- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-74-576/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05782-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- V. K., ir M
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį areštu 80 (aštuoniasdešimt) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir V. K. nustatyta subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimt) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmę įskaityta dalis atliktos laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos — 16 parų (32 laisvės apribojimo dienas pakeitus į arešto paras) ir nuo kitos dienos po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, kurį V. K. buvo laikinai sulaikytas, t. y. nuo 2023 m. vasario 14 d., 20.40 val. iki 2023 m. vasario 15 d., 14.42 val. (viena para), ir laikino sulaikymo laikas, įskaitytas 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. (viena para).
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. G. (M. G.), tačiau šio asmens atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2023 m. vasario 14 d., apie 20.40 val., prie savęs laikė 3 (tris) folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00005 g ir 36 (trisdešimt šešis) folijos lankstinukus su viduje esančia narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00071 g, o medžiagos bendra masė – 0,00076 g, kol 2023 m. vasario 14 d. apie 20.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 35, sėdėdamas automobilio „Toyota“, (VIN numeris (duomenys neskelbtini)) priekinėje keleivio vietoje ir pamatęs policijos pareigūnus, minėtus 36 (trisdešimt šešis) folijos lankstinukus su viduje esančia narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00071 g, permetė į automobilio „Toyota“ (VIN numeris (duomenys neskelbtini)) galą, po dešinės pusės galine sėdyne ir ant kilimėlio, kur juos rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusius 3 (tris) folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė 0,00005 g, paviršutinės apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė jo kelnių galinėje, dešinės pusės kišenėje. Šie V. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė Kristina Minko prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį ir V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Remiantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį V. K. buvo laikinai sulaikytas šioje byloje, t. y. nuo 2023 m. vasario 14 d., 20.40 val. iki 2023 m. vasario 15 d., 14.42 val. (vieną parą), ir laikino sulaikymo laiką, įskaitytą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. (vieną parą). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti atliktą laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dalį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. paskyrė neteisingą bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie V. K. veiksmų nusikalstamą pobūdį ir jų kvalifikavimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Akcentuojama, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę privalu laikytis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas privalo įvertinti, tačiau to apylinkės teismas nepadarė.
2.2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Skunde prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog V. K. praeityje teistas 13 kartų, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Nurodoma, kad nuteistasis V. K. ne vieną kartą teistas už kitų nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismo 2024 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. Svarbu ir tai, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, V. K. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde prokurorė pritaria apylinkės teismo išvadai dėl sunkinančios V. K. atsakomybę aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto).
2.3. Nurodoma, kad skirdamas bausmę V. K., pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad jis baudžiamosios bylos nustatytomis aplinkybėmis, disponavo iš viso 39 vienetais folijos lankstinukų su narkotine medžiaga. Pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra įvardinti duomenys apie ankstesnius V. K. teistumus bei baustumą administracine tvarka, visgi į šiuos duomenis, skiriant bausmę, atsižvelgta nepakankamai. Nurodoma, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padarinys, priešingai, minėti nusikalstami veiksmai buvo įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Prokurorė vertina, kad V. K. po priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių išvadų nepadarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo. Aplinkybė, kad V. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies aiškiai rodo, kad asmuo nevertina kritiškai savo nusikalstamo elgesio, o anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas, net ir laisvės atėmimo bausmė) nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nepaveikė, kad nenusikalstų.
2.4. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmės rūšį. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė gali suformuoti kaltininkui supratimą apie pernelyg švelnią baudžiamąją politiką ir neskatinti susilaikyti nuo draudžiamo, pavojingo elgesio. Apeliantė nurodo, kad vertinant nuteistąjį V. K. charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos pobūdį bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skunde keliamų klausimų kontekste cituojamos BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011 2K- 492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis V. K. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Prokurorė pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl V. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas V. K. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą nuosprendį pateikto apeliacinio skundo ribose sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistajam V. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Dėl V. K. paskirtos bausmės.
7. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ši nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis).
8. Teismas, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-325-449/2024). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę V. K., netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų reikalavimų.
10. Skirdamas nuteistajam V. K. bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas). Taip pat įvertino V. K. charakterizuojančias aplinkybes (yra jauno amžiaus, nedirba, trylika kartų teistas (daugiausia teistas už vagystes ar smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teisiamas pirmą kartą), per vienerių metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą už tai, kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo. Be to, atsižvelgė į tai, kad veiką padarė turėdamas teistumą (nesumokėjo 2019 m. spalio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudos. Pažymėjo tai, kad pasak V. K., jis turi neįgalumą. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams yra per griežta ir V. K. skyrė arešto bausmę, kurios dydį nustatė didesnį nei vidutinės trukmės arešto bausmė, skiriama už nusikaltimus.
