Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-150-446/2015

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-11-27
Bylos Nr.: 1-150-446/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10118-2015-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis: A. B., V. G., D. D., E. K.
Kaltinamasis: J. R.
Advokatai: Danutė Činčiuvienė

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-150-446/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10118-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.;1.2.27.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.5. (S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiesiems A. B., V. G., D. D., E. K.,civilinių ieškovų atstovams D. M., R. V.,kaltinamajam J. R.,gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1969 m. spalio 5 d. Raseinių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. R. 2015 m. vasario 17 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, tyčia išbarstė nenustatytą kiekį vinių kelio Rinkšeliai-Bardiškiai-Litvinai važiuojamojoje dalyje.

Be to, kaltinamasis J. R. 2015 m. vasario 17 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) esančiame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 306 tarnybiniame kabinete, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui V. G. atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10118-15 ir pildant sulaikymo protokolą, spyrė į dešinės kojos blauzdą, sugriebė už dešinės rankos ketvirto piršto ir jį suko, padarė odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, dešinės rankos pirmame piršte, dešinės rankos ketvirto piršto vidurinio pirštikaulio lūžimą, tai yra nesunkiai sutrikdė sveikatą V. G..

Be to, kaltinamasis J. R. 2015 m. vasario 17 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) esančiame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 306 tarnybiniame kabinete Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui V. G. atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10118-15 ir pildant sulaikymo protokolą, siekdamas išvengti sulaikymo, spyrė į dešinės kojos blauzdą, sugriebė už dešinės rankos ketvirto piršto ir jį suko, padarė odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, dešinės rankos pirmame piršte, dešinės rankos ketvirto piršto vidurinio pirštikaulio lūžimą, tai yra pasipriešino policijos pareigūnui V. G..

Kaltinamasis J. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. vasario 15, 16, 17 dienomis dirbo nuosavame miške. 2015 m. vasario 17 d. jis savo automobilį buvo pasistatęs netoli savo miško, išsukus iš pagrindinio kelio Rinkšeliai-Litvinai. Praėjus valandai laiko prie jo privažiavo A. B. ir M. D., kurie ėmė daryti jo automobilyje kratą – apžiūrėjo saloną, bagažinę. Jis buvo pažįstamas su A. B., nebuvo susipykę, tačiau dėl tokio jo elgesio jautė kažkokią grėsmę, norėjo išsikviesti pagalbą – iš pradžių artimiesiems paskambinti, vėliau policijai, bet vyrai jam to daryti neleido. Pareigūnai V. G. ir D. D. atvyko po pusantros valandos laiko, visą tą laiką A. B. ir M. D. jį laikė, neleido niekur eiti. Jis bandė bėgti, bet buvo sulaikytas. Netrukus atvažiavo kitas automobilis, juo atvyko pareigūnai. Jis pastebėjo, kad pareigūno V. G. abi rankos kruvinos. V. G. spyrė jam į kojas, jis nugriuvo, D. D. uždėjo jam antrankius. Po kurio laiko pareigūnai nuėmė jam antrankius, leido iš savo automobilio pasiimti dokumentus ir pinigus. Atvykęs prie jo automobilio E. K. atsivežė maišelį su vinimis, A. B. liepė vinis išbarstyti jo automobilyje. Įsėdus į pareigūnų automobilį, pareigūnas V. G. liepė jam laikyti rankas ant kelių. Jis įsitikinęs, kad pareigūnas V. G. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jis pareigūnui nesipriešino. V. G. policijos komisariate liepė jam pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau jis pasirašyti pareigūno pateiktuose dokumentuose ir rašyti pasiaiškinimą atsisakė. Tuomet pareigūnas dokumentus nusviedė ant žemės ir liepė jam juos pakelti. Suskambus jo mobiliajam telefonui, jis norėjo atsiliepti, pribėgęs prie jo V. G. spyrė į kėdę, ant kurios jis sėdėjo, jis nugriuvo ant žemės, nugriuvusį V. G. jį spardė, jis buvo net praradęs sąmonę. Po to jį nuvedė į areštinę. Kai jį išleido iš areštinės, jis buvo nuvykęs į Raseinių ligoninės priėmimo skyrių, tačiau jam suteiti pagalbą medikai atsisakė, jam nurodžius, kad buvo sumuštas policijoje. Po kelių dienų jis kreipėsi į Kelmės ligoninę, vyko pas ekspertus. Jis įsitikinęs, kad žmonės, nukentėjusieji ir liudytojai šioje byloje, jį apkalba. Jis norėjo viską baigti taikiai, išsiaiškinti dėl jam reiškiamų kaltinimų, todėl važiavo į nukentėjusiųjų ir kitų žmonių namus, tačiau pinigų niekam nesiūlė.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), važiuojant į Raseinius jam tenka važiuoti keliu Rinkšeliai-Litvinai. Nuo 2015 metų pradžios iki to laiko, kai buvo sulaikytas J. R., važiuodamas šiuo keliu pradūrė savo automobilių padangas. Kada tiksliai ir kiek padangų iš viso pradūrė, negali nurodyti, nes šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų jis nerinko – kvitų už padangų remontą ar naujų pirkimą nesaugojo. Tačiau ne kartą yra pats rinkęs vinis nuo šio kelio ir yra įsitikinęs, kad būtent šiame kelyje tyčia buvo barstomos vinys, dėl ko jis patyrė nuostolių. Po to, kai J. R. buvo sulaikytas įvykio vietoje, vinių barstymas kelyje Rinkšeliai-Litvinai baigėsi. Jis neabejoja, kad vinis kelyje barstė J. R., kuris norėjo tokiu būdu pakenkti jo sūnui, kuris draugavo su A. K., mergina, kuriai neabejingas buvo ir J. R.. 2015 m. vasario 17 d. apie 15 val. 30 min jam paskambinęs E. K. papasakojo, kad jam važiuojant į mišką šerti žvėrelių kelyje Rinkšeliai-Žaiginys jokių vinių nebuvo pribarstyta, grįžtant atgal, jis prasilenkė su J. R. ir netoli tos vietos pamatė ant kelio pribarstytų vinių. E. K. pasakė, kad J. R. pradurta padanga, jis pats montuojasi ratą kelyje, todėl jis nusprendė patikrinti šią informaciją. Važiuodamas keliu Litvinai-Rinkšeliai pamatė laukuose stovintį J. R. automobilį, prie jo – stovintį J. R.. Jam sustojus, J. R. įspėjo jį apie kelyje pribarstytas vinis. Atidaręs J. R. automobilio priekines keleivio dureles, pamatė ant priekinės keleivio sėdynės audeklą, kurį pakėlęs rado kartoninę dėžutę su vinimis. Ją stvėręs ėmė bėgti, J. R. jį vijosi. Pabėgęs nuo J. R. paskambino E. K. ir M. D., jiems atvykus J. R. sėdo į savo automobilį, norėjo išvažiuoti, tačiau jie neleido. J. R., išlipęs ir automobilio, bandė bėgti, tačiau jie sulaikė J. R. ir pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai, besipriešinančiam J. R. uždėjo antrankius ir išvežė į policijos komisariatą. Po kelių dienų J. R. kartu su savo tėvu atvyko į jo namus, siūlė 200 Eur, tačiau neprisipažino barstęs vinis kelyje, sakė, kad pinigus duoda dėl šventos ramybės, todėl jis pinigų neėmęs.

