- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- T-335-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00928-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas teisėjo Valdas Vitunskas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. S. prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nubaustas 2 (dviem) metams laisvės atėmimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. prašyme nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 19 d. sušvelnėjo baudžiamasis įstatymas ir įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, leidžianti sunkaus nusikaltimo padarymo atveju ir už jį teismui skyrus ne ilgesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Prašyme pažymima, kad atitinka sąlygas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Jis sukūrė šeimą, turi sūnų, naujų nusikaltimų per tą laiką nepadaręs. Kad jis buvo priverstas išvykti iš Lietuvos, nes jam grėsė pavojus. Todėl jis nesislapstė. Nėra kam globoti jo dukros.
Nuteistojo A. S. prašymas netenkinamas.
2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią (2K-7-27-746/2015; 2K-216-139/2015).
Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. yra nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.
Tačiau pažymėtina, jog BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad A. S. pasislėpė nuo bausmės vykdymo ir ilgą laiką slapstėsi. Taip pat jis yra nuteistas už smurtinį nusikaltimą, buvo sunkiai sužalojęs kitą žmogų. Todėl jo prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. S. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.