Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-646-613/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-10
Bylos Nr.: e2S-646-613/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lansmeta“
Ieškovas: mažosios bendrijos „Spalvos aidas“
Advokatai: Justas Sankaitis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-646-613/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02508-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.17; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lansmeta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir baudos ieškovei skyrimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Spalvos aidas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lansmeta“ dėl darbų trūkumų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Spalvos aidas“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lansmeta“ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti darbų rezultato trūkumus, t. y. baigti ir ieškovei perduoti pagal ieškovės 2021 m. sausio 29 d. el. paštu pateiktus brėžinius tinkamai pagamintas (sulenktas) metalines detales arba sumažinti atliktų darbų kainą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 39,00 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė MB „Spalvos aidas“ pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Nurodė, kad atsakovė geranoriškai įvykdė vieną iš alternatyvių ieškovės ieškinio reikalavimų, t. y. baigė ir ieškovei perdavė tinkamai pagamintas (sulenktas) metalines detales, todėl tolimesnis ieškinio nagrinėjimas teisme neteko prasmės. Ieškovė prašo priimti šį atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti sumokėtus 75 proc. žyminio mokesčio (11,25 Eur), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3,75 Eur žyminio mokesčio ir 810,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės ieškovei yra žinomos ir suprantamos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Lansmeta“ atsiliepimu į ieškovės prašymą su reikalavimu priteisti iš atsakovės 3,75 Eur žyminį mokestį ir 810,70 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; taip pat prašo paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, paliekant baudos skyrimo klausimą spręsti teismo nuožiūrai, pusę paskirtos baudos įpareigojant sumokėti atsakovės naudai; iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 780,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovės MB „Spalvos aidas“ ieškinio atsakovei UAB „Lansmeta“ dėl darbų trūkumų pašalinimo atsisakymą priėmė ir civilinę bylą Nr. e2-4742-676/2021 nutraukė. Be kita ko, priteisė ieškovei MB „Spalvos aidas“ iš atsakovės UAB „Lansmeta“ 814,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovei MB „Spalvos aidas“ 11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį. Atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir baudos skyrimo netenkino.

5. Teismas nenustatė duomenų, kad ieškovės pareikštas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl priėmė atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė.

6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė savo prievolės, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir atitinkamai patyrė išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį. Atsakovė baigė ir ieškovei perdavė tinkamai pagamintas (sulenktas) metalines detales tik iškėlus civilinę bylą teisme. Kadangi ieškovas ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog atsakovė patenkino ieškovo reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, teismo vertinimu, dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta yra atsakovė ir būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Atitinkamai, tenkinus ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkintinas.

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovei, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, taip pat šalių ir jų atstovų elgesį bylos nagrinėjimo metu, nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys buvo pateiktas siekiant sukelti atsakovei nepatogumų, trukdžių ir rūpesčių ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ieškovės ketinimų. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškovei taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB „Lansmeta“ (toliau – apeliantė) teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir baudos taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir taikyti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, baudos skyrimo klausimą nagrinėti teismo nuožiūra, įpareigoti pusę paskirtos baudos sumokėti atsakovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, motyvai neišsamūs, neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Nutartyje remiamasi išimtinai ieškovės nurodytais duomenimis. Teismas nevertino atsakovės pozicijos arba tai padarė aplaidžiai, neįvertino ieškovės elgesio, dėl kurio, atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju susidarė bylinėjimosi išlaidos.

8.2. Teigia, kad teismas bylinėjimosi klausimą išsprendė formaliai, neatsižvelgdamas į susiklosčiusias faktines aplinkybes ir ieškovės elgesį iki bylos iškėlimo teisme.

8.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškinio pareiškimą teisme lėmė atsakovės elgesys. Mano, kad nutartis nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, kadangi teismas skundžiama nutartimi iš esmės sukūrė ydingą situaciją, kai ieškovė, laisva valia atšaukusi užsakymą, vėliau vienašališkai nusprendžia negrąžinti pinigus už neatliktus darbus, pareiškia nepagrįstą ieškinį ir ne tik gauna bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepatiria jokių nepatogumų dėl savo neatsakingų ir nerūpestingų veiksmų.

8.4. Teismas, spręsdamas baudos skyrimo ieškovei klausimą, tinkamai neįvertino ir (ar) nevertino ieškovės elgesio. Skundžiama nutartimi nepasisakyta nė dėl vieno atsakovės argumento baudos ieškovei skyrimo klausimu, dėl to naikintina kaip nepagrįsta.