Nukentėjusysis E. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kasdien važiuoja keliu Litvinai-Rinkšeliai. Šiais metais jo automobiliui buvo pradurtos 7-8 padangos, montuojant rastos padangose įstrigusios vinys, tačiau jis jokių pretenzijų niekam nereiškia. 2015 m. vasario mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, su sūnėnu važiavo į mišką šerti žvėrelių. Miške užtruko apie pusvalandį, grįžtant, važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini), jis prasilenkė su J. R. vairuojamu automobiliu „Audi“, pavažiavus kelis šimtus metrų pamatė kelio važiuojamojoje dalyje krūvelėmis išbarstytas vinis, kurių važiuojant į priešingą pusę nebuvo. Apie tai pranešė A. B., kitiems pažįstamiems, kurie atvažiavę padėjo surinkti vinis nuo kelio. Vinys krūvelėmis buvo išbarstytos 500 metrų atstumu. Vinis surinkę supylė į polietileninius maišelius ir perdavė pareigūnams. Kai jis privažiavo prie tos vietos, kur stovėjo J. R. automobilis, A. B. rankose laikė dėžutę, kurioje buvo vinių. Iš A. B. pasakojimų sužinojo, kad dėžutė su vinimis buvo paimta iš J. R. automobilio. Vinys, buvusios dėžutėje ir surinktos nuo kelio, vizualiai atrodė tokios pat. Po kelių dienų J. R. buvo atvykęs į jo namus, siūlė jam pinigų, paaiškinęs, jog pinigus duodąs, kad jam ramiau būtų, tačiau neprisipažino, kad vinis barstė, J. R. siūlomų pinigų jis neėmė.

Nukentėjusysis D. D. parodė, kad jis dirba Raseinių rajono PK, gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jam paskambinęs A. B. pranešė, kad sulaikė asmenį, barsčiusį vinis ant kelio. Yra buvę 3 ar 4 kartai, kai jam atvykus iš (duomenys neskelbtini) į Raseinius, buvo nuleistos jo mamai priklausančio automobilio „VW Golf“, kuriuo jis važinėja į darbą, padangos. Nuvykus į A. B. nurodytą vietą, žmonės pateikė vinis, surinktas nuo kelio, automobilyje „Audi“, kuris priklausė J. R., buvo dėžutė su vinimis. J. R. atrodė pasimetęs, tvirtino, kad vinis į jo automobilį įdėjo A. B.. Žmonių pateiktos vinys ir vinys, rastos kaltinamojo automobilyje, vizualiai atrodė panašios, todėl, aplinkybių išaiškinimui, nusprendė sulaikyti J. R.. J. R. tvirtino, kad tai ne jo vinys, jų nebarstęs, blaškėsi, nesutiko sėsti į tarnybinį automobilį, todėl prieš jį buvo panaudota jėga, uždėti antrankiai, jis pristatytas į policijos komisariatą. Raseinių rajono PK 304 kabinete, kuriame pareigūnas V. G. turėjo surašyti J. R. sulaikymo protokolą, jis, būdamas gretimame kabinete, kurio durys buvo praviros, girdėjo triukšmą, J. R. grasinimus dėl pareigūnų atleidimo iš darbo. Išgirdęs bildesį ir V. G. šauksmą, atėjęs į kolegos kabinetą, pamatė išvartytas kėdes, numestą ant žemės mobilųjį telefoną, atsitūpusį ir užsikniaubusį, laikantį V. G. dešinę ranką J. R..