11. Prokurorė apeliaciniame skunde, prašydama bausmę sugriežtinti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į V. K. teistumus ir baustumą administracine tvarka. Šis apeliantės argumentas yra pagrįstas.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas trylika kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 180 straipsnio 2 dalis) bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145 straipsnio 1 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis du kartus teistas už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bauda 12 MGL dydžio. Daugiausia jam buvo skiriamos laisvės apribojimo bausmės (septynis kartus), taip pat buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (tris kartus), viešieji darbai (vieną kartą), bauda (du kartus). Taip pat nuteistasis buvo baustas administracine tvarka. Skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad V. K. 2023 m. gruodžio 12 d. duomenimis per vienerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą už tai, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, nėra visiškai tikslus. Tokį teiginį teismas grindė (3 t., b. l. 50) esančiu administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, kuris patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 01.46 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. K. vartojo psichiką veikiančias psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio 2 dalyje, už ką jam 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo paskirta 190 Eur bauda. Vis tik byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad V. K. ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe iš už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Iš informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti (3 t., b. l. 46-47), kad V. K. pagal ANK 71 straipsnio 1 ar 2 dalis baustas 2017 metais (penkis kartus) ir turi galiojančių nuobaudų, kas jį charakterizuoja neigiamai. Be to, jis ne kartą baustas ir už kitus administracinius nusižengimus. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, neįvertino.
13. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu apeliantui būdingas nusikalstamas gyvenimo būdas, o ankstesniais nuosprendžiais V. K. paskirtos bausmės – tiek švelnesnės (laisvės apribojimas, bauda, viešieji darbai), tiek ir griežtesnės (laisvės atėmimas) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, savo gyvenimo būdo nekeitė. Nagrinėjamu atveju V. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, kuris padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų V. K. parodymų matyti, kad nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms jis gydėsi maždaug prieš du metus, o gydymą nutraukė pats.
14. Įvertinusi nuteistojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgdama į iš esmės neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, į disponuotų lankstinukų su narkotine medžiaga kiekį (39 vnt.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nuteistajam V. K. paskirta arešto bausmė yra per švelni ir neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nors ir vadovavosi bausmės individualizavimo principu, tačiau neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios aptartos šios nutarties 12 punkte, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, lėmė pernelyg švelnų nuteistojo nubaudimą.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos teisinio poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį t. y., kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė formuoja nebaudžiamumo įspūdį ir sudaro prielaidas menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-60-1020/2024).
16. Vertinant V. K. sveikatos būklę pastebėtina, kad jis yra asmuo su negalia. Tai patvirtina bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad V. K. nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2025 m. rugsėjo 14 d. nustatytas darbingumo lygis yra 30 procentų, jam išduotas asmens su negalia pažymėjimas, kuris galioja iki 2025 m. rugsėjo 14 d. (5 t., b. l. 47-52). Nors šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, visgi, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį vertino ir V. K. sveikatos būklę. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį atsižvelgė į V. K. turimą negalią. Iš pateiktų medicininių dokumentų (4 t., b. l. 136-143) matyti, kad 2028 m. rugpjūčio 3 d. nustatyta diagnozė – įgytas kojos aukščiau kelio nebuvimas; blauzdos trauminė amputacija, lygis nepatikslintas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opiodų vartojimo, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opiodų vartojimo, priklausomybės sindromas.
17. Asmens sveikatos būklė, kaip ir kitos asmenį apibūdinančios aplinkybės turi būti vertinamos parenkant teisingą bausmę, atitinkančią tiek veikos pavojingumą, tiek patį asmenį (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-1020/2024, 218 p.). Taigi, V. K. sveikatos būklė vertinama kartu su kitais duomenimis, kurie reikšmingi skiriant bausmę, ši aplinkybė pati savaime nėra ta aplinkybė, kuriai esant, būtų besąlygiškas pagrindas neskirti bausmės susijusios su laisvės atėmimu, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismo buvo paskirta arešto bausmė, kuri taip pat susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Tuo pačiu pastebėtina, kad nuteistasis V. K. žinodamas apie savo sveikatos būklę nesusilaikė nuo nesunkaus nusikaltimo padarymo ir tai jam nesutrukdė nusikalsti įstatymui.
