Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažino A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi į A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo (duomenys neskelbtini) suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., jo atžvilgiu vykdant ekstradicijos procesą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 95-111 taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. A. S. 2016 m. gegužės 27 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą, o 2017 m. vasario 6 d. jis iš šio registro išregistruotas.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 4 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus – 2 metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 2 mėnesius įsidarbinti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. vasario 28 d., taip pat jo suėmimo laikas pagal Europos arešto orderį nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d.; bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį A. S. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir, be kita ko, panaikino nuosprendžio dalį dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų grąžinimo A. S.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kilęs ginčas tarp nuteistojo A. S. ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. dėl 836 400 Lt, 303 185 Eur, 19 740 Didžiosios Britanijos svarų priklausomybės perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, o A. S. gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir įrodymų tyrimą.

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, A. S. 2019 m. sausio 16 d. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2018 m. birželio 17 d. vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų; jam paskirta bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 30 d. gautas A. S. gynėjo advokato prašymas panaikinti A. S. teistumą. Prašyme nurodyta, kad A. S. teistumas pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendį turėjo išnykti 2022 m. vasario 6 d., tačiau išnykimo eiga nutrūko 2019 m. sausio 16 d., kai A. S. buvo nuteistas (duomenys neskelbtini) už vairavimą neblaiviam. Šiuo metu nuo 2019 m. sausio 16 d. yra praėję 3 metai 4 mėnesiai, iki teistumo išnykimo liko 1 metai 8 mėnesiai. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi, pusė teistumo termino, po kurio nuteistasis gali kreiptis į teismą su prašymu sutrumpinti teistumo laiką ar jį panaikinti, suėjo 2021 m. birželio 16 d. Nuo 2019 m. sausio 16 d. nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, todėl konstatuotina, kad jis laikosi įstatymų. 2011 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00062-11 pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, byla perduota teismui, tačiau galutinis sprendimas nėra priimtas. (Duomenys neskelbtini) pateikė A. S. Europos gero elgesio pažymėjimą, susidedantį iš 2022 m. gegužės 3 d. gero elgesio pažymėjimo be nutarimų ir 2022 m. kovo 5 d. pranešimo iš Lietuvos teistumo registro su nutarimu. Europos gero elgesio pažymėjime nėra duomenų apie A. S. teistumą (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. A. S. sudarė neterminuotą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 7 d. darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad A. S. dirba (duomenys neskelbtini) įmonės kokybės užtikrinimo skyriuje, darbinėje veikloje charakterizuojamas teigiamai. Teistumo panaikinimas reikalingas A. S. norint įkurti įdarbinimo agentūrą užsienyje. Licencijos šiai veiklai gavimui būtina, kad įmonės vadovas būtų nepriekaištingos reputacijos (b. l. 1–3).

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. prašė panaikinti jo teistumą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam, situacija buvo tokia, kad po darbo su kolega kepė šašlykus, išgėrė alaus, ir jis, atsikėlęs kitos dienos ryte, važiavo namo. Patikrinimo metu jam nustatė 1,1 prom. girtumą. Kaltę jis pripažino. Jam buvo paskirta bauda ir teisių atėmimas 9 mėnesiams. Bauda iš pradžių buvo 2 000 Eur, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad jis turi tris vaikus, baudą sumažino iki 800 Eur. Baudą jis iš karto sumokėjo. Jis tęsia savo darbinę veiklą, yra suvirinimo specialistas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jam norisi kilti karjeros laiptais, nori papildomai užsiimti įdarbinimo veikla, turimas teistumas slegia, jam tai daug reiškia dėl profesinės veiklos ir ateities.

Prašymas dėl teistumo panaikinimo netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis; turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis <...>. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. BK 97 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, 7 dalyje – kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą; 8 dalyje – jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta; šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo; asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. BK 97 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažino A. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką (sunkų nusikaltimą), numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi A. S. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos; 2017 m. vasario 6 d. nuteistasis išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Taigi, A. S. atliko Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę 2017 m. vasario 6 d., todėl nuo šios dienos skaičiuojamas penkerių metų teistumo terminas.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo nustatyta, kad 2019 m. sausio 16 d. A. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (duomenys neskelbtini), nes 2018 m. birželio 17 d. vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, už tai jam paskirta bauda, nurodyta bausmės trukmė – 2019 m. gegužės 1 d. A. S. gynėjas advokatas prašymo dėl teistumo panaikinimo nagrinėjimo metu pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendį byloje 6 Cs 135 Js 93190/18, kuris buvo priimtas A. S. pateikus prieštaravimą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyto paros įkainio (baudos dydžio) už neatsargų vairavimą išgėrus. Iš pateikto baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. S. buvo nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 17 d. apie 04.15 val. vairavo automobilį neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,19 prom. alkoholio koncentracija.