Nukentėjusysis V. G., Raseinių rajono PK kriminalinės policijos tyrėjas, parodė, kad jis asmeniškai J. R. nepažįsta. Į jį patarimo kreipėsi mergina vardu Audronė, kuri papasakojo, kad J. R. jai siunčia SMS žinutes įvairaus pobūdžio, tarp jų ir grasinančio apie rato atsisukimą. Pareiškimą mergina atsisakiusi rašyti. Tą dieną, kai buvo sulaikytas J. R., jis dirbo su A. M. ir D. D.. Pastarajam gavus pranešimą apie sulaikytą asmenį, kuris vinis pila ant kelio, vyko į (duomenys neskelbtini). Prie automobilio „Audi 80“ buvo J. R. ir kiti gretimų kaimų gyventojai. J. R. teigė, jog nieko nepadarė, jam į automobilį vinių pripylė A. B.. Apžiūrėjus vinis, kuriuos žmonės surinko nuo kelio, ir buvusias J. R. automobilyje, vizualiai jos atrodė panašios. Kadangi įtarė J. R. padarius nusikalstamą veiką, nusprendė vežti jį į policijos komisariatą. J. R. nesutiko sėsti į tarnybinį automobilį, muistėsi, blaškėsi, bandė ištrūkti, bėgti, todėl pargriovė jį ant žemės, uždėjo antrankius, įsodino į tarnybinį automobilį. J. R. pateikinėjo įvairias versija dėl vinių jo automobilyje, teigė, kad tai jo vinys, nes jis daro namuose remontą, kaltino kitus, kad jam vinis pakišo. Policijos komisariate rašant sulaikymo protokolą, J. R. ėmė šaukti, kad yra nekaltas, atsisakė pasirašyti ant protokolo, gąsdino, kad atleis iš darbo, sviedė savo telefoną ant žemės, sugriebė procesinius dokumentus. Jis priėjo prie J. R. ir atėmė iš jo dokumentus, tuomet J. R. vieną kartą spyrė jam į dešinės kojos blauzdą, sugriebė jam už rankos, jis bandė ranką ištraukti, J. R. traukė ranką į save, susirietė, sugriebė jam už piršto, suspaudęs pirštą pasuko. Jis pajuto skausmą, ėmė šaukti, iš gretimo kabineto atbėgęs D. D. uždėjo J. R. antrankius. Patalpinus J. R. į sulaikymo kamerą, jis nuvyko į Raseinių ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešinės rankos ketvirto piršto lūžimas, dėl ko buvo ilgą laiką nedarbingas.

Liudytojas L. Ž. parodė, kad 2015 m. žiemos metu, tiksliai dienos neprisimena, su E. K. važiavo į mišką šerti žvėrelių. Grįžtant iš miško prasilenkė su J. R., vairuojančiu automobilį „Audi 80“, važiuojančiu (duomenys neskelbtini) link, kiek pavažiavus pamatė kelio važiuojamojoje dalyje primėtytų vinių, kurios buvo išmėtytos krūvelėmis 500 metų kelio atkarpoje, kas 20-30 metrų. Jis kartu su E. K. rinko vinis nuo kelio, pravažiuojantys žmonės taip pat sustojo ir padėjo surinkti kelyje išbarstytas vinis. Surinkę vinis važiavo link tos vietos, kur paskambinęs kažkoks žmogus E. K. pranešė apie sulaikytą asmenį, barsčiusį vinis kelyje. Tuo metu, kai jie privažiavo prie griovyje stovinčio J. R. automobilio, A. B. laikė rankoje dėžutę su vinimis, J. R. šaukdamas reikalavo vinis atiduoti, A. B. sakė, jog vinis atiduos pareigūnams. A. B. sakė, kad dėžutė su vinimis buvo J. R. automobilyje. Jis taip pat matęs J. R. automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės ir grindų primėtytų vinių, kurios buvo panašios į tas, kurias jis rinko nuo kelio. Prieš tris savaites iki šio įvykio montuodamas savo automobilio nuleistą padangą, jis taip pat rado vinių, kurios buvo didesnės nei jo rinktos nuo kelio J. R. sulaikymo dieną.

Liudytojas M. D. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario mėnesį, dienos neprisimena, jam paskambinęs A. B. paprašė padėti sulaikyti žmogų, kuris barstydavo vinis važiuojamojoje kelio dalyje, dėl ko nekartą jų ir aplinkinių kaimų gyventojams buvo pradurtos automobilių padangos. Važiuodamas į A. B. nurodytą vietą, sustojo toje vietoje, kur buvo primėtyta vinių, jas rinko. Tuo metu, kai jis privažiavo prie J. R. automobilio, A. B. bėgo lauku, o J. R. jį vijosi. A. B. paaiškino, kad vinis rado J. R. automobilyje, o J. R. nori jas atimti, todėl jis bėga. J. R. sakė, jog čia jo vinys, vėliau tai neigė. Jis matė J. R. automobilio priekyje, šalia keleivio sėdynės ant kilimėlio primėtytų vinių. J. R., įsėdęs į savo automobilį, bandė išvažiuoti. Kadangi A. B. sakė, jog yra iškvietęs policijos pareigūnus, todėl jis padėjo laikyti J. R. automobilį, kol atvyks pareigūnai. J. R. automobilyje rastas vinis A. B. atidavė pareigūnams.

Liudytojas V. B. parodė, kad savaitę prieš J. R. sulaikymą kelis kartus buvo pripilta vinių Litvinai-Žaiginys kelio atkarpoje. Jis pats kelis kartus remontavo savo automobilio padangas, kurios buvo pradurtos vinimis. Jis taip pat vinis rinko nuo kelio tą dieną, kai buvo sulaikytas J. R.. Po J. R. sulaikymo padangų pradūrimo vinimis atvejų daugiau nepasitaikė.