Atsiliepimas

9. Ieškovė MŽ „Spaudos aidas“, atstovaujama advokato Justo Sankaičio, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atskirojo skundo argumentai visiškai niekuo nepagrįsti, atsakovas neobjektyviai, sau palankiai interpretuota faktines aplinkybes jas iškraipydamas, siekia išvengti atsakomybės ir kaltės dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, nepagrįstai bandydamas tokią kaltę perkelti ieškovei.

9.2. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas būtent pats faktas, kad atsakovė pagamino ginčo detales (to ir siekė ieškovė) ir tai padarė jau po ieškinio pateikimo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Aplinkybė, ar atsakovė privalėjo užbaigti užsakymą iki jo tinkamumo naudoti, būtent ir buvo ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje, kuris būtų buvęs teismo išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės. Bylos neišnagrinėjus iš esmės dėl to, kad atsakovė ieškovės reikalavimą įvykdė, negali būti pagrindas teigti, kad atsakovė neprivalėjo užsakymo baigti, ir daryti išvadą, kad ieškovės ieškinys buvo nepagrįstas.

9.3. Taip pat pažymėjo, kad iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies aiškiai matyti teismo argumentai, dėl ko teismas nusprendė, kad turi būti atlyginamos būtent ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir kodėl teismas netenkino atsakovo prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliantė teigia, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys nemotyvuotos, neatsakyta į esminius pateiktų faktinių ir teisinių argumentų aspektus, atsakovės pozicija visiškai nevertinta arba ji buvo įvertinta aplaidžiai, todėl naikintina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad skundžiamos nutarties dalys yra visiškai nemotyvuotos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bylą užbaigus nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės – bylą nutraukus ieškovei atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais ir bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

Dėl faktinių aplinkybių

15. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės elgesį iki ieškinio teismui pateikimo, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kalta atsakovė ir būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

16. Be kita ko, apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės argumentų, o skundžiamos nutarties motyvai neaiškūs ir lakoniški.

17. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad apeliantės teiginiai nepagrįsti, atsakovė faktines aplinkybes interpretuoja sau naudinga linkme, siekdama išvengti atsakomybės ir kaltės dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Pažymėjo, kad būtent atsakovės veiksmai lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytinos ir vertintinos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lėmusios šalių tam tikrą elgesį, t. y. ieškovės kreipimąsi į teismą ir atsakovės įsipareigojimų įvykdymą po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais atsakovei.

19. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 4 d. el. paštu ieškovė kreipėsi į atsakovę su užsakymu dėl detalių gamybos, nurodė, kokias detales reikės išpjauti, užklausė darbų kainos.

20. 2020 m. gruodžio 22 d. atsakovė išrašė ieškovei išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. ISAN000707, suma – 153,67 Eur. 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovė sąskaitą apmokėjo.

21. Iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu išrašo nustatyta, kad 2021 m. sausio 18 d. el. paštu ieškovė atsakovei pranešė apie užsakymo korekciją. Laiške nurodė, kad, jei skydelio metalo detalės jau išpjautos, tiks ir senasis brėžinys, bet ruošinius, kurie bus atsiųsti, reikės pjauti pagal naujus brėžinius. Prie laiško pridėjo naujus brėžinius. 2021 m. sausio 19 d. atsakovė ieškovei patvirtino, kad detalės dar neišpjautos, toliau derino su užsakymu susijusius klausimus. 2021 m. sausio 19 d. gautas ieškovės atnaujintas užsakymas. 2021 m. sausio 20 d. atsakovė ieškovei pasitikslino užsakymo kainą, taip pat užklausė, ar galima pjauti metalo detales. 2021 m. sausio 20 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė patikslintų, kiek kokia dalis tiksliai kainuoja. 2021 m. sausio 21 d. 15.12 val. ieškovė el. paštu išsakė nepasitenkinimą atsakovei dėl negauto atsakymo ir nurodė, kad nori atšaukti užsakymą, ir paprašė grąžinti atsakovei sumokėtus pinigus. 2021 m. sausio 21 d. 19.01 val. atsakovė informavo ieškovę, kad metalinės dalys yra išpjautos, nurodė, kad likusias dalis išpjaus per kelias dienas po to, kai bus atsiųsti ruošiniai. Taip pat informavo, kad užsakymo kaina nesikeis, ir paaiškino aplinkybes, susijusias su dideliu užimtumu. 2021 m. sausio 21 d. 19.49 val. atsakovė nurodė ieškovei, kad leidimo pjauti metalines detales atsakovei nedavė. Pažymėjo, kad anksčiau siųstame laiške nurodė, kad užsakymą atšaukia, ir tai buvo ne klausimas, o sprendimas, ir pakartotinai paprašė grąžinti pinigus. 2021 m. sausio 22 d. 8.15 val. atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovės klausimą perdavė spręsti teisės skyriui, kad su ieškove susisieks. Taip pat apgailestavo dėl susidariusios situacijos. 2021 m. sausio 22 d. 12.50 val. ieškovė informavo atsakovę, kad, jei pirmadienį nebus atliktas pinigų grąžinimo pavedimas, situacijos valdymą dėl skolos išieškojimo perims atstovai. 2021 m. sausio 22 d. 13.05 val. atsakovės atstovė kreipėsi į ieškovę, informuodama, kad sutinka grąžinti dalį pinigų už neatliktą užsakymą, kadangi dalis užsakymo buvo atlikta. 18.00 val. atsakovė informavo, kad grąžino dalį pinigų, ir patikslino, kokiu adresu išsiųsti išpjautas detales.

Žemesnės instancijos teismas

22. Iš 2021 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė ieškovei pagal išankstinę sąskaitą faktūrą grąžino 77,44 Eur.

23. Iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu medžiagos išrašo nustatyta, kad 2021 m. sausio 25 d. 16.28 val. el. paštu ieškovė informavo atsakovę, kad kreipėsi dėl skolos išieškojimo ir kad apie tolesnę eigą atsakovę informuos ieškovės atstovai. 17.28 val. ieškovė dar kreipėsi į atsakovę dėl neužbaigtų detalių nuotraukų atsiuntimo. 2021 m. sausio 25 d. 17.43 val. atsakovė informavo, kad detalės supakuotos išsiuntimui ir persiuntė išpjautų detalių nuotraukas. 2021 m. vasario 1 d. 11.56 val. ieškovė kreipėsi į atsakovę el. paštu dėl galimybės užbaigti pradėtas gaminti detales. 2021 m. vasario 2 d. 11.42 val. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl galimybės užbaigti pradėtą darbą. 2021 m. vasario 2 d. 13.03 val. atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovei atšaukus užsakymą, užsakymo neatnaujins, pakartotinai paprašė nurodyti adresą.2021 m. vasario 2 d. 13.06 val. ieškovė informavo atsakovę, kad jos nebaigtos detalės netenkina.

24. Iš 2021 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė atsakovei pervedė 12,10 Eur detalių komplekto gamybos užbaigimui.

25. Ieškovė 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbų trūkumų pašalinimo arba darbų kainos sumažinimo ir sumokėtų lėšų grąžinimo.

26. Iš ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu medžiagos išrašo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 8 d. 10.04 val. atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodė, kad buhalterija informavo apie ieškovės atliktą pavedimą už detalių lankstymą. Atsakovė ieškovei pridėjo brėžinį darbų suderinimui. 2021 m. balandžio 8 d. 16.35 val. ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovės nurodyti matmenys priimtini, pasiūlė užbaigti darbą ir paprašė atsiųsti nuotraukas. 2021 m. balandžio 14 d. 13.19 val. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl darbų užbaigimo termino. 2021 m. balandžio 14 d. 15.57 val. atsakovė informavo ieškovę apie darbų atlikimo datą, 18.57 val. informavo, kad darbai atlikti, ir pasitikslino, kokiu adresu siųsti. 2021 m. balandžio 15 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl adreso, kuriuo siųsti užsakymą, nurodymo. 2021 m. balandžio 15 d. 13.57 val. ieškovė nurodė, kad užsakymas turės būti siunčiamas ne buveinės adresu, ir paprašė patikslinti išpjautų detalių matmenis.

27. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė užsakymą įvykdė 2021 m. balandžio 16 d., t. y. po to, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio

28. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

29. CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

30. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

32. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 26 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo tuo pagrindu, kad atsakovė įvykdė vieną iš alternatyvių ieškinio reikalavimų, t. y. baigė ir ieškovei perdavė tinkamai pagamintas (sulenktas) metalines detales. Teismas skundžiama nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, be kita ko, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė savo prievolės, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu ir patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl nusprendė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kalta atsakovė, būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

35. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdama, kad teismas nevertino ieškovės elgesio iki kreipimosi į teismą. Mano, kad būtent ieškovės netinkamas ir nerūpestingas elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Pažymėjo, kad būtent ieškovė viso bendravimo metu bendravo nepagarbiai, reiškė nepagrįstas pretenzijas, nesiekė ginčą išspręsti taikiai. Būtent ieškovė atšaukė užsakymą, reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, vėliau, nesuderinusi su atsakove, pervedė pinigus užsakymo įvykdymui ir nepagrįstai kreipėsi į teismą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovės argumentams dėl toliau nurodomų motyvų.

36. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, kad ieškovė į atsakovę su užsakymu kreipėsi 2020 m. gruodžio 4 d. Užsakymo derinimas tarp šalių vyko iki ieškovės atlikto apmokėjimo pagal atsakovės pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą 2020 m. gruodžio 23 d. Atsakovė 2020 m. gruodžio 22 d. el. laiške nurodė ieškovei, kad kitą dieną dirbs iki 13 val., o tarp švenčių administracija dirbs ne visą laiką. 2021 m. sausio 18 d. ieškovė informavo atsakovę, kad nori patikslinti užsakymą. Be kita ko, nurodė, kad didžiosios metalo detalės ir jų brėžinys nesikeis. Pažymėjo, kad, jeigu skydelio metalo detales jau išpjovė, tiks ir senasis brėžinys, bet ruošinius reikės pjauti pagal naujus brėžinius. 2021 m. sausio 19 d. atsakovė informavo ieškovę, kad kol kas dar nieko nepjovė, nurodė, kad reikia susiderinti, kokių detalių reikia ieškovei, tada patikslins kainą. 2021 m. sausio 19 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl užsakymo tikslinimo ir darbų pobūdžio ir apimties. Tą pačią dieną ieškovė atsakovei pateikė atnaujintą užsakymą, atsakovė nurodė, kiek pasikeis užsakymo kaina. 2021 m. sausio 20 d. 14.04 val. paprašė atsakovės, kad pateiktų tikslius kiekvienos detalės apskaičiavimus. Nesulaukusi atsakymo iš atsakovės, 2021 m. sausio 21 d. 15.12 val. ieškovė kreipėsi į atsakovę, išreikšdama nepasitenkinimą bendravimu kas 24 val., ir nurodė, kad atšaukia užsakymą.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais nenustatyta, kad šalys buvo sutarusios dėl konkrečių užsakymo įvykdymo terminų. Ieškovė nė viename iš laiškų nereiškė atsakovei pretenzijų dėl laiku neatlikto užsakymo. Priešingai, ieškovė, 2020 m. gruodžio 23 d. apmokėjusi užsakymą, 2021 m. sausio 18 d. informavo atsakovę, kad dalį užsakymo nori pakoreguoti. Ir tik per 24 val. nesulaukusi atsakymo iš atsakovės dėl tikslių detalių pagaminimo kainų, ieškovė nurodė, kad užsakymą nori atšaukti. Šią savo poziciją patvirtino atsakovei 2021 m. sausio 21 d. 19.49 val. siųstame laiške. Be kita ko, paprašė grąžinti atsakovei pervestą pinigų sumą. Atsakovė, reaguodama į ieškovės išreikštą pasipiktinimą, nurodė ieškovės prašomą informaciją dėl kainų ir atsiprašė už sukeltus rūpesčius. Nors iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad šalys tam tikromis dienomis bendravo, užsakymo detales derino po kelis kartus per dieną, tačiau ieškovės elgesys atšaukiant užsakymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be pakankamo pagrindo vien dėl to, kad nesulaukė atsakymo iš atsakovės per 24 val., prieštarauja ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad neva atsakovė ikiteisminėje ginčo stadijoje elgėsi nesąžiningai, kad detalių gamybą sąmoningai nutraukė tokioje stadijoje, kad ieškovė negalėjo jų niekaip panaudoti.

38. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, atšaukusi užsakymą, 2021 m. sausio 22 d. gavusi iš atsakovės pinigų grąžinimą už neatliktus pagal užsakymą darbus, 2021 m. kovo 23 d. vėl atsakovei pervedė pinigų sumą detalių komplekto gamybos užbaigimui. Kad minėtu laikotarpiu šalys būtų bendravusios ir derinusios atliktinų darbų detales, nė viena iš šalių duomenų nepateikė. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nederino su atsakove pinigų grąžinimo ir darbų atlikimo ieškovei atšaukus užsakymą detalių. Atsakovė, gavusi duomenis iš buhalterijos apie ieškovės pervestus pinigus už detalių lankstymą, 2021 m. balandžio 8 d. kreipėsi į ieškovę dėl darbų (detalių lankstymo) atlikimo.

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės išsakyta pozicija, kad į ieškovę dėl darbų atlikimo derinimo kreipėsi dar nežinodama apie ieškovės kreipimąsi į teismą su ieškiniu. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. balandžio 7 d., tačiau ieškinys bylą nagrinėsiančiam teisėjui perduotas 2021 m. balandžio 8 d. ir teisėjo rezoliucija priimtas tą pačią dieną 12.40 val., t. y. iki atsakovės kreipimosi į ieškovę dėl užsakymo užbaigimo. Be to, pati ieškovė 2021 m. kovo 8 d. patvirtino atsakovei, kad gali užbaigti darbą, kad nurodyti matmenys yra priimtini.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad atsakovė laiku ir tinkamai nevykdė savo prievolės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas šios nutarties 21–27 punktuose, 36–39 punktuose, daro išvadą, kad atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą nebuvo praleidusi savo prievolės ieškovei įvykdymo termino, kadangi šalys dėl tokio termino nebuvo susitarusios ir aiškios užsakymo įvykdymo datos nebuvo įvardijusios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta yra atsakovė, todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad būtent atsakovė iš pat pradžių siekė tarp šalių susidariusią konfliktinę situaciją išspręsti taikiai, priešingai, nei teigia ieškovė. Ieškovė, 2021 m. kovo 23 d. pervedusi atsakovei pinigus detalių komplekto gamybos užbaigimui, net neinformavo apie tai atsakovės, nesikreipė į atsakovę dėl darbų atlikimo, nors prieš tai buvo atšaukusi savo užsakymą.

41. Pažymėtina, kad nors bylą nutraukus šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vertinant šalių procesinį elgesį, anksčiau nurodytos aplinkybės yra svarbios, todėl preliminariai įvertintos. Taigi nustačius, kad pagal byloje esančius įrodymus ir šalių nurodytus argumentus atsakovė ieškovei kreipiantis į teismą, tikėtina, nebuvo praleidusi savo prievolės ieškovei įvykdymo terminą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus tik iškėlus civilinę bylą teisme ir kad šioje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nulemtos būtent netinkamo atsakovės elgesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys nepakankamai bendradarbiavo, nepakankamai dėjo pastangas, kad būtų išvengta teisminio ginčo, todėl konstatuotina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltos tiek ieškovė, tiek atsakovė, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos kiekvienai šaliai.

Dėl nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas paskirti baudą ieškovei

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti paduodant atskirąjį skundą.

43. Nei CPK 95 straipsnyje, nei CPK 107 straipsnyje nėra numatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą skirti kitai bylos šaliai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nutartis, kuria atsisakyta skirti byloje dalyvaujančiam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, taip pat nėra priskiriama prie nutarčių, kuriomis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama.

45. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

46. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2021 m. gegužės 7 d. teisėjo rezoliucija priėmė atsakovės UAB „Lansmeta“ 2021 m. gegužės 6 d. atskirojo skundo dalį, kuria skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties dalis atmesti atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, apeliacinį procesą dėl šios 2021 m. balandžio 30 d. nutarties dalies nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

47. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta yra atsakovė ir būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga, priėmė nepagrįstą nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – šalių bylinėjimosi išlaidos paliktinos kiekvienai šaliai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atsakovė pateikė duomenis, kad yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 450,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atskirojo skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų rekomendacinių dydžių.

50. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis.

51. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, dalis (225,00 Eur) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistinos iš ieškovės. Taip pat atsakovei grąžintinas 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš priešingos šalies netenkinti, pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas palikti kiekvienai šaliai.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lansmeta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo, nutraukti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Spalvos aidas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lansmeta“ 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lansmeta“ 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) sumokėto žyminio mokesčio (2021 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 12461, SEB bankas).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė