Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

atsakovo Kretingos „Šilo rago“ medžiotojų būrelio atstovui advokatui R. L. ir atstovui R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būreliui dėl medžiotojų būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio sprendimo panaikinimo ir paskirtos nuobaudos – pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių – panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio sprendimo nuo priėmimo momento ir jo pagrindu paskirtos nuobaudos – ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020 panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą, kuria Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

34. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytas išvadas plačiau pakartotinai nenagrinėtini apelianto argumentai dėl jo informavimo apie 2018 m. rugpjūčio 28 d. būrelio valdybos posėdį tinkamumo, dėl poveikio priemonės taikymo tvarkos ir įstatų atitikties Asociacijų įstatymo nuostatoms bei kitų, apelianto teigimu, padarytų procedūrinių pažeidimų priimant sprendimą pašalinti jį iš būrelio narių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, konstatavo, kad aptariamu aspektu jo argumentai nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms šiuo aspektu, t. y. kad procedūrinių pažeidimų skiriant visuomeninę poveikio priemonę apeliantui nenustatyta.

35. Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir konvencinė žmogaus teisė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad, susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Nagrinėjamu byloje susiklostė situacija, kad, asociacijos nuomone, jos narys A. B. yra netinkamas toliau būti asociacijos – medžiotojų būrelio – nariu. Apeliantas, ginčydamas tokį asociacijos sprendimą, argumentuoja, kad būrelis nepagrindė, už kokius konkrečius jo veiksmus jis pašalintas iš būrelio narių.

37. Pagal būrelio įstatus būrelio nariams, nevykdantiems įstatų reikalavimų, visuotinio būrelio narių susirinkimo nutarimų, valdybos sprendimų, pažeidžiantiems įstatymus ir kitus teisės aktus, medžiotojo etiką, taip pat už diskredituojančią, destruktyvią, kenkėjišką veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės: įspėjimas; dalyvavimo medžioklėse apribojimas, pašalinimas iš būrelio narių (Įstatų 23 punktas). Būrelio narys valdybos sprendimu gali būti pašalintas iš būrelio: praradus teisę medžioti, kai nario veikla kenkia kolektyvui ir nesuderinama su būrelio veiklos tikslais (33.8.1 punktas); pažeidus įstatus, medžioklės taisykles, būrelio vidaus tvarkos taisykles (33.8.2 punktas); atsisakius arba nepateisinamai delsiant mokėti būrelio narių tikslinius ir kitus mokesčius (33.8.3 punktas); nevykdant visuotinio būrelio narių susirinkimo, valdybos ir kitų būrelio organų nutarimų (33.8.4 punktas). Taigi atsakovo įstatuose apibrėžtos aplinkybės (pagrindai), suponuojančios prielaidas valdybai spręsti dėl poveikio priemonės – pašalinimo iš medžiotojų būrelio – taikymo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje, kuria byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pažymėjo, kad sprendimas taikyti tokią sankciją turi būti priimtas esant konkrečiam pagrindui, t. y. tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtintų, kokiu konkrečiu laiku, kaip ir kokiu būdu buvo nevykdyti įstatymų, įstatų, nutarimų ir kitų teisinių nuostatų reikalavimai, kaip buvo vykdoma ar kitaip pasireiškė ieškovo diskredituojanti, destruktyvi, kenkėjiška veikla, kokius sukėlė padarinius, kodėl tokie veiksmai nesuderinami su asmens tolesne naryste būrelyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog teismo sprendimas neturi būti grindžiamas vien apibendrinto pobūdžio teiginiais, tokiais kaip, pvz., netinkamas nario elgesys, kenkėjiška, destruktyvi veikla, ir pažymėjo, kad tokie apibūdinimai gali būti naudojami teismo sprendime, tik jeigu kartu atskleidžiami juos sudarantys konkretūs faktai.

38. Medžioklė yra asmenų laisvalaikio veikla, kurią jie vykdo savo malonumui savanoriškai susibūrę į organizaciją, taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant klausimą dėl medžioklės būrelio nario pašalinimo iš būrelio teisėtumo ir pagrįstumo nėra teisinio pagrindo šiuos teisinius santykius itin formalizuoti ir taikyti taisykles ir principus, galiojančius darbo ar administracinėje teisėje, taip pat ir šiose teisės šakose numatytus nuobaudų skyrimo senaties terminus, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, taip pat nurodė, kad asociacijos narius siejantys geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai pasižymi neformalumu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai, pasikalbant ir įsiklausant. Kad priklausymas medžiotojų būreliui ir dalyvavimas jo veikloje yra laisvalaikio praleidimo forma, atsipalaidavimas, poilsis ir pomėgis, parodė ir kaip liudytojai apklausti „Šilo rago“ medžiotojų būrelio nariai A. J., A. B., D. D., D. Š., taip pat būrelio pirmininkas R. J., pažymėję, jog jie yra suaugę vyrai su ginklais, todėl itin svarbu, kad būrelio narius sietų tarpusavio pasitikėjimas, pagarba ir paklusimas būrelio taisyklėms. Visi apklausti liudytojai ir būrelio pirmininkas parodė, kad A. B. yra praradęs pasitikėjimą asmuo, nė vienas liudytojas nenorėtų toliau su juo medžioti, ir parodė neįsivaizduoją, kad apeliantas galėtų grįžti į būrelį, o problemų kilo ne dėl konkrečių konkrečiu laiku padarytų ieškovo veiksmų, bet jos kaupėsi ilgą laiką dėl jo elgesio, valdingo ir konfliktiško būdo, noro visiems vadovauti, siekio, kad jam paklustų kiti nariai, rodomos nepagarbos, teisminių procesų inicijavimo ir, svarbiausia, atskiro medžiotojų būrelio „Alksna“ be medžioklės plotų įkūrimo ir siekio „Šilo rago“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų sąskaita suformuoti medžioklės plotus naujai įkurtam būreliui.

