- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- 2YT-876-962/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16054-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- S. R., L. R., M. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. R., L. R., M. R., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. Ž.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu teismo prašo atnaujinti jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po močiutės A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuotų asmenų L. R., M. R. močiutė A. R. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra palikėjos sūnaus Ž. R. vaikai. Močiutė mirė būdama santuokoje su S. R., pareiškėjo seneliu. Seneliai turėjo du vaikus – pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvą Ž. R. bei dukrą J. R., abu senelių vaikai palikimo atsiradimo momentu jau buvo mirę. J. R. mirė 2019 m. rugsėjo 1 d., ji nebuvo susituokusi, vaikų neturėjo, jos palikimą priėmė tėvai A. R. ir S. R.. Ž. R. mirė 2015 m. vasario 17 d. Pareiškėjo tėvai Ž. R. ir A. R. išsituokė prieš 20 metų, tuo metu pareiškėjui buvo devyneri metai, po tėvų santuokos nutraukimo pareiškėjas gyveno su savo motina. Po tėvų ištuokos su tėvu ir jo šeima bendraudavo protarpiais, tėvas jam buvo užsiminęs apie senelių sudarytą testamentą, kad po vieno iš senelių mirties visą palikėjo turtą paveldės sutuoktinis, pergyvenęs palikėją. Po senelės mirties buvo įsitikinęs, kad visą jos turtą paveldės senelis S. R. Manydamas, kad visas turtas bus paveldimas pagal testamentą, per įstatyme nustatytą terminą senelės palikimui priimti į notarą nesikreipė, manė, kad neturi teisės priimti palikimo. Be to, neturėdamas teisinio išsilavinimo, manė, kad teisę į palikimą įgyja tik paskiausių santykių vaikai. Pareiškėjo tėvas jokio turto neturėjo, testamento sudaręs nebuvo, dėl ko nebuvo palikimo, kurį būtų reikėję priimti. Suėjus terminui priimti palikimą paaiškėjo, kad yra turto, kurio neapima testamentas, t. y. turto, kuris paveldimas pagal įstatymą. Terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių, pirmiau nurodytų priežasčių. L. R. ir M. R. kreipėsi į notarą dėl po A. R. mirties atsiradusio palikimo priėmimo, tada paaiškėjo, kad dalis turto bus paveldima pagal įstatymą. Kadangi mirusiosios sūnus Ž. R. palikimo atsiradimo metu jau buvo miręs, jo vaikai (mirusiosios vaikaičiai) įgijo teisę paveldėti atstovavimo teise. Terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, paveldėjimo byloje dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, termino palikimui priimti atnaujinimas iš esmės nepažeidžia suinteresuotų asmenų interesų. Paveldėjimo byloje nepilnamečio vaiko M. R. vardu palikimas priimtas pagal turto apyrašą, todėl išsprendus klausimą dėl termino palikimui priimti pareiškėjui atnaujinimo, būtų užbaigtas mirusiosios A. R. paveldėjimo procesas. Situacija dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo buvo apsunkinta dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino dėl Covid-19 pandemijos sąlygomis, kas nulėmė tai, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių. Posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, prašė pareiškimą tenkinti, atnaujinti praleistą terminą, kreipsis dėl palikimo priėmimo. Kiti paveldėtojai kreipėsi į notarą prieš pat termino priimti palikimą pasibaigimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. R. teismui pateiktu atsiliepimu ir teismo posėdyje su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad kaip mirusiosios A. R. sutuoktinis, turi teisę į palikimą. Teisę į palikimą turi ir mirusiosios bei suinteresuoto asmens mirusio sūnaus Ž. R. vaikai – pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, dukra J. R. mirė dar iki mirštant A. R., ji vaikų neturėjo. Manė, kad jis viena spriims palikimą ir anūkai nepretenduos į palikimą. Paaiškėjus, kad teisę paveldėti turi ir anūkai, apsispręsta, kad palikimą priimti turėtų visi anūkai. Įstatymas numato galimybę, kitiems paveldėtojams sutinkant, priimti į įpėdinių ratą praleidusį terminą įpėdinį, manė, kad pakaks visų sutikimo, tačiau paaiškėjo, jog už nepilnametį M. R. jo mama negali duoti sutikimo be teismo leidimo. Nurodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Jis ir anūkai L. R. ir M. R. kreipėsi dėl palikimo.