Liudytojas A. A. parodė, kad jis dirba UAB „Padangų zona“ direktoriumi, į jo įmonę dėl vinimis pradurtų padangų remonto ne kartą kreipėsi vairuotojai, iš kurių jis atpažino A. B.. Jo įmonėje lengvojo automobilio padangos montavimas kainuoja 3 Eur, padangos remontas - nuo 0,50 Eur, vienos skylės sutvarkymas - 0,50 Eur. Iš darbuotojų pasakojimų žino, kad įmonėje tvarkėsi automobilių padangas, pradurtas vinimis, žmonės, gyvenantys (duomenys neskelbtini), girdėjo kalbas apie kelyje pribarstytas vinis.

Liudytojas B. R. parodė, kad tą dieną, kai buvo sulaikytas jo sūnus J. R., kartu su sūnumi dirbo miške. Jis traktoriumi išvažiavo namo, sūnus liko miške tvarkyti šakų. Apie sūnaus sulaikymą sužinojo iš pareigūnų. Jis kartu su sūnumi važiavo pas nukentėjusiuosius išsiaiškinti dėl vinių, tačiau pinigų niekam nesiūlė. Jis buvo pirkęs vinių dėžutę, kurią buvo palikęs sūnaus automobilyje. Jis įsitikinęs, kad visi žmonės, davę parodymus prieš jo sūnų, jį apkalba, nors nei su vienu iš jų nei jis, nei jo sūnus nėra susipykę.

Liudytoja A. K. parodė, kad prieš keletą metų, tuo metu, kai ji dirbo pardavėja Žaiginio kaime esančioje parduotuvėje, J. R. siuntinėjo jai neaiškaus turinio SMS žinutes, siūlė pinigus, tačiau į jo žinutes ji neatsakiusi, paklaustas už ką pinigai, J. R. paaiškinęs, kad padėka už SMS žinutes. 2015 m. sausio mėnesį vėl prasidėjo SMS žinučių ataka. Neprisistatęs asmuo rašė, kad ją myli. Ji į žinutes neatsakinėjusi, prasidėjo įvairūs grasinimai, kad ji mašiną sudaužysianti, ratus pamesianti ir pan., neužilgo prasidėjo vinių barstymai ant kelio. Kadangi SMS žinutės, rašytos prieš keletą metų J. R., ir rašytos 2015 m. sausio mėnesį, buvo panašaus pobūdžio, stiliaus, braižo, ji įsitikinusi, kad jas rašė J. R.. SMS žinutėmis jai buvo liepiama palikti G. B., užsiminta apie Dievo bausmes, po tokio turinio žinučių atsirado vinys kelyje, kuriuo važinėdavosi G. B.. Po to, kai pareigūnai sulaikė J. R., SMS žinučių ji nebegauna.

Liudytojas G. B. parodė, kad 2015 m. pavasarį į jų namus buvo atvykęs J. R. su savo tėvu. J. R. išsitraukė piniginę ir pasakė, kad nenori pyktis, nori gyventi gražiuoju, duoda pinigų, kad nebūtų nuskriausti. J. R. sakė, kad vinių ant kelių nedėjo, bet dėl „šventos ramybės“ duoda pinigus. Jam žinoma, kad jo draugė A. K. gaudavo SMS žinutes, kurios būdavo įvairaus turinio – ir meilės, ir grasinančio pobūdžio. A. K. sakė, kad SMS žinutes jai rašo J. R.

Liudytoja J. D. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kaimynystėje su kaltinamuoju J. R., jį ir jo šeimą charakterizuoja kaip tvarkingus ir nuoširdžius žmones. Jos įsitikinimu, J. R. negalėjo padaryti jokios nusikalstamos veikos, žmonės nepagrįstai jį apkalba.

2015 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole (9 b. l. 1 t.) ir foto nuotraukose (10-11 b. l. 1 t.) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje matomas nuo važiuojamosios dalies nuvažiavęs automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavažiavus dar 300 metrų ant žvyruotos važiuojamosios kelio dalies 10 metrų ruože matosi pribarstyta 25 mm ilgio vinių, kurios po įvykio apžiūros surinktos. Įvykio vietos apžiūra atlikta nuo 17 val. 50 min iki 18 val. 5 min.

Iš objektų (daiktų) apžiūros protokolo (12-13 b. l. 1 t.) ir foto nuotraukų (14-16 b. l. 1 t.) matyti, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 17 d. 17 val. 10 min – 17 val. 40 min apžiūrėtas J. R. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant keleivio priekinės sėdynės matosi kelios vinys, vinys yra ir kartotinėje dėžutėje, kuri įdėta į žalios spalvos polietileninį maišelį, padėtą ant priekinės keleivio sėdynės, vinių ilgis 25 mm.

2015 m. vasario 19 d. daiktų pateikimo protokolu (63 b. l. 1 t.) A. B. pateikė du plastikinius kibirėlius su vinimis ir automobilio „Audi A100“ padangą.

Iš 2015 m. vasario 19 d. daiktų apžiūros protokolo (64-66 b. l. 1 t.), foto nuotraukų (67-69 b. l. 1 t.) matyti, kad A. B. pateiktoje automobilio padangoje be ratlankio buvo rastos ir ištrauktos 9 vinys.

Iš daiktų apžiūros protokolo (71-72 b. l. 1 t.), foto nuotraukų (73-74 b. l. 1 t.), daiktų saugojimo kvito (76 b.l. 1 t.) matyti, kad A. B. pateikė vinis, supiltas į du plastikinius kibirėlius, kuriuose buvo laikomi maisto produktai, bendras kibirėlių su vinimis svoris 2,5 kg.