39. Nustatyta, kad ginčo šalis siejantis konfliktas paaštrėjo 2016 metais, liudytojų ir būrelio pirmininko teigimu, A. B. įžeidus kitą, jau mirusį, būrelio narį E. Ž., pagrasinus jį „pakišti po šakomis“. Medžiotų būrelio valdybos posėdžio 2016 m. rugpjūčio 9 d. protokolo 2-uoju punktu priimtas nutarimas paskirti A. B. nuobaudą – įspėjimą bei įpareigojimą atsiprašyti. Kaip parodė liudytojai, jie nežino, dėl ko tiksliai kilo konfliktas, tačiau toks viešas grasinimas, ypač įvertinus aplinkybę, kad jie yra žmonės su šaunamaisiais ginklais, yra nepriimtinas, juos šokiravo ieškovo pareiškimas ir jie nebenorėtų kartu medžioti su tokiu žmogumi. Liudytojas A. J. parodė, kad ieškovas ir tuo metu, 2016 metais, kviečiamas neatvyko į valdybos posėdį, jokių paaiškinimų nedavė, neatsiprašė dėl savo elgesio, o vietoje to kreipėsi į teismą ir apskundė valdybos nutarimą ir nuobaudą – įspėjimą bei įpareigojimą atsiprašyti. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017 pakeistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas ir ieškinys patenkintas konstatavus, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie valdybos posėdžio susirinkimą ir kad 2016 m. rugpjūčio 9 d skiriant nuobaudą nepagrįstai taikyta įstatų 2016 m. liepos 28 d. redakcija, o ne 2001 m. gegužės 16 d. įstatų redakcija, nors ieškovo nusižengimas padarytas ir būrelio narių 2016 m. liepos 25 d. pareiškimas dėl ieškovo elgesio buvo pateiktas dar prieš įsigaliojant 2016 m. liepos 28 d. redakcijos įstatams. Pažymėtina, jog teismas nurodytoje civilinėje byloje nevertino nuobaudos pagrįstumo, nesiaiškino faktinių aplinkybių, nenustatė, dėl kokių ieškovo veikų jam buvo paskirta nuobauda, o ją panaikino konstatavęs tik procedūrinius pažeidimus skiriant nuobaudą.

40. Liudytojas A. J. parodė, kad konfliktai prasidėjo dar 2012 metais, nes ieškovas norėjo vadovauti būrelio B. grupei, kurioje medžiojo, o 2016 metais pradėjo atvirai veikti prieš būrelį ir jo narius, susirinkimuose dalyvaudavo nusiteikęs priešiškai, siekdavo, kad neįvyktų rinkimai, sprendimų priėmimai, kad nebūtų patvirtinti nauji įstatai, gąsdino, kad būrelis bus išformuotas, labai negražiai pasielgė su kitu nariu E. Ž. ir vietoje atsiprašymo pareiškė ieškinį teismui (minėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017). 2016 m. gegužės 7 d. visuotinio ataskaitinio būrelio narių susirinkimo, kuriame dalyvavo ir A. B., protokole (1 t., b. l. 78–92) užfiksuotos aplinkybės patvirtina liudytojo parodymus. Iš protokolo matyti, kad tuo metu jau buvo kilę nesutarimų tarp ieškovo ir kitų būrelio narių, jis nebuvo mėgstamas narys. Priešingai, protokole ne kartą užfiksuota, jog prieš įvairius ieškovo pasiūlymus (dėl klausimo apie gresiantį būrelio likvidavimą įtraukimo į darbotvarkę, dėl įstatų netvirtinimo) kilo „prieštaravimų banga“, svarstant naujų įstatų tvirtinimo klausimą (3 klausimas) ieškovas siūlė jų netvirtinti, tik padiskutuoti, įstatus svarstyti kitame visuotiniame susirinkime, o tvirtinimą atidėti dar kitam susirinkimui, t. y. atidėti įstatų tvirtinimą trejiems metams. Nors būrelio narys visuotiniame susirinkime turi teisę reikšti pastabas, pasiūlymus, išsakyti pastebėjimus ir pan., iš protokolo turinio matyti, jog toks pasiūlymas nebuvo priimtas palankiai, susirinkimo atmosfera nebuvo draugiška, kaip minėta, prieš tokį ieškovo pasiūlymą kilo „prieštaravimų banga“, protokole nurodyta, kad visi būrelio nariai turėjo galimybę susipažinti su įstatų projektu, buvo informuoti apie šį klausimą, naujų įstatų projektas parengtas remiantis prieš trejus metus priimtu visuotinio susirinkimo nutarimu, todėl nebuvo pagrindo atidėti jo svarstymą dar trejiems metams.

41. Aptariamame protokole nurodyta, jog svarstant klausimą, susijusį su pretenzijomis dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų (6.2.3 protokolo punktas), ir A. B. pareiškus pretenzijas, kad jam nesuteikiama medžioklės vadovo teisė, nors jis to nori, atsakyta, kad teisė vadovauti medžioklėms jam nesuteikiama dėl to, kad jis yra baustas Gyvosios gamtos inspekcijos už medžiojimą be galiojančio medžiotojo bilieto, todėl šiuo metu juo, kaip medžioklės vadovu, nepasitikima. Nurodyta, kad dėl tokio ieškovo nusižengimo buvo nubausti ir du kiti būrelio nariai, kaip medžioklės vadovai, kurių vadovaujamose medžioklėse pažeistos medžiojimo taisyklės. A. B. į tai pareiškęs, kad medžioklės vadovai patys kalti, nes prieš medžioklę nepatikrino, ar jis turi galiojantį medžiotojo bilietą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto pareiškimai ir elgesys nesuderinami nei su Medžioklės įstatymo, nei su būrelio įstatų reikalavimais medžioti tik turint galiojantį medžiotojo bilietą ir leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nėra kritiškas savo poelgiams, dėl savo padarytų pažeidimų linkęs kaltinti kitus. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip nesielgiama bendruomenėje, kurią vienija bendras interesas ir pasitikėjimas. Protokole nurodyta, jog po tokio ieškovo pareiškimo kilo pasipiktinimas A. B. elgesiu, būrelio nariai išsakė jam kritiką, E. Ž. apibūdino jį kaip labai blogą, nevertą būrelio pasitikėjimo žmogų, nurodė, kad būrelyje nebuvo nesutarimų ir niekas neužsiėmė kenkėjiška veikla, propaganda ir griovimu, P. P. pasakė, kad vykstančios intrigos (skundai įvairioms institucijoms, prieštaravimai vadovybės sprendimams, gandai ir pan.) buvo inicijuotos A. B. ir I. P., kiti susirinkimo dalyviai pritarė šiems pasisakymams, D. Š. ir P. Z. pasiūlė pašalinti nurodytus asmenis iš būrelio narių. Svarstant A. B. pasiūlytą klausimą dėl būrelio likvidavimo grėsmės (papildomai įtrauktas į darbotvarkę 7-asis klausimas) nurodyta, kad dauguma narių kategoriškai atsisakė toliau dalyvauti šio klausimo svarstyme motyvuodami, kad jis paremtas melagingais gandais, inicijuotas A. B. ir I. P. vieninteliu tikslu – nušalinti būrelio valdybą ir pirmininką nuo pareigų.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien 2016 m. gegužės 7 d. visuotinio ataskaitinio būrelio narių susirinkimo protokole nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad būrelio nariai A. B. vertina neigiamai, nepalankiai, o jo paties pareiškimai nesudaro pagrindo vertinti ieškovą kaip asmenį, siekiantį priklausyti asociacijai, medžiotojų būreliui, geranoriškai dalyvaujantį jo veikloje ir pritampantį šiame kolektyve. Priešingai, iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad A. B. pradėjo medžioti būrelyje maždaug 2008 metais, iš pradžių B. grupėje (pagal Vidaus tvarkos taisykles būrelio nariai buvo suskirstyti į keturias grupes (1 t., b. l. 19–20)), tačiau norėjo jai vadovauti, norėjo, kad kiti nariai jam paklustų, dėl to kilo kitų narių nepasitenkinimas, prasidėjo konfliktai. Liudytojas parodė, kad A. B. perėjus į A. medžiotojų grupę iš pradžių santykiai buvo geri, tačiau bėgant laikui pradėjo ryškėti tie patys ieškovo charakterio bruožai, jis siekė vadovauti, nustatyti savas taisykles, kad jam paklustų kiti nariai, ir prasidėjus 2017 metų medžioklės sezonui, gegužės mėnesį, šios medžiotojų grupės nariai atsisakė kartu medžioti su A. B. ir paprašė valdybos paskirti jį į kitą grupę. Kaip liudytojas apklaustas A. grupės vadovas D. D. parodė tokias pačias aplinkybes, t. y. kiek jam žinoma, ieškovas sukonfliktavo ir pasiprašė perkeliamas į A. medžiotojų grupę, grupės nariai balsavo už jo priėmimą, todėl A. B. buvo priimtas į A. grupę. Liudytojas D. D. parodė, kad tiek būrelyje, tiek ir jo grupėse visi yra lygūs ir lygiateisiai, visi atvirai išsako savo nuomonę, visus klausimus sprendžia kartu, grupės nariai prieš medžiokles susirenka ir susitaria, kurioje vietoje kuris tykos žvėrių, kiek laiko medžios, pasirašo medžioklės lapuose, tačiau ieškovas visada pirmas nuvažiuodavo į medžioklės vietą, apžiūrėdavo, kur praeina žvėrys, pats savo nuožiūra nuspręsdavo ir kategoriškai pareikšdavo, kurioje vietoje medžioklėje tykos, niekam nesakęs įsirengė stacionarų bokštelį ir šėryklą, reikalaudavo medžioti po 3 kartus per savaitę ir būtinai iki 12 val., kėlė įtampą grupėje, pradėjo konfliktuoti, pradėjo jaustis viršesnis už kitus, nors būrelio narių ir grupės narių santykiai grįsti lygiateisiškumu, ieškovui visada buvo būtina įrodyti, kad jis teisus. Liudytojas D. D. parodė, kad jam kaip grupės vadovui kyla atsakomybė už medžiotojų saugumą, todėl būtent jis turi žinoti, kuris medžiotojas ir kurioje vietoje yra. Taip pat parodė, kad kaip grupės vadovas po konflikto 2016 metais ne kartą bandė susisiekti su A. B., norėjo tartis, taikytis, tačiau su juo ieškovas niekada nekalbėjo, neatsiliepdavo į skambučius, visą laiką ignoravo, o iš karto po konflikto su E. Ž., jam bandant įsikišti ir sutaikyti, prie kitų medžiotojų viešai išplūdo jį necenzūriniais žodžiais. Liudytojas parodė, kad ieškovas pradėjo organizuoti būrelio atskyrimą, plotų dalijimą, mano, kad siekiantis būti būrelio nariu asmuo taip nesielgtų, nemano, kad galima atkurti santykius, nes viskas prasidėjo nuo atsiprašymo, o baigėsi teisme.

