Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2114-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK:25274859518 (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro specialistės 2025 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-2114-2025 I. M. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad ji 2025 m. birželio 4 d., 14.59 val. (duomenys neskelbtini), būdama Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (toliau - ir VŠĮ) vadove., per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. VŠĮ metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – VŠĮĮ) 23 straipsnio 3 dalyje. Nutarime pripažinta, kad tokiais savo veiksmais I. M. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį, 2.67 straipsnį, Viešųjų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai) 38.2, 41, 120.16, 122 (1) ir 123 punktus. Dėl minėto administracinio nusižengimo I. M. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda (b. l. 15-19).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal jau suformuotą teismų praktiką būtent bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad atskaitomybės dokumentų laiku neparengė buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė ar buhalteris. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir vykdytų teisės aktuose numatytus reikalavimus, nagrinėjamu atveju – teisės aktuose nustatytu terminu pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Atitinkamai aplinkybė, kad VŠĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2018 metų nevykdo veiklos, neturi pajamų, nesudaro pagrindo jos vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir nepanaikina jam dėl to kylančios administracinės atsakomybės. Siekdamas išvengti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo prievolės, vadovas turi galimybę ir teisę įmonę likviduoti, o to nepadaręs turi prisiimti dėl savo neveikimo kylančias pasekmes.

Pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas negali būti pareiškėjos administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. I. M. jos vadovaujamos VŠĮ finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registrui pateikė gerokai pavėlavusi, tik 2025 m. rugpjūčio 22 d. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.

Skunde pareiškėja nurodo, jog dėl metinių finansinių ataskaitų nepateikimo nekilo jokia žala. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal CK 2.71 straipsnio 1 dalį, juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša, o kiekvienas asmuo turi teisę už atlyginimą gauti bet kokius registro duomenis, registre saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, iš tiesų ūkio subjektui laiku nepateikus metinių finansinių ataskaitų Registro tvarkytojui, tretieji asmenys negali su jais susipažinti ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jų teisės. Kita vertus, teismui nėra žinomi jokie tretieji asmenys, kurie būtų norėję ar siekę, bet negalėję susipažinti su šios VŠĮ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniu, todėl sutiktina su pareiškėjos pozicija, jog dėl jos veiksmų (neveikimo) jokie pavojingi padariniai šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyti. Kita vertus, būtina akcentuoti, kad šis administracinis nusižengimas pasekmių nereikalauja, t. y. jo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su atitinkamų dokumentų nepateikimu Institucijai laiku, nereikalaujant jokių iš to kylančių pasekmių. Taigi vėlavimas pateikti finansinių ataskaitų rinkinį savaime užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (LAT nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog I. M. nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, vykdydama savo kaip VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas, metinės finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo, tvirtinimo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui procese, ji kaip vadovė savalaikiai nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad 2023 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų savalaikiai sudaryti, patvirtinti ir laiku pateikti Juridinių asmenų registrui, tai yra aiškiai suvokė savo neatliktų veiksmų esmę ir rizikingumą, t. y. suprato tai, kad dėl jos neveikimo JAR tvarkytojui teisės aktų nustatytu terminu nebus pateikti VŠĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, t. y., nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo).

Apibendrinant darytina išvada, kad VĮ Registrų centro 2025 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-2114-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK:25274859518, kuriuo I. M. buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, byloje įrodyti šio administracinio nusižengimo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji veikos požymiai I. M. veikoje, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad VĮ Registrų centras 2025 m. birželio 4 d. I. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. RC-ANR_P-175439-2025, kuriuo iki 2025 m. liepos 4 d. jai buvo siūloma sumokėti 300 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Taigi, I. M. iki nustatyto termino neįvykdžius nurodymo, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bendra tvarka ir pareiškėjos atžvilgiu priimtas Skundžiamas nutarimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai (Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). ANK 573 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti nurodomą elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.

VŠĮ (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas buvo nurodytas pagrindiniame valstybės registre ir yra veikiantis, procesinių sprendimų priėmimo metu įmonė taip pat buvo veikianti (nebuvo likviduota), laikytina, kad Institucijos 2025 m. birželio 4 d. protokolas su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadovei buvo išsiųstas tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų. Administracinių nusižengimų registre jokių įrašų apie tai, kad minimas procesinis dokumentas Institucijos išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo pristatyti gavėjui, nėra (b.l. 14). Priešingai, nurodoma dokumentų būsena – „išsiųsta“. ANK nuostatos neįpareigoja procesinius dokumentus siunčiančios Institucijos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstus dokumentus adresatas fiziškai perskaitė. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėja, nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog Institucijos procesiniai dokumentai VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadovei buvo įteikti netinkamai, tuo apribojant ar pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017). Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju, I. M. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, kuri itin neženkliai viršija minimalų baudos dydį, skirtiną už padarytą administracinį nusižengimą. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjos išsakyti teiginiai, kad jai paskirta bauda yra neproporcingai didelė, nes jos gaunamos mėnesio pajamos tesiekia 1000 eurų, nes jokių duomenų, pagrindžiančių sunkią finansinę padėtį pareiškėja nepateikė nei kartu su skundu, nei teisme. I. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje nustatyta, VŠĮ (duomenys neskelbtini) 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinius VĮ Registrų centras pareiškėja pateikė 2025 m. rugpjūčio 22 d., tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nelaikytina jos atsakomybę švelninančia. Pažymėtina, jog finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra juridinio asmens vadovo pareiga, kurią pastarasis, siekdamas užtikrinti tinkamą juridinio asmens funkcionavimą, privalo vykdyti. Vien tai, kad I. M. šią pareigą įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik, kad nešalina jos atsakomybės, bet jos ir nešvelnina. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje, be kita ko, taip pat pripažinta, kad minėta ir I. M. akcentuojama skunde aplinkybė, neturi įtakos nustatant ir skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021). Tuo tarpu jokios kitos išskirtinės aplinkybės, kurios, pagal jau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nenustatytos.

Visos pirmiau aptartos, I. M. asmenybę, taip pat jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad VĮ Registrų centras, spręsdamas klausimą dėl jai skirtinos administracinės nuobaudos, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė ne per griežtą ir proporcingą administracinę nuobaudą. Spręsti, kad paskirta bauda yra per griežta, neteisinga ar neproporcinga, teismas neturi tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Vien tik pareiškėjos pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo I. M. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jai skiriamą administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. skundą atmesti.

Valstybinės įmonės Registrų centras specialistės 2025 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2114-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK:25274859518 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.