Iš daiktų pateikimo protokolo (77 b. l. 1 t.) matyti, kad D. D. pateikė 9 vinis, išimtas iš automobilio padangos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (81-83 b. l. 1 t.) nurodyta, kad tirti penkiuose paketuose pateiktos vinys, rastos J. R. automobilyje, surinktos nuo kelio Rinkšeliai-Bardiškės-Litvinai, išimtos iš A. B. automobilio padangos, išimtos iš D. D. automobilio padangos, surinktos papildomos įvykio vietos apžiūros metu, yra vienodos rūšies pagal bendrus morfologinius požymius; visuose paketuose yra dviejų tipų vinys; tirti pateiktos vinys, rastos J. R. automobilyje, surinktos nuo kelio Rinkšeliai-Bardiškės-Litvinai, išimtos iš A. B. automobilio padangos, išimtos iš D. D. automobilio padangos, surinktos papildomos įvykio vietos apžiūros metu, buvo pagamintos, naudojant du tuos pačius detalių komplektus.

2015 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (21-22 b. l. 1 t.) ir foto nuotraukomis (23-24 b. l. 1 t.) užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), policijos komisariato 306 kabinete, kuriame matosi išvartytos kėdės, numestas telefonas, kurio dangtelis nukritęs.

Foto nuotraukose (25-26 b. l. 1 t.) matosi sužalotas V. G. dešinės rankos pirštas, dešinės kojos blauzda.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (95 b. l. 1 t.) nurodyta, kad atlikus tyrimą pagal medicininius dokumentus – VšĮ Raseinių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, nustatyta, kad V. G. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinės rankos pirmame piršte, dešinės rankos ketvirto piršto vidurinio pirštikaulio lūžimas; sužalojimai padaryti galimai ir įvyko aplinkybėse nurodomu būdu, laiku, t. y. 2015 m. vasario 17 d. apie 19 val. įspiriant į dešinę blauzdą ir sugriebus už dešinės rankos IV piršto jį sukant; nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės rankos ketvirto piršto vidurinio pirštikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20, 301 straipsnių nuostatomis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.8 punktas). Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja visas abejones bei neaiškumus, kurie negali būti pašalinti, aiškinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Įvykio vietoje 2015 m. vasario 17 d., iš karto po aptiktų vinių ant kelio buvo sulaikytas kaltinamasis, jo automobilio salone ant priekinės sėdynės rasta dėžutė su vinimis, J. R. automobilyje buvusios ir kelio važiuojamojoje dalyje rastos vinys yra identiškos. Nukentėjusysis E. K. ir liudytojas L. Ž. patvirtino, kad prieš pusvalandį važiuojant tuo keliu vinių nebuvo, o prasilenkus su J. R. rado krūvelėmis išbarstytas vinis. Nukentėjusysis E. K. įtikinamai paaiškino, kad vinys buvo šviežiai išbarstytos kelyje, nes jos buvo krūvelėse, dar neišsklaidytos pravažiuojančių automobilių ratų. Kaltinamojo elgesys ir pasiaiškinimai, kuriuos matė ir girdėjo nukentėjusieji A. B., E. K., V. G., D. D., liudytojai L. Ž., M. D., – mėginimas atimti iš V. B. vinis, įvairių versijų apie vinių atsiradimą jo automobilyje pateikimas yra akivaizdus asmens, padariusio neteisėtą veiką, siekimas išvengti atsakomybės. J. R. iš pradžių tvirtino, kad vinis jam pakišo A. B., vėliau tvirtino, kad jas nusipirko, nes remontuoja namus, teisme A. B. tvirtino, kad vinis pirko ir jo automobilyje paliko jo tėvas. Iš nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad jis aptikęs J. R. automobilyje vinių dėžutę, ją paėmė, siekdamas apsaugoti vinis kaip daiktinį įrodymą, o į tą pačią vietą, t. y. ant J. R. automobilio priekinės sėdynės, padėjo atvykus pareigūnams. J. R. elgesys įvykio vietoje – mėginimas atimti vinis, automobiliu išvažiuoti, vėlesnis jo elgesys policijos komisariate, pasipriešinimas policijos pareigūnui, patvirtina, kad A. B. sprendimas paimti dėžutę su vinimis iš J. R. automobilio, ją apsaugoti kaip daiktinį įrodymą buvo teisingas, nes priešingu atveju J. R. būtų turėjęs galimybę paslėpti daiktinius įrodymus ir galimai būtų siekęs kokiu nors būdu atsikratyti jais. Nukentėjusieji A. B., E. K., liudytojai V. B., M. D. patvirtino, kad praėjus kelioms dienoms po J. R. sulaikymo, jis buvo atvykęs į jų namus, siūlė pinigų. Kaltinamasis, liudytojas B. R. neneigė, kad vyko į nukentėjusiųjų namus, tačiau neigė siūlę pinigus, tvirtino norėję išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Toks kaltinamojo elgesys, noras atlyginti nuostolius, netiesiogiai patvirtina jo kaltę dėl išmėtytų vinių kelyje. Teismas abejoti nukentėjusiųjų A. B., E. K., D. D., V. G., liudytojų L. Ž., M. D., V. B. parodymais neturi pagrindo. Jų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi. Iš jų parodymų teisme matyti, kad iki 2015 m. vasario 17 d. jie nebuvo priešiškai nusiteikę J. R. atžvilgiu, nebuvo susipykę. Kaltinamasis J. R. taip pat patvirtino, kad anksčiau nei su vienu iš nukentėjusiųjų susipykęs nebuvo.

Liudytojų A. K., J. D., B. R. parodymai šioje byloje nėra reikšmingi. J. R. grasinančio pobūdžio SMS žinučių rašymas, apie ką pasakojo A. K., nepatvirtintas kitais objektyviais įrodymais, J. D. parodymai – jos asmeninė nuomonė, charakterizuojančio pobūdžio kaimynystėje gyvenančio kaltinamojo apibūdinimai. Liudytoja B. R. – kaltinamojo tėvas, todėl akivaizdu, kad jis duoda parodymus sūnaus naudai, siekiant padėti jam išvengti atsakomybės.

Taigi, aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad J. R. 2015 m. vasario 17 d. apie 16 val. tyčia viešoje vietoje - kelio Rinkšeliai-Bardiškiai-Litvinai važiuojamojoje dalyje - išbarstė nenustatytą kiekį vinių. Toks jo elgesys laikytinas įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinas. Išbarstydamas vinis važiuojamojoje kelio dalyje J. R., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, pats vairuodamas automobilį, suvokė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes – ne tik automobilių padangų sugadinimą, bet ir eismo įvykį. Dėl J. R. kelyje išbarstytų vinių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – 2015 m. vasario 17 d. po 16 val. keliu važiavę žmonės buvo priversti sustoti, nes dėl vinių kelyje kilo grėsmė turtui ir eismo saugumui, rinkti vinis. Kaltinamasis suprato, kad savo įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ir šių padarinių norėjo. Įrodymų, kad J. R. veiksmai buvo nukreipti prieš kokį nors konkretų asmenį, nėra. Jam gerai buvo žinoma, kad keliu, kuriame jis barstė vinis, važinėja aplinkinių kaimų, gyvenviečių gyventojai, todėl laikytina, kad jo veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Tokie kaltinamojo J. R. veiksmai laikytini neteisėtais ir sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis J. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m., laikotarpyje nuo vasario mėnesio 1 iki 17 dienos tyčia per keletą kartų išbarstė nenustatytą kiekį vinių ant kelio Rinkšeliai-Bardiškiai-Litvinai važiuojamosios kelio dalies, dėl ko 2015 m. laikotarpyje nuo vasario mėnesio 1 iki 17 dienos A. B., važiuojant keliu Rinkšeliai-Bardiškiai-Litvinai automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradūrė 6 padangas, kurių vertė 190 Eur, automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradūrė 5 padangos, kurių vertė 82 Eur, automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradūrė 3 padangos, kurių vertė 16 Eur, viso padarė nukentėjusiajam A. B. turtinę žalą už 288 Eur, be to 2015 m. vasario 15 d., tyrimo metu nenustatytą valandą, 2015m. vasario 17 d. apie 17.40 val., E. K. važiuojant keliu Rinkšeliai-Bardiškiai-Litvinai automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradūrė 3 padangas, kurių vertė 120 Eur, viso padarant E. K. turtinės žalos už 120 Eur, 2015 m. vasario 18 d. apie 7.40 val. D. D. važiuojant keliu Litvinai-Bardiškiai, automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradūrė 3 padangas, kurių vertė 40 Eur, viso padarė nukentėjusiajam D. D. turtinę žalą už 40 Eur. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių J. R. vinių barstymą vasario 1-16 dienomis, padangų sugadinimą šiomis dienomis. Nukentėjusiojo A. B. 2015 m. vasario 19 d. pateikta padanga (63 b. l. 1 t.) nepatvirtina vinių barstymo fakto vasario 1-16 dienomis. Byloje nėra užfiksuota automobilių su nuleistomis padangomis, nėra pateikta jokių duomenų, kad nuketėjusiesiems buvo padaryta tokio dydžio žala, kokio nurodyta kaltinime. Kaltinamasi buvo sulaikytas 2015 m. vasario 17 d. Nukentėjusysis E. K. tą pačią dieną pateikė Raseinių rajono PK pareiškimą dėl padarytos žalos (4 b. l. 1t.), tačiau nors jis ir nurodė, kad jam vasario 17 d. vinimis subadyta jo automobilio padanga, tačiau nei automobilis, nei sugadintoji padanga neapžiūrėta. Nukentėjusysis D. D. – policijos pareigūnas, todėl jam turėtų būti žinoma, kaip turi būtu pateikiami, renkami, fiksuojami įrodymai, patvirtinantys nusikalstamą veiką. Tačiau ir D. D., žinodamas apie įtariamojo sulaikymą, pradėtą ikiteisminį tyrimą, neužfiksavo sugadintų savo automobilio padangų, nors tvirtino, kad dvi padangas jo naudojamo automobilio buvo pradurtos važiuojant vasario 18 d., ryte į darbą tuo keliu, kuriame vakarykščiai J. R. barstė vinis. Jo pateiktos vinys (77 b. l. 1 t.) nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad jos yra išimtos iš sugadintų padangų. Nesant neabejotinų, nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų, kad kaltinamasis J. R. 2015 m. vasario 1-16 dienomis padarė analogiškas veikas kaip ir vasario 17 d., kai jis buvo sulaikytas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, netoli įvykio vietos, kaltinimo apimtis mažinama, iš kaltinimo išjungiant vinių barstymą, nusikalstamos veikos padarymą vasario 1-16 dienomis ir žalos padarymą nukentėjusiesiems A. B., E. K. ir D. D.. Vandališki veiksmai suprantami kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas ar kitoks niokojimas. J. R. jokių vandališkų veiksmų neatliko, vinių pylimas, tikintis, kad bus sugadintas svetimas turtas, nėra turtą niokojantis veiksmas, todėl vandališki veiksmai iš kaltinimo taip pat išjungiami.