43. Liudytojo D. D. parodymus iš esmės patvirtina 2017 m. gegužės 6 d. visuotinio rinkimų ataskaitinio –būrelio narių susirinkimo protokolo duomenys (1 t., b. l. 46–50). Protokole nurodyta, jog, 3.7 klausimu svarstant B. ir A. grupių sujungimą, A. grupės vadovas D. D. pareiškė, kad nebenori toliau vadovauti grupei ir medžioti kartu su grupės nariais I. P. ir A. B.; 3.10 klausimu svarstyta dėl A. B. elgesio, nurodyta, jog atsižvelgiant į daugumos nuomonę apie A. B. pateiktas siūlymas visuotiniam narių susirinkimui pašalinti jį iš narių, klausimą pasiūlyta kelti ne šiame, bet neeiliniame visuotiniame susirinkime. Iš protokolo turinio matyti, kad dėl pasiūlymo ateityje pašalinti ieškovą iš būrelio narių kilo nepasitenkinimas ir buvo pasiūlyta A. B. nedelsiant pašalinti iš būrelio narių, tačiau posėdžio pirmininkas paaiškino, kad to negalima padaryti asmeniui nedalyvaujant susirinkime ir manytina, kad A. B. tokį sprendimą ginčys teisme. Dėl to nutarta įpareigoti valdybą sušaukti valdybos posėdį, kuriame būtų priimtas sprendimas dėl A. B. pašalinimo. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 15 d. 14 būrelio narių kreipėsi į būrelio valdybą nurodydami, kad atsisako dalyvauti organizuojamose medžioklėse kartu su I. P. ir A. B. dėl jų konfliktiškumo, savanaudiško, neetiško bei diskredituojančio elgesio su kitais medžiotojais (1 t., b. l. 51). Pažymėtina, jog, kaip minėta, A. B. 2017 m. gegužės 6 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime nedalyvavo, o 2017 m. birželio 6 d. raštu „Šilo rago“ medžiotojų būrelio pirmininkui nurodė, kad ir valdybos posėdyje, organizuojamame 2017 m. birželio 7 d., nedalyvaus, nes klausimai dėl jo elgesio svarstyti 2016 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame valdybos posėdyje, dėl jam paskirtos nuobaudos tebevyksta teisminiai ginčai (1 t., b. l. 25–26). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia A. B. pozicija parodo, kad jis nesiekė išspręsti kilusių problemų, nebendradarbiavo su būrelio valdyba bei nariais, nereagavo į jam reiškiamą kritiką ir pastabas, t. y. nesielgė geranoriškai, o priešingai, toliau rašte dėstydamas savo nuomonę dėl nario mokesčio mokėjimo tvarkos ir reikšdamas abejones dėl visuotiniame susirinkime išrinkto valdybos nario priklausymo buvusiam LSSR KGB rezervui, siekė nukreipti dėmesį nuo egzistuojančių problemų ir savo elgesio.

44. 2018 m. liepos 16 d. „Šilo rago“ medžiotojų būrelio 25 nariai pasirašė pranešimą (1 t., b. l. 75–77), adresuotą būrelio pirmininkui, kuriame nurodė, kad informuoja valdybą apie nario (medžiotojo) A. B. vykdomą diskredituojančią, destruktyvią, kenkėjišką veiklą, kuri pasireiškia tuo, kad A. B. nenori suprasti ir vykdyti būrelio narių priimtų taisyklių ir reikalavimų, dėl to kyla nesutarimų ir konfliktų, jis siekia įvesti savo tvarką, prasidėjo rietenos, ginčai, įžeidinėjimai, santykių aiškinimasis teisme, pažymėta, kad toks atvejis būrelio istorijoje (daugiau kaip 50 metų) pirmas ir labai nemalonus, išdėstytos aplinkybės, susijusios su ieškovo perėjimu iš B. medžiotojų grupės į A. grupę; nurodyta, kad nors Įstatų 21.3 punkte įtvirtinta nario teisė susipažinti su būrelio dokumentais ir gauti informaciją, nesikreipdamas į valdybą, ieškovas 2016 m. spalio 25 d. su pareiškimu tiesiogiai kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl „Šilo rago“ medžiotojų būrelio galbūt netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos, tačiau šie įtarimai nepasitvirtino, tyrimas nepradėtas. Pranešime nurodyta, jog tokiais veiksmais A. B. pažemino būrelio ir revizijos komisijos narius, ypač kai pats dalyvavo susirinkime, kuriame vienbalsiai buvo patvirtinta metinė ataskaita. Pranešime taip pat nurodyta, kad ieškovas nevykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimo dėl nario mokesčio mokėjimo, piktybiškai vengia jį sumokėti, taip pat nėra sumokėjęs Kretingos LMŽD skyriui už 2016 ir 2017 metus; nurodyta, kad 2017 m. gegužės 6 d. vykusio visuotinio narių susirinkimo metu trukdė vesti susirinkimą, gąsdino, kad ruošiami dokumentai dėl būrelio likvidavimo, dėl tokio A. B. elgesio būrelio nariai priėmė nutarimą paruošti dokumentus dėl jo pašalinimo iš būrelio, iš 39 narių už pašalinimą balsavo 37. Pranešime priminta, jog jau 2017 m. gegužės 15 d. 14 būrelio narių kreipėsi į valdybą su prašymu dėl ieškovo elgesio ir nurodė atsisakantys kartu su juo dalyvauti būrelio veikloje, taip pat nurodyta, kad ieškovas su kitu nariu I. P. įregistravo naują medžiotojų klubą be medžioklės plotų „Alksna“ ir siekia iš medžiotojų būreliui „Šilo ragas“ suformuotų medžioklės plotų paimti 2700 ha, o tai reiškia, kad nurodyti du asmenys savęs nebelaiko būrelio nariais ir veikia kenkėjiškai. Pažymėta, kad daugiau kaip dvejus metus ieškovas visiškai nedalyvauja būrelio veikloje, nemoka mokesčių, vykdo diskredituojančią, destruktyvią, kenkėjišką veiklą ir siūloma jį pašalinti iš narių.

45. Iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. valdybos posėdžio protokolo (1 t., b. l. 66–67) matyti, kad į valdybos posėdį ieškovas neatvyko, paaiškinimų nepateikė, valdybos narys V. P. patvirtino, jog pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka tikrovę, nes pats medžioklių metu yra ne kartą gavęs kitų narių nusiskundimų ieškovo elgesiu, valdybos narys V. G. nurodė, kad nustatyto dydžio mokesčių būreliui ieškovas iki šiol nėra sumokėjęs, prašymų atidėti mokesčių mokėjimą negauta. Valdybos nariai vienbalsiai nutarė pašalinti A. B. iš „Šilo rago“ medžiotojų būrelio narių.

46. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020 nurodyta, jog asmens naudojimasis teise kreiptis į kompetentingas institucijas nurodant galimus teisės pažeidimus savaime negali būti laikomas veiksmu, priešingu būrelio tikslams. Priešingai, nutartyje nurodyta, kad sąžiningas kreipimasis į teisėsaugos institucijas yra legalus veiksmas, nesudarantis pagrindo už tai taikyti sankciją, o teismas turėjo įvertinti ieškovo kreipimąsi į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą taip pat ir sąžiningumo aspektu (įskaitant sąžiningą klydimą), o ne vien pasiremti kreipimosi faktu ar aplinkybe, jog, atlikus finansinį patikrinimą, nepasitvirtino ieškovo teiginiai ir ikiteisminis tyrimas buvo nepradėtas. Apeliacinės instancijos eismo teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantas argumentuoja, kad į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą kreipėsi negavęs prašytos informacijos iš būrelio, jo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. 2016 m. balandžio 15 d. grupė medžiotojų būrelio narių raštu kreipėsi į tuometinį būrelio pirmininką su prašymu pranešti apie būrelio ūkinę finansinę padėtį, 2015 metais surinktų tikslinių įmokų, mokesčių dydį bei jų panaudojimą pagal paskirtį (1 t., b. l. 103–104). 2016 m. gegužės 7 d. vykusio visuotinio ataskaitinio būrelio narių susirinkimo, kuriame dalyvavo ir ieškovas, protokole (1 t., b. l. 78–92) nurodyta, kad 2-uoju klausimu revizijos komisijai pristačius ataskaitą, nurodžius, kad finansinėje būrelio veikloje pažeidimų nenustatyta, A. B. revizijos komisijos pirmininkui uždavė klausimą dėl advokato išlaidų dydžio, daugiau pastabų ir komentarų nebuvo ir revizijos komisijos ataskaita buvo patvirtinta vienbalsiai. Pažymėtina, jog visuotinio susirinkimo nariai buvo informuoti, kad yra gautas 9 narių pareiškimas, kuriuo, be kitų klausimų, prašoma informuoti apie būrelio 2015 metų ūkinę finansinę padėtį. Protokole svarstant 6.2.8 klausimą nurodyta, jog 2015 metų ūkinė finansinė būrelio veikla ką tik pristatyta, revizijos komisijos patikrinimo aktas patvirtintas vienbalsiai, todėl netikslinga papildomai kelti šį klausimą. Protokole neužfiksuota, kad būtų kilę prieštaravimų, prašymų pateikti informaciją, klausimų ar pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms nepagrįsti apelianto teiginiai, kad būrelio pirmininkas į būrelio narių prašymą neatsižvelgė ir dokumentų nepateikė. Pažymėtina, jog į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą apeliantas kreipėsi tik praėjus beveik pusei metų nuo visuotinio būrelio narių susirinkimo, t. y. 2016 m. spalio 21 d. su pareiškimu (1 t., b. l. 105). Teisėjų kolegijos nuomone, reikšminga aplinkybė, kad į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą kreiptasi po to, kai pirmą kartą būrelio nariai 2016 m. liepos 25 d. su pareiškimu kreipėsi į būrelio valdybą dėl ieškovo elgesio ir jis 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo įspėtas dėl nederamo elgesio ir įpareigotas atsiprašyti, o dėl valdybos nutarimo pareiškė ieškinį teisme. Taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantas, nors ir pats pritaręs revizijos komisijos ataskaitai, laikotarpiu nuo visuotinio susirinkimo iki kreipimosi į ikiteisminio tyrimo instituciją būtų pakartotinai prašęs pateikti susipažinti kokius nors dokumentus ar informaciją ir kad jam būtų atsisakyta juos pateikti. Priešingai, apeliantas pats nurodė, jog po nuobaudos paskyrimo 2016 m. jis nutraukė santykius su būreliu ir jo nariais, nebedalyvavo būrelio veikloje ir medžioklėse. Vertindama apelianto kreipimąsi į Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą susiklosčiusių jo santykių su būrelio nariais ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai nebuvo sąžiningas suklydimas dėl galbūt netinkamai tvarkomos būrelio finansinės apskaitos, bet buvo labiau siekis pamokyti būrelį, o, kaip parodė liudytojai, jiems susidarė įspūdis, kad apeliantas yra kerštingas ir siekia įrodyti savo teisumą bet kokiais būdais.