2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kiekviena valstybė narė užtikrina, kad baudžiamojoje byloje prieš tam tikrą asmenį į ankstesnius kitose valstybėse narėse dėl to paties asmens priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl kitų faktų, apie kuriuos buvo gauta informacija pagal taikomus dokumentus dėl tarpusavio teisinės pagalbos arba keitimosi informacija apie teistumą, būtų atsižvelgta tokia apimtimi, kokia atsižvelgiama į ankstesnius nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius, ir kad jiems būtų priskirtos teisinės pasekmės, lygiavertės toms, kurios pagal nacionalinę teisę priskiriamos ankstesniems nacionaliniams apkaltinamiesiems nuosprendžiams; 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalis taikoma atliekant ikiteisminį tyrimą, teisminio nagrinėjimo metu ir vykdant apkaltinamąjį nuosprendį, visų pirma atsižvelgiant į taikytinas procesines taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su laikinu sulaikymu, teisės pažeidimo sąvokos apibrėžimu, bausmės rūšimi bei dydžiu, ir taisykles, reglamentuojančias sprendimo vykdymą; 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgimo į ankstesnius kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kaip numatyta 1 dalyje, pasekmės negali būti ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių ir visų su jų vykdymu susijusių sprendimų užprotestavimas, panaikinimas ar peržiūrėjimas naują bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje; 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad remiantis 3 dalimi, 1 dalis netaikoma, jei, tuo atveju, jei ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis būtų buvęs nacionalinis apkaltinamasis nuosprendis, priimtas naują bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę atsižvelgiant į ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį būtų užprotestuojamas, panaikinamas arba peržiūrimas ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis arba su jo vykdymu susijęs sprendimas.

Pamatinio sprendimo 2008/675/TVP įžanginės dalies 3 dalyje nurodyta, kad šio sprendimo tikslas – nustatyti valstybėms narėms minimalią pareigą atsižvelgti į kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Todėl šis pamatinis sprendimas neturėtų trukdyti valstybėms narėms atsižvelgti, remiantis jų teise ir joms turint informacijos, pavyzdžiui, į galutinius sprendimus, priimtus administracinių institucijų, kurių sprendimai gali būti apeliacine tvarka apskųsti baudžiamuosiuose teismuose, nustatančiuose asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos ar veikos, už kurią baudžiama pagal nacionalinę teisę, nes tokia veika laikoma teisės normų pažeidimu. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVP 2 straipsnyje nurodyta, kad šiame pamatiniame sprendime „apkaltinamasis nuosprendis“ – bet kuris galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, nustatantis asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVP 3 straipsnio „Atsižvelgimas naujoje baudžiamojoje byloje į kitoje valstybėje narėje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį“ nuostatos grindžiamos apkaltinamųjų nuosprendžių prilyginimu – jame nustatomas principas, kad užsienio šalyse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinės pasekmės turi būti lygiavertės nacionalinių teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinėms pasekmėms pagal nacionalinę teisę („lygiavertiškumo principas“). Tai reiškia prievolę atsižvelgti į užsienio šalyse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius laikantis nacionalinės teisės (valstybės narės turi atsižvelgti į užsienyje priimtą nuosprendį tik tiek, kiek privalėtų atsižvelgti į nacionalinio teismo apkaltinamąjį nuosprendį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti ir tai, jog tam, kad asmuo būtų laikomas turinčiu teistumą Įstatymo prasme, turi būti duomenų, patvirtinančių, kad: 1) jis nuteistas už nusikaltimo padarymą Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu; 2) nėra BK 97 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių neatsižvelgiama į įsiteisėjusį kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį (2022 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP‑62-552/2022).

Taigi, nors nagrinėjamu atveju byloje yra neginčytinai nustatyta, kad A. S. atžvilgiu 2019 m. sausio 16 d. buvo priimtas Europos Sąjungos valstybės narės – (duomenys neskelbtini) nuosprendis, tačiau vien to nepakanka tam, kad asmuo būtų laikomas teistu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kaip matyti iš prieš tai aptarto teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos, tam yra būtina antra sąlyga – asmens padaryta nusikalstama veika turi būti laikoma nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam yra numatyta 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) nuosprendžio/baudžiamojo įsakymo, priimto A. S. atžvilgiu, matyti, jog pastarasis buvo nuteistas už automobilio vairavimą neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1,19 prom. neblaivumas. Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju A. S. (duomenys neskelbtini) padaryta veika neatitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių. BK nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už automobilio vairavimą neblaiviam, kai asmeniui nustatytas neblaivumas nesiekia 1,51 prom. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokia veika yra laikoma administraciniu nusižengimu ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, todėl asmuo, padaręs tokią veiką, nelaikomas teistu.

Įvertinus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. S. padarius veiką, dėl kurios buvo priimtas (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 16 d. nuosprendis byloje 6 Cs 135 Js 93190/18, jo teistumo pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendį išnykimo eiga nenutrūko. A. S. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2017 m. vasario 6 d., atitinkamai nuo šios dienos skaičiuojamas penkerių metų teistumo terminas suėjo 2022 m. vasario 6 d., todėl laikytina, kad A. S. teistumas pagal minėtą nuosprendį yra išnykęs, ir A. S. yra laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis), todėl A. S. gynėjo advokato prašymas dėl A. S. teistumo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), advokato gynėjo Jaroslavo Jaroščenkos prašymo dėl A. S. teistumo pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.