojo tyčiai ar dideliam neatsargumui dėl žalos padarymo, o 13.2 punkte įtvirtintas susitarimas dėl nuostolių dydžio apribojimo, kai nuomotojas yra atsakingas už nuostolius visais kitais atvejais nei nurodyta 13.1 punkte , t. y. esant kitokiai kaltės formai, pvz. paprastam neatsargumui. CK 6.252 straipsnio 1 dalies norma apima tik šalių susitarimus dėl civilinės atsakomybės ribojimo už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra verslininkai. Nuomos sutarties tekstas buvo derinamas jų tarpusavio susitarimu. Ieškovė teikė pasiūlymus dėl sutarties nuostatų pakeitimo ir papildymo, t. y. buvo pakankamai aktyvi ikisutartiniuose santykiuose. Nuomos sutarties 13 punkto sąlygos, reglamentuojančios sutarties šalių atsakomybę, atitiko abiejų šalių bendrą valią, šios sąlygos buvo priimtinos abiem šalims, todėl toks susitarimas turi būti vykdomas, ir kiekviena sutarties šalis turi prisiimti iš tokio susitarimo kylančius padarinius.
Šalies argumentai
Ieškovė dubliku prašo ieškovės ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog ieškovė tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovės neveikimo sąlygotų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, nulėmusio priverstinį ieškovės darbuotojų atitraukimą nuo gamybos proceso dėl ko nebuvo pagaminta realizacijai skirtos produkcijos dalis bei patirtos tiesioginės išlaidos įmonės įrenginių perkraustymui į kitas nuomojamas patalpas. Be to, teikiamu dubliku ieškovė pareiškė, jog informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio nuomojamose patalpose veiklos nebevykdys, jai jokiais būdais nebuvo perduota iki pat išsikraustymo iš patalpų. Be to, iš susiklosčiusių aplinkybių yra aišku, kad (duomenys neskelbtini) išsikraustymas jokiu būdu nereiškia, kad ieškovės nuomotose patalpose į laisvę ištrūkusių skėrių nebeliks. Pažymėjo, jog ieškovė negalėjo vykdyti komercinės veiklos, nes atsakovės jai išnuomotose maisto ruošimo veiklai vykdyti patalpose nekontroliuojamai paplito svirpliai, taigi praradimai (negautos pajamos), skirtingai nei pateiktame atsiliepime nurodo atsakovė, nėra susijusios su prekybos sektoriui taikytais kovojant su COVID-19 pandemija ribojimais, o yra tiesiogiai sąlygoti atsakovės kaip nuomotojos neveikimo bei abejingo požiūrio į susidariusią situaciją. Ieškovė laikosi nuomonės, kad jos patirti nuostoliai - tiesioginės išlaidos persikraustymui į kitas patalpas, negautos pajamos dėl nutrauktos bendrovės veiklos, sąlygotos persikraustymo, kilo dėl atsakovės neveikimo. Akivaizdu, kad atsakovė žalą padarė veikdama tyčia, t. y. - žinodama, kad ieškovė negali vykdyti veiklos dėl į patalpas patenkančių maistinių svirplių, tačiau nesiimdama adekvačių, t. y. tinkamų ir efektyvių priemonių užtikrinti, kad svirpliai į ieškovės patalpas nebepatektų, į susidariusią situaciją nereagavo, paliko svirplių situaciją spręsti savieigai. Dėl tokio atsakovės abejingumo ir nereagavimo į situaciją, ieškovė buvo priversta išsikelti iš atsakovės nuomojamų patalpų, kadangi svirpliai buvo paplitę visose patalpose, patekdavo į aliejui skirtas sėklas bei pagamintą aliejų. Tai patvirtina, kad būtent atsakovės abejingumas susidariusiai situacijai, o ne tariamas ir atsakovės deklaruojamas kaip realus ir tikras ieškovės nebendradarbiavimas šalinant atsiradusias veiklai vykdyti kliūtis, sąlygojo ieškovės patirtus nuostolius, o tai reiškia, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra būtinas civilinei atsakomybei taikyti tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais ir teiginiais, jog nuomojamų patalpų apžiūros, įvykusios 2020 m. balandžio mėn. dalyvaujant nekilnojamojo turto brokeriui R. K., metu, ieškovės atstovai buvo informuoti, kad antrojo aukšto patalpas nuomojasi (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad iki nuomos sutarties pasirašymo ginčo patalpose įvyko dar keletas ieškovės ir atsakovės atstovų susitikimų, kurių metu buvo aptariami kai kurie nuomos sutarties straipsniai, taip pat dėl jų buvo teikiami papildymai ir pastabos raštu ir visi klausimai buvo aptarti šalių tarpusavio susitarimu. Pažymi, kad informacijos apie gretimybėje esančiose patalpose vykdomą svirplių auginimo veiklą, nei atsakovė, nei jos atstovai ar kiti asmenys ieškovei nesuteikė, be to šios patalpos išnuomotos (duomenys neskelbtini) tokiai veiklai buvo akivaizdžiai nepritaikytos, kadangi net ir po atsakovės deklaruotų kaip atliktų papildomų šių patalpų izoliacijos darbų, galimybės svirpliams iš fermos patalpų pateikti į ieškovei išnuomotas patalpas, taip pat šiose patalpose daugintis, nebuvo užkirstos ir jie į šias patalpas ieškovės nenustatytais būdais ir keliais patekdavo, ką, be kito, patvirtina ir prie teikiamo dubliko pridedami įrodymai - vaizdo ir garso įrašai, ieškovės darbuotojų padaryti nuomotose patalpose 2021 m. sausio 25 d., svirplių buvimą patalpose būdavo galima matyti ar numanyti pagal jų skleidžiamus garsus ne visuomet, o tik tam tikrais laikotarpiais, kai šie tapdavo aktyvesniais ir juos būdavo galima pastebėti tiek vizualiai, tiek ir pagal jų skleidžiamus specifinius svirpliams garsus. Dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, akcentuoja, jog ieškovė laikosi pozicijos, kad nuomos sutarties 13.1 punktas ta dalimi, kuria atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tyčia ir dėl didelio neatsargumo yra ribojama nuostolių atlyginimu sugadintam ieškovės turtui (jeigu Nuomininko nuosavybė (pvz. baldai ir kt.) sugadinami Sutarties galiojimo laikotarpiu dėl Patalpų trūkumų, defektų arba dėl to, kad tokie trūkumai ar defektai nebuvo ištaisyti) bei nuomos sutarties 13.2 punktas, toje dalyje, kuria nepaisant atsakovės kaltės formos nuostolių suma yra ribojama 3 (trijų) mėnesių nuomos mokesčio dydžiu, prieštarauja imperatyviai CK 6.252 straipsnio 1 dalies nuostatai, draudžiančiai sutarties šalims riboti savo atsakomybę, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia, remiantis CK 1.80 straipsniu, kadangi pagal CK 6.252 straipsnio 2 dalį, šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį.