47. Nors, kaip teigia apeliantas, po to, kai 2016 m. pareiškė ieškinį teisme, būrelis jį pradėjo ignoruoti, neišduoda jam medžioklės lapų, su juo nebendrauja, nepraneša apie renginius ir pan., byloje nėra duomenų, kad apeliantas nors kartą būtų kreipęsis į būrelio narius siekdamas gauti informaciją apie vykstančius renginius, talkas, medžiokles. Priešingai, kaip minėta, grupės vadovas D. D. parodė, kad nuo 2016 m. su ieškovu nebesusisiekia, ieškovas neatsiliepia telefonu ir nebendrauja. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 1 d. prašymu ieškovas būrelio pirmininko prašė pateikti tik 2017 m. gegužės 6 d. visuotinio narių susirinkimo ir 2017 m. gegužės 7 d. valdybos posėdžio protokolus (1 t., b. l. 27), juos gavęs 2017 m. birželio 13 d. elektroniniu laišku prašė atsiųsti dar kartą, tik pasirašytus, vėliau prašė pateikti jam visų medžioklės lapų, išduotų 2017 m. gegužės–spalio mėnesiais, kopijas, o būrelio pirmininkui nurodžius, kad valdybos sprendimu dokumentų kopijos yra apmokestintos, nes būrelis neturi biuro įrangos ir galimybių nemokamai padaryti dokumentų kopijas, ir pasiūlius suderintu laiku atvykti į medžiotojų būrelio buveinę susipažinti su prašomais dokumentais, ieškovas pradėjo reikšti nepasitenkinimą nurodydamas, kad valdybos sprendimas dėl dokumentų kopijų apmokestinimo prieštarauja įstatams, valdyba viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymus, susijusius su mokestinėmis prievolėmis, o tai gali turėti teisinių pasekmių (1 t., b. l. 28–32).

48. Pažymėtina, kad ieškovas būrelio nariu buvo daug metų, jam turėjo ir galėjo būti žinoma apie būrelio veiklą, organizuojamus renginius, talkas, nors apeliantas teigia, kad buvo izoliuotas ir jam nebuvo išduodami medžioklės lapai, kaip matyti iš liudytojų parodymų ir faktinių bylos aplinkybių, nors būrelio tikslas nėra vien tik medžioklė, apeliantas niekada ir neketino dalyvauti talkose, renginiuose, minėta, kad po konflikto 2016 m. su apeliantu išviso nebebuvo galimybės susisiekti, o medžioti ieškovas siekė vienas, siekė gauti asmeninius medžioklės lapus. Tuo tarpu, kaip parodė visi liudytojai, medžioklės lapai yra išduodami grupės vadovui arba, jeigu vadovas negali dalyvauti medžioklėje, jo nurodytam kitam medžiotojui. Pažymėtina, jog ši tvarka yra įtvirtinta ir būrelio Vidaus tvarkos taisyklių 2.1 ir 2.3 punktuose. Vidaus tvarkos taisyklių 3 punkte nurodyta, jog plėšrūnų, bebrų ir paukščių medžioklės gali būti organizuojamos nepriklausomai nuo grupių plotų ribų, iš anksto suderinus medžioklę su grupės, kurios medžioklės plote planuojama medžioti, vadovu ir registruojamos pas būrelio pirmininką, pagal Taisyklių 4 punktą variminės medžioklės organizuojamos pagal iš anksto numatytą ir valdybos patvirtintą grafiką. Kaip matyti iš aptartų Vidaus tvarkos taisyklių nuostatų, individualios medžioklės nėra numatytos, o duomenų, kad ieškovas būtų derinęs medžioklę su grupės vadovu, byloje nėra. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam nebuvo išduodami medžioklės lapai, todėl jis buvo izoliuotas, nes, kaip nustatyta, buvo priešingai – bendrauti ir bendradarbiauti, būti bendruomenėje ir paklusti jos taisyklėms nebenorėjo pats ieškovas.

