Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. R. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2018 m. sausio 16 d. nutarimo atmesti nuteistojo J. R. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal J. R. pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2018 m. sausio 16 d. nutarimu atmestas nuteistojo J. R. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimo.

9. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, J. R. atžvilgiu priimdamas 2015 m. lapkričio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį, nukrypo nuo teismų praktikos, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nuteistasis mano, kad šiuo atveju Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas nurodytą apkaltinamąjį nuosprendį, J. R. kaltę grindė prielaidomis. Nuteistasis teismui buvo pateikęs VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą, kad jis dėl vaikystėje patirtos traumos negali sulenkti ir valdyti dešinės rankos I-II pirštų, nes jam nustatyta I-II pirštų raumenų hipotropija. Taigi, nuteistasis neturėjo fizinės galimybės išsukti V. G. piršto. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas specialistų išduotą pažymą apie J. R. sveikatos būklę, padarė prielaidą, kad jis vis tiek galėjo išsukti pareigūnui rankos pirštą. Nuteistojo nuomone, teismas privalėjo paskirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar J. R. galėjo tokius smurtinius veiksmus atlikti, tačiau to nepadarė ir byloje esančių abejonių nepašalino. Be to, teismas tinkamai neįvertino ir aplinkybės, kad neva nuteistojo atliktus smurtinius veiksmus prieš policijos pareigūną V. G. patvirtino tik kitas policijos pareigūnas D. D., kuris buvo suinteresuotas šios bylos baigtimi. Nuteistasis pažymi, kad pastarojo pareigūno įvykio vietoje nebuvo, todėl D. D. davė melagingus parodymus. Nuteistasis teismo prašė byloje atlikti papildomus veiksmus - patikrinti jo sulaikymo dienos vaizdo įrašus, iškviesti su J. R. areštinėje buvusį asmenį apklausai, tačiau jo prašymai nebuvo įvykdyti. Taigi, esant nepašalintiems prieštaravimams byloje dėl reikšmingų bylos aplinkybių, remdamasis prielaidomis, teismas nepagrįstai J. R. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuteistojo J. R. skundas atmetamas.

11. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo J. R. pareiškimą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2018 m. sausio 16 d. nutarimas bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis, kuriais atmesti nuteistojo skundai, yra teisėti ir pagrįsti, priimti, tinkamai įvertinus visas nuteistojo nurodytas aplinkybes bei motyvuotai konstatavus, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

12. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.

12.1. Kaip matyti iš nuteistojo J. R. skundo, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą, jis įsitikinęs, kad policijos pareigūnas D. D. davė melagingus parodymus, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl J. R. sveikatos būklės bei galėjimo padaryti nukentėjusiajam V. G. atitinkamą sveikatos sužalojimą, taip pat kad teismas nepagrįstai netenkino nuteistojo prašymų patikrinti jo sulaikymo dienos vaizdo įrašus, iškviesti su J. R. areštinėje buvusį asmenį apklausai. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, nagrinėjusių bylą teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą.

12.2. Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuotina, kad nuteistojo J. R. skunde nurodytos aplinkybės taip pat negali būti vertinamos, kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Nuteistasis J. R. prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, iš esmės remdamasis tuo, jog baudžiamąją bylą, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, nagrinėję pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. nepagrįstai rėmėsi melagingais D. D. parodymais, neteisingai įvertino byloje esančius duomenis apie nuteistojo sveikatos būklę. Nuteistasis mano, kad byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad, nagrinėjant nuteistojo J. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas nusikalstamų veikų kvalifikavimas buvo patikrintas, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo J. R. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą.

12.3. Atkreiptinas dėmesys, jog, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartyje iš esmės pasisakė dėl nuteistojo argumentų, kuriais remdamasis jis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl D. D. parodymų patikimumo, VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos informacijos apie J. R. sveikatos būklę ir kitų įrodymų pagrįstumo. Aplinkybė, jog nuteistasis J. R. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, padarytomis įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, ir prašo iš naujo juos įvertinti, nelaikytina naujai paaiškėjusia bei nėra pagrindas iš naujo pradėti procesą.

12.4. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartyje pasisakyta ir dėl nuteistojo skunde aukštesniajam teismui nurodomų argumentų, jog teismas nepagrįstai netenkino J. R. prašymų patikrinti jo sulaikymo dienos vaizdo įrašus, iškviesti su nuteistuoju areštinėje buvusį asmenį apklausai. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad tokio prašymo pirmosios instancijos teisme nuteistasis nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įvykis, kurio metu J. R., siekdamas išvengti sulaikymo, nesunkiai sutrikdė sveikatą V. G., vyko ne sulaikymo kameroje, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 306 tarnybiniame kabinete. Todėl nuteistojo J. R. minimi veiksmai – patikrinti jo sulaikymo dienos vaizdo įrašus, iškviesti su juo areštinėje buvusį asmenį, įvertinti kaip pertekliniai, kadangi J. R. buvimas Raseinių rajono policijos komisariato sulaikymo patalpoje neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai, kad teismai netenkino minimų nuteistojo prašymų, nesudaro pagrindo atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

13. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad 2015 m. vasario 17 d. jis buvo sulaikytas Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų, sulaikymo metu ir policijos komisariate policijos pareigūnas V. G. panaudojo prieš jį psichologinį ir fizinį smurtą. Pažymėtina, jog iš teismui pateiktos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2015 m. balandžio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo gautas J. R. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2015 m. vasario 17 d. policijos pareigūno V. G. jo atžvilgiu panaudoto smurto. 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė V. A. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. R. pranešimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje. Šį nutarimą J. R. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi J. R. skundas netenkintas. Šią nutartį J. R. apskundė aukštesniajam teismui. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi J. R. skundą atmetė. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog aukštesnysis teismas sutinka su prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadomis, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog V. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymių ar kad V. G., vykdydamas tarnybines pareigas, būtų pažeidęs policijos pareigūno tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taigi, nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl policijos pareigūno prieš jį panaudoto smurto buvo įvertintos prokuroro nutarime atsisakyti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo patikrintas tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek aukštesniojo teismo. Be to, nagrinėjamu atveju skundžiamuose prokurorų nutarimuose ir apygardos teismo nutartyje buvo sprendžiama tik dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo, o ne dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo J. R. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo galimybę numatė, tik esant esminės klaidos atvejams, tačiau tokių šiuo atveju nenustatyta. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2018 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo atmestas nuteistojo J. R. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal J. R. pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.