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių duomenų visumą, jų kontekste įvertinusi pirmiau paminėtas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam V. K. paskirta 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė yra aiškiai per švelni ir turi būti sugriežtinta. Nuteistasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, todėl gana švelnios arešto bausmės paskyrimas šioje situacijoje neabejotinai formuotų nebaudžiamumo jausmą. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog nuteistajam nėra tikslinga skirti švelnesnę bausmės rūšį areštą, nes ji nėra pakankama bausmės tikslams pasiekti, nuteistojo elgesio nepakeis bei nesulaikys jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kadangi, kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti naujus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmens charakteristiką, sveikatos būklę, bei tai, kad yra nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, daro išvadą, kad nuteistajam V. K. paskirta 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė yra aiškiai per švelni ir turi būti sugriežtinta, paskiriant prokurorės prašomą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis parinktinas artimesnis minimaliam dydžiui – 4 mėnesiai. Tokia bausmės rūšis ir dydis pakankamas pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.
Dėl bausmių V. K. bendrinimo, atliktos bausmės įskaitymo į bausmę.
19. Prokurorės apeliaciniame skunde prašoma paskyrus V. K. bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (6 mėnesius laisvės atėmimo), ją, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Taip pat prokurorė prašo vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kurį V. K. buvo laikinai sulaikytas šioje byloje, t. y. nuo 2023 m. vasario 14 d., 20.40 val. iki 2023 m. vasario 15 d., 14.42 val. (vieną parą), ir laikino sulaikymo laiką, įskaitytą 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. (vieną parą). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti atliktą laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dalį. Toks prokurorės prašymas visiškai pagrįstas.
20. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo yra nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat tada, kai asmuo kitu nuosprendžiu yra nuteisiamas už vieną ar kelias nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė iki to laiko, kai dėl jo nusikalstamų veikų buvo priimtas ankstesnis nuosprendis (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
21. Šiuo atveju nustatyta, kad nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. K. įvykdė 2023 m. vasario 14 d. Taigi, šis nusikaltimas įvykdytas iki nuosprendžio pirmojoje byloje (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Bendrinant bausmes taikytinas nuteistajam palankesnis dalinio sudėjimo būdas, kurį taikė ir pirmosios instancijos teismas, prie griežtesnės bausmės (laisvės atėmimo 4 mėnesiams), pridedant dalį švelnesnės (laisvės apribojimo) bausmės, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
22. BK 63 straipsnio 9 dalis nustato, kad tokiu atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. K. į bausmės laiką buvo įskaitytas sulaikymo laikas bei bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmę įskaityta dalis atliktos laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos — 16 parų (32 laisvės apribojimo dienas pakeitus į arešto paras) ir nuo kitos dienos po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityta laikas, kurį V. K. buvo laikinai sulaikytas, t. y. nuo 2023 m. vasario 14 d., 20.40 val. iki 2023 m. vasario 15 d., 14.42 val. (viena para), ir laikino sulaikymo laikas, įskaitytas 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. (viena para).
23. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas įskaitytiną bausmės dalį teisingai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, tačiau nurodęs, kad įskaito atliktą laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dalį, iš tikrųjų įskaitė ir bausmės dalį, kuri dar tik bus atlikta ateityje, nes nurodė, kad įskaito bausmę nuo kitos dienos po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o tai prieštarauja BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtinai taisyklei. Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo įskaitė kaip atliktą bausmę, kur dar tik bus atlikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija šią klaidą taiso, patikslina, kad į paskirtą bausmę įskaitoma tik atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir šioje byloje sulaikyme išbūtas laikas. Iš esmės toks į bausmę įskaitytinas laikas nurodomas ir prokurorės skunde.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.
24. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-00127 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 204.17 Eur išieškojimo. Prie šios pažymos pridėtas gynėjo advokato Fausto Vrubliausko 2025 m. sausio 6 d. prašymas Nr. ATP-2025-00595 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Vilniaus apygardos teisme buvo pateikta pavėluotai – teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurių suma 204.17 Eur, už V. K. gynybą apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas. Tokia formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-478/2024).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį:
V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą
paskirti bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti V. K. laikinojo sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2023 m. vasario 14 d., 20.40 val. iki 2023 m. vasario 15 d., 14.42 val. (vieną parą) bei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį ir sulaikymo laiką nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. (vieną parą), dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti 204.14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas palikti nenagrinėtą.
Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.