Suinteresuoti asmenys L. R. ir M. R., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. Ž., atsiliepimu sutiko su pareiškimu, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. R. ir suinteresuoto asmens M. R. įstatyminė atstovė R. Ž. palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, prašė pareiškimą tenkinti. Testamentas paveldėti butą buvo parašytas L. R. ir jos nepilnamečiui broliui M. R., kad yra turto, kuris gali būti paveldėtas pagal įstatymą sužinojo pas notarą. Nepilnamečio M. R. atstovė posėdžio metu sutiko su pareiškimu. Lukas bendravo ir su tėvu, ir su seneliais, bei savo seserimi ir broliu. Mirus tėčiui Ž. R., ji su savo vaikais gyveno močiutės A. R. bute. Pokalbyje su notaru paaiškėjo, kad likęs turtas priklauso ne tik mirusiosios sutuoktiniui, bet ir anūkams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo L. R. bei suinteresuotų asmenų L. R. ir M. R. senelė, suinteresuoto asmens S. R. sutuoktinė. L. R. tėvai yra Ž. R. ir A. R., tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ž. R. mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje, vaikai – L. R., L. R., M. R. Ž. R. testamento sudaręs nebuvo.
Pagal antstolio M. P. 2021 m. gegužės 28 d. sudarytą turto apyrašą mirusiosios A. R. turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis sodybinio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), AB SEB banke A. R. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos – 1,97 Eur. Mirusios A. R. įsipareigojimai kreditorei AB Ignitis už patiektą elektros energiją ir dujas.
A. R. palikimą pagal testamentą priėmė S. R., L. R. ir nepilnametis M. R.
J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė tėvai S. R. ir A. R.. J. R. mirė ištuokoje, duomenų apie vaikus nėra.
Dėl pareiškimo pagrįstumo.
Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, likusį po senelės A. R. mirties (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, kad šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą dėl praleisto materialiojo termino atnaujinimo, būtina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą atnaujinti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.12 straipsnis nustato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus, t. y., tai, kad pareiškėjas neturi teisinių žinių, po senelės mirties buvo įsitikinęs, jog turtą paveldės mirusiosios sutuoktinis (pareiškėjo senelis) S. R., apie tai, kad turi teisę paveldėti pagal įstatymą pareiškėjas sužinojo jau baigiantis terminui priimti palikimą, palikimo priėmimo procesą apsunkino aplinkybė, kad vienas iš paveldėtojų yra nepilnametis, todėl palikimo priėmimo veiksmams atlikti buvo būtinas teismo leidimas, sprendžia, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas pažymi, kad šiuo atveju terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, be to, bylos duomenimis bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai nustatyta, jog pareiškėjas, sužinojęs apie savo paveldėjimo teisę, ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti.
Teismas papildomai pažymi, kad dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipiasi antros eilės įpėdinis pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai (palikėjos vaikai) Ž. R. ir J. R. palikimo atsiradimo momentu jau buvo mirę, kiti antros eilės įpėdiniai L. R. ir M. R., taip pat pirmos eilės įpėdinis S. R., jau priėmę miruosiosios A. R. palikimą, pareiškimo patenkinimui neprieštarauja. Visos šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog atnaujinus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas pažeisti nebus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjo, kaip asmens inicijavusio procesą, į valstybės biudžetą yra priteisiamos 42,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal mirusiosios A. R. palikimo atsiradimo vietą.
Priteisti iš pareiškėjo L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.