Atsiliepimas
Atsakovė tripliku prašo teismo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nereikalauja jos turtui (daiktams) padarytos žalos atlyginimo, o ieškinį pareiškė dėl persikėlimo išlaidų ir negautų pajamų priteisimo, tai reikalavimas dėl 13.1 punkto pripažinimo negaliojančiu šioje byloje yra perteklinis ir šiame ginče nesukels jokių teisinių pasekmių (kaip nesusijęs su pareikštu ieškiniu). Toks reikalavimas yra pareikštas nepagrįstai ir negali būti tenkinamas. Dėl nuomos sutarties 13.2 punkto nurodo, kad CK 6.252 straipsnio 1 dalies norma apima tik šalių susitarimus dėl civilinės atsakomybės ribojimo už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl šiame ginče, sprendžiant dėl atsakomybės ribojimo, esminis klausimas yra kaltės formos klausimas. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo tyčios yra nepagrįsti ir nepakankami įrodymų liečiamumo prasme tokiai kaltės formai konstatuoti. Dubliko 11.9 punkte yra nurodyta, kad atsakovė žalą padarė veikdama tyčia, t. y. žinodama, kad ieškovė negali vykdyti veiklos dėl į patalpas patenkančių maistinių svirplių, nesiėmė tinkamų ir efektyvių priemonių užtikrinti, kad svirpliai į ieškovės patalpas nepatektų, į susidariusią situaciją nereagavo, t. y. situaciją paliko savieigai. Tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių - atsiliepime į ieškinį (duomenys neskelbtini) nurodė, kokių priemonių ji ėmėsi siekdama užkirsti kelią galimam maistinių svirplių patekimui į ieškovės nuomojamas patalpas. Šių argumentų triplike nekartoja. Atsakovė siekė, kad nuomos santykiai tęstųsi ir kad nuomininkas būtų patenkintas išnuomotomis patalpomis. Atsakovė iš karto reagavo į ieškovės pranešimą dėl maistinių svirplių patekimo į patalpas, ėmėsi atitinkamų priemonių ir tai paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovės padaryto sutartinio pažeidimo dėl tyčios ar didelio neatsargumo. Nustačius sąžiningą atsakovės ir ieškovės susitarimą dėl civilinės atsakomybės ribojimo tam tikra suma (trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio) ir kalte, nėra pagrindo taikyti CK 6.211, 6.252 straipsnių. Atsakovė taip pat nesutinka, kad būtų vertinami ieškovės pateikti vaizdo ir garso įrašai. Atsakovė nebuvo informuota apie šių vaizdo įrašų darymą ir laiką. Juos ieškovė padarė slapta ir neaišku, kokiose konkrečiai patalpose ir kada.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu 2023 m. vasario 28 d. ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog atsakovė veikė tyčia – žinojo, jog ieškovė negali vykdyti veiklos, tačiau nesiėmė veiksmų, kad nesikartotų svirplių patekimas į patalpas. Papildomai paaiškino aplinkybes, jog sudarę nuomos sutartį su atsakove į patalpas įsikraustė 2020 m gegužės mėnesį, vyko bandomieji, paleidžiamieji įrangos darbai, įranga nebuvo nauja, pradžiai reikėjo įsirengti patalpas, o pilnai išsikraustė 2021 m. vasario mėnesį. Nurodė jog, jų veikla susideda iš sandėliavimo, fasavimo ir aliejaus spaudimo. Nuomotas patalpas naudojo sandėliavimui. Tokiai veiklai turėjo higienos pasą, tačiau gamybai higienos paso nebuvo išsiėmę. Ketino dėl to kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), buvo atvykęs pažįstamas, nusimanantis leidimų išdavimo srityje apžiūrėti patalpų. Oficialiai į VMVT dėl leidimo gamybai nesikreipė. Pažymėjo, jog kitų priežasčių nutraukti nuomos sutartį nebuvo, jiems sunku rasti pagal veiklą tinkamas patalpas, buvo suinteresuoti išsaugoti nuomos sutartį. Teismo posėdyje 2023 m. vasario 18 d. ieškovės atstovai nedalyvavo.
Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė advokatė su ieškiniu nesutiko, iš esmės rėmėsi argumentais ir motyvais, nurodytais procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų dėl žalos ieškovės turtui, priešingai, ieškovė padarė žalos atsakovės patalpoms ir dėl to atsakovė kitoje civilinėje byloje yra pareiškusi ieškovei reikalavimus. Nėra pagrindo nagrinėti ieškovės reikalavimą dėl nuomos sutarties 13.1 punkto, nes tokio reikalavimo patenkinimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių. Atsakovė netikrino ar ieškovė turi visus leidimus savo veiklai, už tai atsakinga pati ieškovė. Akcentavo, jog ieškovės atstovai žinojo apie svirplių auginimo veiklą kaimynystėje prieš sudarant nuomos sutartį, pusė metų nebuvo jokių problemų, dėl svirplių kreipėsi 2020 m. spalio gale, problema buvo greitai išspręsta. Daugiau dėl svirplių problemos į atsakovės darbuotojus, atstovus ieškovė nesikreipė. Atsakovai neneigia, jog buvo svirplių problema, tačiau situacija aktyviais atsakovės ir trečiojo asmens veiksmais buvo išspręsta per 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) direktorius nurodė, jog 2020 m spalio gale sužinojo problemą dėl svirplių, dėl to jie išliejo grindis epoksidine derva ir dar dėjo lipnias A4 formato juostas (su maistu ant jų) svirpliams pagauti. Davė gaudyklių pavyzdžių atsakovės darbuotojui. Pažymėjo, kad svirplius ieškovės patalpose rado tik už šaldytuvo prie šaldytuvo kompresoriaus, nes jiems yra būtina šiluma, t. y. svirpliams reikia +38 laipsnių šilumos ir jie neskraido, bet gali pralįsti pro mažą skylutę, o ieškovų patalpose buvo tik apie +18 laipsnių šilumos, todėl jie ieškojo šilumos šaltinio ir slėpėsi už šaldytuvo; svirpliai išgyventi esant +20 laipsnių temperatūrai gali apie 2-3 paras, o be maisto – visai negali. 2020 m. spalį akivaizdžiai ieškovės patalpose svirplių nesimatė, tačiau girdėjosi svirpimas, pagal garsą galėjo būti apie 10 svirplių. Mano, jog jie galėjo patekti per grindų plyšius, tačiau užsandarinus grindis, šios problemos neturėjo likti, į jį po problemos sprendimo daugiau niekas nesikreipė. Grindų padengimas epoksidine derva buvo naudingas ir trečiajam asmeniui, nes svirplių auginimui reikalinga šiluma ir drėgmė - anksčiau drėgmę galėjo sukurti drėkindami audeklus, o užsandarinus grindis, galėjo laisvai pilti vandenį ant grindų. Jeigu būtų likę plyšių, vanduo sunktųsi pas ieškovę į patalpas, tačiau to nebuvo, skundų negauta. Veiklą nutraukė 2020 gruodžio pradžioje, išjungė šildymą, todėl patalpose po 2 parų buvo apie 18-19 laipsnių šilumos, o po savaitės tik 13 laipsnių šilumos. Prie tokios temperatūros svirpliai neišgyvena.
Teismo posėdžio metu 2023 m. balandžio 18 d. liudytojas R. K., brokeris, tarpininkavęs dėl nuomojamų patalpų suradimo, nurodė, kad dalyvavo apie 2-3 kartus susitikimuose su nuomininkais (ieškovės atstovais A. B. ir jo žmona), patalpos buvo švarios ir tvarkingos; ieškovės atstovams pasakė, kad aplink patalpose yra apie 6 nuomininkai: baldininkai, higienos produktų prekyba užsiimantys asmenys, remonto dirbtuvės, viršuje - (duomenys neskelbtini), ir papildomai paaiškino, kad ten auginami svirpliai maistui.
Teismo posėdžio metu 2023 m. balandžio 18 d. liudytojas V. J., atsakovės bendrasavininkis, konsultantas, nurodė, kad 2020 m. spalio 22 d. dėl svirplių problemos susitiko su visomis šalimis ir patikrino ieškovo nuomojamas patalpas ir ten rado tik kelis svirplius. (duomenys neskelbtini) savininkas tvarkė savo nuomojamų patalpų grindis, o atsakovė įpareigojo savo darbuotoją A. B. kiekvieną dieną dėti lipnias juostas su maistu svirpliams ir kontroliuoti svirplių buvimą / jų patekimo lokalizavimą. Po 3-5 dienų svirplių nebebuvo, o 2020 m. lapkričio 11 d. pakartotinai susitikus šalims, problemų ir pretenzijų dėl svirplių nebekilo / nereiškė. Taip pat pažymėjo, kad sutartį dėl nuomos sutarties derino su A. B. ir B. ir į jų klausimą - kodėl patalpos tokios šiltos, nurodė, kad antrame aukšte auginami maistiniais svirpliai, kuriems būtina šiluma. Nurodė, kad patalpas atsakovui perdavė suremontuotas ir paruoštas, be to reikėjo įvesti tualetą, atskirti patalpą, įrengti ištraukiamąją ventiliaciją, paduoti ir ištraukti vandenį, paruošti elektros padavimą į nuomojamas patalpas, t. y. turėjo daug investicijų. Tikėjosi, kad nuomos sutartis galios 3 metus, dėl to stengėsi dėl nuomininko, buvo suinteresuoti bendradarbiauti ir išlaikyti nuomininką. Nurodė, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 21 d. informavo, kad nutraukia sutartį dėl to, kad negaus higienos paso dėl patalpų aukštingumo ir sienų su skarda, gamybos patalpai su aukštomis lubomis būtų reikėję didelių investicijų įsirengti pažemintas lubas, tokios investicijos būtų pačios ieškovės sąskaita.
Teismo posėdžio metu 2023 m. balandžio 18 d. liudytojas A. B., atsakovės darbuotojas, ūkvedys, nurodė, kad svirplių svirpimo negirdėdavo, nors dirbdavo visą dieną tose pačiose patalpose, nebent būdavo komandiruotėse. Jis kontroliavo svirplių problemos lokalizavimą, svirplių buvo nedaug, vienoje konkrečioje vietoje prie šaldytuvo kompresoriaus, bet ir tų greit nebebuvo po priimtų priemonių. Nurodė, jog jis keitė lipnius lapelius su viliojančiu maistu svirpliams, papildomai išliejo grindis (duomenys neskelbtini), per grindis niekas negalėjo patekti į ieškovės patalpas, problema buvo greitai išspręsta. Lapkričio mėnesį 2020 m. svirplių nebuvo, jam ieškovės darbuotojai svirplių klausimu nesiskundė, jokių pretenzijų nebesulaukė. Nurodė, jog matė kaip kelis kartus prieš nuomos sutartį buvo atvykę ieškovės atstovai B., vieną kartą T., girdėjo, kaip brokeris sakė apie (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovų atstovai į tai nereagavo, jiems viskas tiko, sakė nori greičiau paleisti aliejaus gamybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Pagal į bylą pateiktą 2023 m. kovo 14 d. valstybės įmonės Registrų centras juridinio asmens išplėstinį išrašą su istorija nustatyta, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) yra pakeitusi teisinę formą į (duomenys neskelbtini), bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas A. T..
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 2020/NAR-024, terminui nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. gegužės 4 d., pagal kurią (duomenys neskelbtini) (Nuomotojas) nuomos teise perdavė naudotis sandėliavimo ir gamybos veiklai atsakovei (Nuomininkui) adresu (duomenys neskelbtini), esančias 672,08 kv. m. patalpas: 431, 98 kv. m. komercinės - gamybinės paskirties patalpas, 63,38 kv. m. sandėlį, 27,72 kv. m. kabinetą, 96 kv. m. bendro naudojimosi patalpas ir 4 (48 kv. m.) automobilių parkavimo vietas; nuomos mokestis nustatytas už pirmuosius 6 mėnesius - po 2 071,91 Eur (su PVM) per mėnesį, o po 6 nuomos mėnesių - po 2 202,58 Eur (su PVM) per mėnesį.
Į bylą pateiktas antstolės V. D. 2023 m. vasario 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/23/F-1492 apie tai, kad antstolė iš jai pateikto ieškovės direktoriaus A. T. telefono aparato konstatavo aplinkybes, jog A. T. 2020 m. spalio 22 d. išsiuntė elektroninį laišką M. J. su tokio turinio tekstu „Laba diena, kaip kalbėjome susitikimo metu, sandėlyje atsirado daug žiogų ir tai mums trukdo priduoti patalpas maisto priežiūros tarnybai. Siunčiu jums nuotrauką ir trumpą video“. Taip pat konstatuota, kad laiško priede esantis vaizdo įrašas darytas 2020 m. spalio 19 d. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip patalpoje, kurioje sumontuotas boileris, svirpia vabzdžiai. Pridėta fotonuotrauka daryta 2020 m. spalio 19 d., nuotraukoje užfiksuota vabzdžių gaudyklė.
2020 m. spalio 22 d. užfiksuotas bendro nuomotojo ((duomenys neskelbtini)) ir nuomininkų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) susitikimo protokolas, kuriame dalyvavo V. J., A. B., A. T., A. B., A. D.. Bendrame susitikime svarstyta situacija dėl (duomenys neskelbtini) veisiamų maistinių svirplių patekimo iš II aukšto patalpų į gretimas I aukšto patalpas, aptarta, kokių priemonių ir veiksmų bus imtasi situacijai ištaisyti. Nuspręsta peržiūrėti II aukšto patalpą, užsandarinti visas įmanomas angas ir plyšius makrofleksu, papildomai užlieti II aukšto grindis epoksidine derva – atsakingas (duomenys neskelbtini) direktorius A. D.. Nuspręsta kreiptis į bendroves, kurios užsiima vabzdžių naikinimu ir dezinfekcija, dėl konsultacijos ir paslaugų suteikimo. Užsakyti svirplių išnaikinimo paslaugą I aukšto patalpose, kurią nuomojasi (duomenys neskelbtini) – atsakingas (duomenys neskelbtini) atstovas V. J.. Nuspręsta panaudoti specialias priemones ir medžiagas svirplių išnaikinimui I aukšto patalpose, kurias nuomojasi (duomenys neskelbtini) – atsakingas (duomenys neskelbtini) atstovas A. B.. Nuspręsta po susitikimo numatytus darbus pradėti vykdyti nedelsiant ir atlikti per 14 dienų – atsakingas (duomenys neskelbtini) atstovas V. J..
2020 m. lapkričio 6 d. užfiksuotas nuomininkų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomojamų patalpų patikrinimo aktas, pagal kurį patikrinime dalyvavo V. J. ir A. B.. Patikrinimo metu nustatyta, jog II aukšto patalpose visos angos ir plyšiai užsandarinti makrofleksu, II aukšto grindys papildomai užlietos epoksidine derva; I aukšto patalpose, kurias nuomojasi (duomenys neskelbtini), po atliktų svirplių naikinimo darbų, svirplių nerasta.
Byloje taip pat pateiktas 2020 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 5 prie 2019 m. spalio 30 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 2019/NAR-055, kuriuo šalys susitarė, kad laikinai sustabdo 2019 m. spalio 30 d. pasirašytą patalpų nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. dėl susidariusios sunkios ekonominės situacijos įvedus karantino ribojimus Covid - 19 infekcijos pasekmėje ir (duomenys neskelbtini) veiklos sustabdymo.
Byloje pateikti įrodymai (sąskaitos faktūros, bankiniai pavedimai, pinigų priėmimo kvitai) apie teiktas transporto ir perkraustymo paslaugas: (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 216725 36,30 Eur sumai, 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 218114 108,90 Eur sumai; ieškovės atliktas (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 15 d. bankinis pavedimas 36,30 Eur; ieškovės atliktas (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 4 d. bankinis pavedimas 108,90 Eur; individualią veiklą vykdančio asmens P. V. 2020 m. gruodžio 2 d sąskaita-faktūra Nr. 3023 320,00 Eur sumai; 2021 m. sausio 24 d. sąskaita-faktūra 80,00 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 2 d P. V. pinigų priėmimo kvitas 320,00 Eur sumai; 2021 m. sausio 24 d. P. V. pinigų priėmimo kvitas 80,00 Eur sumai; (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 20 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 4693 72,60 Eur sumai, 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 4696 350,90 Eur sumai; ieškovės atliktas (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 21 d. bankinis pavedimas 72,60 Eur; ieškovės atliktas (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 1 d. bankinis pavedimas 350,90 Eur. Viso transporto išlaidoms ir perkraustymui ieškovės pateiktais įrodymais patiriant 968,70 Eur išlaidas.
Byloje pateikti ieškovės (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) finansinės atskaitomybės dokumentų išrašai iš įmonės finansinės sistemos: 2020 m. bandomas balansas, duomenys apie pardavimus už kiekvieną mėnesį, pagal padalinius už 2020 metus, lyginamieji pardavimai pagal padalinius 2020 m. sausio mėn., 2021 m. sausio mėn., 2020 m. vasario mėn., 2021 m. vasario mėn.
2020 m. gruodžio 21 d. atsakovė elektroniniu paštu (laiškas adresuotas M. J.) gavo ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimą „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos nutraukimo“, kuriuo informavo, jog nori nutraukti nuomos sutartį nuo 2021 m. vasario 1 d. Priežastis ta, kad negali priduoti patalpų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o tai neleidžia pilnai vykdyti savo veiklos. Ir žiogų problema, kuri egzistuoja nuo jų atsiradimo pradžios. Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos atstovai juos matė ir gali bet kada vėl ateiti patikrinti.
2020 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 2020/SR-52 atsakovė atsakė, kad sutarties terminas yra nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2023 d. gegužės 4 d. ir, remiantis Sutarties 15.2. dalimi, vienašališkai nutraukti sutartį galima įspėjus kitą šalį prieš 6 mėnesius ir tik tokiu atveju, jei sutartis nutraukiama nuomotojo iniciatyva, nesant nuomininko kaltės, nuomotojui įsipareigojant sumokėti 5 000 Eur vienkartinę baudą, priešingu atveju, jei nuomos sutartis nutraukiama nuomininko iniciatyva be nuomotojo kaltės – analogiško dydžio baudą moką nuomininkas. Informavo, jog nuomotojas nepažeidė rašte nurodytų sutarties sąlygų. Akcentavo, jog pagal sutarties 3.2 dalį nuomotojas neatsako už nuomininko faktinį naudojimąsi patalpomis. Nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita užtikrinti, kad jo veikla patalpose ir patalpos atitiktų priešgaisrinės apsaugos, higienos, darbų saugos ir kitus reikalavimus, taikomus tokios rūšies patalpoms, ir laikytis visų tokių reikalavimų. Nuomininkas privalo gauti ir turėti visus leidimus, reikalingus patalpoms pritaikyti ir naudoti nuomininko veiklai. Nuomininkas nereikš jokių pretenzijų nuomotojui dėl to, kad jis negali naudoti patalpų nuomininko veiklai, dėl to, kad nebuvo išduoti visi reikalingi leidimai, kad tokią veiklą būtų galima vykdyti patalpose. Be jokio nepagrįsto uždelsimo nuomotojui turi būti pranešta apie oficialius reikalavimus, pateikiant visų reikalaujamų leidimų kopijas.
2021 m. sausio 6 d. ieškovė raštu atsakė, kad, sudarant sutartį, patalpos perduotos su esminiais trūkumais, kurie nebuvo aptarti ir žinomi, o dėl šių trūkumų patalpų neįmanoma eksploatuoti pagal jų paskirtį, t. y. ieškovė nebuvo informuota apie kitų nuomininkų vykdomą veiklą (svirplių auginimą). Nurodė, kad svirpliai patekdavo į atsakovo nuomojamas patalpas ir, nors atsakovė apie tai 2020 m. spalio 22 d. buvo informuota, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl svirplių nepatekimo, o tai neužtikrino saugaus maisto gamybos standartų. Mano, kad sutartį pažeidė atsakovė, nes per protingą terminą po pranešimo neištaisė pažeidimo, todėl ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą raštu informavęs nuomotoją prieš 2 mėnesius. Taip pat pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų 5 500,00 Eur nuostolių, ieškovės patirtų investavus į patalpų gerinimą ir persikraustymo išlaidas.
Atsakovė 2021 m. sausio 11d. raštu atsakydama į ieškovės raštą priminė faktus, jog ieškovė 2020 m. balandžio mėn., patalpų apžiūros metu, buvo informuota apie antrojo aukšto nuomininkų (duomenys neskelbtini) veiklą dėl naminių svirplių auginimo, be to susitikimas buvo ne vienas. Dėl nuomotojo 2020 m. spalio 21 d. žodinės pretenzijos, atsakovė sekančią dieną suorganizavo nuomotojo, nuomininko bei (duomenys neskelbtini) atstovų susitikimą, buvo numatytas veiksmų planas dėl svirplių izoliavimo ir jau nuo 2020 m. lapkričio 11 d. į nuomojamas patalpas svirpliai nebepatekdavo, visą laiką atsakovė vykdė kontrolę ir po to pretenzijų dėl svirplių patekimo į patalpas nei raštu nei žodžiu nebuvo gauta, Pažymėjo, jog ieškovės 2021 m. sausio 6 d. rašte dėl nuomos sutarties nutraukimo pateikti teiginiai, kad „pasirašant nuomos sutartį nuomininkas nebuvo informuotas nuomotojo apie kitus nuomininkus ir kokią veiklą jie vykdo“ neatitinka tiesos.
Nagrinėjamoje byloje proceso šalys teikė duomenis, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose tarp tų pačių šalių nuo 2021 m. pavasario buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-49-838/2023 (buvęs Nr. e2-216-838/2022) pagal (duomenys neskelbtini) ieškinį (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių, nuomos mokesčių ir baudos priteisimo, kurios nagrinėjimas LITEKO sistemos duomenimis yra baigtas 2023 m. kovo 21 d. priėmus sprendimą (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai. Šioje byloje ieškovės ieškinys priimtas 2022 m. kovo 10 d.
Nagrinėjamu atveju ieškovę ir atsakovę sieja nuomos santykiai, pagal tarp šalių 2020 m. gegužės 4 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr.2020/NAR-024. Ieškovė prašo priteisti žalą (nuostolius) iš atsakovės, teigdama, jog nuostoliai kilo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, netinkamai vykdant sutartį, o atsakovei nesutinkant su tokiais teiginiais, taigi, nagrinėjamu atveju aktualūs sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindai.
Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovės pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje apibrėžta neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Nesant nors vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.
Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Pažymėtina, kad nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių, ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi turto apžiūros metu ar tikrinant turto pritaikomumą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai). Nuomotojo atsakomybė gali atsirasti ir už mažiausius nuomojamo daikto trūkumus, jeigu jie trukdo nuomininkui naudotis daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-16/2008)
Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovei pažeidus įstatymines pareigas pagal CK 6.485 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Ieškovės vertinimu, atsakovė nesiėmė reikiamų veiksmų pašalinti patalpų trūkumus (išspręsti svirplių patekimo į nuomojamas patalpas problemą), kurie užkirto ieškovei galimybę patalpas naudoti pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį – vykdyti maistinio aliejaus gamybą. Ieškovė teigia, jog sudarant nuomos sutartį su atsakove, ji nuslėpė informaciją apie virš nuomojamų patalpų vystomą trečiojo asmens maistinių svirplių veisimo veiklą. Svirpliams patenkant į ieškovės patalpas – ieškovė negalėjo naudoti patalpų pagal paskirtį, o atsakovė nesiėmė veiksmų tokiai situacijai išspręsti, atlikti veiksmai buvo nepakankami.
Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė žodžiu 2020 m. spalio 21 d. informavo atsakovę apie problemą – ieškovės patalpose surastus svirplius. Taipogi visos proceso šalys, byloje kviesti liudytojai A. B. bei V. J. patvirtino, jog paaiškėjus problemai, 2020 m. spalio 22 d. nuomojamose patalpose susirinko ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens atstovai aptarti problemos ir nuspręsti dėl veiksmų plano. Ginčas kyla sprendžiant klausimus, ar ieškovė žinojo apie antro aukšto nuomininkų veiklą, kiek buvo svirplių patekę į ieškovės nuomojamas patalpas, kiek laiko svirpliai patekdavo į ieškovės patalpas, ar buvo imtasi priemonių svirplių eliminavimui ir ar tai realiai trukdė ieškovei vykdyti savo veiklą patalpose pagal jų paskirtį ar sutarties sąlygas, ar nuomotojas per protingą terminą pašalino aplinkybes, trukdžiusias veiklai, t. y. ar problema buvo pašalinta operatyviai.
Atsakovė teigia, kad ieškovės atstovai buvo informuoti apie nuomininkus ir jų veiklą dar iki sutarties pasirašymo – tai patvirtino liudytoju apklaustas R. K., brokeris, tarpininkavęs dėl nuomojamų patalpų suradimo, išvardinęs ieškovės atstovams aplink ketinamas nuomotis patalpas veikiančius verslus, įmones; taip pat patvirtino V. J., atsakovės konsultantas, dalyvavęs nuomos sutarties sąlygų derinime bei sudaryme, nurodęs, kad sąlygas derino su B. ir į jų klausimą - kodėl patalpos tokios šiltos, nurodė, kad antrame aukšte auginami maistiniai svirpliai, kuriems būtina šiluma. Atsakovės atstovai, liudytojai patvirtino aplinkybes, jog ieškovų atstovai patalpas apžiūrėjo keletą kartų iki sutarties pasirašymo, trūkumų nustatyta nebuvo, V. J. parodymais nustatyta, jog patalpos netgi buvo pagerintos, pritaikytos pagal ieškovės atstovų pageidavimus įrengiant atskirą sanitarinį mazgą, atliekant kitus pagerinimus, kad patalpos tiktų ieškovei, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės, liudytojų sutampančiais paaiškinimais.
Ieškovės direktorius 2020 m. spalio 21 d. žodžiu, o spalio 22 d. raštu pranešė atsakovės darbuotojai, kad į nuomojamas patalpas patenka svirpliai. Pažymėtina, kad nuo sutarties sudarymo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. spalio 21 d. problemų dėl svirplių patekimo nebuvo, duomenų apie kreipimąsi į atsakovę dėl svirplių ieškovės nuomojamose patalpose laikotarpiu nuo sutarties sudarymo iki 2020 m. spalio 21 d. nebuvo gauta. Teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovės direktorius taipogi nurodė, jog svirplių problema iškilo tik 2020 m. spalio gale, taigi teismas daro išvadą, jog ieškovei nebuvo keliami jokie trukdžiai vystyti suplanuotą veiklą nuomojamose patalpose penkis mėnesius nuo sutarties sudarymo, patalpų trūkumų ieškovei perėmus patalpas nebuvo, kaimynystėje veikusių remonto dirbtuvių, higienos prekių sandėliavimo, maistinių svirplių auginimo veikla ieškovei nedarė kliūčių sandėliavimo ir gamybos veiklai.
2020 m. spalio 22 d. įvykusio nuomotojo atstovo V. J. ir nuomininko atstovų A. T. ir A. B. , o taip pat (duomenys neskelbtini) direktoriaus susitikimo metu, šalys paaiškinimais nurodė, jog nuomojamose patalpose akivaizdžiai skraidančių, ropojančių vabzdžių nebuvo, tačiau girdėjosi svirpimas prie šaldytuvo kompresoriaus. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) direktoriaus paaiškinimais ten galėjo būti iki 10 vnt. svirplių, sprendžiant pagal jų skleidžiamą garsą, visi buvo vienoje vietoje, kur šilčiau. Susitikimo metu buvo priimti sprendimai, veiksmų planas svirplių eliminavimui bei nustatytas 14 dienų terminas plano įvykdymui. Buvo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius tvarkys nuomojamų patalpų grindis (išlies epoksidine derva), atsakovės darbuotojas A. B. kiekvieną dieną dės lipnias juostas su maistu svirpliams ir kontroliuos svirplių buvimą / jų patekimo lokalizavimą. Atsakovės atstovų teigimu, po 3-5 dienų svirplių nebebuvo, 2020 m. lapkričio 11 d. pakartotinai susitikus šalims patikrinti suplanuotų veiksmų rezultatus, nustatyta, jog problema išspręsta, svirplių nerasta, problemų ir pretenzijų dėl svirplių ieškovė taip pat daugiau nereiškė. Šias aplinkybes patvirtina liudytojais apklausti V. J., A. B., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) direktorius A. D.. Ieškovės direktorius teikdamas paaiškinimus teigė, jog patalpose lakstė tuntai svirplių, jų matė pakankamai, teikė vaizdo įrašus į bylą. Svarbu pažymėti, jog ieškovės atstovų paaiškinimai, teikiami įrodymai, procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai yra prieštaringi. Byloje pateiktas antstolės 2023 m. vasario 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/23/F-1492 ir jame užfiksuoti antstolei pateikti ieškovės direktoriaus telefono duomenys nurodo 2020 m. spalio 19 d. vaizdo įrašo ir fotonuotraukos datą pagal failų metaduomenis, tačiau ieškovė neteikė paaiškinimų kur ir kokia vabzdžių gaudyklė buvo nufotografuota. Teismui vertinant ir tas aplinkybes, jog patarimus statyti vabzdžių gaudykles suteikė trečiojo asmens direktorius bei davė atsakovės atstovams gaudyklių pavyzdžių ir tai įvyko tik susitikimo 2020 m. spalio 22 d. metu, iš pateiktos fotonuotraukos neaišku ar ieškovė bandė savarankiškai spręsti svirplių problemą iki informuojant atsakovę ar pateiktos nuotraukos metaduomenys buvo koreguoti. Byloje pateikti su dubliku kiti du vaizdo įrašai, ieškovės datuojami 2021 m. sausio 25 d., kuriuose matyti vienas svirplys ir girdėti svirpimas, kurie turėtų patvirtinti ieškovės nurodomą faktą, jog svirplių problema neišnyko, tačiau nurodomo vaizdo įrašo metu ieškovė veiklos nebevykdė, nuomojamas patalpas buvo pradėjusi atlaisvinti jau nuo 2020 m. gruodžio 2 d., kai tuo tarpu įraše girdisi darbuotojų balsai, matyti įranga, įraše asmuo teigia, kad „taip ir dirbame“. Pažymėtina ir tai, jog (duomenys neskelbtini) veiklos taip pat nebevykdė nuo 2020 m. gruodžio pradžios, patalpose buvo išjungtas šildymas, svirplių trečiojo asmens patalpose gruodžio mėnesio viduryje nebuvo likę. Įvertinus nurodomas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškovės teiginiai apie šimtus skraidančių svirplių, neišsprendžiamą problemą net ir 2021 m. sausio mėnesį nepasitvirtino, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdė, atsakovės atstovų patikrinimo metu 2020 m. lapkričio 11 d. svirplių nerasta, ieškovės darbuotojai niekada nuo 2020 m. lapkričio pradžios į atsakovę dėl svirplių problemos daugiau nesikreipė, tuo labiau, kad gaudykles statęs atsakovės darbuotojas A. B. kiekvieną dieną būdavo bendrose patalpose ir daugiau apie problemą negirdėjo. Konstatuotina, kad svirplių problema buvo trumpalaikė ir greitai išspręsta aktyviais atsakovės ir trečiojo asmens veiksmais. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, pateiktuose raštuose atsakovei) nurodė, jog svirplių problema sutrukdė priduoti patalpas VMVT, teigiant kaip faktą, jog VMVT atstovai matė svirplius ir gali bet kada vėl ateiti patikrinti. Tačiau teikiant paaiškinimus ieškovės atstovas patvirtino, jog VMVT atstovai nebuvo atvykę š patalpas, oficialiai į tarnybą ieškovė nesikreipė, patalpose lankėsi pažįstamas žmogus, nusimanantis leidimų išdavime, pakonsultavo neoficialiai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie VMVT atsisakymą išduoti leidimus ieškovės veiklai, taigi nagrinėjamu atveju nepasitvirtino ieškovės nurodytas svarbiausias argumentas, jog dėl nesprendžiamos svirplių problemos nebuvo gautas VMVT leidimas ieškovės veiklai ir dėl to ieškovė buvo priversta išsikelti iš nuomojamų patalpų. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nurodyti duomenys apie ieškovės veiklą, privalomus leidimus taip pat kelia neaiškumų, ieškovei procesiniuose dokumentuose teigiant, jog svirpliai patekdavo į spaudžiamą aliejų, dėl svirplių problemos turėjo stabdyti gamybos veiklą, nutraukus gamybą nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. vasario ieškovė teikė mažiau produkcijos į platinimo taškus ir todėl negavo pajamų, patyrė nuostolius, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovui teikiant paaiškinimus paaiškėjo naujos aplinkybės, jog ieškovė nevykdė aliejaus spaudimo veiklos, t. y. patalpose nevyko gamyba, ieškovė tik ketino tokią veiklą vykdyti ateityje; ieškovė turėjo leidimą sandėliavimo veiklai, todėl nuomojamose patalpose sandėliavo produkciją, fasavo, o aliejaus spaudimui neturėjo leidimo, taigi ieškovės nurodomos aplinkybės procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimai teismo posėdžio metu nesutapo ir teismo vertinami prieštaringai.
Įvertinus visumą aplinkybių, kad po 2020 m. spalio 22 d. įvykusio aptarimo bei realizuotų prevencinių priemonių, ieškovė nei raštu, nei žodžiu nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl naudojimosi patalpomis problemų, susijusių su svirplių patekimu į pirmojo aukšto patalpas, konstatuotina, kad svirplių problema buvo mažareikšmė, trumpalaikė ir atsakovė šį patalpų trūkumą per protingą terminą pašalino.
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).
Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad nuomojamos patalpos turėjo esminių trūkumų dėl svirplių patekimo į jas ir dėl to ieškovė negalėjo naudoti nuomojamų patalpų pagal paskirtį, o atsakovė žinodama svirplių problemą nesiėmė aktyvių veiksmų ją išspręsti, šias aplinkybes turėjo įrodyti, tačiau visuma byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai nepagrindė ieškovės nurodomų aplinkybių, o priešingai, patvirtino, jog atsakovė itin greitai ėmėsi aktyvių veiksmų, bendradarbiavo ir operatyviai išsprendė pavienių svirplių patekimo klausimą į nuomojamas patalpas, todėl nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog atsakovė pažeidė įstatymo numatytą pareigą pašalinti patalpų naudojimosi trūkumus ar pažeidė kitas sutartines pareigas, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 16 612,87 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro 15 742,87 Eur negautos ieškovės pajamos ir 870,00 Eur dydžio išlaidos persikraustymui į kitas patalpas. Pažymėtina, jog šalys pasirašydamos nuomos sutartį, jos 16 dalimi nusimatė patalpų atlaisvinimo ir perdavimo tvarką, pagal kurią nenumatyti atvejai, jog tarp šalių nutrūkus nuomos sutarčiai ieškovei būtų atlyginami persikraustymo kaštai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovės nurodytos reikalavimu 870,00 Eur dydžio persikraustymo išlaidos nesutampa su atliktais pavedimais pagal byloje pateiktas sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovės sumokėta bendra suma už gautas paslaugas yra 968,70 Eur, teismui neteikiant paaiškinimų kokiu atveju ieškovė moka ar susigrąžina PVM. Ieškovė įrodinėja, jog dėl nevykdomo aliejaus spaudimo, atsitraukimo nuo veiklos išardant įrangą, kraustantis į kitas patalpas nedirbo du mėnesius ir dėl to sumažėjo realizuojamos produkcijos kiekiai, pajamos, lyginant su ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais. Ieškovė nurodo, jog pardavimo pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. sudarė tik 16 536,99 Eur, kai laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. siekė 24 892,69 Eur, t. y. uždirbta 8 355,70 Eur mažiau; laikotarpiu 2020 m. vasario 1 d. – 2020 m. vasario 28 d. grynojo pelno buvo uždirbta 24 885,70 Eur, kai 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. vasario 28 d. uždirbta 17 498,53 Eur, t. y. 2021 metų vasario mėn. buvo uždirbta 7 387,17 Eur mažiau. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad į pardavimo taškus teikė produkciją gautą ir iš verslo partnerių B., savo aliejaus spaudimo nuomojamose patalpose nevykdė, be to nurodė, kad jų produkcijos pardavimo neįtakojo COVID pandemija, prekybai ribojimų nebuvo. Teismas negali sutikti su tokiais teiginiais, remiantis visuotinai žinoma informacija, jog Vyriausybės nutarimais 2020 – 2022 buvo taikomi ypač griežti ribojimai, kaip pvz. nuo 2020 m. gruodžio 15 dienos 24 val. ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos; draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių; draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus, kai vykstama į darbą, prekybos vietą, laidotuves, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas; uždaromos visos parduotuvės, kurios neteikia maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių; parduotuvėse, įskaitant parduotuves prekybos arba pramogų centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nedraudžiama, turi būti užtikrinamas 15 kvadratinių metrų prekybos plotas vienam lankytojui; karantino metu draudžiami vieši renginiai, susibūrimai, viešose vietose vyresniems nei 6 metų asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tokie griežti ribojimai galiojo būtent nagrinėjamo ginčo ieškovės nurodomo aktualaus laikotarpio metu, per kurį trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) sustabdė veiklą, o ieškovė nurodo gavusi mažiau pajamų. Įvertinus nurodytą informaciją labiau tikėtina, kad ieškovės pardavimo veiklą galėjo įtakoti COVID pandemijos ribojimai, tačiau net ir vykstant prekybai, ieškovė nepagrindė kaip sumažėjusios pardavimo pajamos galėjo būti įtakojamos išnuomotų patalpų trūkumu, kai patalpose ieškovė nevykdė gamybos veiklos, patalpas naudojo sandėliavimo veiklai, todėl teismo vertinimu ieškovė neįrodė jog laikotarpiu 2021 m. sausio ir vasario mėnesiais sumažėjusios pajamos buvo įtakotos atsakovės neteisėtais veiksmais ir objektyviai pagrįstos. Iš to seka, jog, tarp ieškovės nurodomos žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Ieškovės išnuomotose patalpose atsiradusi trumpalaikė svirplių problema, kurią atsakovė išsprendė aktyviais veiksmais per keletą dienų, niekaip negalėjo įtakoti ieškovei patalpose leidžiamos sandėliavimo veiklos, o tuo labiau prekybos taškuose vykstančių produkcijos realizavimo procesų, pajamų srautų.
Pagal CK normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, civilinė atsakomybė gali kilti tik įrodžius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.245 – 6.249 straipsniais). Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė ne tik atsakovės neteisėtų veiksmų, bet ir neįrodė žalos fakto, bei priežastinio ryšio, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinys dalyje dėl nuostolių priteisimo atmestinas.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančiomis ieškovės skundžiamoje dalyje 2020 m. gegužės 4 d. nuomos sutarties Nr. 2020/NAR-024 sąlygas: nuomos sutarties 13.1 punktą, toje dalyje, kuria atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tyčia ir dėl didelio neatsargumo yra ribojama nuostolių atlyginimu nuomininko nuosavybės teise priklausančiam sugadintam turtui (jeigu nuomininko nuosavybė (pvz. baldai ir kt.) sugadinami sutarties galiojimo laikotarpiu dėl patalpų trūkumų, defektų arba dėl to, kad tokie trūkumai ar defektai nebuvo ištaisyti); nuomos sutarties 13.2 punktą, toje dalyje, kuria nepaisant atsakovės kaltės formos nuostolių suma yra ribojama 3 (trijų) mėnesių nuomos mokesčio dydžiu.
Vienas iš pagrindinių principų sutarčių teisėje yra sutarties laisvės principas. Kasacinis teismas, atskleisdamas sutarties laisvės principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2018 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šalys ikisutartiniuose santykiuose gali svarstyti įvairius sutarties sudarymo variantus, tačiau galutinai apsispręsti sudaryti sutartį atitinkamu būdu, t. y. nuspręsti būti įsipareigojusiomis jų pasirinktu būdu ir atitinkamai įforminti šiuos įsipareigojimus. Sutarties laisvės principas leidžia šalims sutarties sąlygas nustatyti savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Ribojimai susitarimams dėl civilinės atsakomybės yra apibrėžti CK 6.252 straipsnio 2 dalyje, kur įtvirtinta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Pažymėtina, jog ieškovė buvo aktyvi ikisutartiniuose santykiuose. Kaip nurodė liudytojas V. J., ieškovė teikė pasiūlymus dėl 11 sutarties punktų koregavimo, pvz. pagal ieškovės prašymus buvo derinamas mažesnis sutarties galiojimo terminas – ne 10 ar 5, o 3 metai, taip pat sumažintas baudos dydis nuo 10 000 Eur iki 5 000 Eur bei kiti punktai; o nurodomi ginčijami sutarties 13.1 ir 13.2 punktai ieškovei buvo suprantami, tiko, dėl jų ieškovė derybų nevedė.
Ieškovė teigia, kad nuomos sutarties 13.1 punktas ta dalimi, kuria atsakovės civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tyčia ar dėl didelio neatsargumo yra ribojama nuostolių atlyginimu sugadintam ieškovės turtui bei nuomos sutarties 13.2 punktas toje dalyje, kuria nepaisant atsakovės kaltės formos, nuostolių suma yra ribojama trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžiu, prieštarauja CK 6.252 straipsnio 1 d., todėl pripažintinos negaliojančiomis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas dėl ieškovės nuosavybės sugadinimo, byloje taip pat nenustatyti atsakovės kalti veiksmai, todėl neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp nurodytų nuostolių, pačio žalos dydžio, ieškovės reikalavimai dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ieškovei nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas netenkintinas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 1 500 Eur išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Įvertinus tai, kad atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas patyrė 32,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškovės ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (duomenys neskelbtini) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) 32,44 Eur (trisdešimt du eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.