Iš pareigūno tarnybinio pranešimo (8 b. l. 1 t.) matyti, kad J. R. 2015 m. vasario 17 d. vinis kelyje barstė apie 16 val., vieta, kurioje barstomos vinys yra (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl kaltinimas tikslinamas, nurodant nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – laiką ir vietą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Nukentėjusysis V. G., policijos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas veikė neperžengdamas Policijos veiklos įstatyme suteiktų įgaliojimų ribų (Įstatymo 3 str. 1 d., 16 str. 1 d., 2 d.). Policijos pareigūno veiksmai, esant pakankamam pagrindui manyti, kad J. R. galimai padarė nusikalstamą veiką, nekėlė grėsmės kaltinamajam, policijos pareigūnas nesielgė neteisėtai, priešingai, jis vykdė savo pareigas ir funkcijas. Teisės aktų apibrėžti, teisėti pareigūno veiksmai, jeigu jais ribojamos žmogaus teisės ir laisvės, negali būti pripažinti pavojingu kėsinimusi. Specialiųjų priemonių panaudojimas J. R. įvykio vietoje po to, kai jis mėgino pasišalinti, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų sėsti į tarnybinį automobilį, J. R. pristatymas į policijos komisariatą negali būti laikomi neteisėtais, pavojingais kėsinimaisi į kaltinamojo asmenybę. Policijos komisariate, surašęs sulaikymo protokolą, V. G. pateikė jį pasirašyti sulaikytam asmeniui – J. R. Tačiau J. R. aktyviai priešinosi teisėtam pareigūno reikalavimui, dėl to spyrė pareigūnui V. G. į koją, sugriebęs už piršo, jį sukdamas, sužalojo - sulaužė pirštikaulį, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta V. G. sveikata. Kaltinamojo versija, kad pareigūnas į įvykio vietą atvyko kruvinomis rankomis, atmetama kaip akivaizdžiai išgalvota. Nukentėjusysis V. G. – Raseinių rajono PK pareigūnas, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pripažino, kad jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, jie nebuvo susipykę, priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, todėl pareigūnui nebuvo pagrindo apkalbėti J. R.. Akivaizdu, kad lūžus piršto kaului jaučiamas skausmas, dešinės rankos piršto lūžimas sukelia nepatogumų rašant ar atliekant kitus darbus, todėl abejonių nekyla, kad susižalojęs iki J. R. sulaikymo, V. G. būtų kreipęsis į medikus, o ne vykęs sulaikyti J. R., pildęs sulaikymo dokumentus. Iš karto po konflikto su kaltinamuoju V. G. kreipėsi į VšĮ Raseinių ligoninę. Įrašai medicininiuose dokumentuose, kuriais remiantis pateikta teismo medicinos specialisto išvada apie V. G. padaryto sužalojimo pobūdį ir mastą, specialisto išvada abejonių teismui nekelia. Kaltinamasis pateikė VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro informaciją, kurioje nurodyta, kad jis dėl vaikystėje patirtos traumos negali sulenkti dešinės rankos I-II pirštų, nustatyta I-II pirštų raumenų hipotropija (63 b. l. 2 t.). Tačiau J. R. darbingas, ūkininkauja, vairuoja transporto priemones, kaip jis pats paaiškino, dirba miške, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl vaikystėje patirtos traumos, negalėjimo visiškai sulenkti dviejų pirštų, negalėjo sužaloti pareigūno vieno piršto. Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad kaltinamojo J. R. veikoje yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė 300 Eur civilinį ieškinį (100 b. l. 1 t.), nurodė, kad dėl ant kelio Litvinai-Bardiškiai-Žaiginys barstomų vinių jo automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradurtos 3 padangos, automobiliui „Audi A100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - 6 padangos, automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - 3 padangos, iš viso jam padaryta 300 Eur turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusyis D. D. pareiškė civilinį ieškinį (107 b. l. 1 t.) dėl jo naudojamam automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vinimis pradurtų trijų padangų ir prašė priteisti iš kaltinamojo 40 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nesant įrodymų, kad neteisėtais kaltinamojo J. R. veiksmais padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems A. B. ir D. D., jų civiliniai ieškiniai atmestini.