49. Nors, apelianto teigimu, nedalyvaudamas būrelio veikloje, galėjo ir nebemokėti nario mokesčio, Įstatų 22.6 punkte įtvirtinta būrelio nario pareiga laiku mokėti mokesčius ir kitus tikslinius mokėjimus. Dar daugiau, „Šilo rago“ medžiotojų būrelio Vidaus tvarkos taisyklių (1 t., b. l. 19–20) 1 punkte nurodyta, kad būrelio narys privalo iki kiekvienų metų birželio 1 d. sumokėti nario mokestį nepriklausomai nuo to, ar jis dalyvauja medžioklėse ar ne, išskyrus, kai narys pateikia rašytinį prašymą valdybai dėl nario mokesčio mokėjimo atidėjimo. Nesumokėjus nario mokesčio iki nustatyto termino metinis nario mokestis padidėja 30 Eur. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 7 d. visuotiniame ataskaitiniame būrelio narių susirinkime 6.2.7 klausimu svarstyta dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio įskaitymo į nario mokestį. Susirinkimo protokole nurodyta, jog tokia tvarka buvo taikoma iki šiol ir šis klausimas bus įtrauktas į 2017 metų visuotinio susirinkimo darbotvarkę (1 t., b. l. 92). 2017 m. gegužės 6 d. visuotinis rinkimų ataskaitinis būrelio narių susirinkimas 3.4 klausimu nutarė būreliui pervedamo 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio į nario mokestį nebeįskaityti, jį laikyti tik savanorišku paramos teikimu būreliui (1 t., b. l. 48). Ieškovas 2017 m. birželio 1 ir 6 d. raštais (1 t., b. l. 25–27) informavo būrelio pirmininką, kad pervedė 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio būreliui, o nutarimas priimtas pasibaigus metinių gyventojų pajamų mokesčio ir kitų deklaracijų pateikimo terminui ir atgal negalioja. Pažymėtina, jog nutarimas aptariamu klausimu nėra nuginčytas ar panaikintas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliantu, kad, esant nusistovėjusiai tvarkai įskaityti į nario mokestį pervedamus 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir ją pakeitus po termino metinėms deklaracijoms pateikti, ieškovas galėjo būti suklaidintas. Kita vertus, jo susirašinėjimo ir bendravimo tonas šiuo klausimu, matyti, yra kategoriškas, jis nurodo, kad nutarimas atgal negalioja, ir plačiau nesiaiškina, neklausia, neprašo pervestą paramą įskaityti į nario mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių ir santykių kontekste neformalūs perspėjimai, vadovybės ar kolegų raginimai vykdyti savo pareigas, elgtis tinkamai, mokėti nario mokestį, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nebūtų nei veiksmingi, nei iš viso įmanomi ieškovui iš esmės nebendraujant ir nebendradarbiaujant su būrelio nariais.

50. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie ieškovo pervestą 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos dydį, o, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, nors ir nekonkretizuota suma, tačiau pervestos paramos dydis nepadengė viso 2017 metų nario mokesčio, 2018 metų nario mokestis sumokėtas pavėluotai – 2018 m. birželio 28 d. (100 Eur) ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. (80 Eur) (1 t., b. l. 33, 56), prašymų atidėti nario mokesčio mokėjimą ieškovas nepateikė, nėra duomenų, kad būtų sumokėta papildoma 30 Eur suma už vėlavimą, taip pat, atsakovo teigimu, nesumokėtas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus nario mokestis už 2016 ir 2017 metus. Ieškovas šios aplinkybės neneigia ir, jo teigimu, nepriklauso šiai organizacijai ir nėra jokio teisės akto, kurio pagrindu turėtų mokėti nario mokestį, šiuos teiginius paneigia būrelio Įstatų 17 punktas, kuriame nurodyta, jog būrelio nariais gali būti medžiojimo teisę ir medžiotojo bilietą turintys piliečiai, pripažįstantys šiuos įstatus, būrelio vidaus tvarkos taisykles, esantys Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyriaus įskaitoje ir tvarkingai ten mokantys medžiotojo metinį mokestį. Nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto elgesys (nario mokesčio nemokėjimas ir vėlavimas jį sumokėti) nelaikytinas geranorišku, o priešingai, matyti, kad problemos dėl nario mokesčio mokėjimo prasidėjo 2016 metais po įvykusio konflikto ir paskirto įspėjimo. Pažymėtina ir tai, kad iš būrelio narių ieškovas pašalintas ne išimtai už nario mokesčio nemokėjimą, tai tik viena iš priežasčių, nulėmusių tokį valdybos sprendimą.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, aptarti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir atitinka rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, patvirtina, kad dėl netinkamo A. B. elgesio kiti būrelio nariai atsisako būti kartu su juo vienoje asociacijoje. Nors ieškovas teigia, kad liudytojų parodymai melagingi ir jie pasirašė melagingame 2018 m. liepos 16 d. pranešime, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad santykiuose su būrelio nariais ieškovas nesilaikė įstatų reikalavimų būti draugiškam, mandagiam ir taktiškam, laikytis medžiotojo etikos (22.7 punktas), nesilaikė Įstatų 22.3 punkto reikalavimų aktyviai dalyvauti būrelio organizacinėje ir gamtosaugos veikloje, gerbti visų kitų narių nuomonę, argumentuotai ir korektiškai ginti savąją, geranoriškai dalyvauti organizuojamuose renginiuose (22.4 punktas), laiku mokėti mokesčius ir kitus tikslinius mokėjimus (22.6 punktas), laikytis įstatų, būrelio vidaus tvarkos taisyklių (22.1 punktas). A. B. pašalinimą iš būrelio lėmė ne vienkartiniai konkretūs veiksmai, bet ilgametis jo elgesys ir neigiamas nusiteikimas prieš būrelį, jo tvarką ir kitus narius, galiausiai – nebedalyvavimas būrelio veikloje ir kito medžiotojų būrelio įkūrimas, kuris siekia dalies „Šilo rago“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų. Pažymėtina, jog ieškovas nė viename procesiniame dokumente, teismo posėdžiuose nenurodė, kodėl jam svarbu priklausyti „Šilo rago“ medžiotojų būreliui. Priešingai, sutiktina su atsakovo argumentais, kad šiuo teisminiu ginču ieškovas siekia naujai įsteigtam medžiotojų būreliui gauti medžioklės plotus. Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. vykusio visuotinio rinkimų ataskaitinio būrelio narių susirinkimo, į kurį kviestas ir ieškovas, tačiau jame nedalyvavo, protokolo išrašo (2 t., b. l. 54) matyti, kad A. B. sutiko atsisakyti „Šilo rago“ medžiotojų būrelio nario statuso ir pabaigti teisminius ginčus, jeigu „Šilo rago“ medžiotojų būrelis medžiotojų būreliui „Alksna“ perduos dalį medžioklės plotų. Kaip minėta, „Šilo rago“ medžiotojų būrelio valdyba neatmetė galimybės, atsiradus norinčių išeiti į medžiotojų būrelį „Alksna“ narių, pagal išeinančių narių skaičių perduoti proporcingą dalį medžioklės plotų būreliui „Alksna“. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir šiuo atveju būrelis parodė geranoriškumą, tačiau ieškovo pasiūlytoms taikaus susitarimo sąlygoms nepritarta neatsiradus norinčių išeiti iš „Šilo rago“ medžiotojų būrelio narių, o būrelio siūlytas taikaus susitarimo sąlygas (ieškovui atsisakyti „Šilo rago“ būrelio nario ir kitų teisių būrelyje, o būreliui nereikalauti atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų), taip pat pasiūlymą ginčą išspręsti teisminės mediacijos būdu apeliantas atmetė.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad egzistavo Įstatų 33.8.1, 33.8.2, 33.8.3 punktuose įtvirtinti ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindai, t. y. nario veikla kenkia kolektyvui ir nesuderinama su būrelio veiklos tikslais, jis pažeidė įstatus, Medžioklės taisykles, būrelio vidaus tvarkos taisykles, atsisako arba nepateisinamai delsia mokėti būrelio narių tikslinius ir kitus mokesčius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių kontekste negali būti ignoruojama asociacijos – būrelio – teisė laisvai pasirinkti savo narius, ir nėra teisinio pagrindo prioritetą teikti išimtinai vieno asmens interesui būti būrelio nariu, kai dauguma būrelio narių tam prieštarauja, o pats asmuo nerodo siekio priklausyti būreliui. Įvertinus tai, kad, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjamu atveju medžioklė yra asmenų laisvalaikio veikla, kurią jie vykdo savo malonumui savanoriškai susibūrę į organizaciją, o, kaip parodė liudytojai ir patvirtina faktinės aplinkybės, ieškovo buvimas šioje organizacijoje kelia įtampą ir konfliktus, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad iš esmės neįmanomas A. B. grįžimas į būrelį jam neparodžius jokio geranoriško nusiteikimo ir ieškinio tenkinimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis), neatkurtų teisinės taikos ir pažeistų viso „Šilo rago“ medžiotojų būrelio interesus. Atsižvelgiant į šios nutarties priėmimo laiką ieškovas jau daugiau kaip ketverius metus iš viso nebedalyvauja jokioje būrelio veikloje, nebendrauja su jo nariais, įkūrė naują medžiotojų būrelį, todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas savęs nebelaiko būrelio nariu. Tokią išvadą patvirtina ir pateiktos medžioklės plotų, esančių savininko žemėje, nuomos sutartys, kurias jau 2018 metų kovo–birželio mėnesiais, t. y. nuo būrelio „Alksna“ įkūrimo iki ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ narių, dešimties metų terminui su nuomojamos žemės savininkais sudarė ir pasirašė A. B., kaip medžiotojų būrelio „Alksna“ atstovas (2 t., b. l. 43–53). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste paskirta visuomeninė poveikio priemonė ieškovui yra visiškai pagrįsta ir proporcinga, nei įspėjimas (Įstatų 23.1 punktas), nei dalyvavimo medžioklėse apribojimas (Įstatų 23.2 punktas) neduotų jokio rezultato ir šios poveikio priemonės nebūtų tikslingos, nes, kaip nustatyta, ieškovas seniai nebelaiko savęs „Šilo rago“ medžiotojų būrelio nariu.

56. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

57. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai dėsto ieškinyje nurodytus argumentus. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija).

60. Ieškovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

61. Sprendimas priimtas atsakovo „Šilo rago“ medžiotojų būrelio naudai, kuris patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą pirmą kartą civilinėje byloje Nr. 2A-885-730/2019, 400 Eur už atsiliepimo į ieškovo kasacinį skundą parengimą ir 200 Eur už advokato teisines paslaugas atstovaujant atsakovui apeliacinėje instancijoje iš naujo nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, jog ieškovas su kasaciniu skundu pateikė įrodymus (1 t., b. l. 191), kad 2019 m. rugsėjo 16 d. įvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-885-730/2019, dėl kurios davė kasacinį skundą ir kuria iš ieškovo atsakovo naudai priteistas 700 Eur išlaidų, atsakovo patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas ir 300 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, iš viso – 1 000 Eur. Įvertinus šią aplinkybę iš ieškovo atsakovui priteistinas 400 Eur išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, ir 200 Eur išlaidų, patirtų iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo A. B. priteisti 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą atsakovo „Šilo rago“ medžiotojų būrelio naudai.

Iš ieškovo A. B. priteisti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą atsakovo „Šilo rago“ medžiotojų būrelio naudai.