Nukentėjusysis V. G. civiliniu ieškiniu (118-120 b. l. 1 t.) prašė priteisti iš kaltinamojo 476,71 Eur turtinei ir 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jis nurodė, kad piršto kaulo lūžimui gydyti savo lėšomis reikėjo pasigaminti įtvarą, kuris kainavo 10 Eur, pirko kalcio preparatą, kainuojantį 3,65 Eur. Kadangi be savo pagrindinio darbo jis dar tarnauja Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 207 pėstininkų kuopoje, tai būdamas sveikas jis būtų dalyvavęs pratybose 2015 m. vasario 28 d. – kovo 1 d., kovo 14-15 d., 20-22 d., 28-29 d., balandžio 11-12 d., 18-19 d., iš viso 13 dienų ir už tai būtų gavęs 463,06 Eur atlyginimo. Dėl sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, baimės jausmą, kad gali būti pripažintas netinkamu tolimesnei tarnybai policijoje, negalėjo savarankiškai pasirūpinti buitiniais poreikiais – pats nusiprausti, kapoti malkas, kūrenti krosnį, negalėjo dirbti kitų namų ruošos darbų, negalėjo skirti reikiamo dėmesio savo mažamečiui sūnui, laikino nedarbingumo laikotarpiu jam buvo atimta galimybė bendrauti su kolegomis, negalėjo tobulėti profesinėje srityje, reabilitacijos procedūroms atlikti turėjo keturias savaites kasdien vykti į gydymo įstaigą. Dėl patirtos traumos pirštas liko jautrus, lankstant jį skauda, sustorėjo piršto sąnarys, dėl ko jis negali užsimauti vestuvinio žiedo. Dėl dešinės rankos sužaloto piršto tenka patirti daug nepatogumų. Apie įvykį buvo rašoma spaudoje, J. R. melagingi pasisakymai suformavo neigiamą jo įvaizdį skaitytojų tarpe, dėl ko jis išgyvena. Patirtą neturtinę žalą jis įvertina 4500 Eur ir prašo priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir netenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ nuostatomis, jeigu kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, pagrindiniame darbe gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis, jam išmokamas pagrindiniame darbe gaunamo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis. Iš Šiaulių apskrities VPK finansų skyriaus pažymos (49 b. l. 1 t.) matyti, kad V. G. išmokėta 1452,92 Eur nedarbingumo pašalpa, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus informacijos (17 b. l. 2 t.) matyti, kad V. G. išmokėta 279,62 Eur dydžio draudimo suma. Paskaičiavimų, iš kurių galima būtų spręsti, kad dėl nedarbingumo V. G. negavo dalies pajamų, kurias jis būtų gavęs būdamas darbingas ar atlikdamas karinę tarnybą, V. G. nepateikė. Nukentėjusysis V. G. yra policijos pareigūnas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. 2015 m. gegužės 27 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 40-TE-611 (12 b. l. 2 t.) pripažinta, kad Raseinių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas V. G. buvo sužalotas vykdant tarnybines pareigas ir nuspręsta jam išmokėti 6007,89 Eur (7 mėnesių darbo užmokesčio) dydžio kompensaciją. Nukentėjusysis V. G. neįrodė, kad neteisėtais J. R. veiksmais jam padaryta turtinė ir neturtinė žala yra didesnė nei gautos kompensacijos suma, todėl ieškinys atmestinas.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas civiliniu ieškiniu regreso tvarka prašo priteisti iš kaltinamojo J. R. 2395,15 Eur turtinei žalai atlyginti (46-48 b. l. 1 t.).

Iš Šiaulių apskrities VPK finansų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. pažymos (49 b. l. 1 t.) matyti, kad V. G. laikino nedarbingumo laikotarpiu jam priskaičiuota 1880,02 Eur nedarbingumo pašalpa bei 515,13 Eur sumokėta socialiniam draudimui. Šiaulių apskrities VPK kaip išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga žalos atlyginimo reikalauja iš atsakingo už žalą asmens – kaltinamojo J. R..

Policijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos civiliniu ieškiniu (5-7 b. l. 2 t.) prašo priteisti iš kaltinamojo turinei žalai atlyginti 6295,90 Eur, kurią sudaro 7 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacija 6007,89 Eur, išmokėta policijos pareigūnui V. G. už patirtą sužalojimą tarnybos metu, jam išmokėta 279,62 Eur draudimo suma bei 8,39 Eur (3 procentai nuo išmokėtos draudimo sumos), sumokėti valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Policijos departamentas, išmokėjęs draudimo sumą ir kompensaciją, įgijo reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį – kaltinamąjį J. R..

Kauno teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį (39 b. l. 1 t.), prašė priteisti iš kaltinamojo J. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 200,89 Eur žalos atlyginimui už nukentėjusiojo V. G. gydymą VšĮ Raseinių ligoninėje. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašo (40 b. l. 1 t.) matyti, kad už V. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigai iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 200,89 Eur. Pripažinus J. R. kaltu dėl V. G. sužalojimo, iš kaltinamojo prašoma priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidos.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Tokiu būdu, valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi, šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, todėl Šiaulių apskrities VPK, Policijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos, Kauno teritorinė ligonių kasa negalėjo būti pripažinti civiliniais ieškovais ir reikšti civilinius ieškinius regreso tvarka. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Išspręsdamas regresinius ieškinius baudžiamojoje byloje teismas pažeistų BPK 109 straipsnio nuostatas, tai kliudytų teismui priimti teisingą nuosprendį. Esant tokiam žalos atlyginimo baudžiamajame procese reglamentavimui, Šiaulių apskrities VPK, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. R. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, padarė tris nesunkias nusikalstamas veikas. Jis ūkininkauja (38 b. l. 2 t.), seniūnijoje, kurioje gyvena, charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, ramaus būdo, kultūringas, ne kartą finansiškai parėmęs Žaiginio mokyklą ir kaimo bendruomenę, nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnija nėra gavusi (39 b. l. 2 t.). Tačiau jis kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, su jais nesusitaikė, todėl jam skirtinos vidutinio griežtumo bausmės, numatytos už jo padarytus nusikaltimus. Kadangi jis teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Siekiant kaltinamąjį perauklėti, kad jis ateityje nenusikalstų ir būtų pasiekti bausmės tikslai, tikslinga jam paskirti įpareigojimą – atsiprašyti nukentėjusiųjų (BK 48 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu :

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir nuteisti viešaisiais darbais 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 286 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti nuteistąjį J. R. atsiprašyti nukentėjusiųjų A. B., E. K., D. D. ir V. G..

Šiaulių apskrities VPK, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

A. B., E. K., D. D. ir V. G. civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – plastikinius kibirėlius su vinimis, plastikinį paketą su vinimis, išardytą kartoninę dėžutę, 4 paketus plastikinių paketų su vinimis, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate, - sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė